"Lietuvoje saulės energiją bus galima vartoti tada, kai ji pasidarys pigesnė už kitą energiją. Kol kas ji yra brangesnė už dujas ir uraną, gaunamus iš Rusijos, todėl ir neskubama. O kitos šalys susidomėjusios saulės energija, nes ji yra nenuodinga, nelieka jokių atliekų ir tuo atžvilgiu padeda sutaupyti pinigų, - sakė G.Juška. - Lietuvai tai nerūpi - rūpi atominė elektrinė. Nors šalis yra įsipareigojusi 20 proc. energijos gauti iš saulės ir vėjo, beveik nieko ta linkme nedaroma. Pavyzdžiui, Vokietija įsipareigojo iki 2019 metų uždaryti visas atomines elektrines ir pereiti į kitą energetiką. Visas pasaulis stengiasi atsikratyti atominių elektrinių, nes jų sudėtingas saugumas, o Lietuva rengiasi statyti naują."
Tai tik eilinis įrodymas, kad lietuviai gali labai daug (LCD istorija kažkiek panaši, jei neklystu, ar tai tik mitas?), tačiau savo galimybių dažnai neišnaudoja. Nes kiekvienai inovatyviai minčiai tenka perkopti kalnus kritikos ir perplaukti sąmokslo teorijų jūras, užuot gavus visuotinį pritarimą ir skatinimą nesustoti.
"Norint saulės energiją tiekti visai Lietuvai, reikėtų kelis arba vieną didelį kelių kvadratinių kilometrų plotą uždengti saulės baterijomis. Užtektų visai šaliai. Galima apskaičiuoti. Kai saulė gerai šviečia mūsų platumoje, šviesa krinta iki kilovato į kvadratinį metrą. Baterijos efektyvumas yra vidutiniškai apie 10 proc., kai kur pasiekia ir daug daugiau. Vadinasi, išeina 100 vatų iš kvadratinio metro, - skaičiavo mokslininkas. - Vienam gigavatui (kaip Ignalinos atominė elektrinė) gauti reikėtų saulės baterijomis padengti dešimt kvadratinių kilometrų. Tačiau saulės energija būtų gaunama, aišku, tik dieną."
Daugiau apie visa tai galite paskaityti čia.
Ši tema yra apie IAE, todėl akcentavau dalį, susijusią su ja ir ją pakeisiančia elektrine, tačiau viena aktualesnė citata:
"Mūsų aparatūra daugiausia dar sovietinė, šiek tiek įsigyta naujos už struktūrinių fondų lėšas. Ką turi, tuo ir naudojiesi, - kalbėjo pašnekovas. - Kol kas neturime savo organinių medžiagų technologijos. Reikėtų labai švarių kamerų kaip Silicio slėnyje Liuvene Belgijoje. Ten teko dirbti - apsirengi plėvelėmis, kad nebūtų nė dulkelės! Kai neturi savo technologijos, tenka kitų prašyti aparatūros, bandinių, organinių medžiagų. Ką nors sugalvoji ir prašai, kad tau padarytų. Kai atsiunčia, pamatai, kad truputį blogai, dar kai ko reikia. O galėtume patys pasidaryti. Juk negali vis prašinėti kitų. Jie patys turi dirbti."
Būsimame Saulėtekio slėnyje numatyta steigti būtent tokią organinių medžiagų technologijos laboratoriją. Prof. G.Juškos vadovaujamoje Kietojo kūno elektronikos katedroje dirba 14 mokslininkų - buvę doktorantai, apsigynę disertacijas ir tapę kolegomis. Kai kurie išsilakstė po užsienio šalis, tačiau bendradarbiavimas nenutrūko.
Būsimame Saulėtekio slėnyje numatyta steigti būtent tokią organinių medžiagų technologijos laboratoriją. Prof. G.Juškos vadovaujamoje Kietojo kūno elektronikos katedroje dirba 14 mokslininkų - buvę doktorantai, apsigynę disertacijas ir tapę kolegomis. Kai kurie išsilakstė po užsienio šalis, tačiau bendradarbiavimas nenutrūko.
O šiam mokslininkui - G. Juškai, paskaičius straipsnį atsiranda didelė pagarba, tokius žmones Lietuva turėtų ypatingai branginti.
Comment