Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Arunasx]

Kur laiko baterijas, ar dirba tik saulėtomis dienomis?

Ima energiją iš darbuotojų mobilkių.
p.s. koks klausimas, toks ir atsakymas. Tarytum visi kiti SE turėtojai išjungia viską kai nėra saulės.

[gerietis]

Kur laiko baterijas, ar dirba tik saulėtomis dienomis?

Galimai ESO įvado neatsisakė. Be to, turi dyzel generatorių.

[Arunasx]

Biudžetinėms įstaigoms su 5/8 darbo laiku tokie dalykai neturi prasmės, nes elektros kainų pikas dažniausiai būna 18-23 val. kai jau nebedirba.

[MedinisStrazdas]

Ima energiją iš darbuotojų mobilkių.
p.s. koks klausimas, toks ir atsakymas. Tarytum visi kiti SE turėtojai išjungia viską kai nėra saulės.

nu va jau ne tik elektormobiliai bet ir mobiliakai power leveling užsiims

Tai taip, neišjungia, todėl SE ir nėra tvarus sprendimas kol nėra baterijų.

[Arunasx]

SEB bankas skolina 125 mln. Eur „Windfarm Akmenė Two“ vėjo jėgainių parkui .vz.lt/pramone

„Windfarm Akmenė Two“ įrengs 99,2 megavatų (MW) galios sausumos vėjo parką – jį sudarys 16 turbinų, kurių kiekvienos galia siekia 6,2 MW. Numatoma, kad jis bus pradėtas eksploatuoti 2026 metais.
Iš viso iš atsinaujinančių šaltinių mūsų šalyje pernai pagaminta 3,972 TWh elektros energijos, o tai sudaro 70% visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Daugiau kaip pusė jos – 2,524 TWh – buvo pagaminta pasitelkus vėją. Vėjo elektrinių pagamintos energijos kiekis pernai, palyginti su 2022-aisiais, išaugo 66,8%.
Elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ duomenimis, vietinė gamyba pernai patenkino 48% viso Lietuvos elektros energijos poreikio.

[Arunasx]

42 MW „E energija“ vėjo projektui prie Kauno turbinas tieks „Nordex“ https://www.vz.lt/pramone/energetika...s-tieks-nordex

„E energija“ grupė pasirašė sutartį su Vokietijos vėjo jėgainių gamintoja „Nordex Group“ dėl vėjo turbinų tiekimo ir įrengimo 42 MW vėjo jėgainių parkui Kauno rajone.
Šis parkas yra pirmasis iš šiuo metu „E energija“ grupės vystomų trijų vėjo ir hibridinių elektrinių parkų Kauno rajone. Pirmojo projekto vėjo turbinų pristatymas ir montavimas prasidės 2025 m. antroje pusėje ir planuojama, kad jau tais pačiais metais bus pradėta ir bandomoji elektros gamyba.
Šiame parke bus instaliuotos šešios „Nordex N163/6.X“ jėgainės, kurių kiekvienos galia sieks 7 MW. Į užsakymą taip pat įtraukta ir „Premium-Plus“ 35 m. trukmės turbinų priežiūros ir aptarnavimo sutartis. Visuose trijuose projektuose iki 2026 m. bus instaliuota iki 130 MW vėjo ir 70 MW saulės elektrinių bei 28 MWh baterija, kurioje bus kaupiama žalioji elektros energija.

[Arunasx]

G. Uloza: nuo kada bankai finansuoja vėjo projektus ir kodėl PPA gali nudeginti https://www.vz.lt/rinkos/2024/07/26/...li-nudeginti-i

„E energija“ realizavo didžiausią savo vėjo projektą ir šiuo metu ėmėsi kelių naujų. Gediminas Uloza, bendrovės direktorius, podkaste „Rinkos: kas man iš to“ pasakoja apie tai, kaip pasikeitė tokių projektų finansavimas, kaip keičiasi žaliavų ir komponentų kainos, ir žaliosios energetikos bendrovių rūpesčius.
G. Uloza prisimena, kad dar 2021 m. banko finansavimą žaliosios energetikos projektams užsitikrinti buvo sunku. „Tuo metu turėjome tikrai daug iššūkių ir didžioji dalis Lietuvos bankų projektinio finansavimo nelabai suprato“, – pasakoja jis.
Tuomet projektui Telšiuose finansavimą sudėlioti padėjo Vokietijos „Bayerische Landesbank“. „Panašu, kad tai buvo postūmis vietinei rinkai suprasti, kad jeigu vokiečiai gali Lietuvoje finansuoti vėjo parko statybas, tai turbūt ir didieji Lietuvos bankai gali lygiai tą patį padaryti“

[Arunasx]

29 July 2024 by share of wind energy Lithuania: 67%
https://windeurope.org/about-wind/da...ve/2024-07-29/

[Arunasx]

Per šių metų pirmąjį pusmetį saulės ir vėjo elektrinės pagamino elektros beveik 70% daugiau nei per tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį, šeštadienį pranešė Energetikos ministerija. Pirminiais duomenimis, šios elektrinės šiemet pagamino 2,31 gigavatvalandės (GWh) elektros energijos. Pernai šis rodiklis siekė 1,36 GWh, užpernai – 1,00.
Anot ministerijos, atsinaujinančios energijos išteklių leistina generuoti galia tinkle padidėjo penktadaliu ir liepos 1 d. ji sudarė 2.885 megavatvalandes (MW). Ministro teigimu, nutraukus Ignalinos atominės elektrinės veiklą Lietuva tapo priklausoma nuo ženklaus elektros importo, o šiuo metu vidutinė nacionalinė elektros generacija artėja prie 60% ribos.
Pirminiais „Litgrid“ duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį nacionalinė elektros generacija siekė 3.783,4 GWh, iš jos atsinaujinantys energijos ištekliai sudarė 2.990,1 GWh. Gamyboje dominavo vėjo elektrinių gamyba – 1.703,1 GWh, šiluminės elektrinės pagamino 793,3 GWh, saulės elektrinės – 627,4 GWh, hidroleketrinės – 539,0 GWh, biomasė – 64,8 GWh, biodujos – 48,8 GWh ir baterijų technologijos – 7 GWh.
EPSO-G duomenimis, per pusmetį atsinaujinančios energijos išteklių leistina generuoti galia tinkle padidėjo 549 MW – nuo 2.336 iki 2.885 MW. Šių metų pirmąjį ketvirtį pirmą kartą į elektros perdavimo tinklą įjungti du saulės elektrinių parkai, bendra jų leistina generuoti galia – 145 MW.

https://www.vz.lt/pramone/energetika...ba-padidejo-70

[Arunasx]

Lietuva irgi turės įrengti daugiau baterkių, nes jungčių pralaidumas per mažas ir bus kažkiek panašios problemos kaip Australijoje:
https://www.abc.net.au/news/2024-08-...olar/104170720

"South Australia is getting to the point where on average it's 100 per cent renewable," he said. "But that means sometimes it's 200 per cent and sometimes it's almost nothing.
State-owned utility Synergy already has a 100MW "big battery" with 200 megawatt hours of capacity and a second, much bigger battery with 800MWh of capacity is under construction next door. Meanwhile, private companies led by French renewable energy player Neoen are building a raft of massive batteries. These include a 560 megawatt installation with a whopping2240MWh of capacity near Collie, a town south of Perth that is the traditional home of WA's coal power industry.

[B.S.]

Lietuva irgi turės įrengti daugiau baterkių, nes jungčių pralaidumas per mažas ir bus kažkiek panašios problemos kaip Australijoje:
https://www.abc.net.au/news/2024-08-...olar/104170720

Tikėčiausi kad tai laikina problema. Perteklių galėtų susiurbti vandenilio gamyklos, bitkoino kasyklos, bei naujos elektros linijos. Australija nelabai kur turi siųsti savo perteklių. Europoje tai ne problema.

[Arunasx]

Tikėčiausi kad tai laikina problema. Perteklių galėtų susiurbti vandenilio gamyklos, bitkoino kasyklos, bei naujos elektros linijos. Australija nelabai kur turi siųsti savo perteklių. Europoje tai ne problema.

Manau problema ne tik pertekliuje, bet trūkume kai nėra generacijos. Tame yra esmė ir AUS

[B.S.]

Manau problema ne tik pertekliuje, bet trūkume kai nėra generacijos. Tame yra esmė ir AUS

Šiaip tai jei turi vandenilio gamyklas, gali jį deginti vietoje dujų. Juk vandenilis ant to ir statomas, ne?

[DeSadas]

Tikėčiausi kad tai laikina problema. Perteklių galėtų susiurbti vandenilio gamyklos, bitkoino kasyklos, bei naujos elektros linijos. Australija nelabai kur turi siųsti savo perteklių. Europoje tai ne problema.

Zmogau ar tu supranti jei gerai pucia vejas tai pucia visame regione, ir jei sauleta tai puseje europos sauleta. Batarejos ir kruonis pagelbes tik su svyravimais diena is dienos, o ne savaitem ir menesiais.

[DeSadas]

Šiaip tai jei turi vandenilio gamyklas, gali jį deginti vietoje dujų. Juk vandenilis ant to ir statomas, ne?

Ne degint, o turbut kad elektro celes, plieno gamyba, amoniako, ir kutu energijai imliu pramones saku darbas.

Deginimui neatlaikytu deginimo gamyklos, reiketu specialiu .

[B.S.]

Zmogau ar tu supranti jei gerai pucia vejas tai pucia visame regione, ir jei sauleta tai puseje europos sauleta. Batarejos ir kruonis pagelbes tik su svyravimais diena is dienos, o ne savaitem ir menesiais.

Kam rašyti beprasmius komentarus... Kurioje vietoje paminėjau baterijas ir kruonius? Aiškiai paminėjau vandenilį kaip galimą sprendimą ateityje.

[Eidvis]

Šiaip tai jei turi vandenilio gamyklas, gali jį deginti vietoje dujų. Juk vandenilis ant to ir statomas, ne?

Vandeniliu varomos mašinos to vandenilio nedegina, o jį verčia atgal į elektrą. Net jei reikia ne elektros, o šilumos, vis tiek turbūt efektyviau vandenilį būtų versti atgal į elektrą ir tada tą elektrą naudoti kokiam nors geoterminiam šildymui, nei kad tiesiogiai jį deginti. Problema ta, kad tie procesai kainuoja. Pirmiausiai kainuoja elektrą paversti vandeniliu, o po to kainuoja tą vandenilį paversti atgal į elektrą. Ir tada atsiranda klausimas kas efektyviau - vandenilio/elektros pavertimo procesai ar tiesiog baterijos. Automobilių pramonėje kol kas laimi baterijos, nelabai teko girdėti ir kad vandenilis būtų naudojamas kaip baterijos atgal elektrą gaminti, bet žiūrėsim kaip čia bus ateity, nes tiek vienos, tiek kitos technologijos tikriausiai dar daug tobulės.

[gerietis]

Ne degint, o turbut kad elektro celes, plieno gamyba, amoniako, ir kutu energijai imliu pramones saku darbas.

Deginimui neatlaikytu deginimo gamyklos, reiketu specialiu .

Įmaišius tik keliolika %, tiktų ir esami katilai. https://www.britishgas.co.uk/the-sou...n-heating.html
Baisiau yra vandenilio svarbumas.

[artexs]

“The most dumb thing" for energy storage: Hydrogen

[suoliuojantis]

Kol kas reikia pasakyti, kad ir patys hidrolizės įrenginiai labai brangūs. Vos prieš mėnesį atidarytas didžiausias CEE hidrolizės įrenginys Vengrijoje kainavo 22 mln eur, o jo galia tik 10 MW ir jis planuojama pagamins tik apie 1600 tonų vandenilio per metus. Gegužę atidarytas didžiausias šiuo metu Europoje hidrolizės įrenginys YARA trašų gamykloje Norvegijoje kainavo apie 60 mln eurų (iš jų apie pusę gamykla gavo kaip subsidiją iš Norvegijos vyriausybės). Jo max galingumas 24 MW ir planuojama per metus pagamins apie 3600-3800 tonų vandenilio. Tai čia tik pačios įrangos kaina.
Kaip gali pigti (ar ne) tokia įranga šiuo metu niekas negali prognozuoti, bet kol kas pačios įrangos kaina yra problematiškas dalykas jau savaime