/\ reik turet kur paduot tuos didesnius galingumus, ir kur paskui suvartot buten tame tinkle i kuri padave. O suvartot reik butent tuo momentu kuriuo paduoda. Dar reikia visada but uztikrintam kad vejui pasibaigus vartotojas to nepajus nes iskart bus imama energija is kitu saltiniu kuriu sokdinimas gali brangiai kainuoti.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje
Collapse
X
-
Parašė Jegermeister Rodyti pranešimąYra gerų naujienų šiame fronte. Šiandien savo akimis mačiau ir truputį varčiau atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo elekros gamybai Lietuvoje įstatymo projektą, kuris keliauja į seimą...
Comment
-
Parašė Jegermeister Rodyti pranešimąNa, vėliau ar anksčiau, vienokį ar kitokį vistiek priims. Nėra kur dėtis, įsipareigojimai Europai spaudžia.
Comment
-
Bio-kuro ateitis yra dumbliai, kurie lyginant su kimtoms biokurui tinkančiomis augalinėmis kultūromis iš to pačio ploto vieneto gali išgauti kelis šimtus kartų daugiau aliejaus. Auginimui nealinamos žemės, o ir pats vanduo gali būti sūrus ar ne nuotekų. Daug privalumų, tereikia sulaukti šios šakos iniciatyvų Lietuvoje.
Vertigro - Algae is the answer to our Oil Dependency
http://www.youtube.com/watch?v=7Ih-DLurcZA
Comment
-
Kokie dar isipareigojimai? Pamirskit juos, kol nera naujos atomines. Nes Lietuvoje, uzdarius IAE, automatiskai turimu atsinaujinanciu saltiniu indelis padidejo... Matematika, blin...Lietuva iki 2010 m. yra įsipareigojusi padidinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių iki 7% bendro suvartojamo elektros energijos kiekio. 2008 m. pabaigoje ši dalis siekė apie 4,7%.
Comment
-
Parašė kempas Rodyti pranešimąKodėl taip nusprendei kad indėlis padidėjo atsinaujinančių šaltinių. Aš manyčiau nepakito, nes tos elektros kurios negamina IAE, pagaminama šiluminėse elektrinėse. Tik mes jau nebeksportuojama elektros. O europos aktuose įsipareigojimas yra:Paskutinis taisė Al1; 2010.03.05, 23:22.
Comment
-
Esant reikalui, kad atitikti ES keliamus reikalavimus, galima užskaityti ir importuojamus AEI į savo balansą. Beja, Energetikos ministerija deklaruoja siekį 2020 metais - bendrame suvartojamos energijos balanse 23 proc. būtų iš AEI."Jeigu žemės ūkyje dirba 80 proc. žmonių - šalyje badas, o kur žemę dirba iki 5 proc. gyventojų - maisto produktų perteklius"
Comment
-
Parašė zajcik Rodyti pranešimąEsant reikalui, kad atitikti ES keliamus reikalavimus, galima užskaityti ir importuojamus AEI į savo balansą. Beja, Energetikos ministerija deklaruoja siekį 2020 metais - bendrame suvartojamos energijos balanse 23 proc. būtų iš AEI.Paskutinis taisė Al1; 2010.03.06, 00:48.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąSilumines nepagamina viso reikiamo energijos kiekio. Todel likusi dalis perkama is uzsienio. Ar visa perkama is uzsienio energija priskiriama neatsinaujinanciai? Ir kas ivertins, kad mes is Latvijos pirkome ne hidroelektrinese, o butent siluminese pagaminta elekta? Tas pats ir su rusiska elektra. Galu gale siemet elektros suvartojimas tikriausiai kris, todel automatiskai, atsinaujinanciu indelis padides, nes kad ir kaip sunkiai, bet tokiu elektriniu daugeja, o ju energija yra privalomai superkama.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
http://www.lpc.lt/lt šone yra parodyta kiek elektros inportuojama, kiek pagaminama KHE, HE, vėjo elektrinės.
Comment
-
Paskelbtas elektros energiją generuojančių šaltinių žemėlapis
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius LITGRID paskelbė elektros energiją generuojančių šaltinių galimų prijungimo vietų žemėlapį. Interaktyvus 330–110 kV elektros perdavimo tinklo žemėlapis su nurodytomis leistinomis galiomis ir prijungimo vietomis įdėtas bendrovės svetainėje www.litgrid.eu, bus atnaujinamas nuolat, pagal besikeičiančią situaciją.
„Žemėlapį nusprendėme paskelbti, atsižvelgdami į išaugusį atsinaujinančių energijos šaltinių – daugiausia vėjo elektrinių ir ypač Vakarų Lietuvoje – vystytojų susidomėjimą plėsti tokio tipo elektros energijos gamybos pajėgumus“, – sakė Daivis Virbickas, LITGRID technikos direktorius. Pasak jo, tai bus didelis palengvinimas ketinantiems statyti vėjo elektrinių parkus, saulės modulius, užsiimti biomasės energijos ar kita atsinaujinančių šaltinių energijos gamybos plėtra.
Žemėlapyje parodytos potencialios naujų generacijos šaltinių prijungimo vietos, įvertinant esamas tinklų galimybes. Naudojantis šiuo žemėlapiu galima greitai įsivertinti, ar yra galimybė prijungti planuojamą elektros energiją generuojantį šaltinį esamame perdavimo tinkle. Pavyzdžiui, pagal šiandien esamą situaciją žemėlapyje ties linija Klaipėda–Pagėgiai laisvos naujiems generuojantiems šaltiniams prijungti galios likę 1,3 MW.
Naują elektros energiją generuojantį šaltinį prie 330–110 kV tinklo leidžiama prijungti tik įvertinus dominančios elektros perdavimo linijos ir regiono pralaidumo galimybes. „Prijungus papildomą generacijos šaltinį prie elektros perdavimo linijos, jos likęs laisvas pralaidumas sumažėja. Bendras vėjo elektrinių galimas prijungti prie Lietuvos elektros energijos sistemos galingumas yra ribojamas dėl galios rezervų poreikio jų generuojamos galios pokyčių balansavimui“, – sakė LITGRID technikos direktorius.
D. Virbicko teigimu, pastaruoju metu dažniausiai kreipiasi norintys prie tinklo prijungti vėjo elektrinių parkus. Daugiausia užklausimų gaunama iš pajūrio regiono, kur vėjo elektrinių parkų šiuo metu yra prijungta daugiausia.
Didžiausias pajūryje prijungtas vėjo elektrinių parkas yra 30 MW galios.
Iš viso šiuo metu Lietuvoje prie 330–110 kV perdavimo tinklo yra prijungta 89,13 MW instaliuotos galios vėjo elektrinių.
Nuoroda
Comment
-
Gamybos šansą neša vėjai
Energetikai įsitikinę, kad Klaipėdos uostas - puiki vieta vėjo elektrinių įrangos detalėms gaminti. Esą laivų statyklos galėtų aprūpinti tais didžiuliais įrenginiais ne tik mūsų kraštą, bet ir užsienio valstybes.
Vėjo elektrinių gamyba - visame pasaulyje besiplečianti pramonės šaka, juolab kad ir Europos Sąjungai priklausančios, ir kitos pasaulio šalys yra įsitraukusios į kovą su klimato atšilimu ir pasiryžusios nemažai investuoti į atsinaujinančią energetiką.
Tuo metu Lietuvoje vėjo energetiką plėtojantys verslininkai pasakoja, kad jie, net įveikę valstybės biurokratines ir įstatymų pinkles, gavę leidimus prisijungti prie elektros tinklų, dar turi 2-3 metus laukti pačių vėjo elektrinių įrangos. Esą gamintojai tyčia vilkina darbus, ilgina užsakovų eiles ir tuo naudojasi - kasmet kelia kainas ir daugiau uždirba.
Ūkio ministerijos specialistų duomenimis, Lietuvoje instaliuota maždaug 100 MW galios vėjo elektrinių (apie 10 proc. esamų vėjo energetikos rezervų). Jų energijos gamyba 2008 metais sudarė 142 Twh, arba 4,2 proc. viso šalies elektros energijos poreikio. Vadinasi, norint patenkinti mūsų valstybės šios energetikos poreikius verslininkams reikės nusipirkti apie 900 MW galios vėjo jėgainių.
Tiesa, šioms elektrinėms reikalingų detalių pajėgtume pasigaminti ir patys. Tam idealias sąlygas, anot verslininkų, turi laivų statyba ir remontu užsiimančios Klaipėdos įmonės. Esą galėtume ne tik sau pasigaminti detalių, bet ir parduoti užsienio šalims. Žinoma, tai susiję ir su didelėmis investicijomis, tačiau, kaip teigia mūsų verslo žmonės, vėjo elektrinių gamintojai domisi galimybėmis perkelti gamybą į Lietuvą.
LŽ kalbintų bendrovių - Baltijos laivų statyklos ir Vakarų laivų gamyklos - atstovai sakė, kad yra svarstę klausimą dėl vėjo elektrinių detalių gamybos. Jie neatmetė galimybės to daryti ateityje, tačiau išsamiau to pakomentuoti negalėjo nė vienos bendrovės vadovai.
Lietuvos energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vedėjas Gintautas Jakimavičius LŽ aiškino, kad bet kokios gamybos atsiradimas - sveikintinas dėl kuriamų naujų darbo vietų, investicijų ir kitų dalykų. Jo nuomone, reikalinga nedidelio galingumo vėjo elektrinių gamyba. Tokios jėgainės galėtų būti gerokai pigesnės už dabar įvežamas iš kitų šalių.
Gamybą perkeltų į Lietuvą
UAB „Amberplastic“ direktorius Justinas Vanagas LŽ patvirtino, kad Vokietijoje vykusioje alternatyvios energetikos parodoje „New Energy Husum 2010“ vokiečiai ir danai domėjosi galimybėmis perkelti vėjo elektrinių detalių gamybą iš Kinijos į Baltijos valstybes. Tiesa, kalba sukosi tik apie mažųjų vėjo jėgainių detalių gamybą. Mat bendrovė jau dabar gamina „vėjo malūnų“ mentes, korpuso elementus ir parduoda toms krašto įmonėms, kurios nori sukurti lietuvišką vėjo elektrinę, pritaikytą mūsų klimatui, vėjo greičiui ir kitoms sąlygoms. Pašnekovas pažymėjo, kad šias detales planuoja eksportuoti ir į užsienio šalis: Vokietiją, Švediją bei Daniją. „Kokia bus tų detalių paklausa Lietuvoje, priklausys nuo to, kokią kainą pasiūlys mūsų įmonės. Mentes kol kas gaminame pramoniniu būdu, nedideliais kiekiais, mat laukiame, kol jos bus sumontuotos ir kol žmonės gaus visus reikiamus leidimus pasistatyti tas elektrines“, - dėstė J.Vanagas.
Bendrovėje minėtų detalių gamybos apimtis skaičiuojama dešimtimis, nes Lietuvoje dar nėra taip paprasta pasistatyti ir mažąją vėjo elektrinę. Tuo metu vokiečiai domisi galimybėmis gaminti pas mus iki 5 tūkst. mažų menčių.
Eilės netirpsta
UAB „Renerga“ direktorius Linas Sabaliauskas mano, kad Vyriausybė, norėdama pritraukti į Lietuvą investuotojų, turėtų pasistengti bent šiek tiek sušvelninti verslo sąlygas. Ne mažiau svarbus ir pigesnės darbo jėgos apmokestinimo klausimas. „Antai Portugalijos vyriausybė paskelbė valstybinį 1,5 tūkst. MW galios vėjo elektrinių užsakymą - jį laimėjo vokiečių gamintojas „Enercon“, tačiau su sąlyga, kad viskas turi būti gaminama Portugalijoje, - LŽ pasakojo L.Sabaliauskas. - Vadinasi, vokiečiai Portugalijoje pastatė gamyklą, kurioje dirba tik portugalai. Logistika ir gabenimu taip pat rūpinasi portugalai. Įdarbinta apie 120 Portugalijos įmonių. Matyti, kad šios šalies vyriausybė mąsto, ką daro. Juk parsivežti svetur pagamintą vėjo elektrinę kainuoja gerokai brangiau.“
Pasak L.Sabaliausko, vokiškos vėjo elektrinės yra vienos paklausiausių pasaulyje. Jų įsigyti norintys verslininkai laukia ilgose eilėse po 2 metus ir ilgiau, net sunkmečiu. Esą Vokietijos vėjo elektrinių gamintojai nė nepajuto krizės, nes užsakymų visai nesumažėjo.
L.Sabaliauskas teigė, jog norint dabar prijungti vėjo jėgainę prie veikiančios energetinės sistemos, reikia naujos kartos elektrinės. Šiandien 1 MW galios elektrinė kainuoja apie 1,3 mln. eurų, o Lietuvoje pastaruoju metu didžiausią paklausą turi 2 MW galios jėgainės. Tiesa, jau yra ir 6-7 MW galios vėjo elektrinių, tačiau mums jų dar teks palaukti apie porą metų.
„Dabar 1-2 MW vėjo elektrinių galima nusipirkti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai pateikiama užklausa, nes dėl finansavimo trūkumo sustojo daug pasauliniu mastu įgyvendintų projektų. Tad elektrinių yra pagaminta, tik jos neišvežtos ir nepastatytos, - kalbėjo UAB „Renerga“ vadovas. - Tačiau kaina tebėra 2008 metų lygio, todėl galima sakyti, kad nukritusi. Iki šiol kaina kildavo per metus po 5 procentus. Vienais metais jis šoktelėjo net 40 procentų.“
Tačiau, kaip pažymėjo L.Sabaliauskas, ši situacija yra laikina, nes netrukus vėjo elektrinės bus parduotos ir verslininkams vėl teks jų laukti po kelerius metus.
Gamintume ir sau, ir pasauliui
Lietuvos vėjo energetikos asociacijos (LVEA) direktorius Aleksandras Paulauskas LŽ taip pat tvirtino, kad turime visas galimybes gaminti vėjo elektrinių dalis, o labiausiai tam tinkama vieta - Klaipėdos uostas. Tik jis nerimauja, ar vokiečiai iš tiesų norės ateiti pas mus. Mat, pasak A.Paulausko, investuotojai gali ateiti tik į atvirą ir veikiančią rinką.
„Iki šių metų Lietuvoje praktiškai nebuvo galima statyti vėjo elektrinių, o kai nėra rinkos - ko pas mus eiti? Dabar parengtas naujas įstatymas, kurį, kaip tikimės, Seimas patvirtins. Jis leistų mūsų valstybėje statyti daugiau vėjo elektrinių, o tai reiškia, jog atsirastų paklausa ir būtinybė jas gaminti, - dėstė LVEA direktorius. - Problema ta, kad vėjo elektrinių įrangos gamintojai naudojasi dabartine padėtimi ir neskuba didinti gamybos apimties. Dabar vėjo elektrinės reikia laukti 2-3 metus - dėl to kyla jų kainos ir gamintojai užsidirba daugiau pinigų“.
Anot A.Paulausko, Klaipėdos uoste yra kelios bendrovės, užsiimančios laivų statyba ir remontu. Šiose įmonėse būtų galima gaminti vėjo jėgainių bokštus, kurie yra 50-100 metrų aukščio konstrukcijos. Dabar jos dažniausiai atplukdomos laivu, o paskui transportuojamos po Lietuvą.
„Tas konstrukcijas galime ne tik Lietuvoje gaminti ir naudoti, bet gabenti laivais ir į kitas šalis. Jeigu ateityje versimės ir jūrine vėjo energetika, turėsime patys pasigaminti elektrines, nes neprivežiosime jų iš Kinijos, Indijos, JAV ar Danijos. Be to, tam bus reikalinga ir aikštelė, kas nors turės gaminti jėgainių pamatus, kas nors - jų bokštus, ir visa tai galima daryti čia pat, Klaipėdoje“, - optimistiškai samprotavo LVEA direktorius.
Nuoroda
Comment
Comment