Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Savitarnos kasa]

Gali per tuos pačius 15min intervalus pardavinėt, švedų hidroelektrinės gali mielai savo vandenį pasilaikyt, neperduodant per per kabelį pigiau gaunasi.

Jeigu nepardavė, tai gali tiesiog neteikti, saulės elektrinės gamybą galima dirbtinai sumažinti ir tai įrenginiams nekenkia, tiesiog švaistoma energija.

Ar Lietuvoje gali? Lygtais pas mus yra valandinė intra-day rinka, kur geriausiu atveju gali parduoti elektrą kurią generuosi už 1-2 valandų, o ne „va dabar nes turiu“.

[mantasm]

nesupratai. Seniau būdavo didelis skirtumas, o dabar biržos elektra mėnesinė kaip tokia vienoda visada, skiriasi tik El. energijos persiuntimo paslaugos dienos metu ir nakties ir savaitgalio metu ~3cnt. Viskas.

Ignitis ir dabar siūlo fiksuotus planus su solidžiu skirtumu. Pvz dabar 30/21. Nors žiūrint į biržos kainas vargu ar tas labai apsimoka. Biržos kaina iki šio mėnesio buvo arčiau 21ct kiaurą parą. Ir šį mėnesį nepanašu, kad būtų labai blogai.

[Arunasx]

Užpūtė vėjas nuo vakar ir atsirado generacija iki 962 MW. Kaip pasekmė ir biržos tarifai įdomūs, +1val :
Skalbiankę įjungiau už 0,6 cnt/kWh

[MedinisStrazdas]

Valandinė elektros kaina nuo tavo žiūrinėjimo nei padidėja, nei sumažėja.

Sakai nepriklauso kaina nuo gamybos apimties?

Maždaug 15 minučių, bet absoliučiai daugumai vartotojų tai nedaro jokio skirtumo. https://www.nordpoolgroup.com/en/tra...raday-trading/
Jeigu saulininkai nepasiskaičiuoja ir staiga atsiradęs debesėlis lemia kad jie neišpildo užsakymų, eina baudos.

Sekundes žiūri tinklo operatorius(t.y. Litgrid'as) tinklo balansavimui, ir tam turi atskiras sutartis su gamintojais kurie tas sekundes gali garantuoti, ir visa tai įeina į perdavimo kainą.

Interviu ne su vartotoju šiaip buvo, iš kurio diskusija prasidėjo. O tos sekundinės sutartįs nieko nekainuoja ar kaip čia gaunasi kad nėra kainų svyravimo?

nesupratai. Seniau būdavo didelis skirtumas, o dabar biržos elektra mėnesinė kaip tokia vienoda visada, skiriasi tik El. energijos persiuntimo paslaugos dienos metu ir nakties ir savaitgalio metu ~3cnt. Viskas.

Pas mane dabar skirtumas yra 30,3%, nuo naujų metų bus 30,15%, tai skirtumai vis dar yra.

[ignaloidas]

Interviu ne su vartotoju šiaip buvo, iš kurio diskusija prasidėjo. O tos sekundinės sutartįs nieko nekainuoja ar kaip čia gaunasi kad nėra kainų svyravimo?

Nedaro dėl sekundžių niekas sutarčių atskirų. Bent jau Lietuvoje, Litgrid'as man regis ilgalaikes (daugiau nei diena) sutartis daro (ar turi savo kažkokią įrangą galinčia pabalansuoti) ir kaina realiai statinė balansavimui. Man regis Skandinavijoje, yra kažkiek labiau dinaminė rinka dėl šito, bet vėlgi tikrai ne sekundėmis sutartys sudarinėjamos. Elektros tiekėjai kurie patys kažkiek generacijos turi tikriausiai savo pajėgumus irgi judina aukštyn žemyn, bet spėčiau kad labiau minučių bėgyje, nes kad jiems tiksliai pamatuoti reikia skaitliukų duomenų.

Bet rinkos "oi žėkit, šitą sekundę turiu ekstra 1MW" tai tikrai nėra.

[Arunasx]

Pas mane dabar skirtumas yra 30,3%, nuo naujų metų bus 30,15%, tai skirtumai vis dar yra.

ok, reiškia suklydau.

[Savitarnos kasa]

Lietuvoje šiuo metu yra tik pats lėčiausias balansavimas, kur viskas vyksta iki 15 minučių greičiu. Pati elektros prekyba vyksta sekančiai dienai, esant reikalui gali dasipirkti ar parduoti elektrą dienos eigoje, bet net ne šiai akimirkai, net ne šiai valandai, net ne sekančiai valandai, o dar kitai valandai (dažnai už lievesnes kainas negu galėjai įsigyti ar parduoti „vakar“). Toks būtų rinkos susumavimas. Kaip ir minėjo, nėra jokių sekundinių pardavinėjimų, ir jokios kainos „kas minutę“ nešokinėja. Aplamai visos tos elektros kainos yra pakankamai stabilios ir prognozuojamos, kažkokie realūs šuoliai atsitinka tik sugedus didesnei elektrinei ar kažkam pirkus/pardavus elektrą su ne vietoje padėtu kableliu, bet čia yra išskirtiniai atvejai, o ne norma.

[Eidvis]

„Kelmės 2“ vėjo jėgainių parką statys Danijos „Vestas“

14 vėjo jėgainių po 6,2 MW, viso 87 MW, "Kelmė 1" (80MW) jau statomas, bus ir Kelmė 3, visi trys parkai turėtų sudaryti ~300MW. Juos stato Enefit Green - tai estiškas Igničio analogas. Tie trys vėjo parkai Kelmėje sudarys didžiausią vėjo energetikos portfelio dalį estų įmonėje. Įdomu tai, kad Ignitis irgi tuo pačiu metu stato didžiausią savo parką ar parkų clusterį, irgi bus trys parkai, irgi ~300MW ir irgi Kelmėje. Tai Kelmė tam tikra prasme galės pretenduoti į Baltijos šalių vėjo energetikos sostinės vardą, per pora metų ten bus pristatyta tokios galios vėjo jėgainių parkai, kokia dar iki pernai buvo sudėjus visas Lietuvos vėjo jėgaines bendrai. Tie vėjo parkai vien NT mokesčio Kelmei kasmet turėtų sumokėti tiek, kiek sudaro puse jos metinio biudžeto, o tai turėtų nemenkai ir patį miestą transformuoti. Mums reikia tokio pavyzdinio miesto, kuriame aiškiai matytųsi vėjo energetikos teikiama nauda, kad būtų pavyzdys ir kitoms Lietuvos savivaldybėms, kur vis dažniau pasitaiko protestai prieš vėjo energetiką mėginant apsaugoti vabaliukus nuo ant jų krentančio šėšėlio.

Didžiausias saulės elektrinių parkas Baltijos šalyse jau tiekia elektrą vartotojams

Danijos atsinaujinančiosios energetikos bendrovė „European Energy“ sėkmingai prijungė Anykščių saulės parko pastotę prie „Litgrid“ perdavimo tinklo. Tai didžiausias ir galingiausias saulės elektrinių parkas Baltijos šalyse, kuris yra pilnai įjungtas, o jo gamyba siekia daugiau nei 95 tūkst. MWh per metus ir gali aprūpinti beveik 100 tūkst. gyventojų.
Jo plotas apima daugiau nei 120 ha, o parko momentinė galia siekia 65 MW.

[Arunasx]

Man įdomu o menčių šešėliai ar netrikdo gyventojų? Ar fengšui laukų pusiausvyros? Kaip 9 stabdo Utenos rajone ar kažkur toje pusėje.

[Savitarnos kasa]

O ten aplinkui yra gyventojų, iki kurių daeitų šešėlis? Nes psichologinį poveikį pastovus mirksėjimas per langą tikrai turi.

[Arunasx]

O ten aplinkui yra gyventojų, iki kurių daeitų šešėlis? Nes psichologinį poveikį pastovus mirksėjimas per langą tikrai turi.

Serious?
O tu matei gyvai kokiu dažniu sukasi didelių jėgainių mentės?

[gerietis]

Serious?
O tu matei gyvai kokiu dažniu sukasi didelių jėgainių mentės?

dažnio nematavau, bet važiuodamas pro vėjo jėgaines ir matydamas jas šoniniu žvilgsniu, kartais pasijaučiu kažkaip.... nejaukiai.

[Arunasx]

dažnio nematavau, bet važiuodamas pro vėjo jėgaines ir matydamas jas šoniniu žvilgsniu, kartais pasijaučiu kažkaip.... nejaukiai.

O man kaip tik patinka, sukasi sau tyliai. Seniau tai asocijuodavosi tik su kokia Danija, o dabar ir su LT pareina.
Nesu žaliasis (labiausias žalias Lietuvoje yra žaliųjų partijos dučė karabasas su „Cadillac Escalade“ 6.2 litro) ar ekologinis maniakas (esu mėgėjas vadzyla), bet mane veža vėjo jėgainės, nes tai reiškia, kad
1. nereikia babkių bet kokiu kampu mokėti mordorui už dujas,
2. neteršia gamtos,
3. jau rimtai pasijautė vėjo piko metų elektros kainų numušimas.

[Savitarnos kasa]

Serious?
O tu matei gyvai kokiu dažniu sukasi didelių jėgainių mentės?

Yra toks daiktas: https://link.springer.com/article/10...20-019-01403-w (https://docs.wind-watch.org/Freiberg-2019.pdf)

Nėra ten jau taip baisu, žinoma statant vidury laukų tikrai galima pastatyti taip, kad nieko nekliudytų.

[Arunasx]

Energetikos ekspertas: Lietuva gali būti viena pirmųjų ES šalių, pasiekusių energijos perteklių https://www.15min.lt/verslas/naujien...

„Energobalt“ vadovas tvirtina, kad 2024-aisiais saulės energetikos plėtra ne tik nesulėtės, bet įgaus dar didesnį pagreitį. Tai, anot jo, lems patraukli vartotojams saulės elektrinių įrengimo kaina ir atsipirkimo laikotarpis. „Per 2023 metus saulės moduliai ženkliai atpigo. Palyginti su 2022 metais, jų kaina jau apie 40 proc. mažesnė. Stebint rinkos tendencijas, manau, galima tikėtis ir 50 proc. saulės modulių atpigimo 2024-aisiais“, – V.Ivanauskas. Pasak jo, toks kainų mažėjimas leidžia tikėtis dar didesnio susidomėjimo saulės elektrinių įrengimu, kuris net ir 2022 metais, kai saulės moduliai buvo smarkiai pabrangę, buvo rekordinis.

p.s. man atrodo Danija turi tikrai didesnius šansus su savo dažnai pertekline vėjo generacija, pvz.: https://windeurope.org/about-wind/da...ve/2023-12-25/

[suoliuojantis]

[B]

p.s. man atrodo Danija turi tikrai didesnius šansus su savo dažnai pertekline vėjo generacija, pvz.: https://windeurope.org/about-wind/da...ve/2023-12-25/

Tai jis sako "viena pirmųjų" O tai plati samprata: norint ir patekimą į pirmųjų šalių dešimtuką gali vertinti kaip viena pirmųjų Mano nuomone pačia pirmąja tikrai netaps (ta pati Danija, Švedija su savo įvairove - vėjas, hidro, saulė turi geresnius šansus ir galimybes; beje koks nors Kipras kur 350 dienų per metus šviečia saulė, o naktimis dažnai nuo jūros vėjas padvelkia irgi turi labai geras galimybes, bet va kur jiems tą perteklių dėti ir iš ko deficitą dengti ?), tačiau į kokį Top 5 realu patekti (pagal apimtis, bet paskui ir apie kainas reiks galvoti, kad to pertekliaus tiesiog už ačiū nedalinti).

[Arunasx]

Lyg ir buvo vėjo >1000 MW , bet vis tiek gerai 1016 MW 18:00 šiandien.

Beje dabar 12.29 ~<23val LT gamina tik 124 MW mažiau nei vartoja (1124 vs 1248). Iš gamybos tik 48 MW thermal
it's cooming soon

UPDATE: 12.29 LT pagamino 65% iš vėjo

[Arunasx]

Saulės elektrinės savininkui kilo įtarimų dėl atsiskaitymo būdo: taip galima sumokėti ir dukart https://www.delfi.lt/verslas/energet...ukart-95447649

gaminantys vartotojai už pasinaudojimą tiklais („pasaugojimą“) moka pagal vieną iš trijų variantų (formaliai yra ir ketvirtas, bet jo kol kas niekas nesirenka, todėl neaptarsime):
I – už atgautą elektrą (Eur/kWh)
II – už leistiną generuoti galią (Eur/kW/mėn.)
III – pagamintos elektros energijos dalimi (proc.)
Pastarasis variantas brangsta nuo 12 proc. šiemet iki 33 proc. kitais metais. Todėl ir kilo diskusijų, ar verta pereiti iš ypač populiaraus šiemet trečiojo plano į kurį nors kitą, ir kas nutiktų tai padarius.
Robertas suprato situaciją taip, kad jau sumokėjus pagal trečiąjį planą ir perėjus prie pirmojo, jis faktiškai susimokės du kartus. Tai yra, jau atidavęs 12 proc. dabar dar sumokėtų po 7 centus už kWh (pagal naują pirmo varianto įkainį). „Kaip suprantu esmę: naudodamas trečią planą tu atsiskaitai iš karto už pateiktą tinklams energiją 12 proc., o pirmas planas – atsiskaitai tik tada, kai susigrąžini iš tos pateiktos, kas pas tave buvo pasaugojimui“, – svarstymus tęsia Robertas. Socialiniuose tinkluose esama ir daugiau identiškų klausimų, vienas vartotojas, pavyzdžiui, svarsto, kad susidaro „dvigubas apmokestinimas“. Trumpai tariant, Robertas suprato situaciją teisingai – jeigu nuo sausio 1 dienos būtų pasirinkęs pirmą planą, būtų sumokėjęs antrą kartą. Tad jam vertėtų likti su trečiu variantu ir išnaudoti sukauptą elektrą, ir tik pavasarį svarstyti apie plano keitimą. Tai patvirtina ir ekspertų komentarai.

„Jeigu leidžia galimybės, jiems geriausia tą planą pasikeisti kovo mėnesį, kad jis įsigaliotų nuo balandžio 1 dienos, nes kovo 31 dieną anuliuojama ir skaičiavimas prasidės iš naujo.

„Delfi“ papildomai perklausus, ar formuluotė „nėra perskaičiuojamas“ reiškia būtent tai, kad: nėra vartotojui grąžinami tie paimti 12 procentai nuo generacijos, perskaičiuojant vartotojui į didesnį sukauptą kiekį, tai yra, jeigu dabar jis turi 4000 kWh, tai pasikeitęs planą iš III į I, turės būtent 4000 kWh, tačiau mokės už jas jau eurais, – ESO atsakė teigiamai.

Aš iš viso pradedu galvoti, kad kai ženkliai padaugės vėjo jėgainių už poros metų tai atsiras daug laikotarpių, kai biržos kaina bus ~0 ir esant galimybei užteks vartojimą optimizuoti pagal tai ir tai bus finansiškai labiau apsimokantis reikalas nei įrengti savo saulės jėgainę.
Nepanaudotus pinigus geriau panaudoti kitokioms investicijoms pvz per P2P platformas ar susitarti su darbdaviu jei tai privatus, kad užmokesčio dalį (iki 20% nuo dabartinio bruto) tiesiai pervestų į 3 pakopos PF kas reiškia 65% bonusą tą pačią sekundę.

[Savitarnos kasa]

Saulės elektrinės savininkui kilo įtarimų dėl atsiskaitymo būdo: taip galima sumokėti ir dukart https://www.delfi.lt/verslas/energet...ukart-95447649

Aš iš viso pradedu galvoti, kad kai ženkliai padaugės vėjo jėgainių už poros metų tai atsiras daug laikotarpių, kai biržos kaina bus ~0 ir esant galimybei užteks vartojimą optimizuoti pagal tai ir tai bus finansiškai labiau apsimokantis reikalas nei įrengti savo saulės jėgainę.
Nepanaudotus pinigus geriau panaudoti kitokioms investicijoms pvz per P2P platformas ar susitarti su darbdaviu jei tai privatus, kad užmokesčio dalį (iki 20% nuo dabartinio bruto) tiesiai pervestų į 3 pakopos PF kas reiškia 65% bonusą tą pačią sekundę.

Dabartiniai saulininkai tiesiog spekuliuoja - pagamina kai elektros niekam nereikia, o pasiima kai elektra brangi. Tą patį gali tiesiog su akumuliatoriumi daryti, nereikia net saulės ar vėjo elektrinės statytis.

[mantasm]

Saulės elektrinės savininkui kilo įtarimų dėl atsiskaitymo būdo: taip galima sumokėti ir dukart https://www.delfi.lt/verslas/energet...ukart-95447649

Aš iš viso pradedu galvoti, kad kai ženkliai padaugės vėjo jėgainių už poros metų tai atsiras daug laikotarpių, kai biržos kaina bus ~0 ir esant galimybei užteks vartojimą optimizuoti pagal tai ir tai bus finansiškai labiau apsimokantis reikalas nei įrengti savo saulės jėgainę.
Nepanaudotus pinigus geriau panaudoti kitokioms investicijoms pvz per P2P platformas ar susitarti su darbdaviu jei tai privatus, kad užmokesčio dalį (iki 20% nuo dabartinio bruto) tiesiai pervestų į 3 pakopos PF kas reiškia 65% bonusą tą pačią sekundę.

Nuosava jėgainė gali vis dar atnešt naudos dėl išvengiamų ESO perdavimo mokesčių. Ypač turint elektryčkę. Bet nutolusios kuo toliau, tuo labiau neapsimokės.