Nu nebus 10 procentų, turint omenyje Švediją. Vistiek ateityje elektros poreikis smarkia augs, jei tik bus sparčiai pradedama pereidinėti prie elektromobilių. Praktiškai per 10 metų reikės elektros energijos gamybą padvigubinti. Įvairių prognozių išvados panašios - iki 2050 m. elektros energijos poreikis išaugs dvigubai. Ir vis tiek 60 proc. bus gaminama tradiciniais metodais, visų kuro rūšių naudojimas augs, tiek akmens anglies, tiek dujų, tiek naftos. Ypač ženkliai augs biokuro deginimas (biokuro plačiąją prasme - tiek specialiai auginamos medžių, krūmų, šiaudų ir t.t., tiek ir sąvartynų dujų, pramonės bioatliekų, sąvartynų atliekų ir kt.). Atominės energijos dalis beveik nesikeis, hidroenergijos dalis Europoje taip pat nelabai didės, o vėjo ir saulės sudarys apie 30 proc. Pietinėse Europos šalyse iki 50 proc.
Įstabus "konkliužinas" Iš kur visa tai žinai, ar tiesiog manai?
Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)
Šis laivas atplaukė į UAB Klaipėdos konteinerių terminalą ir atgabeno šešių vėjo jėgainių dalis. Tai negabaritinis krovinys, kurio bendras svoris - 2800 tonų, o atskiros dalys sveria iki 40 tonų. Jis skirtas vėjo jėgainių parkui Šilutės rajono Čiūtelių gyvenvietėje. Čia iki 2012 metų pradžios planuojama įrengti didžiausią pramoninių vėjo jėgainių parką Lietuvoje. Jame bus pastatyta 17 vėjo turbinų, kurių kiekviena turės po 2,3 MW galios generatorių.
Kol jie ten atliks tuos eksperimentus, o juos atlikti reiki minimum metus, dar geriau dvejus, daug kas pasikeis. Pastaruoju metu vyksta sparti pažanga. Analogija su šviesos diodais pastarąjį dešimtmetį. Todėl iš jų tų tyrimų naudos bus mažiau, nei jie tikisi. Iš esmės jie gali gauti tik naudingų žinių apie saulės elementų eksploatacines savybes - korpusavimo, hermetizavimo atsparumą mūsų klimate, temperatūrinio ir drėgmės ciklų poveikį elementams, apledėjimą ir jo pasišalinimą žiemos metu ir pan.
<...> Žaliajį miestų indeksą rengiančios kompanijos „Siemens“ projektų vadovė Karen Stelzner penktadienį pateikė duomenis, kelerius metus renkamus apie aštuonias sritis - miestų energetiką, transportą, oro ar vandens kokybę, šiukšlių tvarkymo sistemą ir kitas. Pagal juos Vilnius pripažintas švariausio oro sostine Europoje. Tačiau pagal energijos suvartojimą, vandens kokybę, transporto sistemą, anglies dioksido emisijas, Lietuvos sostinė nepretenduoja net į pirmuosius dešimtukus. Įvertinus 30 Europos sostinių duomenis, Vilnius yra tryliktoje vietoje. Retas atvejis, tačiau šį kartą Lietuvos sostinė aplenkė kaimynus ir netgi yra lyderė tarp Rytų Europos šalių. Ekologiniu požiūriu, prasčiausios gyvenimo sąlygos šiuo metu yra Kijeve.
Vilnius yra ketvirtas pagal į darbą einančių arba dviračiu važiuojančių žmonių skaičių. Taip pat penktas pagal mažiausią vienam žmogui tenkančių atliekų kiekį. Vis dėlto sostinę į 13 vietą stumteli didžiulis energijos suvartojimas ir didelės anglies dioksido dujų emisijos. Vienam vilniečiui tenkantis anglies dioksido kiekis per metus yra 5,2 tonos, o toks skaičius visa tona viršija Europos vidurkį. <...>
„Ne viską lemia pinigai“
Įvertinant energijos suvartojimą, Vilnius užima 26-ą vietą tarp 30 sostinių. Žemą ekspertų įvertinimą taip pat lemią aiškios politikos nebuvimas „žaliosios“ energijos klausimu.
„Vilniaus rezultatas šiandien įrodo, jog ne viską lemia pinigai. Būdami penkti nuo galo pagal turimas pajamas jūs pasiekėte tikrai aukštų rezultatų ir aplenkėte miestus su aukštesniu BVP, - sakė K. Stelzner. - Manau, kiekvienam miestui svarbi stipri politinė valia, bendradarbiavimas ir visuomenės įtraukimas į tikslų siekimą.“
Šiaurės šalyse ekologiškas gyvenimo būdas - kasdienybė
Tarp sostinių „žaliu“, taupiu gyvenimo būdu ir švaria aplinka pirmauja Kopenhaga, Stokholmas ir kiti Šiaurės šalių miestai. K. Stelzner teigė, jog šiose šalyse įsitvirtinusios tvirtos atsakingo požiūrio į aplinką tradicijos, be to, jose aukštas pragyvenimo lygis ir jos gali įgyvendinti stambius aplinkosaugos projektus.
„Įvairūs aplinkosaugos projektai Šiaurės šalyse prasidėjo turbūt dar septintajame dešimtmetyje. Jie turi tikrai aukštą ekologijos sąmoningumo lygį. Įsivaizduokite, tai šalto klimato šalis ir netgi esant bjauriam orui matyti, kaip dauguma žmonių mina į darbą dviračiu“, - po konferencijos GRYNAS.lt sakė K. Stelzner.
Amerikiečiai giriami už rūšiavimą, tačiau pernelyg mėgaujasi vandeniu
Pasaulio duomenys rodo, jog situacija žemynuose yra labai skirtinga. Pavyzdžiui, Europa stipriai atsilieka nuo Šiaurės Amerikos, kurioje išrūšiuojama 26 proc. visų atliekų. Užtat šiame žemyne vienas statistinis amerikietis per dieną vidutiniškai sunaudoja 590 litrų vandens, kai statistiniam europiečiui užtenka pusės šio kiekio. Taip pat vienam amerikiečiui per metus tenka 14,5 tonos į aplinką išmesto anglies dioksido. Azija kol kas lenkia abu šiuos žemynus, suvartodama mažiau vandens, išmesdama mažiau šiukšlių ir anglies dioksido.
„Manau, kad miestai jau ima naudoti mūsų tyrimo duomenis kaip argumentą pritraukti investicijoms, naujiems gyventojams, iliustruoti miestiečių gyvenimo kokybei. Tačiau vyriausybes ir savivaldybes savotiškai „spaudžia“ ir kiti tyrimai: kad ir „žaliosios Europos sostinės“ titulas, kuriuo šioje konferencijoje taip didžiuojasi Stokholmas“, - teigė K. Stelzner.
Kol jie ten atliks tuos eksperimentus, o juos atlikti reiki minimum metus, dar geriau dvejus, daug kas pasikeis. Pastaruoju metu vyksta sparti pažanga. Analogija su šviesos diodais pastarąjį dešimtmetį. Todėl iš jų tų tyrimų naudos bus mažiau, nei jie tikisi. Iš esmės jie gali gauti tik naudingų žinių apie saulės elementų eksploatacines savybes - korpusavimo, hermetizavimo atsparumą mūsų klimate, temperatūrinio ir drėgmės ciklų poveikį elementams, apledėjimą ir jo pasišalinimą žiemos metu ir pan.
Spalio mėn. Pradėtos montuoti ben dvi tikros komercinės saulės elektrinės, viena 60kW, kita 30kW. Abi ant esamų pastatų plokščių stogų. Turėtų iki šių metų pabaigos oficialiai įsijungti į tinklą. Taigi procesas pajudėjo... patys pažiūrėkit...
ar tamsta supranta kad 60kW tai - "vaiku darzelis"? As dar suprasciau jai sias fotoelektrines paneles naudotu graikijoje, kroatijoje, italijoje ir panasiai. Bet Lietuvoje - tai juokinga. Isivaizduoju kiek kainuos fotoelektriniai moduliai bei konverteris, kiek kainuos ir kiek vietos uzims baterijos. Kazkaip visi serga pinigu nekentimo lyga - tik isleist pavejui.
Del vejo "jegainiu" - man idomu ar jie turi zadinimo reguliavima? Kaip jus gerbiameji planuojat kompensuot reaktyviaja galia bei reguliuot itampa?
ar tamsta supranta kad 60kW tai - "vaiku darzelis"? As dar suprasciau jai sias fotoelektrines paneles naudotu graikijoje, kroatijoje, italijoje ir panasiai. Bet Lietuvoje - tai juokinga. Isivaizduoju kiek kainuos fotoelektriniai moduliai bei konverteris, kiek kainuos ir kiek vietos uzims baterijos. Kazkaip visi serga pinigu nekentimo lyga - tik isleist pavejui.
Del vejo "jegainiu" - man idomu ar jie turi zadinimo reguliavima? Kaip jus gerbiameji planuojat kompensuot reaktyviaja galia bei reguliuot itampa?
Nesupranta tik tie kurie neismano ir tie kurie puikiai zino kaip isisavinti "lengvus" pinigus. Juk atsinaujinancios energijos gamintojams neidomu kaip ar is vis bus suvartota ju neva draugiska aplinkai pagaminta elektra.
ar tamsta supranta kad 60kW tai - "vaiku darzelis"? As dar suprasciau jai sias fotoelektrines paneles naudotu graikijoje, kroatijoje, italijoje ir panasiai. Bet Lietuvoje - tai juokinga. Isivaizduoju kiek kainuos fotoelektriniai moduliai bei konverteris, kiek kainuos ir kiek vietos uzims baterijos. Kazkaip visi serga pinigu nekentimo lyga - tik isleist pavejui.
Del vejo "jegainiu" - man idomu ar jie turi zadinimo reguliavima? Kaip jus gerbiameji planuojat kompensuot reaktyviaja galia bei reguliuot itampa?
Jei neišmanai, ko nors, tai nebūtina viešai to demonstruoti...
Dviratis senai jau išrastas. Pasidomėk kaip tvarkosi Vokietija ar kitos pažangios šalys. Lietuva ir nesiekia, kad elektra iš saulės užimtų ženklią dalį, o tik iki 5 proc. tarp visų atsinaujinančių šaltinių...
Nesupranta tik tie kurie neismano ir tie kurie puikiai zino kaip isisavinti "lengvus" pinigus. Juk atsinaujinancios energijos gamintojams neidomu kaip ar is vis bus suvartota ju neva draugiska aplinkai pagaminta elektra.
Pagaminta iš saulės elektra patenka į bendrą elektros tiklą (technologijos tam jau seniai sukurtos ir plačiai naudojmos), iš kurio Jūs kiekvienas ją perkate bei naudojate... Elektra nekvepia ir neturi spalvos, kad atskirtum kokiu generatoriumi ji pagaminta...
Comment