Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[LAZAS_]

Saulės energijos šviesa ir šešėliai

Gal todėl, kad mūsų galvose vis dar skamba daininga eilutė – čia Lietuva, čia lietūs lyja?

Ją ištrinti ir rimčiau atkreipti dėmesį į saulės energijos panaudojimą turėtų paskatinti Europos komisijos Jungtinių tyrimo centro (EC JRC) pateikiami duomenys pagal kuriuos į Lietuvą patenkantis metinis saulės spindulinės energijos kiekis (vidutiniškai apie 1005 kWh/m²) beveik nenusileidžia patenkančiam į Vokietijos teritoriją (apie 1007 kWh/m²) ir lenkia Didžiosios Britanijos (apie 964 kWh/m²), Belgijos (975 kWh/m²), Olandijos (976 kWh/m²) rodiklius.

Taigi, neturime pagrindo manyti, kad vystyti saulės energiją transformuojančias technologijas mūsų šalyje neefektyvu, kai tai sėkmingai daro šalys, kurių gamtinės sąlygos labai artimos mūsiškėms.

http://www.technologijos.lt/n/techno...-18890&l=2&p=1

[Wycka]

Saulės energijos šviesa ir šešėliai
http://www.technologijos.lt/n/techno...-18890&l=2&p=1

Taigi, neturime pagrindo manyti, kad vystyti saulės energiją transformuojančias technologijas mūsų šalyje neefektyvu, kai tai sėkmingai daro šalys, kurių gamtinės sąlygos labai artimos mūsiškėms.

Ar tik ne Kuršių nerija yra ta Lietuvos teritorija, kur daugiausiai saulėtų dienų metuose? Dar pridėjus ekologiško kurorto statusą, ši vieta pati prašosi kuo sparčiau vystyti joje saulės energetiką.

[Sula]

Ar tik ne Kuršių nerija yra ta Lietuvos teritorija, kur daugiausiai saulėtų dienų metuose?

Labai abejotina, žinant mūsų fobijas ir interesus. Nemanau, kad kažkas "apsidžiaugs" net keliomis saulės beterijomis šventame rezervate. Pas mus prie vėjo jėgainių gyvuliai ir žvėrys tuntais krenta, niekas neauga, žmonės kenčia nuo baisaus infragarso net už kilometro.

[Al1]

Tai vidutinės vertės. Bet esmė ne tame. Esmė kitame dalyke - vokiečiai ar anglai yra turtingi ir gali sau leisti žaisti su brangiomis ir kol kas dar negreitai ekonomiškai atsipirksiančiomis technologijomis. Todėl nereikia klausytis gražių piarinių šnekų ir lyginti techninius skaičiukus (saulės energijos tankį), o reikia realiai mąstyti: gaminti saulės elementus ir eksportuoti apsimoka - puiku, gaminam ir parduodam. Patiems gamintis tokiu būdu energiją per brangu - laukiam, kol įvyks technologinis proveržis ir ims kristi įrangos kainos (savaime suprantama, ir pagamintos energijos).

[LAZAS_]

Tai vidutinės vertės. Bet esmė ne tame. Esmė kitame dalyke - vokiečiai ar anglai yra turtingi ir gali sau leisti žaisti su brangiomis ir kol kas dar negreitai ekonomiškai atsipirksiančiomis technologijomis. Todėl nereikia klausytis gražių piarinių šnekų ir lyginti techninius skaičiukus (saulės energijos tankį), o reikia realiai mąstyti: gaminti saulės elementus ir eksportuoti apsimoka - puiku, gaminam ir parduodam. Patiems gamintis tokiu būdu energiją per brangu - laukiam, kol įvyks technologinis proveržis ir ims kristi įrangos kainos (savaime suprantama, ir pagamintos energijos).

Kuo saulės kolektoriai taip gąsdina tamstą? Juk net juodai nudažytas ant pastato stogo patalpintas radiatorius vasaros metu gali pilnai patenkinti karšto vandens poreikius. Kiek man žinoma, tai ne kažkokia "High-Tech" sistema... Tuo labiau, kad net dabar rinkoje yra sistemų, kurios nenaudoja antifrizo, o atėjus šaltukui paprasčiausiai užšąla- pavasarį atitirpsta ir toliau sėkmingai tiekia šilumą. Tokias sistemas galima įsirengi pačiam už ~500 €. Įrengimo kaštai atsiperka per kelis metus. Tai kurgi tas ekonominis nepagrįstumas?


Saulės energijos šviesa ir šešėliai

Įdarbinta saulė mums gali pagaminti šilumą arba elektros energiją. Vandens ir patalpų šildymui skirti įrenginiai vadinami saulės kolektoriais, o elektros energija gaunama pasitelkus fotovoltinius saulės elementus. Namų ūkyje plačiausiai naudojami saulės kolektoriai, ant privačių namų stogų juos dažniausiai įsirengia žmonės siekiantys sumažinti vandens šildymui naudojamos elektros ar dujų kiekį ir taip sutaupyti, o kartu prisidėti prie aplinkos tausojimo.

Kolektorių veikimo principas labai paprastas – sukauptą šilumą specialus siurblys perduoda į vandens šildytuvą. Vasarą jame vanduo gali įkaisti net iki 70° C, tačiau jeigu šiam įšildyti iki reikiamos temperatūros saulės nepakanka, sistema ima naudoti papildomą energijos šaltinį.

Saulės kolektoriai nėra pigus, tačiau įkandamas malonumas, o žvelgiant tolimesne perspektyva – gera ir atsiperkanti investicija, mat padengia daugiau nei pusę vandens šildymui skirto metinio energijos poreikio.

Švarios elektros gamybai būtina parama

Visai kas kita – fotovoltiniai saulės elementai. Tai švariausias, pasaulyje itin sparčiai plintantis būdas saulės energiją paversti į elektros energiją. Privatiems asmenims be valstybės paramos fotovoltinius saulės elementų modulius įsirengti per brangu, todėl daugelyje Vakarų Europos šalių veikia paramos sistema arba sudarytos sąlygos pagamintą energiją atiduoti į centrinį tinklą t. y. priklausomai nuo pastato gyventojų poreikių elektra iš dažniausiai ant stogo sumontuotų saulės elementų tiekiama vartotojui, o likusi parduodama tinklui.

Kitas, plačiai paplitęs būdas – saulės elektrinės. Investuotojai steigia didžiulius fotovoltinių modulių parkus ir pagamintą elektros energiją nustatytu tarifu parduoda skirstomiesiems tinklams. Valdžios požiūris ir skatinimo programa energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos srityje itin svarbus, kone lemiamas veiksnys.

Valstybės skatina ir remia

Pavyzdžiui, Italijoje nuo šių metų sausio mėnesio pradėjo veikti įstatymas, kuriuo nurodoma, kad visuose naujai statomuose ar rekonstruojamuose namuose turi būti sumontuoti saulės kolektoriai ir fotovoltiniai saulės elementai. 50 proc. buityje sunaudojamo šilto vandens privalo pagaminti saulės kolektoriai, o fotovoltiniai elementai kiekvienam butui turi užtikrinti mažiausiai 1 kW elektros energijos.

Didžiosios Britanijos valdžia šiemet pasaulį nustebino pirmoji paskelbusi atsinaujinančios šilumos paramos dekretą (Renewable Heat Incentive), kuriuo sudaromos sąlygos prisijungusiems prie centrinio šilumos tinklo parduoti perteklinę, saulės kolektoriaus (taip pat geoterminiu būdu ar iš biomasės) pagamintą šilumos energiją. Verslo ir gamybos sektoriuje šis dekretas įsigalios jau šiemet, o nuo 2012 spalio šia lengvata galės naudotis ir gyventojai.

Dekretas galios 20 metų ir skatins šilumos gamybą iš nuolat atsinaujinančių šaltinių. O Lietuva? Nors iki 2020 m. įsipareigojo iš atsinaujinančių šaltinių pasigaminti 23 proc. energijos, tačiau realūs darbai, bent jau saulės energijos panaudojimo srityje juda vangiai.

http://www.technologijos.lt/n/techno...-18890&l=2&p=1

[Al1]

Aš apie elektrą gaminančius saulės elementus, o ne karšto vandens gamybą rašiau. Aš ir pats ant stogo susimontuočiau saulės kolektorių, bet, deja, gyvenu tokioje vietoje, kad daugiau prarasčiau, nei sutaupyčiau dėl... chuliganų. Namas dviejų aukštų ir su šlaitiniu stogu. Ant jo dažnai debilai užmeta pagalių, akmenų, batų... Kartais sudaužo šiferį...

Kitas dalykas - nereikia lyginti Lietuvos su Italija ar netgi D. Britanija. Klimatas kitas, poreikis šiluminei energijai daug mažesnis. Britanijoje dvigubo stiklo langai masiškai pradėti montuoti tik po aštuntojo XX a. dešimtmečio energetinių krizių. Tokioje Italijoje, ypač jos pietuose net vandentiekio vamzdžiai išvedžioti namų sienomis, vandens skaitikliai lauke, kaip pas mus dujų skaitikliai... O kam kišti į žemę, jei temperatūra tik kokį kartą per 100 metų nukrenta žemiau nulio...

[bebop]

Daliai atmestų alternatyvios energijos kaime projektų jau skirta ES parama



Paramos prašytojams teismuose laimėjus ginčus, iš naujo vertinami 56 alternatyvios energijos projektai, kurių įgyvendinimui prašoma iš viso 90,7 mln. litų europinės paramos. Tai dalis iš 200 projektų, kuriuos pernai atmetė Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimų agentūra.

Nacionalinės mokėjimų agentūros Viešųjų ryšių poskyrio vyriausioji specialistė Donata Macevičienė BNS pranešė, kad agentūra jau įvertino 38 projektus, kuriems prašoma 51 mln. litų paramos. Projektai perduoti Žemės ūkio ministerijos Projektų atrankos komisijai, kuri priima sprendimą dėl paramos skyrimo.

Projektų atrankos komisijoje iki šiol jau apsvarstyti 29 projektai ir priimti teigimai sprendimai skirti 42,3 mln. litų paramos.

2009-ųjų metų rugpjūtį Žemės ūkio ministerija saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybą ir renovaciją priskyrė prie remtinos veiklos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones "Parama verslo kūrimui ir plėtrai" ir "Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos".

Tačiau pernai spalį ministerija ir Nacionalinė mokėjimų agentūra atmetė beveik 200 projektų, pagal kuriuos buvo planuojama statyti arba renovuoti vėjo, vandens ar saulės jėgaines kaimo vietovėse. Sprendimas buvo motyvuotas tuo, jog negalima prognozuoti elektros supirkimo kainų penkerių metų laikotarpiui, todėl neįmanoma nustatyti projektų ekonominio gyvybingumo.

Dėl ministerijos sprendimo neskirti paramos į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi apie 70 žaliosios energetikos plėtotojų, ketinusių įgyvendinti saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybos ir renovacijos projektus. Visi pareiškėjai laimėjo bylas ir jų projektai buvo grąžinti persvarstymui.

[bebop]

Klaipėdietis elektrą taupys susikonstravęs saulės bateriją



Savaitė darbo ir keli šimtai litų. Tiek klaipėdiečiui kainavo susikonstruoti savadarbę saulės bateriją. Visai neseniai nauju įrenginiu pradėjęs naudotis vyras šypsosi – labiausiai aplinkiniams smalsu, kiek jam pavyks sutaupyti.

Susimeistrauti nesudėtinga

Vienoje sodų bendrijoje įsikūręs Darius tikino, jog kol kas nesitiki, kad šeimos išlaidos už elektros energiją gerokai sumažės. „Man tai įdomu, dirbau labiau iš idėjos, galima sakyti, jog tai savotiškas eksperimentas“, – pripažino įvairiomis techninėmis naujovėmis besidomintis vyras. Be to, ir saulės baterijos plokštė – nedidelė, maždaug 1 kv. m ploto. Ilgainiui Darius tikisi įrengti dar vieną ar porą papildomų baterijų. Pašnekovas tikino, jog sukonstruoti tokį savadarbį atsinaujinančios energijos įrenginį bet kuriam mėgstančiam meistrauti vyrui būtų visiškai nesudėtingas darbas. Juo labiau kad naudingos informacijos apsčiai galima rasti internete.

Apie sukonstruotas saulės baterijas entuziastai savo aprašais, brėžiniais bei patirtimi dalijasi ne tik specializuotuose forumuose, bet ir talpina filmuotą medžiagą „YouTube“ tinklalapyje. „Užtenka pamatyti, kaip tai daroma, ir įmanoma viską susikonstruoti savarankiškai“, – tikino pašnekovas.

Lietuvoje dvigubai brangiau

Pasak Dariaus, pirmasis žingsnis norintiesiems pasigaminti savadarbę saulės bateriją – įsigyti reikiamas priemones. Vadinamąsias saulės celes (angl. „solar cells“) klaipėdietis parsisiuntė iš Didžiosios Britanijos. Rinkinys, kurį sudarė 72 vienetai plonų plokštelių, litavimo juostos, specialus markeris su skystu fliusu bei pirštinės, kainavo 330 litų. Taip pat saulės baterijai prireikė dviejų grūdinto stiklo plokščių, atsiėjusių dar 150 litų, o už aliuminio rėmelį teko pakloti 108 litus. Pašnekovas skaičiavo, jog susumavus kitas smulkesnes išlaidas – už silikoną, varžtus, kniedes – bendra baterijos kaina pasiekė maždaug 600 litų. Kiek vyrui teko domėtis, parsisiųsti panašaus pobūdžio gamyklinį įrenginį iš užsienio kainuotų nežymiai brangiau, o Lietuvoje tektų sumokėti antratiek – apie 1200 litų. Tad bet kokiu atveju Darius jaučiasi šiek tiek sutaupęs.

Užkėlė ant stogo

Pašnekovo teigimu, renkantis saulės baterijų komplektą svarbiausia apsispręsti, kiek norima gauti realios elektros energijos. „Galima pasirinkti skirtingas komplektacijas – pavyzdžiui, 12 voltų sistemai skirtos 36, o 24 voltų – 72 „celės“. Aš pirkau 72, tačiau jas jungiau lygiagrečiai, kad išloščiau galingumo, o įtampa liko 12 voltų“, – komentavo vyras. Saulės baterijos sulituojamos į vientisą plokštę, kuri „užkonservuojama“ tarp stiklo plokščių. Didesnio patvarumo sumetimais Darius rinkosi grūdintą stiklą. Pašnekovas pripažino, jog yra ir kitų alternatyvų.

„Vienas bičiulis pabandė apatinėje pusėje naudoti plastiką, tačiau šis sumanymas nepasiteisino – kai karšta, ši medžiaga suminkštėja, deformuojasi, o tai gali pakenkti baterijoms, kurios yra labai trapios, – aiškino klaipėdietis. – Užsienyje apatinei saulės baterijos daliai neretai naudojamas skystas silikonas, tačiau jis labai brangus, kainuoja tiek pat, kiek pačios celės.“ Taip pat pašnekovas pripažino, jog savadarbės saulės baterijos gali rasoti, todėl patartina pasirūpinti jų ventiliacija.

Energiją akumuliuoja

Savadarbę saulės bateriją Darius įkurdino ant namo stogo, įrenginys orientuotas į pietvakarių pusę. Pašnekovo skaičiavimu, saulėtą dieną galima sukaupti pusę kilovato elektros energijos. „Beveik per dvi savaites saulės baterija prigamino 6,6 kilovato, tačiau tai buvo gana saulėtos dienos. Žinoma, tai nėra labai daug. Jei dirbtų du trys įrenginiai, per dieną būtų galima sukaupti po vieną kilovatą ir dar daugiau“, – prognozavo pašnekovas. Darius skaičiavo, jog net ir dabartinėmis sąlygomis pavyktų kompensuoti apie 20 proc. jo šeimos sunaudojamos elektros energijos sąnaudų.

Ilgainiui klaipėdietis saulę įdarbinti ketina ir vandeniui šildyti. Kad galėtų naudotis saulės pagaminta energija, vyras turi specialų įrenginį – inverterį. Sukaupta energija akumuliuojama baterijoje ir paskui naudojama namų ūkyje. Pašnekovas žino pavyzdžių, kai saulės baterijos sėkmingai buvo naudojamos objektų, kuriuose neįvesta elektra, signalizacijos autonominiam maitinimui. Vyras apgailestavo, jog saulės baterijų naudotojai kol kas nesulaukia nei valstybės paramos, nei galimybių tiekti pagamintą energiją elektros tinklams. Esą gal todėl šie įrenginiai Lietuvoje gerokai mažiau populiarūs nei vėjo jėgainės.

[Silber418]

Smagi ir trumpa Švedijos pasiekimų apžvalga, paminint didžiausius ir geriausius tvarių projektųū pavyzdžius - Hammarby sjöstad, Stokholme ir Bo01 (Västra hamnen), Malmėje:

Eko-miestai. Švedija: nemokami elektromobiliai ir saule šildomi pastatai

Toli keliauti nereikia – pirmoji stotelė Švedija. Visi žinome skandinavų meilę gamtai, tvarkai ir švarai. Šias savybes patvirtina 2010 m. Stokholmui suteiktas Žaliosios Europos sostinės vardas. Europos aplinkosaugos ekspertų grupė kartu su specialia komisija įsteigė šį apdovanojimą tam, kad paskatintų miestus tapti pavyzdžiais vienas kitam, įkvėptų teigiamiems pokyčiams ir skatintų dalintis patirtimi.
Kasmet šio garbingo vardo nusipelno tik vienas miestas, kuris jau pasiekė reikšmingų ir akivaizdžių rezultatų aplinkosaugos srityje bei puoselėja ilgalaikius planus ir toliau taikyti tvarios plėtros principus. Pirmoji iš visų šiuo prizu apdovanota Švedijos sostinė.
Beveik visas viešajam transportui reikalingas kuras gaunamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių: metro ir tramvajams naudojama elektra gauta iš hidroelektrinių arba vėjo jėgainių, o daugelis autobusų varomi biodujomis.
Visa tai padėjo pastebimai sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį, o be to miestas yra išsikėlęs tikslą iki 2050 m. tapti visiškai nepriklausomu nuo iškastinio kuro. (...)

Pavyzdingasis Hamarbis

Prie Stokholmui suteikto ekologiško miesto titulo, be abejonės prisidėjo ir į pietus nuo sostinės centro plytintis jos rajonas Hamarbis (Hammarby Sjöstad). Suplanuotas kaip laikinas olimpinis miestelis (Švedija nesėkmingai siekė tapti 2004 m. Olimpinių žaidynių miestu), šiandien jis yra vienas geriausių pavyzdžių kaip gali būti įgyvendinta darnaus miesto vizija.
Sakoma, jog net jei gyventojai nėra ekologiškai sąmoningi, apsigyvenę Hamarbyje jie būtinai tokiais taps. Visas rajonas yra suprojektuotas taip, jog jau savaime, nepriklausomai nuo gyventojų, leidžia įgyvendinti net 75 proc. aplinkosauginių tikslų.
Kiekviename rajono pastate yra atliekų surinkimo kambarys, iš kiekvieno tokio kambario požeminiais vamzdynais atliekos keliauja į centrinę stotį, kurioje yra perdirbamos, pvz., maisto atliekos paverčiamos biokuru. Daugiau jokių sąvartynų, jokių šiukšlių konteinerių!
50 proc. kiekvienam pastatui reikiamos šilumos gaunama pasitelkus saulės kolektorius. Hamarbyje įrengtos sistemos, kurios surenka lietaus vandenį, o šis naudojamas rajono žaliesiems plotams laistyti.
Žaluma Hamarbyje, kaip ir visoje sostinėje, harmoningai įsilieja į bendrą urbanistinę panoramą.
Transporto problema čia taip pat neegzistuoja: elektra varomu viešuoju transportu rajono gyventojai gali patogiai pasiekti Stokholmo centrą. (...)

grynas.lt


Pakilęs iš pelenų - Bo01

Dėmesys, kurį Švedija skiria aplinkosaugos problemoms spręsti akivaizdus, valdžios veiksmai, rodantys ekologišką požiūrį į energiją, gamtos išteklių tausojimą ir sveikesnį miestietišką gyvenimo būdą neapsiriboja tik sostine.
Trečiajame pagal dydį Švedijos Malmės mieste taip pat yra ekologiškai švarus ir darnus rajonas, vadinamas Bo01. Mintis įgyvendinti projektą gimė dar 2001 m., kuomet Švedijos valdžia paskelbė dvidešimtmečio planą, pagal kurį skiriamos lėšos buvusių industrinių zonų ir senų laivų statyklų perkūrimui.
Malmės miesto vadovai nusprendė pasinaudoti galimybe ir apleistą, niekam nereikalingą seną, užterštą industrinę zoną netrukus pavertė jaukiu gyvenamuoju, verslo ir poilsio rajonu. “Niekas nebūtų patikėjęs, jog daugybė jaunų žmonių vėl kelsis gyventi į miestą, kurį jau laikėme mirusiu” – džiaugiasi vietiniai.
Bo01 apstatytas vidutinio aukštingumo namais iš kurių išsiskiria tik garsusis Malmės dangoraižis “Besisukantis torsas”. Stikliniai gyvenamųjų namų fasadai orientuoti į pietų pusę, taip saulės spindulių teikiama šiluma sumažina dirbtinės šilumos poreikį.
Plačios žaliosios zonos supa kiemus ir pastatus, įrengti dviračių takai leidžia patogiai pasiekti visus rajono objektus, o į labiau nutolusias miesto dalis gabena ekologiškas viešasis transportas.
Malmės savivaldybė žengė dar vieną žingsnį siekdama sumažinti automobilių skaičių mieste – gyventojams siūloma paslauga vadinama “Car Sharing”. Savivaldybė miestiečiams siūlo keliolika elektra ir dujomis varomų automobilių, kuriuos gyventojai gali dalintis tarpusavyje rezervuodami šiuos internetu.
Gyvenamieji namai visą buityje reikalingą energiją gamina patys, jau šiandien daugelis Bo01 rajono pastatų yra energetiškai nepriklausomi įdarbintos saulės ir vėjo energijos dėka.



www.grynas.lt

[bebop]

Priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas

Pats projektas: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpai..._query=&p_tr2=

[Eimantas]

Danijos pakantė Baltijos jūroje.

2011 05





Keltas gerą pusvalandį ar daugiau valandos plaukė pro vėjo jėgainių parkus.

[LC.]

„Renault“ stato didžiausią saulės energijos projektą pasaulio automobilių industrijoje

Bendradarbiaudama su „Gestamp Solar“ „Renault“ pradeda didžiausią saulės energijos projektą automobilių industrijoje: ant Prancūzijoje esančių kompanijos pastatų stogų bus sumontuotos saulės energiją surenkančios plokštės.

Projektas bus vykdomas Douai, Maubeuge, Flins, Batilly, Sandouville ir Cléon gamybos vietose (nuo 2000 m. turinčiose ISO 14001 sertifikatą). Plokštės iš viso uždengs 450 000 kv. metrų plotą (didesnį negu užima 60 futbolo aikščių), tai leis pasiekti 60 MW galią (tiek galios per metus reikia miestui, kuriame gyvena 15 000 žmonių).

[Al1]

Idėja gera. Bet mūsų žurnaliūgos normaliai nei išversti, nei atlikti teksto korektūrą nemoka...

[bebop]

Panevėžiečiai pėsčiųjų perėjai apšviesti pasitelkė vėją



Panevėžyje įrengta bene moderniausia šalyje pėsčiųjų perėja. Jai apšviesti pasitelkta vėjo energija.

„Ši anksčiau viena avaringiausių mieste Nemuno gatvės perėja jau buvo moderniai apšviečiama – tam panaudoti šviesos diodai (LED) ir saulės energija maitinamos baterijos. Vis dėlto Lietuvoje, ypač rudenį, būna nemažai apsiniaukusių dienų, tad saulės energijos nepakako. Todėl nutarta papildomai panaudoti vėjo energiją“, - sako Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.

Pėsčiųjų perėjoje sumontuoti du vėjo malūnėliai su fotoelementais. Tad apšvietimo sistema nepriklauso nuo gatvių apšvietimo. Pėsčiųjų perėja apšviečiama jau esant prietemai, kai mieste dar nejungiami gatvių šviestuvai.

[Mørtã]

/\ Bubiuose Šiaulių r. tokia perėja buvo įrengta kažkur prieš puse metų...

[bebop]

O normaliai veikia ji ten, ar tiesiog tapo nevykusiu eksperimentu?

[Silber418]

Būtų jėgainių parkas įkurtas, kurio gaminamos energijos pakaktų miestui, nereikėtų ant šviestuvų malūnėlių kabinti.

[yessuz]

Būtų jėgainių parkas įkurtas, kurio gaminamos energijos pakaktų miestui, nereikėtų ant šviestuvų malūnėlių kabinti.

kiekvienam vejo/saules veikianciam MW turi veikti ir tradicine (na, hidro geriausiu atveju) tokios pacios galios elektrine.
t.y. turim 200 MW saules/vejo, papildomas 200 MW blokas turi pastoviai buti ijungtas...

[Al1]

Neturi veikti, bet turi būti galios rezervas.

[yessuz]

Neturi veikti, bet turi būti galios rezervas.

kas be ko. tik reikia atsiminti, kad elektrinei "isisukti" reikia laiko. todel paprastai panasi generuojanti galia turi veikti foniniam rezime.

kaip pvz:
Elektrenai, buna kad veikia 2 blokai po 300 MW, kiekvienas ant 150 MW ar maziau - mechanine galia, nors sukasi visi 600