Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[nepolitikas]

Vadinasi kitos ne tos kompanijos. Jei prie automagistralės Vilnius - Klaipėda, tai tik taip ir ne kitaip.

taigi aš pats fotkinau

[Al1]

Po velnių, važiuojant link Klaipėdos dešinėje pusėje yra per 20 vėjo malūnų sankaupa. Dalis jų "Siemens", dalis kitokios konstrukcijos. Nebent dar vienas parkas Šilalės rajone yra ir apie jį jūs kalbate.

[nepolitikas]

Po velnių, važiuojant link Klaipėdos dešinėje pusėje yra per 20 vėjo malūnų sankaupa. Dalis jų "Siemens", dalis kitokios konstrukcijos. Nebent dar vienas parkas Šilalės rajone yra ir apie jį jūs kalbate.

nesinervuok, ryt važiuosiu į jūros šventę ir jeigu tavo teisybė, atsiprašysiu

[Al1]

Nereikai atsiprašymų, menkniekis.

[nepolitikas]

Nereikai atsiprašymų, menkniekis.

net ir nesiruošiu, pasitikrinau, tikrai tiek (6).
net jeigu skaičiuoti propelerių mentes ir tai 20 nesusidaro

[Al1]

Patikrinsiu ir aš šią savaitę.

[Eimantas]

2011-08-01, 15:40
Šilalės rajone – pirmasis šalyje vėjo jėgainių parkas
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/e...-parkas-367474

Yra nuotraukų.
Ir pavadinimas straipsnio kažkoks keistas...

[Zosys]

Ir pavadinimas straipsnio kažkoks keistas...

tiesiog vienas žodis iššoko; ankstesniame Eimanto nurodytame straipsnyje parašyta:

Kitame etape, atlikus derinimo darbus, pirmajame šalyje "Siemens" vėjo jėgainių parke

nežinia kiek tai savigyra, bet iš Siemens saito supratau, kad jų gaminiai neva patys moderniausi pasaulyje, o būtent: sparnų gamybos kokybe (šių jėgainių IntegralBlade sparnai bus atsparesni perkūnijai ir pan.) bei bereduktorinėmis turbinomis (Šilalės modelio tai neliečia, nes pastarosios yra pati naujausia Siemens technologija)

[Al1]

nesinervuok, ryt važiuosiu į jūros šventę ir jeigu tavo teisybė, atsiprašysiu

Kaltas... Supainiojau su Kretingos rajono malūnais...

[Eimantas]

Vėjo jėgainių parkas už Darbėnų, Kretingos rajone

[Eimantas]

2011-08-08, 11:26
Strigo bandymai pakeisti bures

Vėjo varikliai sugrįžta?

Didžiausia pasaulyje vėjo jėgainių gamintoja „Enercon“ Lindenau laivų statykloje Kylyje 2008 m. rugpjūčio 2 d. nuleido į vandenį 130 metrų ilgio ir 22 metrų pločio rotorinį laivą, kuriam vėliau buvo suteiktas „E-Ship 1“ vardas. Prieš metus jis sėkmingai buvo išbandytas Šiaurės bei Viduržemio jūrose ir šiuo metu gabena vėjo jėgaines iš Vokietijos, kur jos gaminamos, į kitas Europos šalis. Plaukia jis 17 mazgų greičiu (32 km/val), vienu metu gabena daugiau kaip 9 tūkst. tonų krovinio, visa jo įgula – 15 žmonių.

Singapūre įsikūrusi laivybos pramonės bendrovė „Wind Again“, kurianti kuro ir išmetamų teršalų mažinimo technologijas, siūlo ypatingos konstrukcijos (sulankstomus) Flettnerio rotorius įrengti tanklaiviuose ir krovininiuose laivuose. Jie leistų sumažinti kuro sąnaudas 30–40 proc. ir atsipirktų per 3–5 metus. Suomijoje veikianti jūrų inžinerijos bendrovė „Wartsila“ jau planuoja turbobures pritaikyti ir kruiziniuose keltuose. Tai susiję su Suomijos keltų operatorės „Viking Line“ siekiais mažinti kuro sąnaudas ir aplinkos taršą.

Flettnerio rotorių pritaikymą pramoginiams laivams tyrinėja Vokietijos Flensburgo universitetas. Atrodo, kad augančios naftos kainos ir susirūpinimą keliantis klimato atšilimas, sudaro palankias sąlygas vėjo varikliams sugrįžti.

http://www.jura24.lt/lt/naujienos/iv...s-368889/psl-1

[Silber418]

Kaip pastebėjau, šis projektas dar nebuvo pristatytas.

Švedija planuoja statyti didžiausią pasaulyje vėjo malūnų masyvą

Sprendimas priimtas ir..
'Švedijos šiaurėje kyla didžiausias Europoje vėjo jėgainių parkas'

www.technologijos.lt, www.svevind.se





Tai vienas projektų, kuris pagelbės šaliai įgyvendinti ambiciją tapti nepriklausomai nuo iškastinio kuro. Šiuo metu Švedija yra viena pirmaujančių šalių ES pagal energijos dalį gaunamą iš alternatyvių energijos šaltinių (hidroenergijos bei šiukšlių perdirbimo (96% namų ūkių atliekų yra perdirbama)).

Pirmosios turbinos jau pastatytos:

(c) rechargenews.com


Štai taip atrodys jūrinės turbinos

(c) inhabitat.com


(c) inhabitat.com

[Al1]

Ir kiek procentų tai sudarys nuo Švedijos elektros energijos generavimo galingumo?

[Silber418]

Lietuviai kviečiami pareikšti nuomonę apie vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje

Aplinkos ministerija praneša, kad prasidėjo vėjo jėgainių Baltijos jūroje (Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje) parko planavimas. Elektros ir dujų gamybos įmonė E.ON Wind Sweden AB planuoja statyti vėjo jėgainių parką kontinentiniame šelfe už Švedijos teritorinių vandenų Sodra Midsjobanken seklumoje, netoli Lenkijos išskirtinės ekonominės zonos.
Planuojama pastatyti apie 300 vėjo jėgainių. Įrengto parko maksimalus pajėgumas būtų 1000 MW. Vėjo jėgainių parką planuojama prijungti prie planuojamo NordBalt projekto kabelio tarp Švedijos ir Lietuvos.
Švedijos aplinkos apsaugos agentūra pranešė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai apie vėjo jėgainių parko projektą ir paprašė nurodyti, ar Lietuva ketina dalyvauti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūroje. Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir Espo konvencijos nuostatas Lietuva apie planuojamą Sodra Midsjobanken vėjo jėgainių parko projektą turi informuoti savo šalies visuomenę ir institucijas.
Visuomenė savo pasiūlymus ir komentarus gali siųsti paštu (Aplinkos ministerijos Taršos Prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriui, A. Jakšto g. 4/9, Vilnius) ar elektroniniu paštu (m.masaityte@am.lt) iki š. m. rugsėjo 2 d.
Atsižvelgusi į šalies visuomenės, suinteresuotų institucijų ir organizacijų pastabas bei komentarus, Aplinkos ministerija pateiks Lietuvos poziciją Švedijos aplinkos apsaugos agentūrai dėl Lietuvos dalyvavimo tarpvalstybinio poveikio vertinimo procese tikslingumo.

www.technologijos.lt

Kaip suprantu, švedai planuoja įrengti dar vieną parką, neskaitant Markbygden'o.

[yessuz]

Ir kiek procentų tai sudarys nuo Švedijos elektros energijos generavimo galingumo?

bus iki 10. gal net maziau.. reiktu skaiciu paieskoti.

[Wycka]

/\ Grynai techninis klausimas. Kodėl vėjo turbinos jūroje statomos taip gana tolokai viena nuo kitos? Mano supratimu, galima dvigubai arčiau sustatyti, taip taupyti vietą ir iš to paties ploto gauti daugiau energijos.

[LAZAS_]

Atvaizdas


/\ Grynai techninis klausimas. Kodėl vėjo turbinos jūroje statomos taip gana tolokai viena nuo kitos? Mano supratimu, galima dvigubai arčiau sustatyti, taip taupyti vietą ir iš to paties ploto gauti daugiau energijos.

Ne vien jūroje, bet ir sausumoje jėgainės statomas "dideliais" atstumais dėl sraigto menčių sukuriamos turbulencijos. Dėl to jėgainėms esant per arti nukentėtų jų naudingumo koeficientas.

So far, wind turbines had been considered as standalone units, with few researchers taking into account the effects that the distances between them have on their final output. Meneveau and Meyer found out that the current space of 7 rotor diameters between two adjacent wind turbines is not enough to overcome the effects of the wind turbulence created.

Šaltinis: http://www.greenoptimistic.com/2011/...bled-meneveau/

[Gator]

bus iki 10. gal net maziau.. reiktu skaiciu paieskoti.

Oho, tai fantastikai daug... Dar keleta tokiu parku ir ziurek jau puse energijos bus vejo Kazkaip neitikimai daug.

[Silber418]

Oho, tai fantastikai daug... Dar keleta tokiu parku ir ziurek jau puse energijos bus vejo Kazkaip neitikimai daug.

Ironija? Tai yra parkas prie Malmės, dar kelios vietose. Štai dar vienas planuojamas.

[Al1]

Oho, tai fantastikai daug... Dar keleta tokiu parku ir ziurek jau puse energijos bus vejo Kazkaip neitikimai daug.

Nu nebus 10 procentų, turint omenyje Švediją. Vistiek ateityje elektros poreikis smarkia augs, jei tik bus sparčiai pradedama pereidinėti prie elektromobilių. Praktiškai per 10 metų reikės elektros energijos gamybą padvigubinti. Įvairių prognozių išvados panašios - iki 2050 m. elektros energijos poreikis išaugs dvigubai. Ir vis tiek 60 proc. bus gaminama tradiciniais metodais, visų kuro rūšių naudojimas augs, tiek akmens anglies, tiek dujų, tiek naftos. Ypač ženkliai augs biokuro deginimas (biokuro plačiąją prasme - tiek specialiai auginamos medžių, krūmų, šiaudų ir t.t., tiek ir sąvartynų dujų, pramonės bioatliekų, sąvartynų atliekų ir kt.). Atominės energijos dalis beveik nesikeis, hidroenergijos dalis Europoje taip pat nelabai didės, o vėjo ir saulės sudarys apie 30 proc. Pietinėse Europos šalyse iki 50 proc.