Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ignalinos atominė elektrinė

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Gerai, bet kokį energijos šaltinį naudoti kosminiuose laivuose? Šviesos energija ten jau naudojama, bet jos akivaizdžiai nepakanka. Naujausi kosminiai aparatai jau turi branduolinio skilimo principu veikiančius energijos šaltinius.
    Mane taip pat domina astronomija, technologijų pažanga ir ypač kosmoso eksploatavimas.

    Tačiau mes gyvename Žemėje, tavo minėta problema tik per labai aplinkui gali sietis su tuo, ką aptariame - Lietuvos, kad ir pasaulio, elektrifikacija. Tai visai atskira tema (kosminių laivų elektrifikacija) ir aš mielai ją panagrinėsiu, tačiau ne čia.

    Pasaulyje yra tokių regionų, kur atsinaujinantys šaltiniai bent kol kas iš esmės negali gelbėti, pavyzdžiui, milžiniškais tempais augančiai Kinijos rinkai (čia mano spėjimas). Bet imame konkretų Lietuvos pavyzdį ir matome, kad neinvestuoti į vėjo energetiką čia - tiesiog neapdairu.

    Parašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimą
    <...> ne ką geriau bus ir gaisro metu sisudarę cheminiai junginiai sugriuvos kokiai nors chemijos gamyklai).
    Kiek metų yra radioaktyvūs izotopai ir kiek chemijos gamyklų išmetami junginiai? Vargiai tai bus lygintini dalykai.

    Tačiau jei bus pereita prie kitų energijos gamybos rūšių tas avarijų pavojus niekur nedings.
    Įvardink grėsmes, kurias kelia konkrečiai vėjo energetika. Globalias grėsmes. Skaitydamas kai kuriuos komentarus prisimenu filmą „Plačiai užmerktos akys“.

    Parašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimą
    <...> su kur kas realesniu pavojumi susiduriame kasdien dalyvaudami miesto eisme <...>
    Įvardink kaip avarija Kaune įtakoja pasaulį globaliu mastu. Kaip mes galime valdyti avarijos padarinius, juos šalinti ir kaip galime tai daryti atominės katastrofos atveju. Kam reikalinga privesti iki tokių visiškai beprasmių palyginimų. Gal tada pamirškim atsakomybės jausmą, nes juk vistiek aplink vieni pavojai, vistiek mirsime.

    Ne veltui paminėjau atsakomybę, ES energetiką netgi skirsto į atsakingą ir neatsakingą.

    Pavojinga gali būti bet kokia technika <...>
    Duok vaikui tikrą automatą ir žaislinį šautuvą. Tarkim, abudu pavyzdžiai atstovauja tavo minimą techniką. Kuriuo atveju analogiškos neatsakomybės dėka bus didesni padariniai?

    Trumpiau tariant, pavojus būna skirtingo lygmens. Šiuo atveju, tas skirtumas milžiniškas.

    Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo metu susidarys maždaug 60 tūkst. m3 labai mažai radioaktyvių, 100 tūkst. m3 mažai ir vidutiniškai radioaktyvių, 2,5 tūkst. t panaudoto branduolinio kuro ir 10 tūkst. m3 kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų. Visos nuo Ignalinos AE eksploatavimo pradžios susidariusios radioaktyviosios atliekos šiuo metu saugomos elektrinėje įrengtose saugyklose. Tai tik laikinas sprendimas. Radioaktyviųjų atliekų saugykla – tvarkymo įrenginys, kuriame atliekos laikinai izoliuojamos, ateityje ketinant jas perkelti į kapinyną. Radioaktyviųjų atliekų kapinynai – inžineriniai įrenginiai su specialiais saugos barjerais, kurie įrengiami taip, kad apsaugotų aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio visą radioaktyviųjų atliekų pavojingumo laikotarpį (čia atliekos kaupiamos, neketinant jų išimti). Nustatyta, kad kapinynai yra saugiausi ir patikimiausi įrenginiai radioaktyviosioms atliekoms laikyti. Kiekviena šalis, turėjusi naudos iš veiklos, dėl kurios susikaupė atliekos, privalo pati pasirūpinti, kad jos būtų tinkamai sutvarkytos. Lietuvoje jau rengiami tranšėjinio ir paviršinio radioaktyviųjų atliekų kapinynų projektai, planuojama jų statyba.
    Dabar atkreipkime dėmesį į tai, kad Lietuva saugos (savo teritorijoje) šių tipų atliekas:

    a) labai mažai radioaktyvias - 60 000 kub. m.:
    Labai mažai radioaktyvios trumpaamžės atliekos – tai tokios atliekos, kurios išlieka pavojingos apie 100 metų.
    b) mažai ir vidutiniškai radioaktyvias - 100 000 kub. m.:
    Trumpaamžės mažai ir vidutiniškai radioaktyvios atliekos išlieka pavojingos maždaug 300 metų, todėl joms skirti kapinynai turi išlikti patvarūs visą šį laikotarpį. <...> Uždarytas kapinynas bus prižiūrimas ne mažiau nei 300 metų.
    c) panaudotą branduolinį kurą - 2 500 tonų:
    Tik apytikriai po 500 tūkst. metų panaudotas kuras radiotoksiškumu prilygs natūraliam uranui.
    d) kitas ilgaamžes radioaktyvias atliekas - 10 000 kub. m.

    300 metų, kiek tai kartų (ir šis atliekų tipas vadinamas trumpaamžiu)? O kiek kartų sudaro 500 000 metų?

    Man patiko viena kažkur skaityta mintis, senovės civilizacijos mums paliko savo paminklus, pavyzdžiui, egiptiečiai - piramides, o ką paliksime mes? Radioaktyvius sarkofagus, vienas jau „pastatytas“ Černobylyje. Ir kalbu ne apie katastrofas, bet apie atliekų sarkofagus. Ekologija mat.
    Paskutinis taisė ; 2008.04.30, 11:30.
    Įžvalgos.lt - FB - G+

    Comment


      sekant tokia logika (ale gali atsitikti), tai mus visus reik susodint uzh grotu del ishprevartavimo - irankius tai turim
      *censored*

      Comment


        Parašė PukiS Rodyti pranešimą
        sekant tokia logika (ale gali atsitikti), tai mus visus reik susodint uzh grotu del ishprevartavimo - irankius tai turim
        a) palyginimai būna sąmoningi arba ne;

        b) atliekos susidarys ir joms saugoti šimtus tūkstančių metų bus rezervuoti žemės plotai. Ne „ale gali būti“, bet bus ir jau yra. Gerai, jei ta šalis - Rusija su 17 075 200 km² teritorija, kurios didelė dalis ir taip mažai aktuali (kol kas), bet čia - mažytė Lietuva. Toks laikotarpis, kaip 500 000 metų, yra tik matematiškai suvokiamas kiekvienam iš mūsų. Ką tai reiškia praktiškai mėginkit spręst pagal žmonijos iškilimo laikotarpį. Esminę pažangą atlikome galbūt per 10 000 metų, o čia juk 50 kartų daugiau. Iš eilinio žmogelio atskaitos taško galima drąsiai šį laikotarpį laikyti begalybe, amžinybe ar pan.;

        c) rizika vertinama menkai, tačiau ji yra. Aš labiau būčiau linkęs rizikuoti didesne rizikos tikimybe, bet mažesniais jos padariniais, nė milžiniškais padariniais ir minimalia tikimybe. Suvok tokį dalyką, kad sąlyginai tolimos AE Lietuvai kelia didelę grėsmę, nekalbant jau apie tenykščius gyventojus. O jei katastrofa įvyktų netoli Ignalinos, tai reikštų praktiškai Lietuvos kaip valstybės krachą. Aš nesu linkęs net minimaliai rizikuoti valstybės mastu. Tačiau pabrėžiu, kad katastrofos tikimybė, kuri teoriškai yra reali ir dėl diversijos ar teroro grėsmės, toli gražu, nėra esminis mano argumentas pasisakant ne už atominę energetiką Lietuvoje.
        Paskutinis taisė ; 2008.04.30, 13:52.
        Įžvalgos.lt - FB - G+

        Comment


          esu kažkur skaitęs, kad Lietuvoje per mažai vėjuota, kad vėjo jėgainės būtų naudingos.

          Comment


            Parašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimą
            Žinoma, kad yra. Šimtaprocentinio saugumo garantuoti yra neįmanoma, ir ne tik atominėje energetikoje. O tų techninių avarijų juk yra pasitaikę, netgi tose pačiose atominėse elektrinėse (bet čia reiktų paminėt, kad nedidelis (būtent nedidelis, apie ČAE avariją aš nekalbu) radiacinis užterštumas nėra kažkas labai tragiško. Taip, tai blogai, bet ne ką geriau bus ir gaisro metu sisudarę cheminiai junginiai sugriuvos kokiai nors chemijos gamyklai). Tačiau jei bus pereita prie kitų energijos gamybos rūšių tas avarijų pavojus niekur nedings. Dar daugiau - su kur kas realesniu pavojumi susiduriame kasdien dalyvaudami miesto eisme, tačiau tas nekeičia fakto, kad automobiliai yra gerai ir jų atsisakyti neverta. Pavojinga gali būti bet kokia technika, jeigu ji bus naudojama neatsakingai.
            Bet saugoti branduolines atliekas galimybė yra. O tas pavojus tai dalykas labai sąlyginis. Kaip taisyklė, kuo technika sudėtingesnė, tuo ji ir saugesnė, nes prie jos dirba kvalifikuti specialistai. Lygiai taip pat aviacija yra saugiausia transporto rūšis, nors skraidyt iš principo yra kur kas sunkiau nei važinėti automobiliu ir nepaisant to, kad vieną kartą padarius klaidą ir lėktuvui nukritus žus kur kas daugiau žmonių nei vienos autokatastrofos metu.
            Ne tik be AE, o apskritai be modernios ir galingos technikos.
            Kas yra tas "nedidelis" radiacinis užterštumas ?Kai prasideda genų mutacija, spindulinė liga, atsiranda ir labai greitai vystosi skydliaukės, kraujo vėžys, slenka plaukai, pakinta kraujo sudėtis, nudeginama oda, akis, pažeidžiami vidaus organai ir nervų sistema, sutrinka širdies darbas, ištinka mirtis - lėta ir labai skausminga arba greita (esant labai dideliai radiacijos dozei) ?Juk ir nedidelis radiacinis užterštumas veikia neigiamai - ilgalaikis poveikis žmonių sveikatai - daugėja apsigimimų, įgimtų ligų ir pan.Taip, yra galimybė saugoti radioaktyvias atliekas.Bet kur jas dėti ?Juk viso pasaulio jomis neužpildysi.Ir ten gali įvykti avarija - iš nesandarių konteinerių į aplinką pateks radioaktyvus junginai, iškils realus pavojus aplink gyvenantiems žmonėms.Tai ne sprendimas - įkišti viską po žeme ir "aš nematau, reiškia to nėra" .

            Comment


              Parašė daktaras Rodyti pranešimą
              esu kažkur skaitęs, kad Lietuvoje per mažai vėjuota, kad vėjo jėgainės būtų naudingos.
              Tu man gali duoti šaltinį „kažkur“, o aš tau galiu duoti (ir jau daviau) konkretų tyrimą, kuriame aiškiai pasakyta, kiek energijos gali gauti Lietuva su kitomis detalėmis (o jos mums palankios).
              Įžvalgos.lt - FB - G+

              Comment


                Parašė Rodyti pranešimą
                Kiek metų yra radioaktyvūs izotopai ir kiek chemijos gamyklų išmetami junginiai? Vargiai tai bus lygintini dalykai.
                Žinoma, laikas skiriasi. Bet tų smulkių avarijų yra pasitaikę, kad ir toje pačioje dabar nuskambėjusioje nuskambėjusioje Leningrado AE. Ir niekas (bent jau žiūrint globaliai ) nuo to nepasiuto.

                Primygtinai pakartoju - kalbu ne apie tokias avarijas kaip Černobylio.

                Įvardink grėsmes, kurias kelia konkrečiai vėjo energetika. Globalias grėsmes. Skaitydamas kai kuriuos komentarus prisimenu filmą „Plačiai užmerktos akys“.
                Na, tarkim gedimai elektros perdavimo sistemoje. Prastai sumontuotos pačios jėgainės. Dėl to prastas elektros tiekimas. Dėl to žlunga pramonė, miestai neapšviečiami, įsivyrauja anarchija, į valdžią grįžta Paksas, atkuriama LTSR, Lietuva prisijungia prie Rusijos. Nu ir taip toliau, čia jau tik fantazijos reikia.

                O su vėjo energija tamsta, žiūriu, idee fixe. Labai aišku viskas gerai, tik žvakių reikia pasiruošt, kad ramiu oru nereiktų patamsy sėdėt.

                Įvardink kaip avarija Kaune įtakoja pasaulį globaliu mastu. Kaip mes galime valdyti avarijos padarinius, juos šalinti ir kaip galime tai daryti atominės katastrofos atveju. Kam reikalinga privesti iki tokių visiškai beprasmių palyginimų. Gal tada pamirškim atsakomybės jausmą, nes juk vistiek aplink vieni pavojai, vistiek mirsime.
                Gaila, tačiau avarijos vyksta ne tik Kaune. Avarijos vyksta taip pat Balbieriškyje, Vilniuje, Buenos Airėse ir Vladivostoke. Susumuok jų aukas ir gausi aukų skaičių, kuriam prilygti reiktų susprogdinti dar keletą atominių jėgainių.

                Duok vaikui tikrą automatą ir žaislinį šautuvą. Tarkim, abudu pavyzdžiai atstovauja tavo minimą techniką. Kuriuo atveju analogiškos neatsakomybės dėka bus didesni padariniai?

                Trumpiau tariant, pavojus būna skirtingo lygmens. Šiuo atveju, tas skirtumas milžiniškas.
                Nekorektiškas palyginimas, nes ta neatsakomybė nebūna analogiška. Jei prie AE valdymo pulto pasodintum budulį kaimyną Vasią tada taip, AE taptų gerokai pavojingesnė už budulio kaimyno Vasios juodą Golfą niauktais langais. Bet kol prie AE valdymo pulto sėdi profesionalai, ji man kelia kur kas mažiau grėsmės nei kaimyno Golfas.

                Parašė Dumblas Rodyti pranešimą
                Kas yra tas "nedidelis" radiacinis užterštumas ?Kai prasideda genų mutacija, spindulinė liga, atsiranda ir labai greitai vystosi skydliaukės, kraujo vėžys, slenka plaukai, pakinta kraujo sudėtis, nudeginama oda, akis, pažeidžiami vidaus organai ir nervų sistema, sutrinka širdies darbas, ištinka mirtis - lėta ir labai skausminga arba greita (esant labai dideliai radiacijos dozei) ?Juk ir nedidelis radiacinis užterštumas veikia neigiamai - ilgalaikis poveikis žmonių sveikatai - daugėja apsigimimų, įgimtų ligų ir pan.Taip, yra galimybė saugoti radioaktyvias atliekas.Bet kur jas dėti ?Juk viso pasaulio jomis neužpildysi.Ir ten gali įvykti avarija - iš nesandarių konteinerių į aplinką pateks radioaktyvus junginai, iškils realus pavojus aplink gyvenantiems žmonėms.Tai ne sprendimas - įkišti viską po žeme ir "aš nematau, reiškia to nėra" .
                Ne apie spindulines ligas kalbam gi. Natūraliai gaunama dozė žmogui per metus yra 3 milisivertai, leistina (kitaip tariant visiškai nepavojinga) - 50. O jau spindulinės ligos prasideda nuo kur kas didesnių skaičių.
                Got sun in my face, sleeping rough on the road

                Comment


                  Parašė Rodyti pranešimą

                  b) atliekos susidarys ir joms saugoti šimtus tūkstančių metų bus rezervuoti žemės plotai. Ne „ale gali būti“, bet bus ir jau yra. Gerai, jei ta šalis - Rusija su 17 075 200 km² teritorija, kurios didelė dalis ir taip mažai aktuali (kol kas), bet čia - mažytė Lietuva. Toks laikotarpis, kaip 500 000 metų, yra tik matematiškai suvokiamas kiekvienam iš mūsų. Ką tai reiškia praktiškai mėginkit spręst pagal žmonijos iškilimo laikotarpį. Esminę pažangą atlikome galbūt per 10 000 metų, o čia juk 50 kartų daugiau. Iš eilinio žmogelio atskaitos taško galima drąsiai šį laikotarpį laikyti begalybe, amžinybe ar pan.;
                  kazka cia tu veli. taip, radioktyvias atliekas reiks saugoti, bet jeigu ziureti i ju turio/kiekio/ploto skirto saugojimui ir gaunamos energijos santyki jis pataps niekingai mazas. tai labiausiai koncentruota tarsa, ir tikrai ja daug lengviau sukontroliuoti nei kad tarkim elektrenu per kaminus isleidziama geri.
                  *censored*

                  Comment


                    Parašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimą
                    Žinoma, laikas skiriasi. Bet tų smulkių avarijų yra pasitaikę, kad ir toje pačioje dabar nuskambėjusioje nuskambėjusioje Leningrado AE. Ir niekas (bent jau žiūrint globaliai ) nuo to nepasiuto.
                    Primygtinai pakartoju - kalbu ne apie tokias avarijas kaip Černobylio.
                    Na, tarkim gedimai elektros perdavimo sistemoje. Prastai sumontuotos pačios jėgainės. Dėl to prastas elektros tiekimas. Dėl to žlunga pramonė, miestai neapšviečiami, įsivyrauja anarchija, į valdžią grįžta Paksas, atkuriama LTSR, Lietuva prisijungia prie Rusijos. Nu ir taip toliau, čia jau tik fantazijos reikia.
                    O su vėjo energija tamsta, žiūriu, idee fixe. Labai aišku viskas gerai, tik žvakių reikia pasiruošt, kad ramiu oru nereiktų patamsy sėdėt.
                    Gaila, tačiau avarijos vyksta ne tik Kaune. Avarijos vyksta taip pat Balbieriškyje, Vilniuje, Buenos Airėse ir Vladivostoke. Susumuok jų aukas ir gausi aukų skaičių, kuriam prilygti reiktų susprogdinti dar keletą atominių jėgainių.
                    Nekorektiškas palyginimas, nes ta neatsakomybė nebūna analogiška. Jei prie AE valdymo pulto pasodintum budulį kaimyną Vasią tada taip, AE taptų gerokai pavojingesnė už budulio kaimyno Vasios juodą Golfą niauktais langais. Bet kol prie AE valdymo pulto sėdi profesionalai, ji man kelia kur kas mažiau grėsmės nei kaimyno Golfas.
                    Ne apie spindulines ligas kalbam gi. Natūraliai gaunama dozė žmogui per metus yra 3 milisivertai, leistina (kitaip tariant visiškai nepavojinga) - 50. O jau spindulinės ligos prasideda nuo kur kas didesnių skaičių.
                    Butent - fantazijos .Tu bent įsivaizduoji, apie ką rašai, nes man atrodo, kad tik šiaip svaigsti .Susprogdinus "keletą AE" vargu ar pasauly beliktų sveikų žmonių, o dėl ekosistemų sunaikinimo kiltų bado pavojus (užteršti žemės - nebera kur auginti kažką).Nuo automobilų avarijų yra nukentėję ir žuvę daugybė žmonių, betb tai nė kiek, net iš dalies, neprilygsta AE keliamai grėsmei .Be to, aš esu įsitikinęs, kad vėjo jėgainių pagaminamos elektros pilnai pakaktų .

                    Comment


                      seip, jeigu jau lyginti- koki kieki ir kokiu tersalu elektrenai ismeta i ora tam paciam kiekiu elektros pagaminti kiek ae su tarkim 1 tona radioktyviu atlieku? idomu butu suzinoti sakysim kiekius. va tada jau butu galim gincytis
                      *censored*

                      Comment


                        Parašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimą
                        Primygtinai pakartoju - kalbu ne apie tokias avarijas kaip Černobylio.
                        O aš nelinkęs savo kalbomis atmesti to, kas mano pozicijai netinkama ir palikti to, kas tinkama.

                        Na, tarkim gedimai elektros perdavimo sistemoje. Prastai sumontuotos pačios jėgainės. Dėl to prastas elektros tiekimas.
                        Kiek kartų stabdomos AE? Ir kartų gedimai VE perdavimo linijose pasitaiko dažniau nė AE (ar išvis tai turi priklausomybę; pagrįsk duomenimis)? Ir ar šių dalykų lyginimas su katastrofa AE adekvatus.

                        Man tokie lyginimai skamba absurdiškai.

                        Dėl to žlunga pramonė, miestai neapšviečiami, įsivyrauja anarchija, į valdžią grįžta Paksas, atkuriama LTSR, Lietuva prisijungia prie Rusijos.
                        Negi laikas tau nėra brangus (kad gaišti jį tai rašydamas).

                        O su vėjo energija tamsta, žiūriu, idee fixe. Labai aišku viskas gerai, tik žvakių reikia pasiruošt, kad ramiu oru nereiktų patamsy sėdėt.
                        Paprastai, jei neveikia viena dalis VJ, veikia kita. Tačiau įmanomas toks atvejis, kai neveikia didžioji dalis VJ. Šie atvejai reti, tačiau jie pasitaiko. Tuomet elgiamasi analogiškai, kaip elgiamasi laikinai sustabdžius bet kokią AE.

                        O skaičiai, kuriuos pateikiau energijai iš VE Lietuvoje gauti tyrimo, atsižvelgia į naudingo VE darbo rodiklius konkrečiose tyrinėtose lokacijose.

                        Gaila, tačiau avarijos vyksta ne tik Kaune. Avarijos vyksta taip pat Balbieriškyje, Vilniuje, Buenos Airėse ir Vladivostoke. Susumuok jų aukas ir gausi aukų skaičių, kuriam prilygti reiktų susprogdinti dar keletą atominių jėgainių.
                        Tu manęs nesupratai. Kaip viena ar kita ir dar kita avarija paveikia mane, tave ar Pupų Dėdę?

                        Tu privedi iki tokių palyginimų, kad iš esmės net nederėtų į juos sureaguoti. Gaila, mano būdas karštas

                        Nekorektiškas palyginimas, nes ta neatsakomybė nebūna analogiška. Jei prie AE valdymo pulto pasodintum budulį kaimyną Vasią tada taip, AE taptų gerokai pavojingesnė už budulio kaimyno Vasios juodą Golfą niauktais langais. Bet kol prie AE valdymo pulto sėdi profesionalai, ji man kelia kur kas mažiau grėsmės nei kaimyno Golfas.
                        Neatsakomybė būna analogiška. Mano pateiktu pavyzdžiu, analogiška neatsakomybė - gaiduko nuspaudimas. Kas bus nuspaudus automato gaiduką ir kas bus nuspaudus žaislinio šautuvo gaiduką. Žinoma, tai tik palyginimas, tačiau buvo norėta pasakyti, kad net ir norėdamas su VE tu praktiškai nesukelsi katastrofos, tuo tarpu, su AE tereikia klaidos arba piktų kėslų.

                        Ne apie spindulines ligas kalbam gi. Natūraliai gaunama dozė žmogui per metus yra 3 milisivertai, leistina (kitaip tariant visiškai nepavojinga) - 50. O jau spindulinės ligos prasideda nuo kur kas didesnių skaičių.
                        Nėra normuota apie ką mes kalbam. Vieni nagrinėja reikalą iš esmės, kiti - palankias puses.

                        Parašė PukiS Rodyti pranešimą
                        kazka cia tu veli. taip, radioktyvias atliekas reiks saugoti, bet jeigu ziureti i ju turio/kiekio/ploto skirto saugojimui ir gaunamos energijos santyki jis pataps niekingai mazas. tai labiausiai koncentruota tarsa, ir tikrai ja daug lengviau sukontroliuoti nei kad tarkim elektrenu per kaminus isleidziama geri.
                        Parašė PukiS Rodyti pranešimą
                        seip, jeigu jau lyginti- koki kieki ir kokiu tersalu elektrenai ismeta i ora tam paciam kiekiu elektros pagaminti kiek ae su tarkim 1 tona radioktyviu atlieku? idomu butu suzinoti sakysim kiekius. va tada jau butu galim gincytis
                        „Velia“ tie, kurie neturi ką pasakyti ar nemoka diskutuoti.

                        Ar tau neatrodo, kad kaip AE alternatyva siūlomi ne Elektrėnų kaminai?
                        Paskutinis taisė ; 2008.04.30, 18:02.
                        Įžvalgos.lt - FB - G+

                        Comment


                          Pernai atliktas tarptautinis „INTERREG IIIa“ mokslinis tyrimas parodė, kad Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje gali būti įrengta tiek vėjo elektrinių, kad naudinga jų galia viršytų šalies elektros energijos poreikį.
                          Šaltinis.
                          Įžvalgos.lt - FB - G+

                          Comment


                            Parašė Rodyti pranešimą

                            „Velia“ tie, kurie neturi ką pasakyti ar nemoka diskutuoti.

                            Ar tau neatrodo, kad kaip AE alternatyva siūlomi ne Elektrėnų kaminai?
                            pala, tai iseina kad neturedamas zalio supratimo koks tersalu kiekis iskiriamas vienu ar kitu gamybos atveju bandai irodinet kad atomine energetika nieko verta? na man kaip tik tavo psakymai skambiais lozungais kvepia "staykim vejo malunelius gelbekim zeme nuo atominio baubo". beje, girdejes toki dalyka kd didelis vejo alektriniu parkas gali stipriai itakoti tam tikro regiono klimata? nepamenu pavadinimo, bet yra amerikoje viena vieta kur ishsamus tyrimai atlikti ir tas patvirtinta
                            *censored*

                            Comment


                              Parašė PukiS Rodyti pranešimą
                              pala, tai iseina kad neturedamas zalio supratimo koks tersalu kiekis iskiriamas vienu ar kitu gamybos atveju bandai irodinet kad atomine energetika nieko verta?
                              O ar nemanai, kad akivaizdu, jog VE tarša yra mažesnė už bet kurią juodojo kuro ar atominės energetikos taršą? Tame ir esmė, mano supratimas „žalias“

                              Beje, skaičių tu nepateikei taip pat.

                              beje, girdejes toki dalyka kd didelis vejo alektriniu parkas gali stipriai itakoti tam tikro regiono klimata? nepamenu pavadinimo, bet yra amerikoje viena vieta kur ishsamus tyrimai atlikti ir tas patvirtinta
                              Negirdėjęs, būtų įdomu susipažinti su šia medžiaga.

                              Kaip ir kiek įtakojamas aplinkos klimatas? Oro srautas, praėjęs pro VE parką, netenka dalies savo greičio? Ar mažiau lyja bei dažniau išsiveržia ugnikalniai?
                              Paskutinis taisė ; 2008.05.04, 16:54.
                              Įžvalgos.lt - FB - G+

                              Comment


                                Parašė Rodyti pranešimą

                                Negirdėjęs, būtų įdomu susipažinti su šia medžiaga.

                                Kaip ir kiek įtakojamas aplinkos klimatas? Oro srautas, praėjęs pro VE parką, netenka dalies savo greičio? Ar mažiau lyja bei dažniau išsiveržia ugnikalniai?
                                Straipsnis apie vėjo jėgainių įtaką klimatui.
                                http://rtn.elektronika.lt/mi/0411/turbinos.html
                                www.donatas-mazeika.lt

                                Comment


                                  Neketinu ginčyt šio modeliavimo, tai teigiantys žmonės geriau žino, ką sako.

                                  Man įdomesni tokie klausimai: ar ta įtaka išliekanti perspektyvoje (pavyzdžiui, pusę milijono metų), ar realiai žalinga ir, jei taip, ar labiau žalinga už AE.
                                  Įžvalgos.lt - FB - G+

                                  Comment


                                    Visiems AE mylėtojams :
                                    Ačiū Dievui, tik gandai
                                    http://vilniausdiena.lt/naujienos/vi...vui_tik_gandai
                                    Manau, verta pamąstyti, kas atsitiktų Lietuvai, įvykus avarijai IAE ar kurioje nors kitoje Ae.

                                    Comment


                                      Parašė Rodyti pranešimą
                                      O ar nemanai, kad akivaizdu, jog VE tarša yra mažesnė už bet kurią juodojo kuro ar atominės energetikos taršą? Tame ir esmė, mano supratimas „žalias“

                                      Beje, skaičių tu nepateikei taip pat.
                                      as ju irgi nezinau, bet lygiai del to ir nepuolu aukstinti vienos akzkurios rushies energetikos gavybos sistemos. va kai matysiu skaicius galesiu daryt isvadas.
                                      *censored*

                                      Comment


                                        Man tik vienas klausimas, koks yra Lietuvos Elektros energijos poreikis? ir kaip jis skaičiuojamas ?
                                        Kairiarankių klubas - Left.lt

                                        Comment


                                          Parašė PukiS Rodyti pranešimą
                                          as ju irgi nezinau, bet lygiai del to ir nepuolu aukstinti vienos akzkurios rushies energetikos gavybos sistemos. va kai matysiu skaicius galesiu daryt isvadas.
                                          Yra dar keli pastebėjimai. Dėl vienos kažkurios energetikos rūšies „aukštinimo“ - sprendimai jau priimami vienos energetikos rūšies labui. Ar buvo atlikti paskaičiavimai įvertinant alternatyvą, ar jų rezultatai buvo pristatyti žmonėms, kurie galbūt visą likusį savo gyvenimą jus dabartinio pasirinkimo padarinius? Jei kas nors iš >2000 registruotų forumo narių tai žino, tik duokit žinot.

                                          Antras pastebėjimas, VE panaudojimas globaliu mastu yra viena, o Lietuvai nereikia 10 000 VJ, kurios buvo naudotos matematinėje simuliacijoje. Be kita ko, negaliu įrodyti, tačiau manau, kad VJ įtaka egzistuotų tik tame regione, kuriame jos būtų išdėstytos, tai negalėtų daryti įtakos tolimiems regionams, ta įtaka būtų panaikinama (neišliekanti ir, juo labiau, ne šimtus tūkstančių metų), kontroliuojama ir ji nebūtų radikali.

                                          Teko skaityti apie tam tikrą VJ dangą, savotišką apvalkalą, kurio pagalba VJ efektyvumas padidinamas 3 kartus. Galbūt jo pagalba būtų įmanoma statyti 3 kartus mažiau VJ arba tuo pačiu jų kiekiu iš oro paimti 3 kartus mažiau energijos.

                                          Kroatijos mokslininkai išbandė vėjo turbiną, kuri gamina tris su puse karto daugiau elektros nei įprasta. Jie sako, kad visa paslaptis - turbinos apgaubimas specialia danga. Bernardas Frankovičius ir Ivanas Vrsalovičius iš Rijekos universiteto išbandė savąjį 1 kW galios prototipą Lastovo saloje prie Kroatijos pakrantės. Turbinos efektyvumą labiausiai padidino neįprastos formos apdanga, padidinanti pro turbinos mentes besiveržiančio oro srauto greitį.

                                          Apdangos forma yra tokia pat, kaip ir aerodinaminio paviršiaus, teigia Frankovičius. Vėjo pučiama aerodinamiška forma sukuria apdangos viduje mažo slėgio sritį ir per turbinos mentes įtraukia daugiau oro. Dėl to pirmiausia turbinos efektyvumas padidėja ir esant normaliems vėjo greičiams. Antra, turbina gali generuoti elektrą ir tuomet, kai įprastoms turbinoms vėjas per silpnas.
                                          Paskutinis taisė ; 2008.05.05, 18:37.
                                          Įžvalgos.lt - FB - G+

                                          Comment

                                          Working...
                                          X