Energetikos ministerijos leidinyje apie Lietuvos energetiką yra kelios įdomios lentelės apie AEI:
Šių metų 3 ketvirtį Lietuvoje buvo 1055 MW vėjo generacijos pajėgumų, kai praeitų metų tą patį ketvirtį 637 MW, t.y. metinis augimas +66%.
Atitinkamai metinis saulės energijos generacijos pajėgumų augimas +113%.
Ateinančiais metais generacija iš saulės turėtų toliau sparčiai augti, tačiau kaip suprantu generacijos iš vėjo stipriai nepaauginsim. Užtat 2025 metais turėtų įvykti didysis lūžis ir prie tinklo turėtų būti prijungta 1,3 GW vėjo generacijos, t.y. daugiau, nei per visus prieš tai praėjus metus kartu sudėjus.
Istorinė Lietuvos elektros generacija + prognozė. Matosi, kad šiuo metu vyksta dideli pokyčiai energetikoje ir tai susiję ne tik su tuo, kad sparčiai auga AEI generacija, bet ir su tuo, kad turėtų pradėti sparčiai augti el. energijos suvartojimas.
Nuo 2030 m. prognozuojama, kad Lietuva iš elektros importuotojos, turėtų pavirsti elektros eksportuotoja. Tačiau iki šiol nebuvo nei vienos dienos, kad AEI sugeneruotų daugiau el. energijos, nei jos realiai Lietuvoje yra suvartojama, bet panašu, kad neužilgo to galim sulaukti ir šiandien prie to buvo labai priartėję. Šiandien naktį Lietuvoje buvo įveiktas dar vienas laiptelis ir peržengta 800 MW iš vėjo generacija (naujas rekordas 825 MW), o dieną kaip suprantu pasiektas saulės generacijos rekordas - 521MW. Vėjas + saulė pasiekė 1215 MW generaciją, kas irgi yra rekordas. Čia 13 valandos generacija pagal Entsoe. Bendra el. energijos generacija vs. vartojimas atrodė taip:
Vilniuje prasideda didžiausio Baltijos šalyse šilumos siurblio statybos. Pasak sostinės mero, šis modernus įrenginys kasmet leis sutaupyti beveik pusantro milijono eurų, pigins energiją ir mažins taršą.
"...Ši 8 milijonų investicija leis Vilniaus šilumos tinklams žengti žingsnį į priekį ir užtikrinti, kad iš biokuro gaminama šilumos energija būtų efektyviausiu būdu surenkama“, – teigė jis.
Šilumos tinklų vadovas sako, kad tokios inovacijos kelia sostinės prestižą, o naujai įrengtas siurblys ne tik sutaupys energijos, bet ir sumažins išmetamo CO2 kiekius.
„Jo įgyvendinimas leis atgauti 17 tūkstančių megavatvalandžių šilumos energijos. Mes sutaupysime, arba neleisime išeiti į orą, apie 4 tūkstančiams tonų CO2“, – tikino Gerimantas Bakanas.
Anot Vilniaus mero, absorbciniam šilumos siurbliui įrengti buvo investuoti 8 milijonai eurų. Planuojama, kad naujasis įrenginys šildys 28 daugiabučius.
Galingiausio šilumos siurblio Baltijos šalyse statybos turėtų užtrukti apie metus. Planuojama, kad įrenginys pradės veikti nuo kitų metų šildymo sezono.
Gera naujiena manau, bet straipsnis tai toks bukas, nes visai neaišku, kur konkrečiai įrengs, iš ko siurbs šilumą ir pan.
Paieškojus:
Vilniaus termofikacinėse elektrinės Nr. 2 teritorijoje statomas absorbcinis šilumos siurblys bus didžiausias ir galingiausias Baltijos šalyse – jo galia sieks beveik 9 MW.„Žengiame dar vieną žingsnį švarios ir efektyvios energetikos link. Šis absorbcinis šilumos siurblys padidins mūsų biokuro katilo efektyvumą daugiau nei 13 procentų, o tai padės vilniečiams per metus sutaupyti 1,36 mln. eurų. Planuojame, kad absorbcinis šilumos siurblys pradės veikti nuo 2024 metų rugsėjo mėnesio, tad 2024 m. šildymo sezono metu vilniečius pasieks dar daugiau tvarios energijos“, – sako Gerimantas Bakanas, AB Vilniaus šilumos tinklai generalinis direktorius.
Projektas finansuojamas įmonės lėšomis, o jį įgyvendinus bus gauta 1,45 mln. eurų siekianti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) parama.
Gamybos metu per katilo kaminą šiuo metu išleidžiamų dūmų temperatūra siekia 51 laipsnį, todėl juose esančią atliekinę šilumą galima panaudoti energijos gamybai. Kondensaciniame ekonomaizeryje dūmai bus atvėsinami iki 33 laipsnių temperatūros, o iš jų atgauta šiluma pašildo termofikacinį vandenį. Todėl atvėsinant pašalinamus dūmus yra ne tik gaminama šiluma, bet ir mažinamas šiltnamio efektas. Įmonė skaičiuoja, kad absorbcinio šilumos siurblio panaudojimas sumažins išmetamo CO2 kiekį beveik 4000 tonų per metus, nes šilumos gamybai reikės naudoti mažiau gamtinių dujų.
Taip pat VŠT dalyvauja apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje, todėl vertinama, kad šis projektas mažins sąnaudas ATL įsigijimui 347 tūkst. eurų per metus, tad įmonė biržoje galės pasiūlyti dar konkurencingesnę šilumos kainą.
Kas gerai, tai EE > LV linijos ribotas pralaidumas remonto metu galios trumpiau. Buvo skelbta max 371 MW iki kitų metų, tai dabar iki 16.10.2023. Vėliau jau bus >1000 MW kas ženkliai pagerins situaciją LT, LV zonoje gaunant pigesnę iš FI.
Nemokamas sūris būna tik pelėkautuose ir tik antrai pelei: Debesys virš saulės energetikos: neradus sprendimo elektra gali brangti visiemshttps://www.delfi.lt/verslas/energet...siems
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija pastarąsias porą savaičių aiškinasi Energetikos ministerijos siūlymą nebuitiniams gaminantiems vartotojams nustatyti grynojo atsiskaitymo (angl. „net billing“) modelį, kai į tinklą patiekiama saugoti perteklinė elektra apskaitoma nebe kilovatvalandėmis, o eurais.
Gali nutikti taip, kad mokėti teks visiems. „Ko aš bijau ir kas neteisinga likusios Lietuvos atžvilgiu, kad tuos galimus nuostolius elektros tiekėjai įskaičiuos į savo elektros kainą, – bet į elektros kainą visiems likusiems vartotojams, kurie neturi saulės elektrinių. Ir jiems galimai vienu centu ar puse cento tiems, kurie turi fiksuotas kainas, ji bus kažkurį laikotarpį brangesnė“, – pridūrė jis. Energetikos ministerijos atstovių teigimu, būta darbo grupės su nepriklausomais tiekėjais ir buvo keliamas klausimas dėl galimų nuostolių bei duomenų pateikimo reguliuotojui, bet „nė vienas nepriklausomas tiekėjas to nepadarė“, o dabar pateiktas siūlymas „greituoju būdu priimti kažkokius sprendimus Seime – taip būti neturėtų“. Be to, sako ministerija, kompensavimas tiekėjams iš visų vartotojų būtų valstybės pagalba, kurią reikėtų derinti su Europos Komisija.
Buvo paliesta ir kita gaminančių vartotojų atsiskaitymo pusė, tai yra, už pasinaudojimą tinklais, arba vadinamasis „pasaugojimo“ mokestis. ESO siūlymo esmė: iš keturių atsiskaitymo būdų padaryti vieną – pagal persiuntimo tarifą.
„Siūlytina numatyti, jog visi gaminantys vartotojai už naudojimąsi elektros tinklais paslaugas atsiskaito pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą“, – rašoma ESO siūlyme. Bendrovės teigimu, tai „būtų sąžiningiau visų elektros vartotojų atžvilgiu, nes šiuo metu gaminantys vartotojai prie tinklo išlaikymo prisideda mažesne dalimi“, kartu tai esą stipriai supaprastintų sąskaitybą klientams, kuriems ją sunku suprasti. VERT pirmininkas R. Pocius papildomai pristatė komisijai ESO siūlymo esmę, sakydamas, kad taryba turi panašią nuomonę į operatoriaus. „Šiandien nustatomi vadinami „pasaugojimo“ tarifai nepadengia pilnų skirstymo sistemos operatoriaus kaštų. Lygiai taip pat – perdavimo sistemos operatoriaus. Šiandien gaminantys vartotojai realiai turi privilegiją prieš reguliarų, eilinį vartotoją. Čia yra esmė“, – sako R. Pocius.
Gaminantis vartotojas šiandien moka skirstymui apie trečdaliu mažiau negu paprastas, buitinis vartotojas, o perdavime – net iki 50 proc., nors ten apskritai kintamųjų kaštų nedengia gaminantis vartotojas“, – sako R. Pocius. Ministerija ir Seimo komisija nepritarė ir šiam ESO siūlymui. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija yra papildoma svarstant šį įstatymų paketą. Pagrindinis yra Ekonomikos komitetas.
Bet kuris geras sumanymas gali būti sužlugdytas, tereikia tinkamu laiku prieš jį pašiaušti gyventojus. Lietuvoje tokių situacijų būta ne vienos, ir dažniausiai jos susijusios su pasipriešinimu energetikos projektams. Sudarėte žemės nuomos sutartis? Nutraukite jas. Vėjo jėgainės užterš kraštovaizdį, žudys paukščius, garsas ir vibracija sugadins sveikatą, atpigins jūsų turtą. Taip baugindama vietos gyventojus šiemet gegužę įkurta asociacija „Kraštovaizdis“ išdygo maždaug tuo pat metu, kai Širvintų ir Molėtų rajonuose įmonės „Žalia žemė“ užsakymu „Sweco Lietuva“ pradėjo planuojamos ūkinės veiklos – vėjo jėgainių parko – poveikio aplinkai vertinimą (PAV).
Teisutis Buda, asociacijos „Kraštovaizdis“ prezidentas:
Ar kiekvienas iš mūsų norėtume, kad šalia namų, tarkim, už 700 metrų, būtų pastatyta bene Vilniaus televizijos bokšto aukščio vėjo jėgainė? Jėgainių sparnai nuolat sukasi, meta judančius šešėlius, skleidžia žemo dažnio garsą bei triukšmą, o žiemą nuo vėjo elektrinės menčių krinta ledo luitai.
Nesąmonių sąrašas yra įspūdingas. Ar matėte tų menčių plotį? Ir kaip nuo besisukančių menčių krinta ledo luitai?
Comment