Europos bei Lietuvos energetinis suverenumas

[Aš]

Šiuo metu Europa, tuo pačiu, ir Lietuva yra priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių ir jos energetinės politikos. Dažnai Rusija ją naudoja saviems interesams mūsų regione ginti, tai realizuojama šantažo forma. Tai parodo ir nuo 2006 metų neveikianti Draugystės naftotiekio atšaka į Lietuvą bei Latviją, tų pačių metų dujų karas su Ukraina, energetikos pagrindu laikoma įtaka Baltarusijoje, susidorojimas su Yukos. Galima rasti ir daugiau pavyzdžių.

Šią priklausomybę galime nagrinėti keliais aspektais: dujų ir naftos, Europos ir Lietuvos.

Naftos atžvilgiu situaciją Lietuvai vertinčiau kiek geriau. Jau minėjau, jog naftotiekio atšaka Lietuvoje neveikia, tačiau mes ir be jo sėkmingai verčiamės. Alternatyva šiam importo būdui yra Būtingės terminalas. Tiesa, nurodoma, kad esamos galimybės ir Būtingei pakeisti dėl klimato ar remonto darbų, tai kelių transportas ir galimybė panaudoti Klaipėdos Naftos terminalą.

Kitas saugiklis yra tai:

Naftos žaliava yra prekė, kotiruojama pasaulinėse rinkose ir prieinama iš daugelio šaltinių.

Būtingė jau yra priėmusi ne rusišką naftą: 2006 metais buvo priimtas tanklaivis iš Venesuelos, 2000-2001 - iš Šiaurės jūros. Beje, yra pastebėta, kad naftos kainoms kylant jų transportavimo kaštų dalis, kuri didesnė plukdymo atveju, sudaro vis mažiau reikšmingą galutinėje kainoje dalį ir žaliavos plukdymas tanklaiviais nėra problema.

Šiuo metu Mažeikių Nafta importuoja žaliavą iš Rusijos Primorsko uosto. Tačiau teoriškai galėtume apsirūpinti nafta net Rusijai ir paskelbus ultimatumą. Vienintelės to pasekmės galėtų būti įtaką šio kuro kainai ir to išdava ekonomikai. Tačiau jos būtų santykinai mažos (minėta transportavimo dalis galutinėje kainoje) ir atsieitų pakankamai pigiai, lyginant su politine nepriklausomybe.

Naftotiekių situaciją mums gretimame Europos regione galite pamatyti čia:


Ką iš to galima įžvelgti Lietuvai? Galbūt, sujungus Ukrainos ir Lenkijos naftotiekius (reikalinga nutiesti atkarpą nuo Brodžio iki Plocko Lenkijoje), kaip ir numatoma žemėlapyje, ir taip iš Kaspijos jūros regiono sudarant galimybę naftai pasiekti Baltijos jūrą ją būtų galima tiekti į Lietuvą keliu:
tanklaivis(Supsa/Gruzija) - (Yuzhny/Ukraina)naftotiekis(Gdanskas/Lenkija) - (Būtingė/Lietuva)tanklaivis. Reikėtų svarstyti, ar įmanomas naftotiekio iš Lenkijos tiesimas į Lietuvą.

Kalbant apie dujas situacija yra kiek kitokia. Dujos vis labiau naudojamos elektrai gaminti bei būstams šildyti, skirtingai nė mazutas. Problemą dar labiau aštrina tai, jog Lietuva greitai nebeturės atominės elektrinės bent jau kuriam laikui. O ir alternatyva šios rūšies kuro importui kiek labiau miglota.

Alternatyvą galėtume turėti, jei pasistatytume suskystintų dujų importo terminalą. Tačiau tai brangus malonumas:

Pirminiais skaičiavimais, pastatyti atskirą suskystintų dujų importo terminalą kainuotų ne mažiau kaip pusę milijardo eurų <...>

Lietuvoje bandoma šią idėją gretinti prie giliavandenio uosto galimybės.

Dar vienas neigiamas aspektas yra tai, kad Rusija aktyviai plėtoja veiklą su potencialiomis alternatyviomis rinkomis Europai, pavyzdžiui, Šiaurės Afrika. Su Kaspijos jūros regionu Rusijos santykius galima suvokti iš istorinės pusės bei žinant jos politinę įtaką ten.

Europa nestovi vietoje skaldant Rusijos dujų monopolį. Kaip atsvara buvo inicijuotas Nabucco dujotiekio projektas:


Šis dujotiekis įgalintų Europą naudotis Kaspijos jūros regiono, Irano ir kt. dujomis. Tačiau Rusija pateikė dvigubą atsaką - Šiaurės ir Pietų srautus.

Apie Šiaurės srautą turbūt mes, lietuviai, esame girdėję daugiau:


Juo Rusija gebės pasiekti ir išplėsti savo įtaką netgi Vakarų Europoje.

O štai taip atrodo Pietų srautas:


Pastarasis nutaikytas tiek į Centrinę, tiek į Pietinę Europą. Jis yra tiesioginis atsakas Nabucco.

Tiesa, kaip matyti, jis driekiasi tam tikrų valstybių teritoriniais vandenimis. Pavyzdžiui, Ukraina, galėtų šį projektą rimtai paklibinti.

Apskritai, vertėtų pagalvoti ir kiek kitaip. Kad ir kiek mėgintume pabėgti nuo rusiškų dujų priklausomybės, reikia prisiminti tai, kad būtent Rusija turi didžiausias jų atsargas pasaulyje gerokai lenkdama Iraną (skirtinga situacija naftos atžvilgiu). Todėl išvengti importo iš Rusijos yra beveik neįmanoma, galima kalbėti tik apie jo diversifikacijos lygį.

Šiai problemai spręsti būtų galima pasitelkti nebent alternatyviąją energetiką. O iki tol naudotis minėtomis alternatyvomis, kurių viena galėtų būti ir mums palanki Norvegija. Alternatyvia energetika naudotis būsime priversti bet kuriuo atveju, tad kam gaišti, geriau vystytis šioje abipusiai, tiek įprastinio kuro išeikvojimo, tiek jo monopolijos atžvilgiu, naudingoje srityje.

Bendrą situaciją gerai atspindi šis žemėlapis:


Gelsvame fone pažymėtos Rusijos dominuojamos linijos. Kaip matome, Europa suraizgyta jos pančiuose.

Mano manymu, tolimesnės galimybės Lietuvai yra tokios:

• Užtikrinti Būtingės terminalo darbą bei plėtoti alternatyviam naftos importui reikalingą infrastruktūrą. Pavyzdžiui, naftotiekį, jungiantį Mažeikių naftą su Klaipėdos nafta. Jei neklystu, tokį siekį deklaravo pati PNK Orlen, reikėtų tam pritarti;
• Pagal galimybes įgyvendinti suskystintų dujų importo terminalo projektą;
• Tolimesnėje perspektyvoje, svarstyti naftotiekio/dujotiekio tiesimo galimybes Lenkijos link;
• Vystyti energetinių jungčių projektus su Švedija ir Lenkija;
• Vienas svarbiausių - itin ryžtingai užsiimti alternatyvios energetikos vystymu valstybės mastu;
• Inicijuoti arba skatinti ryžtingesnę vieningą Europos politiką energetinės nepriklausomybės ir demonopolizacijos link, kartu apimant santykius su potencialiais žaliavų tiekimo partneriais, kol šių santykių neišplėtojo ir savomis investicijomis neužgožė Rusija, bei vidinę Europos savisaugos politiką;
• Mėginti siekti didesnės nė numatyta paramos Lietuvos alternatyviai energetikai motyvuojant tuo, jog tai mūsų regionui yra ypač svarbu ne tiek ekologiniu, kiek politinio suverenumo požiūriu.

Būtina, kad Europa perimtų Baltijos valstybes savo įtakos zonon ne vien politiškai (ES, NATO), bet ir energetiškai (elektros jungtys, dujos ir nafta), transporto atžvilgiu (europinė geležinkelio vėžė), ekonomiškai (užsienio prekybos nepriklausomumas nuo Rusijos).

Be kita ko, šioje srityje Europa turi dirbti ne vien tik ES labui, tačiau ir tokių šalių, kaip Ukraina, Baltarusija, Moldova bei Balkanų pusiasalio ar Kaukazo regiono valstybės. Šitaip ji atitolins potencialias grėsmes, mažins bendrą Rusijos įtaką regione, sudarys galimybes ne ES valstybėms laisvai ir nevaržomai rinktis politinę valią.

[tivoli]

Na tas Europos suverenumas slidus dalykas. Visų pirma, kad ir kaip nori padaryti kai kurie asmenys iš šių išteklių politiką, vienaip ar kitaip tai vis dar stambus verslas - poto tik politika. Reikia pasižiūrėti:
Norvegai, danai yra pakankamai nepriklausomi - Šiaurės jūros baseino "gėrybės". Danai turi Maersk, norvegai Shell.
Britai taip pat turi pakankamą laisvę ir suverenumą. Taip pat turi ir savo BP, kuri yra bene didžiausia tokio pobūdžio kompanija.
Olandai turi Royal Dutch Shell (RDS), tą pati Šiaurės jūros baseiną. Priklauso vienam iš didžiųjų žaidėjų naftos ir dujų rinkoje.
Prancūzai turi Total S.A., turi Prancūzų Gvianą ir begalę ex paklusnių kolonijų Afrikoje. Total S.A. irgi vienas iš didžiųjų žaidėjų.
Belgai turi Petrofina po prancūzų Total S.A. sparnu, manu neprapuls.
Italai kiek žinau jau turi nemenkų susitarimų su Libija dėl dujų ir dujotiekio. Galima čia pasižiūrėti, jog visas pasaulis Libiją laiko - viena iš "evil" šalių, bet italams dėl to nusispjauti, bei nesilaiko net ES paskelbto Libijai embargo. Ši tiesia iš Vakarų Libijos į Italijos pietus dujotiekį.

Mano požiūrio taškas krypsta, jog visa energetika, naftos rafinavimo ir gavybos pramonė yra monopolinė. Man tai yra verslas "nulupti" iš paprastų gyventojų kuo daugiau, tad ar europinėmis kainomis iš manęs lups Gazpromas ar Total S.A. ar BP - nuo to man ne geriau. Manau, jei jau Gazpromas užsiprašys "kosminių" ir neadekvačių kainų už savo dujas, ES susiras kitą "tiekėją". Tuo tarpu Gazpromas taip pat verslas, ne tik politika - atsisakys ES, tieks "nepasotinamai" vis dar Kinijos rinkai.

Vienintelis minusas Gazpromo nuo BP ar RDS, jog šis yra politinis vienetas taip pat. O kam reikia dujų ir Gazpromo? Pasižiūrėk į pateiktus žemėlapius - Vokietijos rinkai, ne politikams. Kam reikia Vokietijos rinkos ir pinigų? Rusijos politikams. Manau, mums pasisekė, kad esame tokioj pačioj situacijoje kaip Vokietija ir Austrija, nes jei ir šios turėtų alternatyvas mums būtų sunku, ką nors kalbėti su Rusija prie stalo. Būtent reikėtų kalbėti Vokietijos/Austrijos ir Rytų Europos energetinį suverenumą.

Ir Gazpromas tikrai negali dvigubai užsiprašyti nei pasaulinės rinkos dujų kainos.

Tokie tad mano pasvarstymai.

[Aš]

Na tas Europos suverenumas slidus dalykas. Visų pirma, kad ir kaip nori padaryti kai kurie asmenys iš šių išteklių politiką, vienaip ar kitaip tai vis dar stambus verslas - poto tik politika.

Šiuo klausimu man teko skaityti vieną gerą komentarą: Europoje energetika yra verslas, Rusijoje - visų pirma tai politika, o tik tada verslas. Rusijos priimami sprendimai ne visada būna grįsti ekonominiais principais ir ypač tuo atveju, jei ji nuspręs, jog tai būtina strategiškai, ekonomikos dėsniai gali visiškai nebegalioti. Todėl žiūrėti į tai, kaip į ekonomiką, negalima. Bent jau kai nagrinėjame Europos/Rusijos energetinius klausimus.

Tu pavardinai keletą Vakarų Europos valstybių, kurioms nematai energetinės grėsmės, bet ar, blaiviai mąstant, šios situacijos adekvačios mūsiškiam regionui?

Mano požiūrio taškas krypsta, jog visa energetika, naftos rafinavimo ir gavybos pramonė yra monopolinė. Man tai yra verslas "nulupti" iš paprastų gyventojų kuo daugiau, tad ar europinėmis kainomis iš manęs lups Gazpromas ar Total S.A. ar BP - nuo to man ne geriau.

Na, negi galiu kalbėti už tave, bet man atrodo, kad geriau pagalvojęs, nuspręstum kitaip. Vienas gali iš tavęs lupti siekdamas sau tik pajamų pelno ir nešantažuodamas mokėti ne vien finansiškai, o kitas gali būti rusas.

Apskritai, manau, kad nėra sveika tokia situacija, kai egzistuoja monopolija. Bet kokia monopolija. Su tuo visiškai sutinka ir mūsų teisė, kuri agituoja už priešmonopolines sistemas.

Manau, jei jau Gazpromas užsiprašys "kosminių" ir neadekvačių kainų už savo dujas, ES susiras kitą "tiekėją". Tuo tarpu Gazpromas taip pat verslas, ne tik politika - atsisakys ES, tieks "nepasotinamai" vis dar Kinijos rinkai.

Kad Gazprom rastų alternatyvas Europos rinkai, aš sutinku. Žinoma, prireiktų papildomų investicijų, bet išsisukti pavyktų.

Tačiau taip paprastai pakeisti importo šaltinio Europai nebūtų lengva. Vakarų Europos šalims kritinė situacija gal ir nesusidarytų, tačiau kaip mums - lietuviams? Ir mūsų regionui. Pavyzdžiui, kaip mes dabar importuotume dujas? Ar numatytas konkretus alternatyvus šaltinis? Kiek pasikeistų jų kaina? Kiek užtruktų sukurti išbaigtą tiekimo sistemą? Daug klausimų, tačiau į juos konkretūs atsakymai nebūtini. Esmė aiški - Rusija gali bloginti situaciją energetiniu pagrindu ir ji turi tokias galimybes. Šis faktas yra pripažintas Europos mastu, man nebūtina jo papildomai įrodinėti. Praėjusiais metais šiuo klausimu Europa priėmė tam tikrus nutarimus, tačiau man abejonių kelia jų vykdymo ryžtingumo lygis ir vieningumas. Man susidaro toks įspūdis, kad Rusijos lobistai veikia kur kas apsukriau.

Vienintelis minusas Gazpromo nuo BP ar RDS, jog šis yra politinis vienetas taip pat.

Tai geras atsakymas į tavo antrąją pastraipą, kurią citavau. Juk tai iš esmės keičia situaciją. Jei energetika nebūtų naudojama politikai, tokiais būdais ir tokiems siekiams, ši problema būtų kur kas mažiau opi ir apskritai nepateikčiau jos per suverenumo prizmę, palikčiau tik ekonominę.

Kam reikia Vokietijos rinkos ir pinigų? Rusijos politikams. Manau, mums pasisekė, kad esame tokioj pačioj situacijoje kaip Vokietija ir Austrija, nes jei ir šios turėtų alternatyvas mums būtų sunku, ką nors kalbėti su Rusija prie stalo. Būtent reikėtų kalbėti Vokietijos/Austrijos ir Rytų Europos energetinį suverenumą.

Iš vienos pusės tiesa, jei liktume vieni arenoje, galėtų būti sunkiau. Iš kitos pusės, Vokietijos priklausomybė gali taip pat sąlygoti jos politinį palankumą Rusijos įtakos zonos siekiams, kurie gali būti nepalankūs būtent tiems, kurie į ją, teorinę, papuolą - ir mums.

Ir Gazpromas tikrai negali dvigubai užsiprašyti nei pasaulinės rinkos dujų kainos.

Negali, bet gali žongliruoti tiekimo stabilumu ar apskritai jo buvimu, taip pat bent jau tam tikru kainos lygiu.

Žodžiu, aš tikrai neabejoju, jog tai potenciali grėsmė ir dar daugiau, manau, kad tai yra kitų, politinių, ekonominių, netiesiogiai - ir karinių, grėsmių šaltinis. Dėl pastarosios priežasties manau esant būtinybę šią grėsmę analizuoti kur kas išsamiau.

[tivoli]

Na, negi galiu kalbėti už tave, bet man atrodo, kad geriau pagalvojęs, nuspręstum kitaip. Vienas gali iš tavęs lupti siekdamas sau tik pajamų pelno ir nešantažuodamas mokėti ne vien finansiškai, o kitas gali būti rusas.

Net gerai pagalvojęs pasakyčiau, jog man nėra skirtumo ar už tą pačią kainą tokį patį produktą parduoda ar britas, ar olandas, ar rusas. Paprastas ekonomikos dėsnis. Va šitam sakinyje "rusas" ir įpynei politiką, o ne verslą. Kaip gali subastraktinti visus rusus pagal RF politiką arLetuvos atžvilgiu...Kiek nediplomatiška.

Be to jei ruso dujos per pusę pigesnės, bet "negarantuojamas" pastovus jų tiekimas, o brito dujos per pus brangesnės, kurį rinktumeis?

Tačiau taip paprastai pakeisti importo šaltinio Europai nebūtų lengva. Vakarų Europos šalims kritinė situacija gal ir nesusidarytų, tačiau kaip mums - lietuviams? Ir mūsų regionui. Pavyzdžiui, kaip mes dabar importuotume dujas? Ar numatytas konkretus alternatyvus šaltinis? Kiek pasikeistų jų kaina? Kiek užtruktų sukurti išbaigtą tiekimo sistemą? Daug klausimų, tačiau į juos konkretūs atsakymai nebūtini. Esmė aiški - Rusija gali bloginti situaciją energetiniu pagrindu ir ji turi tokias galimybes. Šis faktas yra pripažintas Europos mastu, man nebūtina jo papildomai įrodinėti. Praėjusiais metais šiuo klausimu Europa priėmė tam tikrus nutarimus, tačiau man abejonių kelia jų vykdymo ryžtingumo lygis ir vieningumas. Man susidaro toks įspūdis, kad Rusijos lobistai veikia kur kas apsukriau.

Juk minėjau:

Būtent reikėtų kalbėti Vokietijos/Austrijos ir Rytų Europos energetinį suverenumą.

Taigi turėtum suprasti, jog po "Rytų Europa" patalpinau ir Lietuvą. Tenorėjau pasakyti, jog pati ES neatrodo vieninga šiuo klausimu, nes visi turi skirtingas pozicijas. Britai, skandinavai sau gali leisti kritikuoti; prancūzams, Beneliuksui, italams nusispjauti, Vokietijai/Austrijai ir Rytų Europai reikia laviruoti.

Iš vienos pusės tiesa, jei liktume vieni arenoje, galėtų būti sunkiau. Iš kitos pusės, Vokietijos priklausomybė gali taip pat sąlygoti jos politinį palankumą Rusijos įtakos zonos siekiams, kurie gali būti nepalankūs būtent tiems, kurie į ją, teorinę, papuolą - ir mums.

Vokietija Rusijos įtakos zonoje? Skamba man kiek utopiškai. Galėčiau net sakyti Rusija yra Vokietijos pinigų įtakos zonoje. Man labiau tinka posakis, kas turi pinigų - tas ir muziką užsakinėja. Gazpromas praktiškai priklausomas nuo Vokietijos/Austrijos rinkos ir žinoma (tik po to) ir nuo R. Europos rinkos. Vokietijos pinigai sudaro didžiąją dalį Gazpromo pelno, be savos vidinės rinkos. Be to, tik (pagal geoData database) Vokietija iš Rusijos gauna "tik" 35 proc. dalis visų dujų. Taipogi įdomus faktas, jog vienu stipriausių Bundeslygos klubų - Gelzenkircheno Schalke 04 pagrindiniu rėmėju tapo spėkit, kas? Ogi Gazpromas. Kaip matai, rusai negali be Vokietijos išgyventi vien tik vidiniais resursais. Net investuoja į klubus gerindami savo įvaizį.

Gazpromas man panašus į aikštingą mergelę, kuri vieną kartą bus "nuleista" ant žemės ir taps monopolininke TNC kaip ir koks BP, Total A.S. ar RDS. Beje, buvo įrodymų, jog karas Irake ir Exxon Mobile yra susiję dalykai. Spėk, kas gręžia dabar Irako naftą. Čia mano požiūriu, jog politika tik įrankis pinigams "gaminti" stambiausiems monopolininkams, politika yra šalutinis visa to produktas.

Kaip Trump'as sako:
It's just business. Nothing personal.

[Aš]

Net gerai pagalvojęs pasakyčiau, jog man nėra skirtumo ar už tą pačią kainą tokį patį produktą parduoda ar britas, ar olandas, ar rusas. Paprastas ekonomikos dėsnis. Va šitam sakinyje "rusas" ir įpynei politiką, o ne verslą. Kaip gali subastraktinti visus rusus pagal RF politiką arLetuvos atžvilgiu...Kiek nediplomatiška.

Visų pirma, žodį rusas parašiau kursyvu tuo mėgindamas parodyti perkeltinę žodžio prasmę. Todėl tau nereikia manęs kaltinti visos tautos kritikavimu. Antra, taip, aš čia pridedu politiką, nes politika Rusijoje nuo energetikos neatskiriama. Todėl nėra logiška analizuoti situaciją pasiliekant norimus matyti faktorius. Kaip rašiau ankstesnio pranešimo pabaigoje, jei Rusijos energetikoje politikos nebūtų, tai pritarčiau dėl vien ekonominio požiūrio ir apskritai tada šios temos nė nebūtų.

Be to jei ruso dujos per pusę pigesnės, bet "negarantuojamas" pastovus jų tiekimas, o brito dujos per pus brangesnės, kurį rinktumeis?

Rinkčiausi stabilų ir nevaržomą vystymąsi, valios laisvę, partnerį pagal tai, kam jis panaudos mano pinigus. O ar tu žinai Rusijos ir alternatyvos jiems dujų kainų skirtumus? Klausiu įdomumo dėlei.

Tiesa, geriausia būtų naudotis pigesne žaliava, tačiau turėti pasirinkimo pakeisti tiekėją galimybę be kataklizmų šalies ūkiui.

Taigi turėtum suprasti, jog po "Rytų Europa" patalpinau ir Lietuvą. Tenorėjau pasakyti, jog pati ES neatrodo vieninga šiuo klausimu, nes visi turi skirtingas pozicijas. Britai, skandinavai sau gali leisti kritikuoti; prancūzams, Beneliuksui, italams nusispjauti, Vokietijai/Austrijai ir Rytų Europai reikia laviruoti.

Europos vienybės nebuvimas daro ją silpnesne. Ypač kai oponentas valdo geležine ranka, kuriai susiskaldymas negresia. Išties, gaila, kad taip yra.

Vokietija Rusijos įtakos zonoje? Skamba man kiek utopiškai. Galėčiau net sakyti Rusija yra Vokietijos pinigų įtakos zonoje. Man labiau tinka posakis, kas turi pinigų - tas ir muziką užsakinėja.

Dėl vienašališko Vokietijos priklausomumo nuo Rusijos dujų gal ir per drąsiai pasakyta. Turbūt reikėtų kalbėti apie abipusius interesus. Tik tiek, kad jie vis viena gali įtakoti užsienio politikos laikyseną trečiųjų šalių atžvilgiu.

Gazpromas man panašus į aikštingą mergelę, kuri vieną kartą bus "nuleista" ant žemės ir taps monopolininke TNC kaip ir koks BP, Total A.S. ar RDS. Beje, buvo įrodymų, jog karas Irake ir Exxon Mobile yra susiję dalykai. Spėk, kas gręžia dabar Irako naftą. Čia mano požiūriu, jog politika tik įrankis pinigams "gaminti" stambiausiems monopolininkams, politika yra šalutinis visa to produktas.

Tam tikru momentu Rusija buvo oligarchų rankose, kas galėtų patikinti, kad dalis jų interesų valdžioje neišliko, tik galbūt gerokai prasijotų ir adaptuotų Rusijos nacionalizmui po Putino atėjimo į valdžią. Reikia pastebėti, kad atėjus Putinui Gazprom'e įvyko radikalios valdybos permainos. Tačiau aš nemanau, kad Rusijos politika naudojama verslo struktūros siekiams ginti, daugiausiai svarstyčiau galimybę dėl vienos ir kitos pusės bendradarbiavimo tenkinant abipusius interesus, kuris tikrai galimas. Gazprom - galingas įrankis energetiniam potencialui plėtoti verslo investicijų pagrindu. O sukūrus monopoliją, lojalią valdžiai, kaip kad valdžia yra lojali verslui, atsiranda galimybės šantažu plėtoti nacionalizmą. Jau nepaisant to, kad Gazprom sėkmė reiškia ir Rusijos biudžeto sėkmę, taip pat galimybę Gazprom kapitalą panaudoti ir Rusijos vidaus politinėms kovoms siekiant išlaikyti savą valdžią.

Gazprom'as ne tik kad valdo milžiniškus energetikos išteklius, ne tik turi visą savo informacijos propagandos aparatą, bet dar ir savas finansines institucijas. Na, ir nuosavas saugumo pajėgas. Kelias visiškai savivalei, kol žengiama išvien su politika, daugiau nė atviras.

Beje, geras straipsnis, rekomenduoju visiems besidomintiems perskaityti.

[Al1]

Ponai,

Gazpromas nera privati kompanija - tai valstybine kompanija.
Todel kalbeti apie kazkokia tai savarankiska Gazpromo politika yra kvaila. Gazpromas yra Kremliaus irankis.

Taciau musu ziniasklaida taip pat ir Vakaru ar tai nesuvokia realiju ar tai tycia tai daro ir bando pateikti Gazproma kaip neva tai vykdancia SAVO poltika kompanija.
Dar karta sakau, Gazpromas ar Lukoilas yra valstybines kompanijos, kurios vykdo Kremliaus politika, o ne atvirksciai - Kremlius vykdo tu kompaniju politika. Ziniasklaidos priemones, priklausancios Gazpromui vykdo ne Gazpromo, o Kremliaus valia.
Aiksu, yra pavojus, kad kazkas pasinaudos siomis valstybinemis monopolijomis savo tikslui ir ims veikti pries Kremliu.

[suoliuojantis]

Dėl Gelzenkircheno Schalke: jų istoriją gana detaliai žinau iš vokiečių spaudos.
Ir ji yra įdomi tiek verslo, tiek politikos prasme. Tas klubas (vienas iš seniausių Vokietijoje) prieš du - pusantrų metų buvo ties bankroto riba. Jiems niekaip nepavyko rasti rėmėjų tiek Vokietijoje, tiek užsienyje, nors kreipėsi į labai daug ką. Tada klubo menedžeriai kreipėsi į herr Schroederį , kuris maloniai sutiko padėti - kreiptis į Gazprom vadovus. O pastarieji kilniai sutiko padėti sunkius laikus išgyvenančiam legendiniam Vokietijos klubui (čia apytiksliai cituoju Gazpromo vadovų citatas vokiečių spaudai).

[AIRzol]

Taciau musu ziniasklaida taip pat ir Vakaru ar tai nesuvokia realiju ar tai tycia tai daro ir bando pateikti Gazproma kaip neva tai vykdancia SAVO poltika kompanija.

Nežinau, iš kur tą ištraukei, bet tiek Lietuvos, tiek užsienio žiniasklaida net pabrėžia, kad Gazprom jau seniai "valstybinė".

[tivoli]

Rinkčiausi stabilų ir nevaržomą vystymąsi, valios laisvę, partnerį pagal tai, kam jis panaudos mano pinigus. O ar tu žinai Rusijos ir alternatyvos jiems dujų kainų skirtumus? Klausiu įdomumo dėlei.

Tiesa, geriausia būtų naudotis pigesne žaliava, tačiau turėti pasirinkimo pakeisti tiekėją galimybę be kataklizmų šalies ūkiui.

Šaltinis Nr.1.
Na šis šaltinis rodo, jog pakankamai pigiai Gazpromo dujos dar palyginus su kitų ES didžiųjų dujų alternatyvių šaltinių kainomis Lietuvai tiekiama. Minėtose šalyse - JK, Danijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Italijoje, Belgijoje - dujų kainos brangesnės.

Beje, negirdėjau atvejo, kad Gazpromas būtų nutraukęs dujų tiekimą Lietuvai. Tik žinauu Ukrainos atvejį, bei Baltarusijos atvejį (pastarasis tik įrodo, jog Gazpromas visgi vadovaujasi verslo dėsniais, kad ir kiek būtų politiškai angažuotas. JUk Baltarusija - kaimynė, draugė, kompanijonė RF).

[Al1]

Nežinau, iš kur tą ištraukei, bet tiek Lietuvos, tiek užsienio žiniasklaida net pabrėžia, kad Gazprom jau seniai "valstybinė".

O jis niekada ir nebuvo privatus. Ir Lukoilas.

[Aš]

Šaltinis Nr.1.
Na šis šaltinis rodo, jog pakankamai pigiai Gazpromo dujos dar palyginus su kitų ES didžiųjų dujų alternatyvių šaltinių kainomis Lietuvai tiekiama. Minėtose šalyse - JK, Danijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Italijoje, Belgijoje - dujų kainos brangesnės.

Ačiū už informaciją.

Beje, šis šaltinis nurodo, kad rusiškas dujas Europoje brangiausiai perkame būtent mes. Pripažinkime, objektyvūs teiginiai (kalbu apie transportavimo kaštus) įrodo, jog tai politikos, bet ne ekonomikos, padiktuota kaina.

Dar viena pasidomėjimo verta statistika yra ši:


Absoliuti priklausomybė nuo vieno šaltinio strategiškai svarbioje srityje yra išgaląstas Damoklo kardas tiesiai po kaklu.

[tivoli]

/\ Na bet manau, kad Gazpromas tikrai Lietuvai negalės "užkelti" kainos aukščiau nei skandinavai moka, ,t.y. Gazpromo polit-reikalus riboja dujų kainų lubos pasaulinėje rinkoje.

[Aš]

Kaip žinia, jau greitai mums teks stabdyti ir antrąjį IAE bloką. Mūsų valdininkai bando inicijuoti peticijas ar derybas su ES, tačiau ES savo nuomonę pasakė jau ne kartą ir gan aiškiai, IAE darbas pratęstas nebus. Ir mums nederėtų toliau lipti į tą patį medį, kuris mums yra akivaizdžiai per status, galėtume jau dabar negaišdami laiko dirbti ta linkme, kuria realiai galime.

Uždarius IAE Lietuvos atominėje energetikoje, bent iki 2016 metų, o žinant Lietuvos spartą, daug nesiskiriančią nuo anekdotuose vaizduojamų estų, ir projekto mastą šią datą galėtume dar nutolinti. Tai reiškia, kad maždaug dešimtmetį turėsime remtis kitais energetikos gamybos būdais. Planuojama, jog didžiąją dalį IAE pajėgumų perims Lietuvos elektrinė.

Lietuvos elektrinė šiuo metu yra sparčiai renovuojama. Šios elektrinės naudojimas elektros gamybai lems tai, kad elektros kaina gerokai išaugs. Visų pirma, dėl to, kad šiluminėse elektrinėse gaminama elektra yra tris kartus brangesnė už AE gaminamą. Antra, todėl, kad dujos apskritai šiuo metu turi tendenciją brangti. Pagrindinis joje naudojamas kuras ir yra būtent gamtinės dujos.

Kadangi gamtinių dujų dalis šalies energetikos ūkyje gerokai padidės, o visą 100% jų mes importuojame iš politiškai nestabilaus energetiką šantažui naudojančio kaimyno, tai apie jų importo alternatyvą ir pakalbėkime. Konkrečiai omenyje turiu suskystintų gamtinių dujų importo terminalą (toliau - SGDIT).

Keletas faktų dėl SGDIT:

• Specialistų teigimu, suskystintos dujos savo kaina galėtų konkuruoti su tiekiamomis iš Rytų;
• Pirminiais skaičiavimais, suskystintų dujų importo terminalas kainuotų ne mažiau kaip pusę milijardo JAV dolerių ir sunkiai apsieitų be užsienio investicijų;
• Vyriausybės darbo grupė siūlo <...> dvi galimas terminalo statybos vietas – Klaipėdos uoste arba atviroje jūroje;
• Rengiama suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalo Lietuvoje galimybių studija - galutinė studijos ataskaita turi būti parengta iki 2008 m. lapkričio 15 dienos;
• Numatoma, kad šis terminalas galėtų pradėti veiklą 2012-2013 (įvertinkite mūsų klerkų greičio niuansus, dėstytus anksčiau);
• „Achema“ planuoja investuoti į terminalą, tačiau jų investicija nesudarys daugiau nei pusės sumos;
• SGDIT klausimas buvo svarstytas Ekonomikos komiteto posėdyje 2008.03.19, kuriame buvo nurodyta, jog prognozuojamas 2010 m. gamtinių dujų suvartojimas bus 4.9 mlrd. m3, o numatomas terminalo galingumas – 2 mlrd. m3 per metus.

Visų pirma, matyti, kad bent iki kol bus sukurta elektros energijos gamybos alternatyva Lietuvos elektrinei, terminalas tik dalinai panaikins priklausomybę nuo Rusijos eksporto. Antra, apie būsimą IAE stabdymą visa Lietuva žinojo dar tik stojant į ES, kodėl šiuo klausimu imama dirbti tik dabar.

Šiek tiek daugiau įdomios informacijos šiuo klausimu galite rasti čia.

[Aš]

Šiandien Europos Komisija pristatys ambicingą būsimosios ES energetinės supersistemos, kuri turėtų apsaugoti Europą nuo neprognozuojamos Rusijos veiksmų, planą. Ši „energetinė tvirtovė“ bus statoma nuo Skandinavijos ir Baltijos šalių iki Viduržemio jūros, skelbia britų dienraštis „Times“.

Kertiniai būsimosios Europos energetinės supersistemos (power supergrid) „akmenys“ bus energetinis vėjo jėgainių mazgas Šiaurės jūroje, nauji povandeniniai elektros kabeliai, vidinis ES „dujų žiedas“ bei naujos energetinės jungtys, panaikinsiančios Baltijos šalių „izoliaciją“ ir sujungsiančios jas su Viduržemio regiono valstybėmis. „Times“ teigimu, tai liudija dar nepaskelbtas Europos Komisijos planas, su kuriuo pavyko susipažinti dienraščio žurnalistams.

ES šalims taip pat bus pasiūlyta finansuoti mažiausiai du ambicingus magistralinių dujotiekių statybos projektus. Šiais vamzdynais gamtinės dujos į Europą būtų tiekiamos iš Afrikos ir Centrinės Azijos. Plano sudarytojai taip pat ragina tiesti vidinį ES dujų žiedą – Europos Sąjungos šalis jungiantį dujotiekių tinklą, kuris leistų visoms bloko narėms keistis dujų tiekimais, jei Rusija „užsuktų čiaupą“.

<...>

Europos Komisijos dokumente sakoma, kad Europa privalo žengti pirmuosius žingsnius, kad įveiktų uždarą didėjančio energijos vartojimo ir jos importavimo ratą. Nors Rusija tiesiogiai neminima, pabrėžiama, jog turimi energijos šaltinių ištekliai ir jų gamybiniai rezervai vis labiau koncentruojami „keliose rankose“, rašo „Times“. Europos Komisija taip pat pabrėžia, kad itin didelį susirūpinimą kelia gamtinių dujų tiekimai – ne viena ES valstybė yra „neapsakomai“ priklausoma nuo vienintelio tiekėjo. „Politiniai incidentai tiekėjo šalyje ar tranzitinėse valstybėse, avarijos ar gamtinės katastrofos (...) primena ES apie būtinų energijos išteklių tiekimų pažeidžiamumą“, - sakoma dokumento juodraštyje.

Pirmajame Europos energetinės supersistemos kūrimo etape numatyta sujungti visų Šiaurės jūros vėjo jėgainių masyvus, kad visa D. Britanijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos ir kitų valstybių pakrantėse pagaminta elektros energija būtų tiekiama į centrinį sistemos mazgą. Per jį vykstantys energijos mainai pavers atskiras valstybes kur kas mažiau priklausomas nuo vietinių oro sąlygų, smarkiai veikiančių atsinaujinančios energijos jėgainių darbą. Taip bus tolydžio siekiama mažinti Rusijos energijos šaltinių poreikį.

<...>

Pasak eksperto, Europos Komisijos siūlomas energetinis mazgas Šiaurės jūroje reiškia, kad tuo metu, kai vėjas D. Britanijos pakrantėje rimsta, galima naudotis Vokietijos pajūryje „besidarbuojančių“ vėjų galia. Visą ES aprėpiantis energetinis tinklas reikštų, kad vėjo energija tampa dar patikimesnė.

Panašias jungtis planuojama statyti Baltijos šalyse ir Viduržemio jūros regione, kad ilgainiui šios šalys būtų įjungtos į bendrąją ES energetinę sistemą. Sprendžiant iš parengto plano, bus tiesiami nauji povandeniniai elektros kabeliai, kurie Lenkiją sujungs su Švedija, o Baltijos šalis per Estiją – su Suomija ir Švedija.

Planuojamas vidinis Europos dujų žiedas remsis Pietų Europos dujotiekiu, kuriuo gamtinės dujos būtų tiekiamos iš Azerbaidžano, ir per Sacharą iš Nigerijos nutiestu dujotiekiu. Šiuo požiūriu ES susidurs su aršia „Gazprom“ konkurencija: Rusijos dujų monopolininkė jau veda derybas su minėtų šalių vyriausybėmis stengdamasi užbėgti ES už akių ir pasirašyti alternatyvių energetikos projektų sutartis, pastebi „Times“.

Pasak dienraščio, Europos Komisija šiandien ruošiasi pabrėžti būtinybę siekti kuo spartesnės pažangos stiprinant Europos energetinį saugumą, atsižvelgus į Rusijos dominavimą ir netikrumą dėl būsimųjų energijos šaltinių tiekimų. „Šis planas yra labai svarbi ES reagavimo į dabartinę finansinę krizę dalis ir dėl to turi būti sparčiai įgyvendinamas“, - sakoma Europos Komisijos parengtame dokumento projekte.

Šaltinis.

Vadinasi, situacija geresnė, nei tikėjausi.

[Aš]

Vertas paminėjimo ir ateityje galintis turėti realios įtakos ir mūsų energetinei perspektyvai įvykis:

Baku viršūnių susitikimo energetikos klausimais, kuris įvyko penktadienį, baigiamąją deklaraciją patvirtino 15 iš 20 dalyvavusių valstybių, pranešė Azerbaidžano vyriausybės pareigūnai, kuriuos cituoja naujienų agentūra "Interfax".

<...>

"Pripažįstame naftotiekio Odesa-Brodai Eurazijos naftos transportavimo koridoriaus sistemoje eksploatavimo pradžios reikšmę tiekiant naftą Europos rinkoms, sveikiname iniciatyvas dėl Kaspijos, Juodosios ir Baltijos jūrų energetikos išteklių tranzito erdvės sukūrimo siekiant suvienyti dalyvaujančių šalių pastangas užtikrinant būtinas sąlygas patikimam ir saugiam angliavandenilių transportavimui ir akcentuojame šio darbo tęsimo svarbą", - pažymima deklaracijoje.

Viršūnių susitikimo dalyviai taip pat išreiškė pasitenkinimą tomis praktinėmis priemonėmis, kurių buvo imtasi realizuojant Krokuvos, Vilniaus ir Kijevo viršūnių susitikimų energetikos klausimais sprendimus, tarp jų - dėl tarptautinės naftotiekių bendrovės "Sarmatia" naujos organizacinės struktūros sukūrimo ir sąlygų eksploatuoti naftotiekį Odesa-Brodai-Plockas-Gdanskas sudarymo.

<...>

Prie šios deklaracijos prisijungė Azerbaidžanas, Bulgarija, Vengrija, Graikija, Gruzija, Italija, Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, JAV, Turkija, Ukraina, Šveicarija ir Europos Komisija.

Delfi.lt.

Šis atvejis svarbus tuo, kad jame aktyviai įtrauktas ir tiekėjas, be kurio bet kokia sistema žlugtų.

[Lettered]

Beda ta, kad tokios salys kaip Vokietija, Italija, Prancuzija ar Nyderlandai yra kur kas labiau linke leistis i dvisalius sandorius su Gazprom'u (Kremliaus "proxy" energetikoje), nei paisyti bendros ES rinkos principu ir vertybiu.

Ir ką turi bendro ES principai ir vertybės su sandoriais su ,,Gazpromu'' dėl dujų tiekimo?

[Lettered]

Bendra rinka, konkurencija (karteliu, monopoliju ir pan. nebuvimas), bendras visu ES saliu interesas, demokrtija ir pan.). ES sukurta ant siu vertybiu ir turetu ju laikytis.

Tokios kompanijos kaip Gazprom'as is esmes pamina visas sias vertybes. Be to tai Kremliaus valdoma imone, kuri atstovauja to vieneto interesus. O kremlius, kaip zinia, uzsiima ne itin svariais dalykeliais nuo politiniu zmogzudysciu iki terorizma skatinanciu saliu remimo.

Tai natūralu, kad valstybės išteklius eksportuojanti kompanija ir yra valstybinė, beto, tai ne ES reikalas svetimų šalių politinė santvarka. Galima bendradarbiauti ir su autoritariniais rėžimais. JAV tarkim irgi nesikiša į Kinijos VIDAUS reikalus, nors pas juos iš vis totalitarizmas o ne autoritarizmas kaip Rusijoj.

[Lettered]

Kinijos sistema yra autoritarine, o ne totalitarine. Totalitarine sistema yra S.Korejoje, buvo Mao laiku Kinijoje, Stalino laiku SSRS ar Hitlerio laiku Vokietijoje. Rusija save vadina "suverenia demokrtija", nors faktiskai yra autoritarine sistema.

Bet ne tai esme. Kaip minejau, svarbu, kad nebutu paminami ES principai. O jei Gazpromas operuoja ES, jis turi tuos principus atitikti. ES neturi kistis i Rusijos vidaus reikalus, taciau turi uztikrinti, kad netinkami subjektai neoperuotu ES erdveje arba prisitaikyti prie musu vertybiu, nepazeistu kitu ES saliu (pvz., Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos) interesu. Kol kas Gazpromo atveju taip nera.

Na nežinau, kaip tu interpretuoji tą totalitarizmą, bet SSRS praktiškai visada tokia buvo, nes valdžia kontroliavo daugelį žmogaus gyvenimo sričių. O Kinijoje dabar tas ir yra, juk vien internetui kontroliuoti kiek skiriama milijardų. Šiaip Kinija unikali šalis yra, nes daugiau totalitarinių rinkos šalių pasaulyje nėra. O grįžtant prie temos, dujotiekis nėra užšaldytas, nes pačiai Europai tanklaiviais gabentis suskystintas dujas neapsimokėtų, kaip ir Lietuvai, tik mums gal tai būtų ,,saugiau''.

[Aš]

ES imasi Baltijos šalių energetikos

"Energetinėmis salomis" vadinamos Baltijos šalys ko gero dar nebuvo sulaukusios tiek dėmesio iš ES, kuri raitojasi rankoves, ruošdamasi pagaliau padėti įsijungti į vakarų Europos energetines sistemas. Kartu su pagalba, gaunama iš EK, Baltijos valstybės gali netekti ir dalies nepriklausomybės sprendžiant dėl energetinių projektų.

Izoliuotų energijos rinkų prijungimas prie ES tinklų yra prioritetinis, sako Europos komisija (EK), lapkričio 13 d. Pristačiusi energijos tiekimo užtikrinimo, solidarumo energetikos srityje ir energijos vartojimo efektyvumo pasiūlymus. Baltijos regiono prijungimas būtinas, kad visos apie Baltiją išsidėsčiusios šalys būtų energetiškai saugios ir taip sustiprintų visą ES.

"Kartu su ES valstybėmis narėmis, kurioms šis klausimas aktualus, EK išplėtos "Baltijos jungčių planą" kaip dalį Baltijos jūros regioninės strategijos. Bus aptarta dujų, elektros (įskaitant ir vėjo bei galimos potvynių energetikos), taip pat saugyklų klausimai", - žadama EK dokumente. Komisija teigia, kad planas jau egzistuojančius energetinius projektus sujungs į bendrą energetinę sistemą.

<...>

Apie rimtą ES nusiteikimą rodo ir spalio 15-16 d. Briuselyje vykusios Europos Vadovų Tarybos (EVT) išvados.

ES vadovams, pasak Onos Juknevičienės, Lietuvoje išrinktos EP narės, EK prezidentas Jose Manuelis Barroso pristatė idėją sukurti "aukšto lygio Baltijos energijos rinkos atstovų grupę", remiantis pavyzdžiu jau sukurtos aukšto lygio atstovų grupės Pietvakarių Europos energijos rinkai. Kiekviena iš Baltijos šalių turėtų paskirti aukšto lygio pareigūnus (ministrus, perdavimo sistemos operatorių, reguliuotojų vadovus), kurie atstovautų savo šalims grupės susitikimuose sprendžiant dėl energetinių projektų.

Grupė, pasak p. Juknevičienės, turėtų būti sukurta iki gruodžio. Ši grupė spręstų elektros ir dujų tiekimo klausimus, rinktųsi Briuselyje, jai vadovautų EK. Grupė turėtų nutarti, kurie energetiniai - suskystintų dujų terminalo, elektros jungčių ir energijos generavimo - projektai yra būtini, stiprina Baltijos šalių solidarumą ir saugumą, ar reikalingi nauji projektai, kas trukdo įgyvendinimui, kokie gali būti projektų finansavimo šaltiniai, tarp kurių pačių šalių ir ES fondai.

"Baltijos jungčių planas" turėtų būti patvirtintas per Švedijos vadovavimo ES laikotarpį (antrąjį 2009 m. pusmetį), pradėtas įgyvendinti 2010 m.

<...>

EK dokumentuose "Baltijos jungčių planas" - ne vienintelis. Iki 2030 metų ES ketina išleisti apie 1 trln. EUR elektros tinklams ir pajėgumams, 150 mlrd. EUR numatyta skirti dujotakiams, išskyrus dujotakius iš trečiųjų šalių. Dalis šių pinigų būtų skirta planui sujungti ES valstybių, esančių prie Baltijos ir Šiaurės jūrų, energetinius tinklus, vėjo jėgainių energetinei sistemai Šiaurės jūroje sukurti, suskystintų gamtinių dujų saugyklų strategijai.

EK taip pat skatina tinkamai naudoti vietos energijos išteklius, imtis veiksmų energijos vartojimo efektyvumui gerinti, palaikyti ES energetikos saugumą užtikrinančius tarptautinius santykius, priimti solidarumo, įskaitant ES krizių, naftos atsargų valdymo priemones, kurios galėtų būti taikomos sutrikus dujų tiekimui. Čia minimas ES vidinis dujų žiedas nuo Baltijos iki Viduržemio jūros regiono.

Visas straipsnis.

[Mørtã]

...Rusija turėtų kaipmat koreguoti dujų kainodarą Lietuvai ir galbūt kitoms Baltijos šalims.

Rygoje jau seniai toks terminalas yra. Aisku ir mums butu labai naudinga toki tureti. Nors biski kompensuoti del IAE uzdarymo prarasta energetine nepriklausomybe.