Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Eimantas]

Vėjo jėgainėms jūroje pranašaujamos kliūtys


Šiemet planuojama baigti rengti projektą, kuriame bus numatytos optimalios vietos vėjo jėgainių statybai atviroje jūroje, tačiau dėl pačių statybų realumo reiškiama abejonių.

Lietuva yra įsipareigojusi iki 2010 metų iš atsinaujinančių energijos šaltinių išgaunamos elektros energijos kiekį padidinti iki 7 proc. Šiuo metu iš pastatytų vėjo jėgainių gaunami 54 megavatai, sudarantys 0,5 procento. Iki 2010 metų bus gaunama 200 MW. Tai sudarys 2,5 proc. visos elektros energijos.

Anot INTERREG III programos projekto "Vėjo energetikos atviroje jūroje vystymo perspektyvos Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos jūrinėse teritorijose" koordinatoriaus - Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyresniojo mokslo darbuotojo Nerijaus Blažausko, galimybės vėjo jėgainių parkus statyti sausumoje yra ribotos. Statant jūroje, nekiltų konfliktų su gyventojais.

Sudarant optimalių vėjo jėgainių statybos jūroje vietų žemėlapį, kuris yra pagrindinis projekto rezultatas, atmetamos per gilios zonos (tinka iki 50 metrų gylio), kariškių bei žvejų labiausiai naudojamos teritorijos, vietos, kur yra nuskendusių laivų ir pan.

Projektu siekiama suteikti investuotojams informaciją apie galimas vėjo energijos parkų vietas jūroje, ekonominį efektyvumą, įjungimo į bendrą energetikos sistemą galimybes. Valdžios institucijoms numatoma pateikti jėgainėms įrengti reikalingų sprendimų priėmimo strategiją, o vietos bendruomenę šviesti dėl galimo parkų statybos ir eksploatacijos ekonominio, ekologinio ir socialinio poveikio.

Tačiau specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad vėjo jėgainių statyba bei tokiu būdu gaunama elektros energija kainuoja labai daug. Be to, pasaulyje esama daug su tradicine energetika, naftą bei dujas naudojančiomis pramonės šakomis susijusių interesų. Užleisti verslo pozicijų nenorima, nors sąmoningumas dėl "žalios" elektros energijos gaminimo vis didėja.

Baigiamo vėjo jėgainių parko Kretingos rajone techninės priežiūros vadovo Vladimiro Trutnevio teigimu, vėjo elektrinės yra tik pagalbinis, o ne nuolatinis elektros energijos šaltinis. Pasaulyje jos koncentruojamos prie stambių elektrinių ir pastočių, nes perduoti pagaminamą energiją brangu. Penkiolikai vėjo jėgainių Kretingos rajone reikėjo statyti 7 mln. litų kainuojančią pastotę, reikėjo didelių investicijų keliams, tiesti kabeliams ir kt. Vienos 2 MW jėgainės statyba sausumoje kainuoja apie 10 mln. litų, o jūroje, anot V. Trutnevio, kaštai būtų 4-5 kartus didesni. Be to, elektros energiją atominė elektrinė šiuo metu pagamina keturiskart pigiau ir, beje, ši elektrinė į aplinką anglies dvideginio neišskiria.

Tačiau, anot N. Blažausko, jeigu sakysime, kad viskas brangu ir nieko nedarysime, nieko ir neturėsime, o Lietuvai esą kaip tik reikia būtent didelių investicijų. Projektą planuojama baigti iki gruodžio 31 dienos. Vėliau galėtų paaiškėti, kada preliminariai galima tikėtis jėgainių statybos.

Giedrė NORVILAITĖ
www.ve.lt

[Eimantas]

Jūroje - vėjo jėgainių parkas

NERINGA MACIŪTĖ

Svarstoma galimybė vėjo jėgaines statyti jūroje.

Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centro projektų valdytojas Vladimiras Trutnevis skeptiškai vertino jėgainių statybą jūroje.

Jis aiškino, kad Ignalinos atominė elektrinė elektros energiją parduoda po 8 centus už kilovatvalandę. O vėjo jėgainių pagaminta elektros energija superkama po 22 centus.

Ši kaina, anot V.Trutnevio, per maža, reikėtų supirkti po 26 centus.

Vėjo jėgainių statyba jūroje yra 4-5 kartus brangesnė nei sausumoje. Dviejų megavatų galios vėjo jėgainės statyba sausumoje kainuoja 10 milijonų litų.

Dėl ekonominių priežasčių vėjo jėgainės jūroje gali būti statomos dar negreitai.

Vėjo jėgainių statyba jūroje turi ir pliusų - pavyktų išvengti gyventojų nepasitenkinimo, kuris kyla dėl teritorijų sausumoje. Dėl skeptiško gyventojų požiūrio į vėjo jėgaines dar nėra pastatyta 18 elektrinių Klaipėdos rajone, nors leidimai joms statyti yra gauti.

Lietuvos vėjo energetikos asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas teigė, kad du jėgainių parkus norima statyti Lietuvos ekonominėje zonoje už 20-30 kilometrų nuo kranto ties Būtinge ir Nida.

Trečiasis vėjo jėgainių parkas galėtų būti už 10-12 kilometrų nuo kranto ties Palanga.

Jėgainės būtų statomos jūroje, kur gylis neviršija 50 metrų. Parkai nebūtų statomi ties laivybos maršrutais, uostų reidais, kariniuose rajonuose, inkaravietėse, žvejybos rajonuose, taip pat teritorijose, kur jūros dugne yra nuskendusių laivų.

Koncerno „Achemos grupė“, kuri taip pat stato vėjo jėgaines, prezidentas Bronislovas Lubys teigė, kad išanalizavęs vėjų judėjimo schemą įsitikino, jog jėgainėms tinkamiausios vietos yra ant Klaipėdos uosto pietinio molo ir Kuršių mariose ties Ventės ragu.

Tačiau ten statyti niekas neleis, todėl pasirinkta vieta Kretingos rajone. Statyti jėgaines jūroje bent kol kas koncernas neplanuoja.

Iki 2010 metų Lietuva yra įsipareigojusi ne mažiau kaip 7 proc. elektros energijos gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Šiuo metu vėjo jėgainės pagamina tik 0,5 proc. Lietuvoje naudojamos elektros energijos.

www.klaipeda.daily.lt

[Rimas_OK]

Šita frazė yra kalama i galvą jau 3 metus:
Lietuva yra įsipareigojusi iki 2010 metų iš atsinaujinančių energijos šaltinių išgaunamos elektros energijos kiekį padidinti iki 7 proc. Šiuo metu iš pastatytų vėjo jėgainių gaunami 54 megavatai, sudarantys 0,5 procento. Iki 2010 metų bus gaunama 200 MW. Tai sudarys 2,5 proc. visos elektros energijos.

Bet šudbiurokračiai nesugeba normalizuoti įstatymų, nesugeba atsispirti klanų interesams ir t.t.

[ValdasJ]

Naujojoje elektrinėje degins šiukšles

VIGANTAS DANILAVIČIUS

Klaipėdoje ketinama išgauti elektros ir šilumos energijos, deginant buitines atliekas.

Bendrovės “Klaipėdos energija” akcijų įsigijo Suomijos kompanija “Fortum”. Jie parengė galimybių studiją ir ketina statyti uostamiestyje 100 megavatų šilumos ir 50 megavatų elektros galingumo termofikacinę elektrinę.

Pasak Klaipėdos mero pavaduotojo V.Plečkaičio elektrinėje bus kūrenamos pjuvenos, durpės ir atliekos. Šiukšlės sudarys 40 procentų kuro.

„Į naująjį Klaipėdos regiono sąvartyną Dumpiuose bus atgabenama 160 tūkst. tonų atliekų per metus. Pusę šiukšlių bus galima sudeginti elektrinėje“, - teigė V.Plečkaitis.

Kol kas vieta elektrinei neparinkta.

Elektrinės statyba gali kainuoti 80 mln. eurų (276,2 mln. Lt). Dalį lėšų bus bandoma gauti iš ES Sanglaudos fondo.

klaipeda.daily.lt

[ValdasJ]

Dar vienas naudingas info saltinis: Lietuvos atsinaujinantieji energijos istekliai



Mediena kūrenamos jėgainės


Mažo galingumo hidrojėgainės


AVEI jėgainės (išskyrus medienos ir hidro)

[Dom@s]

Aciu uz informacija idomu pasiziureti

[ilestmort]

lietuvoje biokuro naudojimo proventine israiska viena didziausiu pasaulyje (skaiciu nepamenu, saltinis - patikimas), taciau blogai yra tai - kad didziaja dali to sudaro archaiskosios malkos, ko pasaulis jau kaip ir beveik nebeatsimena. taigi logiskai mastant, kai mes isaugsim is savo "viduramziu" tai biokuro panauda mazes, o zinant ekonomines tendencijas vartotojai bus priversti brangiai moketi uz alternatyvas, nes ju tiekejai nenori i rinka isileisti atsinaujinanciu saltiniu (projektu nefinansuoja, bando zlugdyti, ju lobistai per valdymo instancijas stabdo progresa net auksciausiuose sluoksniuose). tautos mentalitetas irgi daro savo - duodu galva nukirst, kad net 1 is 1000 naftos energijos vartotoju nezino atsinaujinanciu energijos saltiniu termino. net negirdeje tokio ir isgirde net prasmes nesuprastu.

[Eimantas]

O medžio apdirbimo pramonės atliekas irgi archajiškoms malkoms priskiri (ar priskiria tame šaltinyje)?

[ilestmort]

O medžio apdirbimo pramonės atliekas irgi archajiškoms malkoms priskiri (ar priskiria tame šaltinyje)?

logiškai mastant - tai vargu ar medžio apdirbimo pramonės atliekų panaudojimas energijai išgauti yra ekonomiškai ir ekologiškai naudingiausias. ir dar: CHA CHA - malkos yra malkos, bro, kaip kirviu..

[ValdasJ]

Medienos kuras pagal avei.lt tai:
- medienos atliekos ir medzio skiedros
- medienos briketai
- pjuvenu granules

[Eimantas]

Vėjo jėgainėms jūroje - įstatymų barjerai

NERINGA MACIŪTĖ

Neišbandžius visų galimybių vėjo jėgaines statyti žemėje, jau dairomasi į jūrą.

Lietuva kartu su Lenkija bei Kaliningrado sritimi vykdo bendrą projektą „Power“. Pagal jį tiriamos vėjo energetikos išgavimas atviroje jūroje bei jūrinėse teritorijose.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benediktas Petrauskas mano, kad jūroje būtų galima statyti vėjo jėgainių parkus, tačiau tam nemažai kliūčių kelia nepalankūs įstatymai.

Todėl, B.Petrausko manymu, reiktų supaprastinti teisinę bazę, sudaryti palankesnes sąlygas vėjo jėgainių parkams kurti.

Įstatymai kliudo

Lietuva iki 2010 metų Europos Sąjungai yra įsipareigojusi ne mažiau kaip 7 procentus elektros energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šiuo metu išgaunama tik 0,5 procento visos Lietuvoje pagaminamos elektros energijos.

B.Petrauskas pažymėjo, kad Lietuva pagal elektros energijos pagaminimą iš atsinaujinančių energijos šaltinių ženkliai atsilieka nuo kitų Europos šalių.

„Jūroje būtų galima statyti vėjo jėgainių parkus, nes turime pakankamai vėjuotų dienų ir galėtume išgauti elektros energijos. Kai kurios išsivysčiusios Europos šalys elektros energijos iš vėjo pasigamina per 10 procentų. Mes nesugebame nė vieno procento pasigaminti“,- teigė B.Petrauskas.

Vėjo jėgainių parkų kūrimas bei elektros energijos išgavimas deginant atliekas, B.Petrausko manymu, turėtų būti vienas iš Vyriausybės prioritetinių uždavinių.

„Mūsų įstatymų bazė labai apsunkina vėjo jėgainių statybas ne tik jūroje, bet ir sausumoje. Reikia sutvarkyti įstatymus, kad verslininkai galėtų statyti vėjo jėgaines. Turėtų būti nubrėžta aiški tvarka, kad būtų žinoma, kokios yra sanitarinės zonos, kokiu atstumu nuo jėgainių parkų prasideda gyventojų įtaka“,- teigė B.Petrauskas.

Lietuvos vėjo energetikos asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas sakė, kad pagal atliktus tyrimus du jėgainių parkus galima būtų statyti Lietuvos ekonominėje zonoje už 20-30 kilometrų nuo kranto ties Būtinge ir Nida. Trečiasis vėjo jėgainių parkas galėtų būti už 10-12 kilometrų nuo kranto ties Palanga.

Ištyrė sąlygas

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyresnysis specialistas Nerijus Blažauskas sakė, kad optimalios zonos vėjo jėgainėms jūroje atsirasti bus nustatomos atsižvelgiant į Baltijos jūros gylį. Vėjo malūnai galėtų būti statomi jūroje, kur vanduo siekia iki 50 metrų gylio.

Jėgainės nebus statomos ties laivybos maršrutais, uostų reidais, kariniuose rajonuose, inkaravietėse, žvejybos rajonuose, taip pat teritorijose, kur jūros dugne yra nuskendusių laivų.

Bus įvertinamas vėjo intensyvumas jūroje bei geologinė dugno struktūra.

Naujos vėjo jėgainės būtų prijungiamos prie jau egzistuojančių elektros linijų.

Per brangu

Tuo tarpu Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centro projektų valdytojas Vladimiras Trutnevis skeptiškai vertina vėjo jėgainių parkų statybos jūroje galimybę. Pasak jo, tai šiandien nėra pelninga, nes elektros energija iš Ignalinos atominės elektrinės yra apie keturis kartus pigesnė.

Atominė elektrinė elektros energiją parduoda po 8 centus už kilovatvalandę. Vėjo jėgainių energija superkama po 22 centus už kilovatvalandę.

„Šiandien ši kaina yra per maža. Reiktų supirkti po 26 centus“,- teigė jis.

Pasak V.Trutnevio, šiandieninė energetinė sistema dar nėra pasiruošusi priimti vėjo jėgainių kuriamą elektros energiją.

15 jėgainių parkas kainuoja 150 milijonų litų.

Pasak V.Trutnevio, jėgainių statyba jūroje yra 4-5 kartus brangesnė nei sausumoje.

„Sausumoje 2 megavatų įrenginio pastatymas kainuoja 10 milijonų, jūroje tai kainuotų 50 milijonų“,- teigė jis.

Elektrinių statybai sausumoje priešinasi ir gyventojai. Todėl Klaipėdos rajone vis dar nėra pastatyta 18 elektrinių, nors leidimas jų statybai yra duotas.

Anot V.Trutnevio, net ir šiandien turint pinigų, užsakius pagaminti vėjo jėgaines, jos Lietuvą pasiektų tik po šešerių metų. Po 12-13 metų įrenginiai atsipirktų ir įmonės, investavusios į vėjo jėgaines, pradėtų gauti pelną.

Jūroje nesmaigstys

Koncerno „Achemos grupė“, kuri taip pat stato vėjo jėgaines, prezidentas Bronislovas Lubys teigė, kad, išanalizavęs vėjų judėjimo schemą, įsitikino, jog jėgainėms tinkamiausios vietos yra ant Klaipėdos uosto pietinio molo ir Kuršių mariose ties Ventės ragu.

Tačiau ten statyti niekas neleis, todėl pasirinkta vieta Kretingos rajone. Statyti jėgaines jūroje bent kol kas koncernas neplanuoja.

Bendrovės „Achemos hidrostotys“ direktorius Algis Jakučionis mano, kad vėjų jėgainių parkas jūroje trukdytų intensyviai laivybai bei naftos tiekimui Būtingės terminalui.

„Vargu ar būtų įmanoma vėjo jėgainių prismaigstyti jūroje. Mano nuomone, turint tokį mikroskopinį pajūrį, jo dergti nederėtų. Jį reiktų pasistengti išsaugoti“,- abejojo jis.

Jūroje vėjo jėgaines ne tik yra brangiau pastatyti, bet ir jų eksploatacija yra brangesnė.

„Todėl jūroje stovinčių vėjo jėgainių pagaminamos energijos kilovatvalandės savikaina yra daug didesnė negu krante“,- teigė jis.

Šiuo metu koncernui „Achemos grupė“ priklausanti bendrovė „Achemos hidrostotys“ turi šešias vėjo jėgaines, kurių bendras galingumas yra 16 tūkstančių kilovatų. Jos buvo pastatytos pernai gruodį ir turėtų atsipirkti po keturiolikos metų.

Per metus jos pagamina 45 milijonus kilovatvalandžių elektros energijos.

Šiuo metu bendrovė planuoja plėsti vėjo jėgainių parką. 2009 metais, kai bus uždaroma Ignalinos atominė elektrinė, planuojama statyti dar apie 10 jėgainių.

Bendrovei „Achemos hidrostotys“ priklauso ir kelios hidroelektrinės - 1998 metais pastatyta 300 kilovatų galingumo Pastrėvio mažoji hidroelektrinė ant Strėvos upelio ir 2002 metais pradėjusi veikti 1,5 megavato Kavarsko hidroelektrinė ant Šventosios upės.

www.klaipeda.daily.lt

[ilestmort]

>Vėjo jėgainėms jūroje - įstatymų barjerai..
tai tik šnekos..

[Paulius]

Kaip grybų po lietaus pridygę vėjo malūnų šalia Palangos:







Atsiprašau už kokybę (fotografuota iš važiuojančios mašinos, pro nešvarų langą, niūrią dieną).

[Lašas]

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=12303340

[Metropolis]

Tikrai gera ir įdomi tema. Apie geoterminę energiją temoje jau buvo daugiau rašyta, kitos - durpių, biomasės ir atliekinių išteklių energija mažiau (kol kas) įdomios, todėl įdėsiu kelias ištraukas apie kitas populiariausias energijos rūšis ir jų efektyvumą.
Info (daugiau ir plačiau) iš:

http://www.eec.lt



Vėjo energetika

Kaip atsiranda vėjas? Visa įmanoma energija (išskyrus potvynių ir geoterminę) atsiranda iš saulės. Saulė išspinduliuoja 1,74×1014 kWh energijos į žemės paviršių. Maždaug 1-2 % šios energijos virsta vėjo energija. Žemės paviršių saulė įkaitina nevienodai todėl šilto ir šalto oro srautai nuolat maišosi tarpusavyje taip sukeldami slėgių skirtumus skirtingose žemės paviršiaus vietose. Tokį oro srautų judėjimą, dėl skirtingų atmosferos slėgių, vadiname vėju.

Norint panaudoti vėjo energiją reikia ją konvertuoti į mechaninę, o paskui į elektrinę arba šiluminę, priklausomai nuo poreikio. Ekonomiškiausias vėjo energijos panaudojimas – elektros energijos gamyba. Elektros energija gaminama įvairios galios vėjo elektrinėse. Nepaisant didelio energijos kiekio esančio ore, vėjo energijos konvertavimas į elektrinę energiją nėra paprastas procesas. Elektros energijos gamyba (kWh) konkrečioje vietoje priklauso nuo: vėjo parametrų (vidutinio greičio, turbulencijos, oro tankis), vietovės parametrų (žemės paviršiaus šiurkštumo laipsnis, gamtinės ir urbanistinės kliūtys), naudojamų technologijų (vėjo elektrinių galia, stiebo aukštis, aerodinaminės vėjaračio savybės, vėjaračio menčių ilgis, generatoriaus bei suminis naudingo veiksmo koeficientas). Šiuolaikinių didelės galios vėjo elektrinių apytikris efektyvumas yra tik apie 40 %. Toks rezultatas gaunamas todėl, kad vėjo jėgainė negali panaudoti visos pro jos vėjaračio mentes praeinančios vėjo energijos, dar prisideda mechaniniai ir elektriniai sistemos nuostoliai.

Vėjo energetikos privalumai lyginant su tradiciniais energijos šaltiniais:

Vėjo energija yra nemokama bei nesibaigianti, t.y. pigi energijos gamyba;
Esant poreikiui vėjo energetinės sistemos gali užtikrinti nepriklausomą apsirūpinimą energijos resursais (pvz.: elektra, šilumos energija);
Vėjo energetika labiausiai išvystyta bei populiariausia tarp atsinaujinančių energijos šaltinių;
Vėjo energija yra ekologiškai švari energija, kuri neteršia aplinkos bei neskatina pasaulinio klimato atšilimo efekto.

Vėjo energetikos trūkumai lyginant su tradiciniais energijos šaltiniais:

Nepastovi energijos gamyba, kintant vietovės vėjo parametrams;
Ribotas vėjo energetinių technologijų panaudojimo laikas, priklausomai nuo paros ir sezono būklės, bei reljefo tinkamumas (labiausiai tinkamos yra kalvotos vietovės arba atvira jūra);
Įtakoja bendrą elektros sistemos balanso valdymą. Dažniausiai problematiškas pajungimas į bendrą elektros perdavimo tinklą;
Dideliam galingumui generuoti reikalingas santykinai didelis žemės plotas;
Dažniausiai labiausiai tinkami vėjo energetikai plotai yra toli nuo energijos vartotojų;
Energetinės technologijos gali būti labai brangios, o jų atsipirkimo laikas labai ilgas (pvz.: elektros energijos gamyba);
Patikimam energetinės sistemos, turinčios vėjo energetines technologijas, veikimui reikalingas energijos kaupimo įrenginys arba papildomas (rezervinis) energijos šaltinis;
Įtaka supančiai aplinkai, kaip pvz.: triukšmas, blyksėjimai, vizualinis poveikis, sukuriami vėjo srauto turbulencijos impulsai, elektromagnetinės bangos.
Dažniausiai vėjo energetikos vystymui šalyje reikalinga valstybės finansinė parama.



Saulės energija

Saulės energija – galingas branduolinis reaktorius, kuriame vandenilis nuolat virsta heliu. Šio virsmo metu į kosmosą išspinduliuojama didelis kiekis energijos, kuris pasiekia žemę. Apie 95 % saulės energijos pasiekia žemę trumposiomis bangomis, kurių ilgis 0,3-3 μm (mikro metrų). Pasiekusios energijos kiekis dažniausiai išreiškiamas tam tikram plotui, paprastai - vatais kvadratiniam metrui (W/m&#178. Žemės atmosferą pasiekiančios energijos kiekis yra apytiksliai lygus 1367 W/m². Dalis šios energijos yra prarandama spinduliams skverbiantis pro atmosferą, todėl saulėtą dieną žemės paviršių pasiekia vidutiniškai apie 1000 W/m² saulės energijos. Nors apskritai, saulės energijos kiekį (potencialą) bet kurioje žemės vietoje įtakoja saulės padėtis danguje (kuo saulė arčiau zenito tuo didesnis energijos kiekis pasiekia žemę) bei dangaus debesuotumas. Be abejo konkrečios vietos padėtis ir klimatas žemėje taip pat turi tam įtakos.

Panaudojamas saulės energijos kiekis priklauso nuo vietovės saulės energijos potencialo, klimatinių sąlygų, naudojamų technologijų ir jų pritaikomumo. Šiuo metu saulės energija dažniausiai naudojama šioms reikmėms: šildymui/vėdinimui, elektros gamybai, cheminiams procesams, džiovinimui. Populiariausias saulės energijos panaudojimo būdas yra patalpų šildymas bei karšto vandens gamyba.

Saulės energetikos privalumai lyginant su tradiciniais energijos ištekliais:

Energija iš saulės yra nemokama;
Priklausomai nuo saulės energijos naudojimo paskirties, energetinės technologijos gali būti labai pigios (pvz.: pasyvus patalpų šildymas, ž.ū. produktų džiovinimas ir pan.);
Esant poreikiui saulės energetinės sistemos gali užtikrinti nepriklausomą apsirūpinimą energijos resursais (pvz.: elektra, šilumos energija);
Saulės energija yra nesibaigianti bei pakankamai neįsisavinta;
Saulės energija yra ekologiškai švari energija, kuri neteršia aplinkos bei neskatina pasaulinio klimato atšilimo efekto.

Saulės energetikos trūkumai lyginant su tradiciniais energijos ištekliais:

Nepastovi energijos gamyba, kintant saulės apšviestumui;
Ribotas saulės energetinių technologijų panaudojimo laikas, priklausomai nuo paros ir sezono būklės;
Dideliam galingumui generuoti reikalingas santykinai didelis žemės plotas;
Priklausomai nuo saulės energijos naudojimo paskirties, energetinės technologijos gali būti labai brangios, o jų atsipirkimo laikas labai ilgas (pvz.: elektros energijos gamyba);
Patikimam energetinės sistemos, turinčios saulės energetines technologijas, veikimui reikalingas energijos kaupimo įrenginys arba papildomas (rezervinis) energijos šaltinis.
Dažniausiai saulės energetikos vystymui šalyje reikalinga valstybės finansinė parama.

Vandens energetika

Hidroenergija – vandens srauto mechaninė energija, kuri atlieka darbą. Vandens tėkmės visą mechaninę energiją sudaro potencinė (vandens tūrio svoris ir hidrostatinis slėgis) ir kinetinė (tėkmės greičio slėgis) energijos. Tekančio vandens kinetinę energiją galima panaudoti tiesiogiai, tačiau ji yra menka, o įrengimai nenašūs (pvz.: vandens ratas). Todėl dažniausiai panaudojama vandens tėkmės potencinė energija, kuri specialių įrenginių pagalba (turbinų) verčiama į elektros energiją. Hidroelektrinėse pagamintos elektros kiekis priklauso nuo hidrogalios, t.y. praeinančio per turbinas vandens debito ir jo kritimo aukščio, bei nuo turbinos naudingumo koeficiento. Hidroelektrinės (HE) statomos ten kur yra hidroenergijos išteklių, t.y. prie upių, ežerų, tvenkinių. HE skirstomos į mažos galios (iki 10 MW (megavatų)) ir didelės galios (virš 10 MW).

Hidroenergetikos privalumai lyginant su tradiciniais energijos šaltiniais:

Vandens ištekliai yra nemokami, t.y. pigi elektros energijos gamyba;
Užtikrinamas nepertraukiamas tam tikras elektros energijos gamybos kiekis (didelis energijos tiekimo patikimumas);
Esant poreikiui hidroelektrinės gali užtikrinti nepriklausomą apsirūpinimą elektros energija, kurią vėliau galima paversti mechanine arba šilumos energija;
Hidroenergetika yra ekologiškai švari energetika, kuri neteršia aplinkos bei neskatina pasaulinio klimato atšilimo efekto. Tačiau minimali įtaka supančiai aplinkai egzistuoja (pvz.: žuvų migracijos keliai);
Gera energijos gamybos kokybė (greitas paleidimas, greitas prisitaikymas ir reagavimas į apkrovimo grafiko kitimą, energetinės sistemos elektros dažnio palaikymas).

Hidroenergetikos trūkumai lyginant su tradiciniais energijos šaltiniais:

Priklausomybė nuo vietovės hidroenergijos išteklių efektyvumo, t.y. elektrinė turi būti prie vandens šaltinio turinčio pakankamą hidrogalią;
Hidroelektrinių statybai dažnai reikalingas papildomas žemės plotų užtvindymas (siekiant padidinti šaltinio hidrogalią). Tai sąlygoja užtvindytų žemės plotų žmonių gyvenimo, ten esančios floros ir faunos bei kraštovaizdžio pakitimą;
Energijos gamybos priklausomybė nuo klimato (esant sausroms vandens kiekis sumažėja).

Lietuvoje hidroenergetika skirstoma į mažąją ir didžiąją. Nemunas ir Neris – tai didžiosios, o visos kitos – mažosios hidroenergetikos šaltiniai. Apskaičiuota, kad visų Lietuvos tekančių upių realūs hidroenergijos ištekliai yra 2,65 TWh (teravatvalandžių) per metus arba 15 % visos šalyje pagamintos elektros energijos (2002 m. elektros energijos pagaminta 17,7 TWh). Apie 80 % visų išteklių tenka didžiajai energetikai. Nors ekonomiškai efektyvesnės ir energetiškai reikšmingesnės yra didelės hidroelektrinės, tačiau dėl didelių reikalingų investicijų, esamo elektrinių galių pertekliaus, griežtų ekologinių reikalavimų, bei nepalankios visuomenės nuomonės, jų vystymo perspektyvos yra gana miglotos. Tuo tarpu mažosios HE plėtojamos gana sėkmingai. Įgyvendinant Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, pirmiausia buvo privatizuojamos veikiančios ir renovuojamos apleistos ir apgriuvusios senos mažos HE. Lygiagrečiai buvo įrengiamos mažos HE prie didesnės hidraulinės galios esamų vandens tvenkinių. Šiuo metu yra įsisavinta apie 10 % mažosios hidroenergetikos išteklių. Likusių 90 % įsisavinimas yra gana komplikuotas dėl aplinkosauginių kliūčių.

Hidroenergetikos padėtis Lietuvoje 2002 metais apibūdinama taip:

Kruonio HAE 900 MW galios (4 agregatai po 225 MW), slėgis 100 m., pagamino 427,4 GWh (gigavatvalandžių);
Kauno HE 100,8 MW galios (4hidroturbinos), slėgis 20,5 m., pagamino 316,5 GWh;
43 mažosios HE, virš 12 MW bendros galios, pagamino 36,8 GWh.
2002 m. Hidroelektrinėse (be Kruonio HAE) pagaminta elektros energija sudarė apie 2 % bendros šalies elektros energijos gamybos, t.s. mažosios HE – 0,2 %.

[Metropolis]

Gal apie bioetanolio gamybą ir ne visai ši tema, bet informacija man pasirodė įdomi, todėl dedu čia.

Citata:

"JAV ir Brazilija yra didžiausios pasaulyje etanolio gamintojos ir vartotojos: kartu pagamina apie 70 procentų viso jo kiekio." Šį pavasarį vykusio vizito į Lotynų Amerikos šalis metu JAV paskelbė energetikos perorientavimo programą, kuria "siekia suvartojamo benzino kiekį per dešimt metų sumažinti 20 procentų. Čia didžiausią reikšmę turės bioetanolis ir kiti alternatyvūs energijos šaltiniai. Be kita ko, didesnis etanolio vartojimas leis Jungtinėms Valstijoms sumažinti priklausomybę nuo Venesuelos, kuri yra viena didžiausių naftos importuotojų į JAV."

"Brazilija pirmoji atsiliepė į JAV prezidento G. Busho raginimą švariais biodegalais kovoti su pasauliniu naftos pabrangimu. Iki 2025 metų JAV ketina 75 proc. sumažinti naftos produktų importą iš Artimųjų Rytų ir jau rado jiems alternatyvą – etanolį. Pentagonas prognozuoja, kad iki 2030 metų Amerika juo pakeis trečdalį suvartojamo benzino. Akivaizdu, kad nuo to priklauso Vašingtono strategija pasaulyje: tapus mažiau priklausomam nuo arabų šalių naftos, bus atrištos rankos daryti joms dar didesnį politinį spaudimą."

"Brazilija pasaulyje pirmauja ne pagal naftos ar dujų gavybą, o pagal kavos, sojos, citrusinių koncentruotų sulčių, kai kurių kitų produktų eksportą. Turėdama didelius ir gerai išplėtotus žemės ūkio, gamtos išteklių gavybos, gamybos ir paslaugų sektorius ir didelę darbo jėgos bazę, Brazilijos ekonomika pranoksta visas kitas Pietų Amerikos valstybes ir stiprina savo padėtį pasaulio rinkoje. Pagrindiniai eksportuojami produktai – kava, sojų pupelės, geležies rūda, apelsinų sultys, plienas ir lėktuvai.

Brazilijoje nuimamas didžiausias cukranendrių derlius pasaulyje. 1979 m. brazilai, pabūgę staiga pakilusių naftos kainų, iš jų pradėjo gaminti etanolį – ekologiškai švarų kurą, kurį naudojant į atmosferą išmetama 30-50 proc. mažiau teršalų. Etanolis atsiperka, kai naftos barelio kaina didesnė kaip 50 dolerių, o ši riba seniai peržengta. Dabar Brazilijoje du trečdaliai automobilių važinėja naudodami etanolį.

Brazilija jau dabar biokurą gamina iš 30-ties procentų cukranendrių plantacijų ir ketina šią dalį padidinti dar 15 proc. Didžiausios kompanijos „Virgin“ savininkas Richardas Brensonas paskelbė statysiantis dvi galingas „žaliojo“ kuro gamybos įmones ir interviu žurnalui „Fortune“ žadėjo ryžtingai konkuruoti su pasaulio naftos kompanijomis, netgi su Saudo Arabija. Beje, kaip rašo brazilų laikraštis „Epoca“, Brazilija ketina tapti žaliąja Saudo Arabija, kuri yra didžiausia naftos eksportuotoja pasaulyje, kasdien išvežanti beveik 10 mln. barelių šios žaliavos ir gaunanti 154 milijardus JAV dolerių per metus."

Tiesa, "iš cukranendrių gaminamas spiritas dar negreitai taps benzino alternatyva, nes, norint susilyginti su Saudo Arabija, brazilams reiktų dukart padidinti darbo našumą ir keturis kartus išplėsti cukranendrių plotus. Šiandien Brazilijos iždas iš spirito eksporto kasmet pasipildo tik apie pusantro milijardo dolerių."

"Brazilijos ir JAV susirūpinimas alternatyviais kuro šaltiniais persimetė ir į Europą, kuri iki 2010 metų planuoja 6 procentus benzino pakeisti ekologiškais biodegalais. Vasario mėnesį Europos Komisija peržiūrėjo ES energetikos politiką. Drąsiausia čia Švedija. Jos vyriausybė pareiškė, kad po 14 metų šalis ketina visiškai atsisakyti naftos... Šiuo metu joje 10 proc. bioetanolio maišoma su benzinu, o netrukus ji ruošiasi šį kurą gaminti iš bet kokių gamtinių žaliavų, netgi iš medienos. Švedais seka šveicarai.

Tačiau europietiški ar amerikietiški biodegalai du tris kartus brangesni už benziną, o brazilų etanolis, įskaitant ir transportavimo kaštus, beveik prilygsta naftos produktų kainai Europoje.
Bet staigus Brazilijos kurso pasikeitimas sukėlė cukraus deficitą pasaulio rinkose. Žiemą jo kaina pakilo du kartus. Cukraus kainų kilimo kreivė net pralenkia naftos kainas. Per 24 metus, kai dėl įvairių priežasčių cukraus gamybą sumažino Brazilija, Tailandas ir Kuba, maistinio cukraus kaina pasiekė 750 dolerių už toną.

Kita vertus, kaip rašo laikraštis „Financial Times“, Brazilija tapo skaidriausia ir patraukliausia šalis investuotojams. Tarptautinio finansų instituto duomenimis, Brazilija, Filipinai, Meksika, Turkija, Čilė ir Korėja gavo aukščiausius įvertinimus pagal 20 informacijos skaidrumo ir ryšių su investuotojais kriterijų. Instituto pranešimas buvo grindžiamas makroekonomikos rodikliais, valstybės skolos dydžiu, santykiais su investuotojais besivystančios rinkos šalyse.

Brazilijos rinka patraukli dėl ryžtingo ekonomikos perorientavimo į biodegalų gamybą. Senkant ir brangstant pasaulio naftos ištekliams, didžiųjų valstybių ekonomikai dūstant dėl nepatenkinto šios žaliavos poreikio, nesulaikomai augant jos kainoms, Brazilija, priešingai negu Venesuela, neerzina Vašingtono, neflirtuoja su „blogio ašies“ šalimis, o plėtoja pragmatišką politiką."

Info iš: www.eec.lt

[Rimas_OK]

Tai kitaip sakant, mūsų ūkininkai dabar galėtų auginti neribotą kiekį rukelių, nes "Brazilijos kurso pasikeitimas sukėlė cukraus deficitą pasaulio rinkose"

Ir žinoma tuo pačiu keista, kodėl mūsų valdžia biodegalų nepriskiria į prioritetinę sritį? Galėtų įsipareigoti supirkti visus rapsus, kurie bus išauginti. Ūkininkam nereikėtų sukti galvos ką auginti. Aišku prieš tai valstybė turėtų pastatyti milžinišką biokuro gamyklą.

[Eimantas]

Ne viena biokuro gamykla bus verslininkų iniciatyva.

[Lašas]

Prieš pora savaičių lygtais girdėjau, kad Kretingos rajone, vienoje vietoje buvo pastatyta 15 naujų vėjo jėgainių, bet nežinau ar tikrai, gal čia tik pasigirdo. Gal kas žino kaip ten iš tikrųjų yra?

[Eimantas]

ELEKTRINIŲ PARKAS. Šiandien Kretingos rajono Benaičių kaime atidaromas moderniausias Europoje vėjų elektrinių parkas, kurį valdo bendrovė „Achemos hidrostotys“. Pirmasis šešių 16 megavatų naujo tipo elektrinių parkas per metus planuoja pagaminti apie 44 mln. kilovatvalandžių elektros energijos.
www.klaipeda.daily.lt