Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Al1]

Sunku. Vienas ar keli žmonės nieko nepadarys. Jie bus apšaukti kvailiais. Yra didelis interesas įsisavinti pinigus ir su tuo susiję žmonės iš verslo, politikų ir netgi mokslo bendruomenių. Straipnis teisingas. Bet netgi jis neužsaštrins problemos ir niekas nieko nedarys. Bus paleista antipropagandą, kad kažkas nenori Lietuvos pažangos, šmeižia, trukdo aukštas technologias norinčioms kurti įmonėms, tiesiog pavydi, kad negavo pinigų saviems projektams...

[DeSadas]

Tai tiesa. Paguoda tik viena - kai kurios iš tų firmų tikrai užsiima (ir tikėtina, kad užsiims ateityje) saulės elementų gamyba. Tačiau jokių lietuviškų technologijų ten nėra, mokslo ten nelabai ir reikia. Nes tos firmos paprasčiausiai atliks galutinį kinietiškos produkcijos surinkimą...

Sunku. Vienas ar keli žmonės nieko nepadarys. Jie bus apšaukti kvailiais. Yra didelis interesas įsisavinti pinigus ir su tuo susiję žmonės iš verslo, politikų ir netgi mokslo bendruomenių. Straipnis teisingas. Bet netgi jis neužsaštrins problemos ir niekas nieko nedarys. Bus paleista antipropagandą, kad kažkas nenori Lietuvos pažangos, šmeižia, trukdo aukštas technologias norinčioms kurti įmonėms, tiesiog pavydi, kad negavo pinigų saviems projektams...

O gal koki geresni projekta parasytum pats? apart lodamas?

Zinoma ten jokio mokslo super nebus, bus testuojami surinkti moduliai laboratorijoje, na dar kazkas padirbama skirtingose jau sukurtose technologijose....
Visoje EU iteisinami FEED-in tarifai..ir moduliai SURINKTI EU salyje tikrai parsiduos.

Visoje Lietuvoje apart fermento ir lazeriu nematau kam tas babkes skirti..Tai tiek...

[Al1]

Parašėm. Laukiam, ar praeis. Niekas čia ne loja, o tik sako, kad pinigai skiriami nežinia kam. Ir dar prisidengiant mokslu. Bent jau būtų skyre tuos pinigus be užuominų į mokslą. Mokslui skiriami pinigai turi atitekti mokslo įstaigoms, o ne komercinėms struktūroms.

[Sula]

Aš tai vieno nesuprantu. Mokesčių mokėtojai finansuoja projektą, o po to dar ir garantuoja produkto supirkimą astronominėmis kainomis. Pelnas eina tiesiai neišaiškintiems asmenims į kišenę.
Kai tuo tarpu, pvz.: ne mažiau "žaliai" geoterminei elektrinei buvo leista numirti dėl "nerentabilumo". Racionalios iniciatyvos yra ne tik ne skatinamos, bet ir blokuojamos
Nenustebsiu, jei "pramuš" ir Elektrėnų-Kauno šiluminės jungties projektą...
Nors žodis "blatas" jau baigia išnykti iš kalbos, tačiau reiškinys tebeveši mūsuose.

[JlL]

tam staipsni dar pamirso parasyt kad vienas is tu baltic solar dar 19 mln pagal kita priemone paeme

http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/...sparams=145755

o cia dar is tos pacios chebros http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/...?sparams=20583

[zajcik]

"Gazprom interesai" vs "Lietuvos interesai"

Kaip pavyko sužinoti, į ginčą , kilusi po vienašališko sutarties nutraukimo tarp Ukmergės savivaldybės valdžios ir šilumos tiekėjo UAB ,,Miesto energija“,aktyviai įsitraukė AB ,,Lietuvos dujos“ generalinis direktorius Š.Valentukiavičius.Jis, kartu su Ukmergės rajono vadinamuoju meru A.Kopustu,lankosi įvairiuose Valstybės institucijose ir bando įtakoti šių institucijų sprendimus.


Tai ne tik nesuderinama su sąžiningo verslo praktika, tai ne tik ,,kvepia“ tarybiniais laikais,kada tokiais būdais būdavo ,,prastūminėjami“ reikalingi sprendimai, bet ir negali nestebinti.Iš kitos pusės galima ,,Gazpromo“ advokatus suprasti-juk UAB ,,Miesto energijos“ likimas(turto nacionalizacija,neteisėtas turto nusavinimas, neteisėtas viešos paslaugos sustabdymas ir kt.) jau netrukus laukia AB ,,Lietuvos dujos“.Tai įvyks Lietuvai įgyvendinus ES direktyvas ir nacionalizavus dalį AB ,,Lietuvos dujos“ turto.Gal būt ,,Gazpromo“ advokatai mokosi iš svetimų klaidų?Nors greičiausiai tai paprasčiausias bandymas Ukmergės vartotojus palikti ant ,,Gazpromo“ ,,narkotikų“ adatos.Juk būtent Ukmergės savivaldybė 2009m., tvirtindama ilgalaikių investicijų į šilumos ūkį planą, iš ten išbraukė biokuro katilinės statybą.Būtent ši investicija mažintų šilumos kainą,priklausomybę nuo ,,Gazpromo“ ,,narkotikų“.Kas šaindiena gali paneigti,kad vadinamasis Ukmergės meras veikia ne ,,Gazpromo“ naudai? Tokia ,,Gazpromo“ advokatų veikla bus nukreipta į daugelį savivaldybių,kurios yra ,,Gazpromo“ ,,narkotikų“ naudotojos, nes tai atitinka Rusijos strategiją Lietuvoje.Tikėtina,kad tokia ,,Gazpromo“ advokatų veikla,bet kokiomis priemonėmis užkariauti vietinės valdžios palankumą, nes būtent vietinės valdžios spręs alternatyvios energetikos klausimus, yra kasdieninė, tik šiuo atveju ,,Gazpromo“ statytiniai ,,apsišvietė“....

Pagarbiai

Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Atstatymo Akto Signataras
Kęstutis Grinius

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija - gina "Lietuvos interesus" ir primena, jog šalyje vis dar galioja LR teisės aktai:

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), pagrindinė šilumos tiekimą šalyje reguliuojanti valstybės institucija, į viešą posėdį sukvietė abi jau du mėnesius Ukmergės šilumos ūkio istorijoje dalyvaujančias šalis. Komisija dar kartą patvirtino, kad "Miesto energija" yra vienintelis teisėtas šilumos ir karšto vandens tiekėjas Ukmergės rajone. VKEKK teisininkai, teikdami išvadas sprendimui, apibendrino, kad "Miesto energija" nepažeidė licencijuojamos veiklos sąlygų, atitinka visus tiekėjui keliamus reikalavimus ir nėra jokio pagrindo "Miesto energijos" licenciją sustabdyti ar nutraukti.

Šis VKEKK sprendimas yra svarbus sprendžiant Ukmergės rajone susiklosčiusią situaciją, kai vietos savivaldybės politikų mėginimai užimti "Miesto energijos" nuosavą ir jai išnuomotą bei modernizuotą šilumos ūkio turtą lėmė karšto vandens tiekimo nutraukimą rajono gyventojams.

[Al1]

Gal kas žinote, kokie vamzdžiai tiesiami nuo Elektrėnų link Vievio šalia automagistralės? Kirba mintis, kad Vievis ateinančią žiemą šilumą gaus iš Lietuvos elektrinės.

[Eimantas]

2010-08-03
Kalotės sąvartyne uždegė dujų fakelą
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...-fakela-291624

[Al1]

Šiandien mačiau, kaip kelyje Kaunas - Vilnius vienoje stotelėje ruože tarp Rumšiškių ir Kaišiadorių viadukų buvo montuojamas stotelės apšvietimo šviestuvas su šviesos diodais ir saulės elementais. Galbūt taip apšviestų stotelių šiame kelyje bus ir daugiau?

Nuotrauka.

[Wycka]

Sukurtas saule varomas elektrinis dviratis

Pagamintas japonų kompanijos „Hama Zero“ ir pavadintas „Solar Bike Fujin“ (liet. Saulės Dviratis Fujin“) vardu šis dviračio konceptas pakelia kartelę iki revoliuciškai žalios transporto priemonės. Šis išskirtinis dviratis aprūpintas saulės panelėmis, kurios įtaisytos dviračio gale, dėžėje. Dėžėje generuojama elektra, kuri ir varo dviratį.
„Saulės Dviratis Fujin“ sveria 42kg, turi 940W/h ličio galingumo baterijas ir pasiekia 72km/h greitį. Beje, dviračio nuvažiuojamas atstumas vienu įkrovimu siekia iki 220km.
Jei nėra galimybės gauti saulės šviesos, tai dviračio bateriją galima įkrauti tiesiog iš namų elektros tinklo rozetės. Toks vienas įkrovimas maždaug kainuotų 5ct.

[digital]

Projekto priešininkams – atkirtis
Audrė SRĖBALIENĖ
LR korespondentė
2010-08-07

Jau šįmet Visorių technologijų parke Vilniuje pradės kilti saulės energijos elementų eksperimentinės gamybos ir technologijų tyrimų centras.

Jam vien privatūs investuotojai skirs apie 100 mln. litų. Ar toks projektas gali atsipirkti?

„Piktoka klausytis skeptikų šnekų, kad Lietuva niekada netaps saulės energijos technologijų valstybe.

Ne žemės ūkis, bet aukštosios technologijos, taip pat ir atsinaujinanti energetika yra mūsų šalies ateitis”, – sakė „BOD Group” įmonių grupės vadovas, į saulės energiją investuojančios bendrovės „Baltic Solar Energy” generalinis direktorius Vidmantas Janulevičius.

– Bene 15 metų sukatės optinių laikmenų gamybos versle. Ir staiga pasukote prie saulės energijos. Tai atsitiktinumas?

– Ne atsitiktinumas, bet kelerių metų skaičiavimo rezultatas. Ne tik „BOD Group”, bet ir dalis optinių laikmenų gamintojų pasaulyje jau ėmėsi fotoelektros elementų (vadinamųjų celių) gamybos – mat kai kurie gamybos procesai panašūs.

Gaminant optines laikmenas, plastikinis kompaktas padengiamas aliuminio folija.

Panašus paviršiaus padengimas, tik kitomis medžiagomis, naudojamas ir gaminant celes (silicio plokšteles), taip pat šilkografiniu bei ofsetiniu būdu aptraukiamas sidabro tinklelis, kaip ir ant CD/DVD laikmenos yra perkeliamas grafinis vaizdas. Taigi yra du pagrindiniai procesai, kurie labai panašūs.

– Jeigu projektui nebūtų skirta ES paramos, ar investuotojams būtų pakakę ryžto imtis fotoelektros elementų gamybos?

– Taip. Bet galbūt tektų pradėti nuo mažesnės gamybos apimties. Jei būtume pradėję prieš trejus metus kartu su kitų valstybių (Vokietijos, Japonijos) fotoelektros elementų gamintojais, nereikėtų nė ES paramos.

Šis verslo segmentas ypač pelningas buvo nuo 2005 iki 2009 metų, kol neįsitraukė daugiau kitų šalių gamintojų.

Pirmosios saulės baterijos buvo instaliuotos Vokietijoje 1990 metais. Ir jų generuojama 1 kilovatvalandės (kWh) elektros supirkimo kaina buvo netoli dviejų markių (beveik 1 euras).

Šiandien kaina jau nukritusi iki 40 euro centų. Po mažiau nei dešimties metų 1 kWh, gautos iš saulės energijos, supirkimo kaina Europos valstybėse bus 20 euro centų ir toliau mažės.

Nepaisant sunkmečio, pasaulyje šis energetikos segmentas plečiasi po 20–30 proc. kasmet. Vien 2008 metais fotoelektros gamyba padidėjo 45 proc.

Mes, verslininkai investuotojai, juk nesame savižudžiai: nebūtų nė projekto, jei netikėtume jo nauda.

Jau esame pasirašę sutartis su pramoninių objektų projektuotoja – rinkos lydere bendrove „Sweco” ir įmonės DHV specialistais iš Olandijos, projektuojančiais gamybos įrangą.

– Skeptikai šnabždasi: kokios dar saulės baterijos ūkanotoje Lietuvoje?
Jei nėra saulės, kam ta saulės baterijų įranga?

– Man skaudu klausytis skeptikų kalbų.

Juk einama tuo energijos gamybos keliu, kuriuo jau pasuko Europa, Amerika ir kitos didžiosios pasaulio šalys.

Fotoelektra po 50–60 metų bus pagrindinis energijos šaltinis pasaulyje. Šiuo metu mūsų verslo planas – eksportuoti visą produkciją į Vakarų Europos ir Amerikos šalis, kuriose yra superkama fotoelektra.

Bet tikiuosi, kad ateis tokia diena ir Lietuvoje. Šviesos kiekis, pasiekiantis Lietuvą, yra toks pat, o kai kuriose Lietuvos vietose (pavyzdžiui, Skuodo rajone) netgi didesnis nei Vidurio ir Šiaurės Vokietijoje.

Be to, skeptikams pravartu būtų žinoti, kad kiekvienas fotoelektros megavatas (MW) sukuria 50 naujų darbo vietų.

Mes iš pradžių gaminsime 60 MW, 2013 metais planuojama praplėsti gamybą iki 120 MW, o 2015-aisiais – ir iki 200 MW. Tokiu būdu netiesiogiai Europos Sąjungoje iš pradžių sukursime 3000 darbo vietų, o vėliau – ir iki 10 tūkstančių.

Esame pasirašę preliminarias sutartis su Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, JAV užsakovais. Pagrindinė rinka, kuriai tieksime fotoelektros elementus, bus Vakarų Europa (Vokietija, Didžioji Britanija) ir JAV.

– Kiek šiuo metu kainuotų įrengti saulės baterijas individualiame name?

– Kaina priklauso nuo baterijų dengiamo ploto, todėl sunku pasakyti, kiek tai kainuos.

Mes manome, ir taip jau priimta Vakarų Europoje, kad sistema turėtų atsipirkti per 7–10 metų, o galiojimo laikas sieks apie 30 metų, garantija vartotojui – 20–25 metus.

Manyčiau, jau dabar statant individualų namą verta jį taip suprojektuoti, kad stogo šlaitas būtų nukreiptas į rytus ar pietus – tam, kad būtų galima sumontuoti saulės baterijas.

Pavyzdžiui, Kalifornijoje įstatymai numato, kad individualiuose namuose privalu naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.

– Ar ant savo namo stogo pats esate įrengęs saulės baterijų?

– Tai padarysiu kitąmet, kai tik Visoriuose pradėsime jų gamybą. Ant stogo bus sumontuoti 46 kv. m plotą užimantys moduliai. Dabartinėmis kainomis tai kainuos apie 30 tūkst. litų. Įranga turėtų atsipirkti per 7–9 metus.

Stačiau savo namą prieš aštuonerius metus: tuo metu dar nebuvo saulės baterijų.

Bet gerokai vėliau namą pasistatęs kaimynas jas jau yra įsirengęs.

– Viena didžiausių saulės baterijų gamintojų pasaulyje yra Kinija: ji užima apie trečdalį pasaulio fotoelektros rinkos. Atremsite jų konkurenciją?

– Mes su savo gamybos sąnaudomis esame tokio pat lygio kaip Kinijos gamintojai, tačiau mūsų privalumas yra 3-ioji įrangos karta. Kinijos gamintojai turi 1-osios, kai kurie – 2-osios kartos įrangą: pastaroji už ankstesnę yra 13 proc. efektyvesnė.

Šiuo metu dauguma baterijų, pagamintų Kinijoje, yra maždaug 15–16 proc. efektyvumo.

Mes pradėsime nuo 18 proc. efektyvumo.

Įrangą renkamės iš trijų geriausių pasaulyje tiekėjų.

Ją įsigiję pranašumą turėsime 4–5 metus. O vėliau reikės naujų investicijų.

– Saulės energijos technologijos – nauja sritis. Kur gausite specialistų?

– Juos teks patiems užsiauginti. Šį rudenį ir Vilniaus Gedimino technikos, ir Kauno technologijos universitetuose magistro studijas pradės maždaug 15 studentų. Baigę magistrantūrą, dauguma jų dirbs mokslo tyrimų padalinyje.

Jau šį rudenį 3 žmonės siunčiami studijuoti Vokietijos universitetuose, rengiančiuose fotoelektros specialistus.

Darbuotojus taip pat planuojame mokyti Vokietijos įrangos gamintojų mokymo bazėse.

Statybų pradžia – jau spalio mėnesį

Vilniuje, Visorių informacinių technologijų parke, trims bendrovėms – „Via Solis” ir „BOD Group” valdomoms „Baltic Solar Energy” bei „Baltic Solar Solutions” pagal „Lyderis LT” kryptį skirta 38,7 mln. litų ES paramos.

14,3 mln. litų skirta „Via Solis” bendrovei. Ji įdiegs inovatyvių fotoelektros modulių (saulės baterijų iš silicio) gamybos liniją.

14,9 mln. ir 9,5 mln. litų paramos gavusios abi „BOD Group” pavaldžios įmonės Visoriuose statys silicio fotoelektros elementų (vadinamųjų celių, iš kurių montuojamos saulės baterijos) gamybos ir tyrimų centrą.

Bendros investicijos į Visorių fotoelektros technologijas iki 2012 metų pasieks per 160 mln. litų. Iš jų apie 120 mln. litų sudarys privačios – įmonių, jų partnerių užsienyje ir bankų – investicijos.

Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija prognozuoja, kad per 6–8 metus bendra klasterio įmonių apyvarta Lietuvoje pasieks 1,4 mlrd. litų. Eksportas turėtų sudaryti apie 95 proc.

Lietuvoje bus gaminamos kristalinės celės ir iš jų surenkami moduliai – saulės baterijos. Kristalinis silicis, naudojamas celėms gaminti, bus importuojamas (iš Vokietijos ar Norvegijos). Po to, pasitelkus investicijų, silicio plokštelių gamybos liniją ketinama atidaryti Lietuvoje.

Įrengti infrastruktūrą ir pradėti gamyklos statybos darbus bus pradėta šių metų rudenį.

[Al1]

Piaras. O dėl žemės ūkio jis klysta. Žemės ūkis, normaliai vystomas Lietuvoje, gali duoti pelno ir ne ką ne menkesnio nei fotoelektra. Ėsti nori kiekvienas, o be elektros galima ir pragyventi. Bet kokiu atveju ekonomika negali būti vienpusė - vien tik žemės ūkis ar vien tik aukštosios technologijos.

[zajcik]

Piaras. O dėl žemės ūkio jis klysta. Žemės ūkis, normaliai vystomas Lietuvoje, gali duoti pelno ir ne ką ne menkesnio nei fotoelektra. Ėsti nori kiekvienas, o be elektros galima ir pragyventi. Bet kokiu atveju ekonomika negali būti vienpusė - vien tik žemės ūkis ar vien tik aukštosios technologijos.

Sutinku su žodžiu gali abiem atvejais. Kol kas žemės ūkis nėra pagrindinis šalies ekonomikos ramstis, o apie fotoenergetiką išvis nėra ką pasakyti. Žymiai labiau apsimoka užsiimti žemės ūkio technikos gamyba, nei pačiu žemės ūkiu. Juk turime neblogą bazę Radviliškyje, išlikę specialistai, tačiau sugebame gaminti tik padargus. Žinoma iki John Deere vargu ar pavyktų kažką išvystyti, tačiau vietiniu mastu tikrai galima daug nuveikti. Kur yra pramonė, ten yra ir tyrimų centrai. Pieno ir duonos technologų turime pakankamai ir gerų, o kodėl negalėtumėme jų turėti ir pvz žemės ūkio technikos srityje, juk kažkada turėjome ir neprastų.

[zajcik]

Savartynų biodujas galima būtų priskirti prie atsinaujinančių energijos išteklių.
Pasiteisinus šiems planams, analogiškai galima būtų pasielgti ir kitose savivaldybėse, bei išvystyti naują verslo sektorių, kuris importinę produkciją pakeistų vietine. Tik svarbu, kad valdininkai geros idėjos nesugadintų ir per daug nelįstų ten, kur vieta privačiam sektoriui. Užtektų sudaryti paklausą ir leistų pasinaudoti parama pasiūlos atsiradimui.

Vilniaus valdžia svarsto galimybę sąvartynuose išgaunamas dujas naudoti autobusų kurui

Nebeveikiantis Kariotiškių sąvartynas išgaunant biodujas galėtų pasitarnauti dar 15 metų. Iš jo ir Kazokiškių sąvartyno per metus, vicemero tvirtinimu, būtų galima surinkti maždaug 4 mln. kubinių metrų biodujų.

Tuo metu 100 sostinės autobusų per metus sunaudoja maždaug 2,5 mln. kubinių metrų gamtinių dujų.

Dar didesnį kiekį biodujų, pasak R.Adomavičiaus, turėtų užtikrinti dumblo ir biodegraduojančių atliekų perdirbimo gamyklos.

[Al1]

Sutinku su žodžiu gali abiem atvejais. Kol kas žemės ūkis nėra pagrindinis šalies ekonomikos ramstis, o apie fotoenergetiką išvis nėra ką pasakyti. Žymiai labiau apsimoka užsiimti žemės ūkio technikos gamyba, nei pačiu žemės ūkiu. Juk turime neblogą bazę Radviliškyje, išlikę specialistai, tačiau sugebame gaminti tik padargus. Žinoma iki John Deere vargu ar pavyktų kažką išvystyti, tačiau vietiniu mastu tikrai galima daug nuveikti. Kur yra pramonė, ten yra ir tyrimų centrai. Pieno ir duonos technologų turime pakankamai ir gerų, o kodėl negalėtumėme jų turėti ir pvz žemės ūkio technikos srityje, juk kažkada turėjome ir neprastų.

Nors ir ne į temą, bet noriu tik paminėti, kad žemės ūkis toks pat imlus sektorius naujoms technologijoms, kaip ir bet kuris kitas. O pasaulinės tendencijos tokios, kad biotechnologijos, į ką papuola ir žemės ūkio (augalininkystės, gyvulininkystės, miškininkystės, žuvininkystės ir pan., maisto produktų perdirbimo, saugojimo ir t.t.) yra vienos iš sparčiausiai besivystančių šiuo metu ir į šią sritį metamos milžiniškos lėšos tyrimams. Nes pavalgyti nori kiekvienas, nori pavalgyti ne tik sočiai, bet ir skaniai.

[Wycka]

Daugiabutis įdarbins saulę

Šildysis kolektoriais
Gąsdinančias sąskaitas už būsto šildymą Panevėžio daugiabučio gyventojai imasi mažinti pasitelkę gamtos galias. Dar 1958-aisiais statytas 38-ių butų namas Marijonų g. – pirmasis ne tik Panevėžyje, bet ir Lietuvoje, sumanęs šildytis saulės kolektoriais.
Renovuoti namą pasiryžusią bendriją konsultavę Vokietijos ekspertai skaičiuoja, kad bent ketvirtadalį būsto ir vandens šildymui reikalingos energijos pagamins saulė.
Pasak bendrijos pirmininkės Birutės Valkiūnienės, 52-uosius metus skaičiuojantį namą renovuoti buvo būtinybė. Praėjusią žiemą už trijų kambarių buto šildymą gyventojai paklodavo maždaug 400 litų – apie 7 litus už kvadratinį metrą.
Tačiau, pasak pirmininkės, dėl nesubalansuotos namo šildymo sistemos vieni butai kaisdavo, kituose žiemą termometro stulpelis retai tepakildavo aukščiau nei 12–13 laipsnių šilumos.
„Namo inžinerinė konstrukcija visiškai nelogiška. Karštas vanduo iš šilumos punkto keliauja į nešildomą palėpę ir 150 metrų teka vamzdžiais, izoliuotais pagal senus standartus. Tai tas pats, kaip namuose išsivirus puodelį kavos nusinešti į darbą ir gerti atvėsusį skystį. Ekonominė krizė visus spaudžia taupyti, todėl mokėti už senų laikų nelogiškus sprendimus būtų per didelė prabanga“, – „Sekundei“ teigė B.Valkiūnienė.
Vokiečiai nesulaikė juoko
Namo gyventojai viliasi, kad po renovacijos sąskaitos už paslaugas jų nebegąsdins. Skaičiuojama, kad pietiniame stogo šlaite, 70 kv. m plote, sumontuoti 32 saulės kolektoriai bent aštuonis mėnesius per metus vandenį įšildys maždaug iki 70 laipsnių temperatūros.
„Naudą pajusime ne tik vasarą. Saulė pradeda šviesti jau nuo Trijų karalių, gamtos jėgos tarnaus mums – turėsime karštą vandenį, o mokėsime kaip už šaltą“, – mano B.Valkiūnienė.
Bendrija tikisi pamiršti rūpesčius ir dėl žiemą pinigines gerokai patuštinančio, tačiau neefektyvaus šildymo. Monopolistės „Panevėžio energijos“ paslaugų atsisakęs namas numatė įsirengti du dujinius katilus, apniukusiomis dienomis pašildančius vandenį.
Šviečiant saulei į radiatorius butuose tekės saulės sušildytas vanduo. Maža to, kiekviename bute numatyta įrengti autonominį šildymą, tačiau automatinė šildymo sistema būstuose palaikys pagal higienos normas privalomą 15 laipsnių temperatūrą.
„Dabar turime pačią baisiausią šildymo sistemą. Mus konsultavusios vokiečių firmos specialistai į ją negalėjo žiūrėti be kreivos šypsenėlės. O po renovacijos turėsime pačią moderniausią sistemą“, – džiaugėsi B.Valkiūnienė.
Naujausią Lietuvoje šildymo sistemą panevėžiečiai planuoja suspėti įsirengti iki spalio vidurio. Visą namo renovaciją – pakeisti stogą, apšiltinti sienas ir pan. – numatyta atlikti kitąmet.
Atsipirks per dešimtmetį
Pirmininkės teigimu, namo renovacija išlaidas už šilumos energiją turėtų sumažinti bent dviem trečdaliais. Tačiau, bendrijos valdybos nario Dariaus Stakelės nuomone, didesnio ekonominio palengvėjimo gyventojai greitai nepajus.
„Mums šildymas dar neatpigs bent 10 metų, nes reikės padengti paskolą. Realią naudą pajusime, kai šildymo sistema atsipirks“, – teigė D.Stakelė.
Skaičiuojama, kad trijų kambarių butui namo renovacija gali atsieiti maždaug 22 tūkst. litų. Tačiau, pasak D.Stakelės, viliamasi, kad paskelbus konkursą saulės kolektoriams ir šildymo sistemai įrengti kaina gerokai nukris.

[Al1]

Brangus žaidimas.

[digital]

Šiluma – iš šiaudų
Audrė SRĖBALIENĖ
LR korespondentė
2010-08-24

Mažesniuose miestuose šilumos energijai gaminti sunaudojamas dujas galėtų pakeisti šiaudai, jei tik būtų didelio galingumo katilų jiems deginti. Tokį katilą ėmėsi kurti bendrovė „Axis Technologies”.

Lietuvos energetikos instituto atliktos studijos duomenimis, maždaug 15 proc. mūsų šaliai reikalingos šilumos galėtų būti pagaminta deginant alternatyvų biokurą: šiaudų, žolės ar medžio atliekų biomasę.

„Vartotojai yra įsirengę nedidelio galingumo šiaudais kūrenamų, neautomatizuotų šildymo sistemų.

Bet jie pageidauja veiksmingesnių, automatizuotų katilų, kuriuose būtų galima deginti ir prastos kokybės kurą”, – sakė „Axis Technologies” atstovas Karolis Juška.

Derina sutarties sąlygas

„Pradėjome konstruoti palyginti didelio galingumo katilą su ardynine pakura, į kurią biomasė būtų paduodama automatizuotai”, – pasakojo K.Juška.

Projektui jau skirta 1,16 mln. litų ES 2007–2013 metų laikotarpio paramos. Dabar derinamos paramos sutarties sąlygos.

„Suderinus sąlygas, sutarties pasirašymas neužtrunka”, – sakė Ūkio ministerijos atstovė Ligija Kliunkienė.

Bendrovė šiuo metu atlieka sistemos projektavimo darbus. Bandomasis modelis bus 1 megavato (MW) galingumo. Planuojama gaminti skirtingo galingumo 1–5 MW katilus.

Kūrenant didžiausią, 5 MW galingumo, katilą, šilumos pakaktų kelioms bendruomenėms. Pavyzdžiui, Jurbarkui tiekiama šiluma kūrenant 27 MW galingumo katilą. Jo galia – net šiek tiek per didelė.

Užsieniečių katilai – brangūs

„Axis Technologies” specialistai atliks tyrimus ir su kitų rūšių alternatyviu biokuru: žole ar medienos atliekomis, kurių, pavyzdžiui, susikaupia gaminant baldus.

„Panašių produktų siūlo ir keletas užsienio gamintojų, tačiau tokie katilai yra labai brangūs.

Be to, jie pritaikyti tik vienos rūšies biokurui deginti. Tam, kad pasiektų didžiausią galingumą, jie turi dirbti idealiomis sąlygomis”, – užsiminė K.Juška.

Parama – naujovėms

„Axis Technologies” yra antrinė biokuro katilinių įrangą kuriančios ir gaminančios įmonės „Axis Industries” bendrovė.

„Axis Industries” įmonių grupė, gavusi paramą iš ES fondų pagal priemonę „Lyderis LT”, įgyvendina du projektus.

Beveik 1,6 mln. litų paramos įmonė gavo įrangai, skirtai gaminti naujos kartos apskaitos prietaisus ir biokatilines.

Kitas projektas, įvertintas beveik 2,4 mln. litų ES parama, skirtas įvairių biokuro rūšių degimo tyrimų laboratorijai sukurti ir esamai skaitiklių tyrimų laboratorijai išplėsti.

[zajcik]

Malonu kad Rubikono grupė ne tik 9 kailius lupa, bet ir į technologijas investuoja.

[Al1]

Taigi ne vien savo pinigus (įdomu, kokia jų pačių dalis), o ES lėšas tam naudoja.