Logistika Lietuvoje

[Aš]

Lietuva yra strategiškai palankioje geopolitinėje padėtyje Europoje. Čia susikerta nemažai transporto magistralių, todėl mūsų logistikos ir ekspedicinės įmonės turi pakankamai neblogas perspektyvas.

Kaunas, savo ruožtu, yra strategiškai palankioje padėtyje Lietuvoje, tad nenuostabu, jog nemažai kompanijų renkasi jį savo centriniams logistikos terminalams statyti. Kaip pavyzdžiai galėtų būti UAB "Onninen Lit", UAB „Senukų prekybos centras“, kuris stato 60 000 kv. metrų terminalą netoli Kauno ties magistrale į Klaipėdą ir kt.. Kauno apylinkėse taip pat dygsta didieji nuomai skirti logistikos terminalai: logistikos miestelis „Baltic Logistic City“ - 56 000 kv. metrų ploto po trijų plėtros etapų (įgyvendintas pirmas - 27 000 kv. m.), „Kaunas terminal“ -
~50 000 kv. metrų ploto po dviejų plėtros etapų (įgyvendintas pirmas - 30 000 kv. m.). Nors, kaip skelbia specialistai, ateitis priklauso šimtus tūkstančių kv. metrų ploto sieksiantiems logistikos miesteliams. Transportas ir logistika būtent ir yra numatyti kaip vienas iš Kauno plėtros prioritetų. Mano nuomone, Kaunui norint būti konkurencingu pirmiausiai ir reikėtų įsisavinti tas nišas, kuriose jis turi didžiausią potencialą ir pranašumą. Belieka tik įsivaizduoti tokių projektų kaip „Rail Baltica“ ir laivyba Nemunu tarp Kauno ir Klaipėdos rezultatus.

Kauno miesto strateginiame plane numatytos logistikos, technologijų, pramonės vystymo kryptys, todėl neabejotinai miestas turėtų tapti vienu iš pagrindinių logistikos plėtros taškų Baltijos šalyse. Kauno apskritis pirmauja pagal krovinių iškrovimą ir jų pervežimo autotransportu srautus.

Šaltinis.

Valstybė suprasdama šios sferos reikšmę Lietuvai taip pat imasi priemonių jai plėtoti, Lietuvoje bus steigiami bent trys viešieji logistikos centrai: Kaune, Vilniuje bei Klapėdoje. Anksčiau buvo kalbėta ir apie ketvirtąjį Panevėžyje:
Susisiekimo ministerijoje pristatyta viešųjų logistikos centrų išdėstymo plano parengimo studijos galutinės ataskaitos projektas

Šiuo metu Lietuvoje taip pat kuriamas didžiausias Baltijos šalyse lengvųjų automobilių logistikos centras, kuris bus Vievyje:

Į šį projektą iki 2009 m. bendrovė planuoja investuoti maždaug 67 mln. litų. Naujasis terminalas kuriamas 16 ha ploto teritorijoje šalia Vievio.

Šiuo metu baigtas pirmasis statybų etapas – atidaryta 3,2 ha teritorijos užimanti naujojo logistikos centro dalis, talpinanti iki 1 200 automobilių. Taip pat jau veikia 960 kv. m. automobilių paruošimui ir dažymui skirtos patalpos bei 8 000 kv. m. ploto muitinės sandėliai.

Daugiau informacijos:

Ateityje „Autoverslas“ šiame centre planuoja aptarnauti 40 proc. šalyje parduodamų naujų automobilių. Numatyta, jog metinė automobilių apyvarta terminale sieks 52 000 automobilių.

[Romas]

Ačiū už temą, Ašai
Nors ji kol kas nelabai populiari, bet gal po truputį bus papildoma

Dar viena nuoroda

Duris atvėrė didžiausias Baltijos šalyse logistikos centras

Atnaujinta 17.53, Paulius Garkauskas, Rafael Achmedov, www.DELFI.lt
2007 lapkričio mėn. 22 d. 14:53

Ketvirtadienį Kauno rajone prie magistralės „Via Baltica" veiklą pradėjo didžiausiu Baltijos šalyse tapsiantis logistikos miestas „Baltic Logistic City". Užbaigus pirmosios dalies statybas, visos jos patalpos jau yra išnuomotos, o pusė antrojo centro taip pat rezervuota klientų. Trečiasis logistikos miesto modulis bus pabaigtas kitais metais, o ketvirtadienį buvo įkasta kapsulė simboliškai žyminti statybų pradžią.

Pompastiškai atidarytas pirmasis logistikos centras „Via Baltica Logistic" užima 25 tūkst. kv. m. plotą, jame dirba 42 darbuotojai. Bendrovė „Via Baltika Logistika" į pirmąją logistikos miesto dalį investavo 50 mln. Lt.

Visas straipsnis: http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=15094031

[URBANISTAS]

ar autoverslo centre bus aptarnaujami lengvieji atomobiliai? jei taip tai ar čia nieko panašaus į akropolio veiklą ir žlugdymą smulkiųjų? ar aš kažko nesuprantu?

[Aš]

Galbūt maišai autoservisų veiklos pobūdį su logistikos terminalų (šiuo atveju, lengvųjų automobilių) veiklos pobūdžiu.

Štai kuo užsiims naujasis terminalas:

Vievio terminalas skirtas naujus lengvuosius automobilius Lietuvoje parduodantiems gamintojų atstovams. Čia bus teikiamas visas paslaugų kompleksas: rūpinamasi naujų automobilių transportavimu, priėmimu į terminalą, paruošimu pardavimui, saugojimu ir pristatymu į salonus.

„Esame įsitikinę, jog galėsime jiems pasiūlyti visa, kas geriausia: nuo šiol naujų lengvųjų automobilių gamintojų atstovams nebereikės rūpintis automobilių transportavimu, jų saugojimu aikštelėse ar paruošimu prekybai, o pirkėjams – po kelias savaites laukti savo automobilio“, - tvirtina „Autoverslo“ vadovas.

Naujajame logistikos centre be automobilių sandėliavimo bei jų paruošimo pardavimui, siūlomos ir kitos paslaugos. Tai automobilių sekimas realiu laiku, dokumentų, susijusių su pažeidimais transportuojant mašinas, tvarkymas, pristatymas į pardavimo centrus, atvežimas į centrą Vievyje, muitinės dokumentų tvarkymas bei kitos paslaugos.

Šaltinis.

Kaip matai, šis terminalas bus naudingas naujų automobilių pardavėjams Lietuvoje. Tai tarsi tarpinė grandis, ji teikia naudą savo paslaugomis kitiems, palengvina ir supaprastiną dalį jų veiklos, netiesiogiai teikia naudą vartotojams (jie aptarnaujami greičiau, kokybiškiau), tuo pačiu, uždirba ir pati. Tai visapusė nauda. Šio terminalo paslaugomis galės naudotis bet kuris produkcijos tiekėjas, todėl tam tikra rinkos dalis žalos neturės.

Dažnai logistikos miesteliuose teikiamos ir autoserviso paslaugos, bet jos, iš esmės, skirtos tik terminalą aptarnaujančiam autotransportui, tai tėra papildoma paslauga patogumo vardan.

Šiuo metu logistikos centras pritaikytas naujus lengvuosius automobilius Lietuvoje parduodantiems gamintojų atstovams, tačiau vėliau bendrovė pasirengusi aptarnauti ir didžiuosius Europos koncernus.

Jei ne mes, tai kiti tikrai. Logistikos atžvilgiu Lietuvai labiausiai teks konkuruot su Ryga (Latvija ir Ryga - beveik tas pats). Spėju, situacija taps panaši į tą, kuri dabar yra oro transporto srityje. Todėl reikėtų tik pasidžiaugti, kad tokia iniciatyva kilo būtent mūsų šalyje. Ne veltui ji buvo ir apdovanota (Lietuvos logistikos asociacijos (LLA) „Už pasiekimus logistikoje 2007“).

Ačiū už temą, Ašai
Nors ji kol kas nelabai populiari, bet gal po truputį bus papildoma

Prašom. Tenka pripažinti, iki daugumos „Prospekto“ skilties temų populiarumo šiai dar toloka, bet, su laiku, manau, ir ši atras savo auditoriją

[URBANISTAS]

dėkui už išsamų atsakymą!

[Aš]

dėkui už išsamų atsakymą!

Visada prašom

Kauno regiono plėtros tarybos posėdyje svarstyta

Dėl Viešojo Logistikos centro vietos parinkimo ir specialiojo plano parengimo

Viešųjų logistikos centrų įkūrimas yra valstybės tikslus įgyvendinti siekiantis projektas. Pagal Transporto investicijų direkcijos sutartį UAB „Vilnius Consult" projekto vadovas Robertas Komar pristatė atliktą „Viešųjų logistikos centrų (VLC) išdėstymo plano parengimo (pagrindimo)" ataskaitą. Joje teigiama, kad Kauno regione VLC galima plėtoti teritorijose šalia Karmėlavos gyvenvietės ir šalia Mauručių geležinkelio stoties. Diskusijoje Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas atkreipė dėmesį į palankesnes sąlygas įgyvendinti šį projektą teritorijoje šalia Karmėlavos, akcentavo geležinkelio Rail Baltica linijos tiesimą per Kauną. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas taip pat pasisakė už VLC kūrimą šalia Karmėlavos. Nuspręsta patvirtinti Viešojo logistikos centro vietą šalia Karmėlavos ir pritarti minėtos teritorijos specialiojo plano rengimui.

Šaltinis.

Būtų nuostabu, jei nebūtų palikta vietos spekuliacijoms žeme.

[somis]

Jei LEZe pradės rimtai steigtis įvairios įmonės, ir dideliais mąstais (ir darbo vietų atžvilgiu), tai panašu, kad ne tik Karmėlavoje prasidės daugiabučių statybos, bet ir jonaviečiai ras naują darbo vietų nišą.

[Kema]

Logistikos rojus – tik popieriuje

Lietuva per menkai išnaudoja savo geografinę padėtį ir visiškai neskatina steigti logistikos centrų. Valdininkai pamėgo šūkius, kad Lietuva – tranzito ir logistikos rojus, tačiau verslininkai pastebi, kad be skambių deklaracijų, daugiau nedaroma nieko. Valstybė esą savo abejingumą logistikai demonstruoja neįtraukdama šio verslo į Europos Sąjungos fondų remiamų sričių sąrašą.

http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=15159095

[Metropolis]

Logistikos centrai skaidosi ir plečiasi

Logistikos centrai šiuo metu intensyviausiai plečiami Kaune. Rinkos žinovai spėja, kad netrukus plėtros estafetės veliavėlę perims ir Panevėžys – itin patogus miestas tiems, kurie užsiima logistika tarp Baltijos šalių. Centrų plėtotojai ir logistikos paslaugų teikėjai neabejoja, kad geriems projektams, pritaikytiems prie nuomininkų poreikių, erdvės dar liko nemažai, rašoma "Verslo žinių" priede "Transportas ir logistika".

„Didžiausi logistikos centrų projektai šiandien numatyti Kaune ir Kauno prieigose. Svarbiausi iš jų du – „Senukų“ logistikos centras ir „Baltic Logistic City“, jį plėtoja viena iš „Ogmios“ grupės įmonių. Abu šitie projektai turėtų pateikti rinkai apie 110.000–120.000 m2 logistikos patalpų“, – skaičiuoja Neringa Rastenytė, nekilnojamojo turto konsultantų UAB „Re&Solution“ Investicijų ir analizės departamento projektų vadovė.

M. Kulbokas, UAB“Colliers International“ Konsultavimo ir vertinimo departamento direktorius, tikina, jog net nekyla abejonių, kad Kaunas ir jo prieigos yra pati geriausia vieta logistikai, jei kalbama apie platinimą Lietuvoje. „Tai patogi vieta ir atvažiuoti, ir išvažiuoti“, – pabrėžia jis.
Specialistai prognozuoja, kad per artimiausius dvejus ar trejus metus ims intensyviai augti logistikos centrų aplink Panevėžį. „Panevėžys yra įdomus ir skiriasi nuo Kauno tuo, kad tinka tiems, kurie imasi platinimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Jo geografinė vieta leidžia sutaupyti sudarant logistikos grandinę“, – aiškina p. Kulbokas. Anot jo, Panevėžyje dirbti paranku būtų ir latvių logistikos įmonėms, nes atstumas iki Rygos nedidelis, o kainų skirtumas ryškus: Panevėžyje nuoma suksis apie 4,5 EUR/m2/mėn, o Rygoje siekia apie 6 EUR/m2/mėn.

Pasak p. Kulboko, kalbant apie Vilniaus regioną, logistikos centru, kaip ir buvo prognozuota, tapo Vievis, parankios kryptys naujiems centrams – Dobrovolė, Užkampis, Trakų ir Druskininkų plentai, iš jų patogu pasiekti miestą, Minsko plentas. Ponios Rastenytės teigimu, pastaruoju metu ima ryškėti skirtumai tarp Vilniaus ir Kauno regionų: Kaune plėtojami didesni projektai, stambioji logistika, o Vilniuje koncentruojasi smulkesni, skirti aptarnauti daugiausia pačiai sostinei.

Ekspertai sako, kad dabar logistikos centrų rinkoje vyksta tai, kas prieš ketverius metus vyko su administracinėmis patalpomis, kai buvo pastatyta pora pastatų ir visi kalbėjo, jog daugiau nereikia, nors poreikis buvo ir tebėra didžiulis. Ponia Rastenytė pasakoja, kad nemažai plėtotojų siekia, jog jų patalpas nuomotųsi didelės bendrovės, dėl to mažosios, kurios gali nuomotis 1.000-2.000 m2, lieka nuošalyje. „Universalūs centrai, kurie būtų pritaikyti ir mažesniems naudotojams, turi perspektyvų“, – kryptį nurodo specialistė.

Verslo žinios. 2007.12.06

[C5]

Už Klaipėdos – sandėlių miestelis

Lietuvoj atsiranda nauja ir vakaruose labai populiari logistinė paslauga – savitarnos sandėliai (self storage)

[Eimantas]

Už Klaipėdos – sandėlių miestelis

Lietuvoj atsiranda nauja ir vakaruose labai populiari logistinė paslauga – savitarnos sandėliai (self storage)

Už Draugystės stoties jau funkcionuoja didžiausi Lietuvoje refrižeratoriniai sandėliai (VPA Logistika), ir dar plečiami. Yra nutiestas privažiuojamasis kelias iš stoties.

[Kema]

Vyriausybė blokuoja logistikos centro kūrimą

Kauno apskrities, miesto ir rajono valdžios atstovai bando suvienyti pastangas ir siekti, kad Vyriausybė pritartų viešojo logistikos centro steigimui šalia Karmėlavos.

Pernai rudenį Kauno regiono plėtros taryba apsisprendė šalia Karmėlavos steigti viešąjį logistikos centrą, tačiau Vyriausybė praėjusią savaitę vykusiame posėdyje šio projekto nepatvirtino.

Mero pavaduotojas Rimantas Mikaitis teigė, jog posėdyje buvo pritarta Vilniaus ir Klaipėdos viešųjų logistikos centrų steigimui, o Kauno prašymas buvo atmestas.

„Vienas iš argumentų atmesti mūsų projektą buvo tas, kad, steigiant viešąjį logistikos centrą tektų iškirsti nemažą miško plotą. Tačiau ten yra ketvirtos kategorijos miškas – menkaverčiai medžiai ir krūmynai“, – sakė R.Mikaitis.

Vakar dėl šio sklypo kylančios problemos buvo aptartos su Aplinkos ministerijos sekretore Jūrate Juozaitiene.

R.Mikaičio teigimu, po pokalbio atsirado vilties, jog Aplinkos ministerija pateiks dokumentą, kuris panaikins dėl miško kirtimo kilsiančias problemas.

Vicemeras turi vilties, jog, panaikinus šį trukdį, Vyriausybė galbūt iš naujo svarstys Kauno viešojo logistikos centro steigimo klausimą.

R.Mikaičio nuomone, viešajam logistikos centrui parinkta vieta yra tikrai gera ir patogi, nes šalia yra Karmėlavos oro uostas, Kauno laisvoji ekonominė zona. Šalia šio centro turėtų nusidriekti ir europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“.

„Iki šiol neaišku, kuria vieta bus tiesiama „Rail Baltica“ ties Kaunu. Tačiau transporto specialistai sakė, jog gali būti, kad naujasis geležinkelis bus tiesiamas šalia senojo geležinkelio bėgių.

Gal sostinės valdininkai norėtų, kad viešasis logistikos centras būtų Mauručiuose, nes yra galvojančių, jog būtent per tą vietą eis naujasis geležinkelis. Gal apkritai Kauno šis geležinkelis nepasieks, todėl ir netvirtina mūsų viešojo logistikos centro?“ – svarstė R.Mikaitis.

Laikinoji sostinė

[liutass]

Toks įprastinis, optimistiškai nuteikiantis straipsnis.

[Nedas]

Kaunas pasivijo Vilnių ir Klaipėdą

Aplinkos ministerija pagaliau pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais" projektui bei pasiūlė jį papildyti nuostata, kad valstybei svarbiu ekonominiu projektu pripažįstamas Kauno viešasis logistikos centras, kurį numatoma steigti šalia Karmėlavos gyvenvietės, šiauriau tarptautinio oro uosto. Taip pat pavyko užsitikrinti dvidešimties, daugiausia Kaune ar Kauno apskrityje išrinktų, Seimo narių paramą. Jie pasirašė kreipimąsi į Ministrą Pirmininką, aplinkos ir susisiekimo ministrus.

[zaibas]

Dvikova dėl Kauno logistikos centro

Kaunas vėl pajuto Vilniaus ketinimus atimti iš miesto šimtamilijonines investicijas. Šį kartą mėginta joms užkirsti kelią teisinantis nenoru iškirsti menkaverčius medžius.

Kliūtimi tapo medžiai

Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė ir Kauno rajono savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę dėl Kauno viešojo logistikos centro (VLC) pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu ir tikslios jo steigimo vietos. Rašto autoriai prieštarauja tam, kad Kauno VLC, skirtingai nei Vilniaus ir Klaipėdos VLC, nesiūloma pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kauniečiai prašo visus viešuosius logistikos centrus laikyti vienodos svarbos objektais, antraip būsianti iškraipyta Lietuvos, kaip svarbios Europos lygmens logistikos erdvės, plėtra, taip pat būtų padaryta didelė žala Kauno regiono ekonominei plėtrai.

Susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus rašte teigiama, kad logistikos centro šalia Karmėlavos neleidžia statyti Aplinkos ministerija, kuri nepritaria, kad būtų iškirsta 175 ha miško.

Šviesa tunelio gale

Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis vakar sakė, kad vis dėlto atsirado vilties, jog logistikos centras bus kuriamas šalia Karmėlavos.

„Antradienį gavau Aplinkos ministerijos išvadas, kad neprieštaraujama, jog būtų iškirsta dalis miško. Miškas yra ketvirtos kategorijos, jame daugiausia menkaverčių krūmų“, – tikino R.Mikaitis.

Anot vicemero, kauniečiai laukia pirmadienio, kuomet iš atostogų grįš ministras A.Butkevičius, o trečiadienį tikimasi, kad klausimui pritars Vyriausybė. Taip pat surinkta 19 Seimo narių, remiančių šią Kauno idėją, parašai.

Vieta parinkta neatsitiktinai

Pernai Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas ir Viešųjų logistikos centrų plėtros ir veiklos priežiūros nuolatinė komisija nenurodė konkrečios Kauno VLC steigimo vietos, o tik pritarė Kauno VLC steigimo vietai – europinės „Rail Baltica“ ir plačiosios vėžės geležinkelių sankirtoje.

Tačiau nėra nustatyta tiksli europinės „Rail Baltica“ ir plačiosios vėžės geležinkelių sankirtos vieta ir nežinia, kada tai bus padaryta.

„Kauno regiono plėtros taryba pernai lapkričio 27 dieną patvirtino Kauno VLC vietą teritorijoje šalia Karmėlavos ir pritarė minėtos teritorijos specialiojo plano rengimui. Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui neapibrėžus sklypo vietos, sustoja tolesni sklypo suformavimo veiksmai ir praktiškai Kauno VLC plėtra“, – aiškino R.Mikaitis.

„Buvo svarstytos ir kitos logistikos centro steigimo vietos, pavyzdžiui, šalia Mauručių, Kauno rajone, tačiau šioje vietoje laisvos valstybinės žemės nėra, o visi sklypai grąžinti savininkams. Žemė šalia Karmėlavos yra laisva ir priklauso valstybei“, – lygino R.Mikaitis.

Nesistengė įtikinti?

Vakar Kolegijos posėdyje dalyvavusi Kauno miesto tarybos narė Loreta Kudarienė teiravosi, ar tikrai savivaldybės atstovai nedalyvavo Vyriausybės strateginio planavimo komiteto ir Viešųjų logistikos centrų plėtros ir veiklos priežiūros nuolatinės komisijos posėdžiuose, kaip teigė ministras A.Butkevičius.

Meras Andrius Kupčinskas tikino, kad savivaldybė apskritai nebuvo gavusi kvietimo dalyvauti minėtuose posėdžiuose. Tiesa, miesto valdininkai ne visada skuba į tokius pasitarimus, net jei ir gali juose dalyvauti. Pernai viename tokių posėdžių tikrai nedalyvavo vicemeras Steponas Vaičikauskas, nors buvo pažadėjęs tai padaryti.

šios dienos žinios...

[REMASXXXL]

Panevėžyje, šalia Vilniaus ir Rygos magistralių sankirtos, iškils naujas verslo parkas. Į projektą investuojanti transporto ir logistikos bendrovė UAB „Kavaska“ žada pastatyti logistikos centrą, greta jo įsikurs automobilių prekybos salonas, servisas, degalinė. Svarstoma ir apie prekybai skirtas patalpas. Kitų metų rudenį iškils apie 20 tūkstančių kvadratinių metrų logistikos patalpos.

Dar vienas logistikos centras baigiamas statyti šalia Upytės kelio ir Panevėžio aplinkkelio sankirtos. Jo savininkai UAB „Palink“, valdantis IKI prekybos tinklą, dar šį vasarį planuoja švęsti įkurtuves. Tačiau miesto vadovų ir savivaldybės valdininkų bene ketverius metus žadėtasis į miesto plėtros ir strateginį planus įtrauktas Panevėžio pramonės ir logistikos parkas tebelieka popieriuje.

Prie Panevėžio, šalia susikertančių Vilniaus ir Rygos magistralinių kelių, netoli Piniavos, iki kitų metų rudens iškils apie 20 tūkstančių kvadratinių metrų logistikos patalpos. Tai bus pirmasis etapas, iš viso planuojama pastatyti keturiskart didesnį logistikos centrą. Iš viso verslo parkui plėtoti „Kavaska“ bendrovė suformavo 28 hektarų ploto sklypą, jame pagal užstatymo intensyvumo reglamentus gali tilpti apie 110 tūkstančių kvadratinių metrų patalpų.

„Nuolatos bendraudami su logistikos įmonėmis, tarptautinėmis autotransporto kompanijomis pastebėjome didesnių plotų, įvairesnių paslaugų poreikį. Alternatyvos nebuvimas Panevėžyje paskatino mus imtis pirmojo Panevėžyje verslo parko“, - aiškino „Kavaskos“ bendrovės direktorius Artūras Nersesianas.

Logistikos centras patrauklus

Į logistikos centrą investuojančius verslininkus konsultuojančios bendrovės „Colliers International“ Konsultavimo ir vertinimo departamento direktorius Mindaugas Kulbokas tvirtino, kad šis logistikos centras bus labai patrauklus logistikos bendrovėms, dirbančioms Lietuvoje ir Latvijoje.

„Nuomos kaina, palyginti su Ryga, bus mažesnė, o atstumas iki Latvijos sostinės nereikšmingas“, - teigė jis ir tvirtino, kad nuomojant patalpas euru už kvadratinį metrą galima išlošti. M.Kulbokas aiškino, kad jau dabar, tik pradėjus statybas, 80 procentų logistikos centro turi potencialius nuomininkus.

„Planuojama, kad nuomos kainos šiame centre suksis apie 4,6-4,8 euro už kvadratinį metrą mėnesiui, - išsamiai aiškino bendrovės Konsultavimo ir vertinimo departamento direktorius. - Be to, verslo parko plotas nebūtinai bus skirtas tik sandėliams. Jau dabar jaučiamas danų, norvegų bendrovių susidomėjimas šioje teritorijoje kurti ir gamybos įmones. Be to, verslo parku ir ten statomais sandėliais domisi ir latviai. Latvijoje labai brangi nuoma, todėl juos ir domina bendrovės „Kavaska“ statomas logistikos centras.“

Verslo parką plėtos ir toliau

Be logistikos centro, pagal kelio pavadinimą „E67“ vardą gavusiame verslo parke planuojama įrengti lengvųjų ir krovininių automobilių prekybos saloną, servisą, degalinę, maitinimo įstaigų. Kitoje kelio pusėje bendrovė „Kavaska“ turi įsigijusi dar vieną septynių hektarų ploto sklypą, kur planuoja statyti 20-25 tūkstančių kvadratinių metrų prekybos patalpas. Tačiau dar nenuspręsta, kokio tipo prekybos centras tai būtų, ir bendrovės „Kavaska“ savininkai apie tai garsiai nekalba. Planuojama, kad projektas bus išplėtotas per 4-5 metus. Į pirmąjį projekto plėtros etapą „Kavaska“ investuos apie 60 milijonų litų. Investicijos į visą projektą dar tikslinamos.

Panevėžys logistikos centrams patogus

Korporacijos „Matininkai“ Panevėžio skyriaus vadovas Valdas Beinoris aiškino, kad ir Panevėžyje jau atėjo laikas kurti logistikos centrus, verslo parkus. „Naujų sandėlių, tinkamų logistikai pagal dabartinius reikalavimus, tikrai nėra“, - pabrėžė jis. - „Kavaska“ bendrovės verslo parkui parinkta vieta prie pagrindinio transporto mazgo ir įvažiavimo į miestą - labai patraukli.“

Bendrovės „Koba“ Investicijų skyriaus vadovo Manto Miseliūno nuomone, Panevėžio miestas, kaip centras tarp Rygos ir Vilniaus, - patogus komercijai, prekybai. „Šiandien dar sunku kalbėti apie logistiką. Daug įmonių svarsto, bet dar neapsisprendžia, kur Lietuvoje patogiau plėtoti logistikos centrus“, - teigė jis.

Logistikos centras - utopija

Tačiau Panevėžio miesto vadovų ir savivaldybės valdininkų bene ketverius metus žadėtasis į miesto plėtros ir strateginį planus įtrauktas Panevėžio pramonės ir logistikos parkas tebelieka popieriuje. Iki šiol J.Janonio gatvės ir vakarinio Panevėžio aplinkkelio kampe sugebėta iš savininkų išpirkti daugiau kaip 40 hektarų žemės, sumokėta per keturis milijonus litų ir parengtas techninis projektas. Šių metų biudžete parkui, kuriame meras Vitas Matuzas buvo žadėjęs įdarbinti bankrutavusios „Ekrano“ bendrovės darbininkus, steigti numatyta vos 300 tūkstančių litų. Lėšos vėlgi skirtos techniniam projektui rengti.

Tuo tarpu be pažadų ir audringų kalbų šalia Upytės kelio ir Panevėžio aplinkkelio sankirtos plėtojamas UAB „Palink“, valdančios „IKI“ prekybos tinklą logistikos centras, dar šį vasarį planuoja švęsti įkurtuves. Ten numatoma pastatyti 45 tūkstančių kvadratinių metrų sandėlius.

Pinigai tik techniniam projektui

Kad miesto valdžia kalba, tačiau nieko realiai nedaro, patvirtina ir Panevėžio pramonės ir logistikos parko steigimo pavyzdys. Prieš ketverius metus J.Janonio gatvės ir vakarinio Panevėžio aplinkkelio kampe nuspręsta steigti logistikos centrą, skirti pinigai žemei iš savininkų išpirkti, tačiau darbai, galima sakyti, nepasistūmėjo nė per nago juodymą. 2008 metų Panevėžio miesto biudžeto projekte pramonės ir logistikos parko statybai lėšų nenumatyta. Jame nurodoma, kad techninio projekto, kuris jau turėjo būti padarytas, rengimui numatyta 300 tūkstančių litų.

Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis sakė neturintis informacijos apie pramonės ir logistikos parko steigimo ar statybų eigą. Tačiau jis sakė manantis, kad objekto techninė dokumentacija jau parengta. Vyriausiasis miesto architektas tikino, kad labiausiai su parko steigimu yra susijęs Panevėžio miesto ūkio skyriaus Kapitalinės statybos poskyrio vyriausiasis techninės priežiūros inžinierius Mykolas Buzys. Pastarasis akcentavo, kad pinigai numatyti privažiavimų ir inžinerinių tinklų prie steigiamo parko infrastruktūros techniniam projektui.

Statybų pradžios nematyti

Pasiteiravus, kada vis dėlto pramonės ir logistikos parko statyba pajudės iš mirties taško, M.Buzys atsakė: „Kai bus skirtas finansavimas“. Anot jo, Vyriausybė jau paskirstė pinigus, „sudėliojo į lentynėles“ ir dabar lieka laukti ministerijų sprendimo ir kvietimo teikti paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Galiausiai, kaip, kas ir kada bus daroma, M.Buzys patarė teirautis Investicijų skyriuje, nes jis neva esantis žemės vaikas ir visi jo poelgiai priklausys nuo kitų veiksmų.

Dokumentai tebėra rengiami

Investicijų skyriaus vedėja Diana Žižiūnienė išdrožė, kad Panevėžio pramonės ir logistikos parko steigimo dokumentai tebėra rengiami. Anot jos, paties parko techninis projektas parengtas, o dabar 2008 metų biudžete numatytos lėšos jo prieigų techniniam projektui parengti. Skyriaus vedėja tikino, kad procesas nestovi vietoje ir projektas bus vykdomas. Pasak jos, Panevėžio pramonės ir logistikos parkas yra paskelbtas vienu iš septynių valstybinės reikšmės objektų. Kada žadėtosios statybos vis dėlto galėtų prasidėti, D.Žižiūnienė nekomentavo.

Jau greitai įkurtuvės

Kad privatus kapitalas geriau dirba nei valstybinis, puikiai patvirtina bendrovės „Palink“ pavyzdys. Be jokių planų, pažadų, įsipareigojimų baigiamas pernai prie Upytės kelio ir Panevėžio aplinkkelio sankirtos pradėto statyti logistikos centro pirmasis etapas.
Bendrovės komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila „Verslo balsą“ patikino, kad baigiamas įrengti 12 tūkstančių kvadratinių metrų ploto šviežių prekių sandėlis, jis turėtų pradėti veikti šių metų vasarį.

Anot jo, į projektą jau investuota 40 milijonų litų ir naujame objekte bus įdarbinta apie 200 žmonių. T.Vaišvila akcentavo, kad IKI prekybos tinklą valdančiai bendrovei „Palink“, plėtojančiai verslą Lietuvoje ir Latvijoje, Panevėžys pasirodė esantis strategiškai labai patogioje vietoje ir numatoma, kad čia statomas logistikos centras plotu lenks 30 tūkstančių kvadratinių metrų ploto turinčius centrinius įmonės sandėlius Vilniuje.

Centras plėsis

Komunikacijos direktorius atkreipė dėmesį, kad vasarį pradėsiantis veikti sandėlis nebus vienintelis numatomame logistikos centre. Anot jo, antrajame etape ketinama pastatyti 25 tūkstančių kvadratinių metrų ploto bakalėjos sandėlį, kuris, jeigu viskas klostysis taip, kaip numatyta, turėtų būti pastatytas šių metų pabaigoje. Trečiajame etape planuojama aštuoniais tūkstančiais kvadratinių metrų praplėsti dabar statomą šviežių prekių sandėlį. T.Vaišvila akcentavo, kad bendrovės „Palink“ sandėliai bus aprūpinti moderniausia įranga, todėl, įgyvendinus projektą, prireiks dar ne vieno šimto darbuotojų. Pašnekovas tvirtino, kad bendrovė savo veiklos nesieja su Panevėžio pramonės ir logistikos parku, nes vargu ar jis atitiktų įmonės poreikius, ir sakė, kad steigiamas logistikos centras tenkins tik „Palink“ bendrovės poreikius.

[liutass]

Kauno logistikos centras nesulaukia pritarimo


2008-02-12 18:17:00

Šiandien Jonavos rajono savivaldybėje įvykusiame Kauno regiono plėtros tarybos posėdyje taip ir nerasta bendro vardiklio dėl VLC steigimo.

Siekiama, jog steigiamas centras būtų pripažintas svarbiu ekonominiu projektu, tačiau Vyriausybė neskuba priimti tokio nutarimo. Kauno VLC ketinama įkurdinti Karmėlavoje, šalia Laisvosios ekonominės zonos. Svarbaus ekonominio projekto statusą jau yra užsitikrinę Vilniaus ir Klaipėdos VLC steigėjai.

"Kaunas šiuo klausimu yra diskriminuojamas, - tikino Kauno apskrities viršininko administracijos (KAVA) vadovas Romualdas Morkevičius. - Bet dar nenuleidžiame rankų, kovosime, kad logistikos centras būtų įkurtas Karmėlavoje".

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas buvo dar kategoriškesnis. ,,Jaučiame tendencingumą ir ignoravimą. Matyt, teks imtis pilietinių akcijų", - sakė A.Kupčinskas.

KAVA vadovai dar pirmadienį skubėjo į sostinę, kur susitiko su aplinkos ministru Artūru Paulausku ir ministerijos sekretore Jūrate Juozaitiene. Tačiau valdininkų žygiai neįtikino ministerijos "galvų". Į šiandien Jonavoje vykusį susitikimą atvykę Susisiekimo ministerijos atstovai taip pat nieko doro nesugebėjo pažadėti. Tikinama, kad norint Kauno VLC įkurdinti Karmėlavoje neva tektų iškirsti miško. Su šia ministerijų išsakoma pozicija nesutinka KAVA, Kauno miesto ir rajono vadovai. Neoficialiai kalbama, kad Kauno VLC steigimą stabdo privatus interesas.

Regiono plėtros tarybos posėdyje pasiūlyta patikslinti Kauno VLC steigimo vietą. Tai siūloma daryti Karmėlavos ir Jonavos rajono Išorų kadastrinėse vietovėse. Taip būtų išsaugoma vertingo miško dalis, o trūkstamas plotas kompensuojamas žemės ūkio paskirties žeme. Kirsti reikėtų tik menkavertį - ketvirtos kategorijos mišką.

Pasak Kauno apskrities viršininko pavaduotojo Virginijaus Vizbaro, kasmet Kauno rajono urėdijose iškertama apie 320 hektarų miško, tiek pat ir atsodinama. ,,Jei dėl Kauno VLC būtų iškirta dalis Karmėlavos miško, atsodinimui būtų galima skirti kitų plotų miško įveisimui", - sakė V.Vizbaras.

Primename, jog siekius iškovoti steigiamam Kauno VLC valstybei svarbaus ekonominio objekto statusą sausio pabaigoje parėmė 19 Seimo narių. Jie kreipėsi į Vyriausybės vadovą Gediminą Kirkilą, mėgindami pakeisti Strateginio planavimo komiteto bei Viešųjų logistikos centrų plėtros ir veiklos priežiūros nuolatinės komisijos ir ministerijų nuostatas.

Jau šį penktadienį KAVA atstovai vėl žada "šturmuoti" Aplinkos ir Susisiekimo ministerijas. Ar Kauno VLC bus suteiktas valstybei svarbaus ekonominio objekto statusas turėtų paaiškėti vasario 20-ąją įvyksiančiame Vyriausybės posėdyje.

kaunoaleja.lt

[Kema]

Logistikos centras tolsta nuo Kauno

Ryškėja naujosios Kauno viešojo logistikos centro (VLC) koordinatės. Didėja tikimybė, kad strateginis objektas iškils ne Karmėlavoje, kaip iki šiol planuota, bet greta Marijampolės.

Pilnas straipsnis: http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=56516

[liutass]

Logistikos centras tolsta nuo Kauno

Ryškėja naujosios Kauno viešojo logistikos centro (VLC) koordinatės. Didėja tikimybė, kad strateginis objektas iškils ne Karmėlavoje, kaip iki šiol planuota, bet greta Marijampolės.

Pilnas straipsnis: http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=56516

va čia esmė:

R.Morkevičius nuogąstauja, kad miestas gali apskritai likti be viešojo logistikos centro.

„Išgirdau mistinę formuluotę, kad Kauno VLC turi atsirasti ten, kur kirsis europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ ir plačios vėžės geležinkelio linija. Tas taškas paaiškės tik tada, kai bus projektuojama geležinkelio atkarpa tarp Marijampolės ir Kauno, po 2013 metų“, – R.Morkevičius įsitikinęs, kad vietą VLC reikėtų skirti anksčiau.

Jis abejoja, ar apskritai artimiausiu metu europinė vėžė pasieks Kauną – per susitikimą A.Vaitkus prabilo, kad tam gali neužtekti lėšų.

Projektui ES yra skyrusi 700 mln. litų. Lietuvos teritorijos bendrajame plane numatyta, kad europinė vėžė nuo Marijampolės suks į Kauną, tačiau Susisiekimo ministerija nusprendė pakoreguoti trasą – nuo Marijampolės sukti ją į Kazlų Rūdą.

Be to, Susisiekimo ministerija yra užsakiusi studiją dėl intermodalinio terminalo steigimo. Studija atsakys, kuriame mieste – Kaune, Marijampolėje ar Kazlų Rūdoje – tikslingiausia statyti tokį objektą. R.Morkevičius prognozuoja, kad Kauno perspektyvos bus liūdniausios, nes miesto nesieks europinė vėžė.

„Kai toks terminalas atsiras Marijampolėje arba Kazlų Rūdoje, neliks prasmės dar vieną logistikos centrą statyti vos už 40 kilometrų, Kaune“, – pabrėžė R.Morkevičius.

A.Kupčinskas ironizavo, kad galbūt jau laikas Kauno VLC pervadinti į Marijampolės VLC.

[Aš]

Marijampolė? O kurio miesto ir jo regiono subjektai sudarys didžiąją dalį VLC klientūros? Marijampolės? Kokiu principu vyksta plėtra šiame sektoriuje? Šiandienos, žiūrima, kur pigiau jį bus sukurti, o kaip ateityje tai sąveikaus su visa likusia nacionalinio lygio logistikos struktūra nežiūrima? Kur bus tos infrastruktūros epicentras Lietuvos lygiu, Marijampolėje?

Stulbina mane, už galvos galima susiimt, o po to pasijust bejėgiškai Kaip paaiškint idiotui, kad 2*2 != 5.

Kuriant Kauno plėtros planus neturėtų būti tikimasi aukštesnių Lietuvos valdžios organų palaikymo, turėtų būti tikimasi jų trukdymo (nesvarbu, sąmoningo ar ne, dabar ne apie tai). Reikia tikėtis, kad Kaunas išmoks dirbti savarankiškai, kad žalojamas iš šalies sugebės susitvarkyti bent savo vidinį aparatą. Gaila, kad ir viduje kol kas ne geresnė padėtis. Kaunui dabar kaip niekada reikia susiburt viduje, apjungt universitetus, pagrindinius miesto verslo dalyvius, absoliučiu geranoriškumu prisidėt valdžiai ir kooperatyviai plėstis. Nes idiotizmas Lietuvoje gajesnis nė pavienės protingos mintys ir jis jas užgožia, tai iš penkių pirštų padarykim vieną, bet kumštį.

O jie tegul eina...