"kolchozo" nuostoliais vadinu elektros vogimą apeinant individualius apskaitos prietaisus, o tokia praktika dar labai gyva.
automobiliui žinoma vargas , bet tai trunka trumpai ir "malūnėlis" turėtų tą išspręsti.
žolei pjauti, ko gero už benzininę žolepjovę geriau nerasi.
tai kam man tie laidai
.."malūnėlis" turėtų tą išspręsti.
žolei pjauti, ko gero už benzininę žolepjovę geriau nerasi.
tai kam man tie laidai..
Kiek toks "malūnėlis" kainuoja, t.y. jo įsigijimas, instaliacija, eksploatacines islaidos? Koks jo resursas?
Benzinine zolepjove "kovoja" su ekologija, ar tai yra gerai?
Galbut laidai ir nereikalingi, bet betkoks kitas budas gauti elektra bus maziau efektyvus, o pakeisti elektra kitu energijos saltiniu - neekologiskas.
reiktų labai paskaičiuoti ar apsimoka statyti malūnėlį. Jau geriau investuoti daugiau į apšvietimą taupesnį, mažiau elektros valgančią elektroniką nei į kažkokį vėjo malūną. O jei vagia elektrą tai surenkit susirinkimą ir visus elektros apskaitos prietaisus iškelkite į lauką ant stulpo, o tinklus perduokite elektros tiekėjui. Turėtų išnykti šita elektros vogimo problema.
Kol Lietuvoje nebus idiegtos protingu tinklu technologijos, paprasti vartotojai ir bus vartotojai ir mokes tiek kiek rodo ar pasako tinklai. O apie kazkokias vejo turbinas paprastiems vartotojams nera ka kalbeti, nes kaip ir sake kazkas, tinklai ras tikrai priezasciu neduoti sutikimo prisijungti prie bendro tinklo, nes pasakkys, laidu praeinamumas per mazas ir taip toliau. Kitas gana geras budas butu micro-generacija su micro tinklais, bet vel daug skaiciavimo, turi savo trukumu ir privalumu.
Gal kas ir zinot jau. Lietuvoje atsiras daugiau saules elementu gamintoju. Vilniuje UAB "Precizika" jau iį tai investuoja ir siuo metu vyksta cecho irengimo darbai (o gal jau ir vidaus irangos montavimas).
Taip pat saules elementu gamykla atsiras ir Alytuje.
Aisku, kad netinkamas. Pats atlikinejau matavimus. Rezultatai tokie. Sviesos srautas skiriasi iki keliu simtu kartu, priklausomai nuo oro salygu, paros laiko ir metu laiko. Lietuva ne kokia Ispanija, kur virs 300 sauletu dienu per metus. Saules energetika tenkinanti salies elektros energijos poreikius tinkama tik salims arciau pusiaujo. Pas mus ji tinkama tik tam tikriems nisiniams taikymams.
Aisku, kad netinkamas. Sviesos srautas skiriasi iki keliu simtu kartu, priklausomai nuo oro salygu, paros laiko ir metu laiko.
Na kad netinkamos platumos sulės energijai gaminti jau senokai buvo aišku. Tik pagalvojau, kad labiausiai apsimokėtų juos taikyti Kuršių Nerijoje — nors per Kiaulės Nugaros salą į neriją nutiesti elektros kabeliai, bet Nida yra kurortas, taigi šiluminės elektrinės čia nepastatysi. Hidroelektrinės irgi niekaip, nes nėra upių. Vėjo jėgainės nelabai derėtų prie unikalaus kraštovaizdžio, plius triukšmas baidytų čia perinčius paukščius. Lieka tik saulės kolektoriai, nes Kuršių nerija yra labiausiai saulėta vieta Lietuvoje, plius didžiausias žmonių pikas joje būna vasarą, kada daugiausia saulės. Tai nereiškia, kad kolektoriai pakeistų elektrą 'iš žemyno', bet būtų nors gana simbolinė alternatyva, pateisintų/įtvirtintų 'žaliojo kurorto' statusą bei būtų pavyzdys kitiems miestams.
Taip, saules kolektoriai vandeniui sildyti bene geriausia, ka kol kas galima butu pasiulyti. Taciau mokslas nestovi vietoje. Galbut zmones isisavins dirbtine fotosinteze ir is CO2, vandens ir nedidelio kiekio kitu medziagu (azoto, kalio, kalcio ir pan.) gales auginti biomase, kuria bus galima deginti.
Augaluose tas procesas vyksta, bet jis trunka ilgai (per kiek laiko uzauga medis, kol ji apsimoka deginti). Jei ta procesa dirbtiniu budu butu galima atlikti kelis kartus ar net keliasdesimt kartu greiciau, tai butu alternatyvi zalia energetika.
Beje, tyrimai ta kryptimi vyksta. Net is Lietuvoje. T.y. fundamentiniai fotosintezes procesu tyrimai. Ten dar daug daug ka reikia issiaiskinti.
Ne tokia ir zalia ta energetika butu, jei deginti augalus.
Na iš esmės žalia, nes deginant augalus būtų išmetama tik tiek CO2, kiek buvo sugerta jiems augant. t.y. CO2 padidėjimas nulinis. O taip pat deginant augalus išmetama gerokai mažiau kitų junginių, nei jų išsiskiria deginant anglį ar naftos produktus (šiuo atžvilgiu ekologiškesnės gal tik dujos).
Na kad netinkamos platumos sulės energijai gaminti jau senokai buvo aišku. Tik pagalvojau, kad labiausiai apsimokėtų juos taikyti Kuršių Nerijoje — nors per Kiaulės Nugaros salą į neriją nutiesti elektros kabeliai, bet Nida yra kurortas, taigi šiluminės elektrinės čia nepastatysi. Hidroelektrinės irgi niekaip, nes nėra upių. Vėjo jėgainės nelabai derėtų prie unikalaus kraštovaizdžio, plius triukšmas baidytų čia perinčius paukščius. Lieka tik saulės kolektoriai, nes Kuršių nerija yra labiausiai saulėta vieta Lietuvoje, plius didžiausias žmonių pikas joje būna vasarą, kada daugiausia saulės. Tai nereiškia, kad kolektoriai pakeistų elektrą 'iš žemyno', bet būtų nors gana simbolinė alternatyva, pateisintų/įtvirtintų 'žaliojo kurorto' statusą bei būtų pavyzdys kitiems miestams.
Ten saugoma teritorija ir daug ko statyt negalima. Visa Kuršių nerija yra nacionalinis parkas, be to ten 2 rezervatai ir 8 draustiniai su dar griežtesniais aplinkosauginiais reikalavimais. Per visą neriją rastum labai nedaug pastatų ant kurių stogų būtų galima sumontuot kolektorius ir tuom niekam nepakenkt.
Norėčiau pastebėti, kad laikas būtų diskusijose tiksliau naudoti dviejų višiskai skirtingų dalykų sąvokas ir vadinti juos savo vardais:
1. Saulės kolektorius - skirtas saulės energiją paversti šiluma t.y. vandens arba pastatų šildymui, šilumos siurblių naudojamo grunto atšildymui vasaros metu. (Pagrindinės rūšys: plokštieji ir vakuminiai)
2. Saulės foto elektrinis modulis (Photo Voltaik, sutrumpintai -PV Modul) - skirtas saulės energijai paversti elektros energija (nuolatinė srovė), o prijungus konverterius verčiama į kintamą stovę. (Pagrindinės rūšys: monokristaliniai, polikristaliniai ir plonasluoksniai).
Siandien maciau papkute su vienu idomiu projekteliu, deja labai mazai ispesiau technines informacijos. Prie Great Yarmouth bus pastatytas "electricity storage station". Is isores atrodo panasi i paprasta "primary susbstation". I iejima paduodama zema itampa 0.4kV, kuria islyginama ir krauna baterijas (va tai pats idomiausias dalykas - jokios infos apie baterijas nera), Baterijos sujungtos su statyniu invertorium kuriam kaip raktai panaudoti IGBT tranzistoriai (vietoje iprastu tiristoriu), toliau invertuota 2kV 3faze itampa per reaktorius ir paaukstinanti 2/11kV sausa transformatoriu paduodama i vietini 11kV paskirstimo tinkla. Kaip supratau baterija bus kraunama vejo jegainiu ir veiks kaip UPS'as ivykus problemoms skyrstomajame tinkle. Man tik kilo klausimas kaip tai bus apiforminta teisiskai , kai UK nera legalizuoti "grid-tied" rezimai.
Idomiausia kad invertorius uzima vos ne puse pastato, o baterija tik apie trecdali.
Iranga - ABB, paleidima bei derinima darys svedai.
Siandien susitariau su project manager kad kai bus paleidimo-derinimo darbai, atvarysiu apziuret bei pabendraut su svedais. Manau po poros menesiu padarysiu issamesni aprasyma.
Manau siam projektui apibendrintai tiktu sis aprasymas http://en.wikipedia.org/wiki/Grid_energy_storage
Comment