Kokybiškos ir puikios foto, maladec
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Ignalinos atominė elektrinė
Collapse
X
-
Parašė _Bead_ Rodyti pranešimąRieda gatvėmis, keliais, laukais mėlyna citrina - pagauk, jei sugebėsi...
Comment
-
Parašė SkyMan Rodyti pranešimąAčiū už foto. Beja, nuotraukoje matoma el. linija, vienintelė tokia Lietuvoje (750kV). Pagal elektrosaugos reikalavimus, jos veikimo zonoje, galima būti ribotą laiką (elektromagnetiniai laukai).R. Dichavičius: „Turi būti alkanas fotografijos“
Comment
-
Sudvejojau dėl Leo LT. Gal, visgi, geriau perdavinėkim energiją lazeriais iš kosmoso kaip japonai...
O jei realiau žiūrint, kiek vėjo jėgainių galėtume pastatyt už tuos milijardus, sutaupytus nestatant atominės jėgainės? Ir kiek elektros energijos visos jos kartu Lietuvos klimato sąlygomis galėtų pagaminti? Kiek kainuotų tokio parko priežiūra?
Bandau atsakyti pats sau:
Atominės elektrinės statybų kaina:
<...> dviejų atominės elektrinės reaktorių statybos kainuos 7–8 mlrd. eurų (24–27,62 mlrd. Lt)
Į kiekvieną elektrinę investuota po 10 mln. Lt <...>
Vienos vėjo jėgainės galingumas (už anksčiau minėtą kainą):
<...> šešių 100m. aukščio 2,75 MW galingumo vėjo jėgainių parkas - jo bendras galingumas yra 16 megavatų (MW) - tai tik ~5 kartus mažiau, nei Kauno HES’o.
Energijos poreikių tenkinimo galimybės:
<...> 16 mln. kilovatvalandžių energijos - tokio kiekio užtektų apie 10 tūkst. butų apšviesti <...>
Jei padariau matematinę, loginę ar faktinę klaidą, sakykit Į paskaičiavimus neįtraukta ekologinė išraiška, ramus gyvenimas be radiacijos ir Lietuvos žaliųjų technologijų pažanga, jei to būtų imtasi tokiais mastais.
Atsiperka:
Koncernui "Achemos grupė" priklausanti bendrovė "Achema" Hidrostotys į vėjo jėgainių parką investavusi 98 mln. Lt, atsipirkimo tikisi maždaug po 14 metų.
Beje, už minėtą sumą atominė elektrinė pasiektų:
<...> iki 3200 MW galios <...>
Dabar man reikia išsiaiškinti šiuos dalykus:
a) jei Lietuvai priklausys 34% elektrinės akcijų, ar tai reiškia, kad mums atitieks ir tokia pati dalis jos pagaminamos elektros energijos? Tokiu atveju, mums atitektų 3 200 MW / 100 * 34 = 1 088 MW.
b) kiek Lietuvai kainuos atominė elektrinė? Ar tai reiškia, kad mes ir įnešime 34% jos kainos? Tokiu atveju, ji mums kainuotų 26 000 000 000 / 100 * 34 = 8 840 000 000 litų.
c) galbūt siekiant žaliosios energijos ES parama būtų kur kas didesnė, galbūt mums nereikalingi 3 200 MW (juk tokią galią norėtų turėti bendrai visos keturios šalys). Galbūt nebūtina absoliučiai visos planuojamos energijos kovertuoti vien į vėjo jėgainių galingumus, gal trūkstamą dalį kompensuotume kitais šaltiniais arba netgi apsimokėtų ją pirkti sujungus Lietuvą su Europos elektros tinklu?
Gal mes tikrai galėtume išsiversti be atominės elektrinės ir dar puoselėti žaliąsias technologijas?
Balsas tyruose arba kova su vėjo malūnais (pastarasis variantas skamba ironiškai)Paskutinis taisė Aš; 2008.03.29, 18:15.
Comment
-
Bet vėjo jėgainės darko kraštovaizdį, paukščių migracijai trukdo. Ir apskritai aplinkiniai gyventojai nenori tokių "kaimynų".
http://vz.lt/Default2.aspx?ref=topse...5-3da114054b00
Comment
-
Parašė AnD Rodyti pranešimąBet vėjo jėgainės darko kraštovaizdį, paukščių migracijai trukdo. Ir apskritai aplinkiniai gyventojai nenori tokių "kaimynų".
Kraštovaidžio darkymas... Man asmeniškai taip neatrodo, tačiau piliečių daug ir nuomonių daug. Daugybėj vietų pasaulyje tai ne problema, gal mes pernelyg išlepinti? Gal mūsų prioritetai ne visai teisingi?
Paukščių migracija, greičiausiai, tai yra tiesa, tačiau radiaktyvios atliekos, nors ir laidojamos, yra tiksinti bomba ir su gamta „draugauja“ kur kas mažiau, mano spėjimu. Plius, visada lieka katastrofos tikimybė.
Comment
-
Parašė Aš Rodyti pranešimąŠiame forume jau buvo pateikta pavyzdžių apie vėjo energetiką ne tik, kad arti, bet vos ne integruotą į žmonių aplinką.
Kraštovaidžio darkymas... Man asmeniškai taip neatrodo, tačiau piliečių daug ir nuomonių daug. Daugybėj vietų pasaulyje tai ne problema, gal mes pernelyg išlepinti? Gal mūsų prioritetai ne visai teisingi?
Paukščių migracija, greičiausiai, tai yra tiesa, tačiau radiaktyvios atliekos, nors ir laidojamos, yra tiksinti bomba ir su gamta „draugauja“ kur kas mažiau, mano spėjimu. Plius, visada lieka katastrofos tikimybė.
Beje, reiktų paminėti faktą, kad kaimyninės šalys irgi labai suinteresuotos, kad pas mus būtų elektrinė. Elektrą gaus už savikainą, o rizika ant mūsų.
Apskritai atominė energetika yra vienas iš geriausių pasirinkimų. Technologijos toli pažengę, saugumo lygis aukštas, atliekoms saugoti irgi yra sprendimai. Specialistų turime, infrastruktūra parengta...
Comment
-
Parašė AnD Rodyti pranešimąAišku diskusijų tuo klausimu turėtų būti daugiau. Ir, žinoma, lietuviai kaip visada puola stačia galva ir nemėgsta įvertinti visų galimybių ir ekonominių faktorių. Jeigu rimtai apmastyti tai dar ir daugiau energijos gavimo būdų galima prigalvoti už tuos pinigus. Tačiau pas mus (o gal netgi ir užsienyje) yra verlo grupės suinteresuotos būtent tokiu projektu ir ne kitokiu.
Jei būtų atsiradusi kompanija,kuri būtų pasiūliusi, tarkime vėjo jegainių komplekso Baltijos jūroje projektą, valdžia gal irgi būtų užkibusi ant tokio kablikuo...
Beje, reiktų paminėti faktą, kad kaimyninės šalys irgi labai suinteresuotos, kad pas mus būtų elektrinė. Elektrą gaus už savikainą, o rizika ant mūsų.
Apskritai atominė energetika yra vienas iš geriausių pasirinkimų. Technologijos toli pažengę, saugumo lygis aukštas, atliekoms saugoti irgi yra sprendimai. Specialistų turime, infrastruktūra parengta...
Atliekoms saugoti sprendimai yra, bet kokie jie, ar jie nekenksmingi? Abejoju, apskritai aš linkęs suabejoti to atliekų laidojimo padarinių suvokimu. Vargu ar kas gali pasakyti ar tai neturės ilgalaikių pasekmių, ar tos pasekmės nepasirodys tik po kurio laiko.
O specialistus nukreipkime branduolinei fizikai, tačiau ne energetikos arba ne tokiomis sąlygomis naudojamos branduolinės energetikos srityje
Dar vienas aspektas - teroro akto grėsmė. Tam nebūtini islamistai, užtenka ir vieno bepročioPaskutinis taisė Aš; 2008.03.29, 18:18.
Comment
-
Parašė Aš Rodyti pranešimąUžtat reikalinga aktyvi visuomenė su tam tikru mentalitetu. Kažkas gali ir užpykt, kad tarsi kritikuoju savo tautą, bet manau, kad Lietuvoje to labai stinga. Nežinau ko, aktyvumo ar tam tikro mentaliteto, labiau.
Comment
-
Parašė Aš Rodyti pranešimąNesutinku, kad rizika tenka mums. Radiacija, jei šią riziką tu turėjai omenyje, sienų nepaiso. Jei manęs atmintis neapgauna, Europoje vyrauja pietryčių vėjai, todėl galima teigti, kad IAE stovi strategiškai palankioje vietoje, radiacija turėtų keliauti pas rytinius kaimynus, AE yra šalies rytuose. Nors, Černobylio atveju, radiacija keliavo į šiaurę, o tik po to į rytus (irgi, jei atmintis neapgauna).
Parašė Aš Rodyti pranešimąTechnologijos šioje srityje pažengusios ne tiek, kad panaikintų bet kokią grėsmę. Apskritai, Europa, berods, laikosi krypties mažinti tokio energijos šaltinio santykinę dalį, įdomu kodėl (pamąstymui)?
http://ml.lms.lt/index.php?option=co...sk=view&id=922
Parašė Aš Rodyti pranešimąAtliekoms saugoti sprendimai yra, bet kokie jie, ar jie nekenksmingi? Abejoju, apskritai aš linkęs suabejoti to atliekų laidojimo padarinių suvokimu. Vargu ar kas gali pasakyti ar tai neturės ilgalaikių pasekmių, ar tos pasekmės nepasirodys tik po kurio laiko.
O specialistus nukreipkime branduolinei fizikai, tačiau ne energetikos arba ne tokiomis sąlygomis naudojamos branduolinės energitokos srityje
Comment
-
Parašė AnD Rodyti pranešimąNuomonė Europoje šiuo klaismu nėra vienareikšmiška.
http://ml.lms.lt/index.php?option=co...sk=view&id=922
kad mūsų regione daugiau AE nėra
Nuomonė absoliučiai vienareikšmiška vargiai kada būna. Tačiau reikėtų atsižvelgti į ES didžiųjų šalių poziciją. Jomis aš įvardinčiau D. Britaniją, Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją ir Italiją. Vokietijoje gali matyti daugybę raudonų taškelių (suspenduotos AE), ji yra įsipareigojusi atsisakyti atominės energijos. Ispanija taip pat. Dar vienas įdomus faktas, Vokietija ir Ispanija (ir Danija) yra Europos šalys, kuriose vėjo energetika yra išvystyta labiausiai. Ispanija neseniai sumušė pasaulio rekordą (daugiau apie tai - čia).
Tiesa, tai tik dvi iš 5 minėtų šalių. Tačiau ko norėti, kai šalyje, tokioje, kaip Prancūzija, yra aibė AE ir jos gamina didžiąją dalį energijos. Juk įsivaizduoji, kokių ekonominių investicijų reikalauja energetikos reorganizacija? Manau, kad visos šalys sutiktų, jog žalioji energetika yra daug priimtinesnė, tiesiog yra finansų klausimas. Aš manau, kad ateis laikas, kai ir kitos šalys paseks Vokietijos ir Ispanijos pėdomis, tiesiog joms reikia pribręsti ekonomiškai.
Taip pat gali pastebėti, kad didžiąją dalį naujųjų AE planuoja Rytų Europos šalys (tam nepriskirčiau tik Suomijos ir Čekijos). Ukraina įgavo kompleksą dėl įvykusios avarijos ir dabar pati sau mėgina įrodyti, kad branduolinė energetika gali egzistuoti (tai rašau matydamas jų planus)? Greičiausiai, tai tas pats mentaliteto, ekonominio ir technologinio pribrendimo klausimas.
Gamtoje, giliai po žeme irgi vyksta branduolinės reakcijos.Paskutinis taisė Aš; 2008.03.29, 18:53.
Comment
-
Parašė Aš Rodyti pranešimąDžiugu matyt šiame žemėlapyje:
kad mūsų regione daugiau AE nėra
Nuomonė absoliučiai vienareikšmiška vargiai kada būna. Tačiau reikėtų atsižvelgti į ES didžiųjų šalių poziciją. Jomis aš įvardinčiau D. Britaniją, Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją ir Italiją. Vokietijoje gali matyti daugybę raudonų taškelių (susenduotos AE), ji yra įsipareigojusi atsisakyti atominės energijos. Ispanija taip pat. Dar vienas įdomus faktas, Vokietija ir Ispanija (ir Danija) yra Europos šalys, kuriose vėjo energetika yra išvystyta labiausiai. Ispanija neseniai sumušė pasaulio rekordą (daugiau apie tai - čia).
O Lenkija ko gero savo anglį kūrena. Klausimas,kas labiau aplinkai kenkia..
Na Prancūzijos kompanijos, turėdamos didelę patirtį branduolinėj energetikoj labai "neršia" augančios ekonomikos šalyse. Aišku, čia svarbiau valdžios požiūris.
Dėl GB nesu tikras, bet rodos ten visgi ruošiasi statyti AE.
http://www.president.lt/lt/news.full/8785Paskutinis taisė AnD; 2008.03.29, 18:40.
Comment
-
Parašė AnD Rodyti pranešimąBaltarusija žada statytis
O Lenkija ko gero savo anglį kūrena. Klausimas,kas labiau aplinkai kenkia..
Parašė Tadas Rodyti pranešimąTema kaip suprantu apie Černobylį, o ne apie LEO LT ir pan.Paskutinis taisė Aš; 2008.03.29, 18:48.
Comment
-
Alternatyvieji šaltiniai ar atominė energetika ?
Tačiau yra dar viena dalis, kuri tiek pat svarbi kiek atsakymas į šį klausimą. Tai pačios energijos suvartojimas bei jos švaistymas, nes kaip žinia namų ūkiuose suvartojama energija užima tikrai didelę dalį bendro suvartojamo kiekio.
Didžioji dalis Lietuvos daugiaaukščių yra beviltiški šiuo klausimu ir ypač surenkamų konstrukcijų namai. Taigi teisingai sutvarkius statybos normas bei modernizavus senus namus bei įdiegus normaliais sistemas juose tikrai galima sumažinti ne tik suvartojimą, bet ir papildyti žmonių pinigines ir sumažinti socialinį spaudimą.
Kita dalis energijos nuostolių klausimas, nes kaip žinia žmonių namus pasiekia ne visa elektrinėse pagaminama energija. Čia sprendimas sudėtingesnis, nes nevisi regionai turi pakankamus alternatyvius šaltinius. Pavyzdžiui Vakarų Lietuvoje dideli vėjo energijos ištekliai bei geoterminės energijos. Rytų Lietuvoje ir Žemaitijoje dėl kalvoto reljefo yra gan daug tvenkinių, kurie pilnai neišnaudojami, nors visuose be vargo galima įrenti hidroelektrines ir nereiktų daryti naujų tvenkinių. Gal kas dar kokių minčių turi ?
Be viso šito kiekvienas žmogus gali savo name įdiegti įvairius energiją taupančius dalykus: saulės kolektoriai, šilumos siurbliai (aka geoterminis šildymas), lietaus vandens surinkimas ir panašiai. Vartojimo mažininmas.
Bet viskam reikia teigiamo valdžios poslinkio, bet jiems terūpi tik viešbučių statybos, Leo LT (monopolijų kūrimas) ir pan...
Comment
-
Parašė tricky_kid Rodyti pranešimąAlternatyvieji šaltiniai ar atominė energetika ?
Tačiau yra dar viena dalis, kuri tiek pat svarbi kiek atsakymas į šį klausimą. Tai pačios energijos suvartojimas bei jos švaistymas, nes kaip žinia namų ūkiuose suvartojama energija užima tikrai didelę dalį bendro suvartojamo kiekio.
Didžioji dalis Lietuvos daugiaaukščių yra beviltiški šiuo klausimu ir ypač surenkamų konstrukcijų namai. Taigi teisingai sutvarkius statybos normas bei modernizavus senus namus bei įdiegus normaliais sistemas juose tikrai galima sumažinti ne tik suvartojimą, bet ir papildyti žmonių pinigines ir sumažinti socialinį spaudimą.
Kita dalis energijos nuostolių klausimas, nes kaip žinia žmonių namus pasiekia ne visa elektrinėse pagaminama energija. Čia sprendimas sudėtingesnis, nes nevisi regionai turi pakankamus alternatyvius šaltinius. Pavyzdžiui Vakarų Lietuvoje dideli vėjo energijos ištekliai bei geoterminės energijos. Rytų Lietuvoje ir Žemaitijoje dėl kalvoto reljefo yra gan daug tvenkinių, kurie pilnai neišnaudojami, nors visuose be vargo galima įrenti hidroelektrines ir nereiktų daryti naujų tvenkinių. Gal kas dar kokių minčių turi ?
Be viso šito kiekvienas žmogus gali savo name įdiegti įvairius energiją taupančius dalykus: saulės kolektoriai, šilumos siurbliai (aka geoterminis šildymas), lietaus vandens surinkimas ir panašiai. Vartojimo mažininmas.
Bet viskam reikia teigiamo valdžios poslinkio, bet jiems terūpi tik viešbučių statybos, Leo LT (monopolijų kūrimas) ir pan...
Atvirkščiai, reikia skatinti energijos vartojimą.
Juokas pro ašaras, bet tiesa. Labiau "apsimoka" ką naują pastatyti, negu kurti strategijas ir jas įgyvendinti. Ir liaudžiai geriau matosi darbo rezultatai.
Comment
-
Parašė AnD Rodyti pranešimąO iš ko tada gyventi energetikos įmonėms
Atvirkščiai, reikia skatinti energijos vartojimą.
Mūsų interesas yra sveika aplinka ir darnus žmonijos vystymasis jai nekenkiant.
O energijos suvartojimas turi būti racionalus. Yra skirtingi lygiai, pramonė, valstybė ar individas. Kaip individualiai kiekvienas iš mūsų gali prie to prisidėti patarimų internete tikrai netrūksta. Čia aš nesiplėsiu, nors, tiesą sakant, kaip tik turiu jų nemažai surinkęs
Apskritai, pagalvokim, kas yra labiausiai nesuinteresuotas tuo, kad žalioji energetika įgautų pagreitį. Tai tie subjektai, kurie šiuo metu kraunasi kapitalą kitų kuro rūšių dėka. Tai tos valstybės, kurios turi gausias tų išteklių atsargas. Tačiau ar nebūtų logiška, kadangi tie ištekliai yra baigtiniai, tam, kad užtkrinti gerbūvio tąsą, gautą kapitalą iš kitų spalvų energetikos investuoti į žaliąją? Juk tai dabar yra itin perspektyvi niša, rinkos spraga. O minėti dalyviai turi aukštesnį atsparos tašką - milžinišką kapitalą. Taip jie galėtų ir toliau auginti savo pelnus, tik dabar tai darytų dar ir skatintinos energetikos pagrindu.Paskutinis taisė Aš; 2008.03.29, 19:16.
Comment
Comment