Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[suoliuojantis]

Dažniausiai vėjas į Baltijos jūrą patenka per Daniją, kurią jam įveikti yra daug lengviau, nei persiristi per Skandinaviją, o tai reiškia, kad jis Lietuvą pasiekia daug stipresnis, nei pvz. Estijos ar Suomijos krantus, kas atitinkamai reiškia, kad Lietuvos krantai yra daug naudingesni plėtoti jūrinius vėjo jėgainių parkus nei Estijos, nepaisant to, kad Estija turi žymiai ilgesnį jūrinį krantą. Ir jei Latvija statys vėjo jėgainių parkus (o jie irgi turi planų), tai greičiausiai tai darys kažkur netoli Lietuvos sienos, kas atitinkamai reiškia, jog jeigu Lietuva statys energetinę salą su vandenilio gamykla - tai bus galimybių prie jos prijungti ir Latvijos jūrinius parkus. Tai gerai matosi ir pagal dabartinius windy duomenis.

Visiškai atvirkščiai . Šiaurinėje Baltijos dalyje vyrauja stipriausi vėjai, dėl to Estja turi didžiausią vėjo energetikos potencialą. Ir taip latviai turi planų statyti jūrnius parkus ir darys taip, kartu su Estija jų bendrame pasienyje Pridedu žemėlapius

Vėjo energijos potencialas Baltijos šalyse:



Vidutinis metinis vėjo greitis Baltijos jūroje:

[Eidvis]

Aš gal kiek paskubėjau su išvadomis, antra vertus yra atlikta studija apie offshore vėjo jėgainių parkų potencialą Baltijos jūroje, tai ten pateikiami kiek kitokie žemėlapiai.

Vėjo greitis:


Vėjo potencialas gaminti elektros energiją:


Pagal šiuos žemėlapius, tai Estija iš ties turi panašų potencialą, bent jau prie Saremo salų, bet Latvijoje geriausia vieta vystyti offshore vėjo energetiką yra arčiau Lietuvos sienos, tik čia žiūrint pagal vėją, o žiūrėti reikia ne tik pagal jį, nes kaip suprantu jeigu yra smėliuotas dugnas, tai yra techniškai sudėtingiau pastatyti stabilias jėgaines nei tose vietose, kur dugnas yra 'kietas'.

[suoliuojantis]

Čia taip Europos komisija ir WindEurope skelbia:

Baltic Sea 93.5 GW (number in the middle)

Germany – 8 GW

Denmark – 19.5 GW

Poland – 12 GW

Sweden – 20 GW

Finland – 8 GW

Lithuania – 4.5 GW

Latvia – 14.5 GW

Estonia – 7 GW

Source: BEMIP report

[Tomas]

Visiškai atvirkščiai . Šiaurinėje Baltijos dalyje vyrauja stipriausi vėjai, dėl to Estja turi didžiausią vėjo energetikos potencialą. Ir taip latviai turi planų statyti jūrnius parkus ir darys taip, kartu su Estija jų bendrame pasienyje Pridedu žemėlapius

Vėjo energijos potencialas Baltijos šalyse:



Vidutinis metinis vėjo greitis Baltijos jūroje:

Nebūtinai teisingai suprantu, bet man rodos, kad vienas žemėlapis prieštarauja kitam.

[Eidvis]

Čia taip Europos komisija ir WindEurope skelbia:

Baltic Sea 93.5 GW (number in the middle)

Germany – 8 GW

Denmark – 19.5 GW

Poland – 12 GW

Sweden – 20 GW

Finland – 8 GW

Lithuania – 4.5 GW

Latvia – 14.5 GW

Estonia – 7 GW

Source: BEMIP report

Lietuvai, turint vos 100 km. kranto, tai atrodo kaip labai didelis jūrinės vėjo energetikos potencialas, palyginti su kokia Suomija ar netgi Švedija. Ir jei jūrino vėjo energetika ateityje bus viena efektyviausių - tai planai vandenilį eksportuoti į Vokietija atrodo kaip visai įmanomi, matant kokį nedidelį jūrinį potencialą lyginant su gyventojų skaičiumi turi Vokietija.

[Lettered]

[Tomas]

Na va, pasirodo Eidvis teisus.

[John]

Šiandien vakare bus vėjuota pajūryje ir prie Telšių. Laukiam naujo vėjo generacijos rekordo.

[suoliuojantis]

Lietuvai, turint vos 100 km. kranto, tai atrodo kaip labai didelis jūrinės vėjo energetikos potencialas, palyginti su kokia Suomija ar netgi Švedija. Ir jei jūrinio vėjo energetika ateityje bus viena efektyviausių - tai planai vandenilį eksportuoti į Vokietija atrodo kaip visai įmanomi, matant kokį nedidelį jūrinį potencialą lyginant su gyventojų skaičiumi turi Vokietija.

Šiaip ten įdomiai akivaizdžiai skaičiuota. Turbūt vertinta ir kiti faktoriai. Gal pvz. jei jūra ten užšąla, tai negalima statyti turbinų. Šito nežinau, bet labai gali būti. Nes žiūrint į Suomijos pakrantės dydį, tai net neįsivaizduojama kaip tokioje ilgoje pakrantėje tiek mažai potencialo yra
Dėl Vokietijos reiktų pasakyti, kad jie turi daugiau potencialo Šiaurės jūroje:
Germany has the potential to increase its offshore wind power capacity to 81.6 GW, which is above the federal government’s target of 70 GW by 2045, according to a study by research institute Fraunhofer IWES.
https://www.evwind.es/2022/08/21/ger...nd-power/87479

Šiaip Šiaurės jūra taip, turi didžiausią potencialą. Yra tokia pernai pasirašyta Esbjergo deklaracija:
THE ESBJERG DECLARATION on The North Sea as a Green Power Plant of Europe

Ten taip sakoma:
Together, we have set ambitious combinedtargets for offshore wind of at least 65 GW by 2030.
Based on the North Sea as a Green Power Plant of Europe, together we aim to more than doubleour
total capacity of offshore wind to at least 150 GW by 2050, delivering more than half of the capacity
needed to reach EU climate neutrality according to the European Commission’s Strategy on Offshore
Renewable Energy
https://windeurope.org/wp-content/up...-of-europe.pdf

[gerietis]

ZMOGAU ATSIVERSK ZEMELAPIUS.
Nesistebiu kad zmones sunku analizuot ir suprast teksta...
bet kad ant tiek.
...NEGIRDEJAI?

Jei taip ir gyvai bendrauji tai turėtum vaikščioti su sugipsuota kaukole.

[John]

9:22 685 MW https://www.litgrid.eu/index.php/sis...i-gamyba/32261
Iš esmės beveik susilygino su jungtimi iš Švedijos

16:46
676 MW, liko 10 MW iki naujo rekordo

Upd. 16:50
677 MW

16:52
678 MW

16:54
679 MW

Vėjo pikas bus apie 21val., tai jei nebus įkaltas koks dirbtinis apribojimas, manau pirmą kartą perkopsim 700 MW ir gal net kokius 750 MW.

16:56
686 MW NAUJAS REKORDAS!!!

17:14
690 MW naujas rekordas

[John]

Vėjas didėjo, bet gamyba kažkodėl nekilo virš 690 MW. Grafike linija irgi atrodo įtartinai lygi, kas leidžia daryti prielaidą, kad ribojimas yra dirbtinis, o ne tiesiog pasiektas realus techninis gamybos capacity. Gal kas turi gerų spėjimų, dėl ko tiksliai ribojama vėjo elektros gamyba?

[Savitarnos kasa]

Gal kas turi gerų spėjimų, dėl ko tiksliai ribojama vėjo elektros gamyba?

Spėjimas būtų jog arba per daug elektros, arba per daug vėjo.

Dar tokį grafiką radau: https://en.wikipedia.org/wiki/Fileowercurve.png
Wikipedija rašo, kad pasiekus nominalią galią, pradedamas keisti propelerio kampas (kaip propeleriniame lėktuve) kad per daug neužsuktų. Gal atsiras realių vėjo jėgainių ekspertų patikslinti.

[John]

Vėjo tikrai neperdaug. Geriausiu atveju, optimalus vėjo greitis pasiektas, ir tik kai kur. Grafiko forma atrodo panašesnė į dirbtinės viršutinės galios ribos veikimą.

[transpondster]

Vėjas didėjo, bet gamyba kažkodėl nekilo virš 690 MW. Grafike linija irgi atrodo įtartinai lygi, kas leidžia daryti prielaidą, kad ribojimas yra dirbtinis, o ne tiesiog pasiektas realus techninis gamybos capacity. Gal kas turi gerų spėjimų, dėl ko tiksliai ribojama vėjo elektros gamyba?

Abejoju kad limituojama, priežastys gali būt kombinacijų visų:pvz dalis sugedę, gal ne visuose rajonuose buvo pakankamai stiprūs vėjai max galiai, gal kai kurių instaliuota deklaruota galia šiek tiek didesnė.

Beje gal yra kur nors viešai pasiekiama LT meteo stotis su vėjo greičiais, būt įdomu pasižiūrėt kaip stabilus vėjo greitis.

Dar ir datasheet neįmanoma greit sugooglint galios priklausomybei nuo greičio

[DeSadas]

700 MW elektros linija iš Švedijos į Lietuvą veikia pilnu galingumu beveik be perstojų, o tai yra puse Lietuvos suvartojamos elektros. Ji pasiekia Klaipėdą ir po to kažkaip patenka tiek ir į Kauną, tiek ir į Vilnių, tai matyt tas rezervas yra ne toks jau mažas, tik aišku jeigu bus pastatyti du jūriniai vėjo jėgainių parkai po 700 MW, tai to galingumo gali ir nebeužtekti.

Nu bet tu ir nesigaudai, as juk atsimenu kad buvo stiprinama linijos, plius naujos statomos i bitenus bei nuo Klaipedos iki Siauliu.

[Savitarnos kasa]

Nu bet tu ir nesigaudai, as juk atsimenu kad buvo stiprinama linijos, plius naujos statomos i bitenus bei nuo Klaipedos iki Siauliu.

Tai matyt labai gaudosi, jeigu net pats patvirtini, kad linija yra sustiprinta, ir dar netgi naujų yra

[MedinisStrazdas]

O tai kaip su vidaus degimo varikliais, elektromobiliais? Pvz.: Toyota Mirai kuro celė net kulką atlaiko. Daug pavojingų dalykų yra sėkmingai eksploatuojamų.



Atominės NEBĖRA. Ir artimiausiu metu nebus, „nebeverskim lapų atgal“.

Įvykus avarijai benzinas ar dyzelinas nuo smugio nesprogsta. Vandenilis atsiradus bako pažeidimui sprogs. Pavojus didesnis nei naturalių dujų cilindrų.
Kulką atlaikyti yra daug lengviau, nei pvz susidurimą su užmigusiu furistu.

Na tai kada bus atominė ir kas bus nubaustas, kad jos dabar dar nėra?

Vėjas didėjo, bet gamyba kažkodėl nekilo virš 690 MW. Grafike linija irgi atrodo įtartinai lygi, kas leidžia daryti prielaidą, kad ribojimas yra dirbtinis, o ne tiesiog pasiektas realus techninis gamybos capacity. Gal kas turi gerų spėjimų, dėl ko tiksliai ribojama vėjo elektros gamyba?

Gal 690 yra max tinklo pralaidumas nuo tų jėgainių ir dėl 1 dienos metuose neapsimoka statyti naujos linijos?

[Lettered]

Gal 690 yra max tinklo pralaidumas nuo tų jėgainių ir dėl 1 dienos metuose neapsimoka statyti naujos linijos?

Gali būti, vėjo parkų Lietuvoje daugiausia vakarų ir šiaurės Lietuvoje, o tinklo pralaidumas geriausias rytų ir pietų Lietuvoje. Tai jei seniau pagrindiniai elektros generavimo šaltiniai buvo AE, Kruonis, Elektrėnai ir Kauno elektrinė ir pagal tai pastatyta infrastruktūra, tai dabar reikia ją iš esmės perstatyti, tiksliau įrengti naują vakaruose, ypač dar vertinant, kad vėjo generacija labai nepastovi ir reikia daug didelės galios linijų ir eksportui/importui.

[Eidvis]

Negali būti jokio 690MW limito, juk tuo pat metu iš Švedijos buvo importuojama 700MW elektros, kuri 'atitekėjo' ne į rytūs, o į tuos pačius vakarus, dėl to jei yra limitas, jis turėtų būti kaip minimum 1390MW ir kai pučia smarkus vėjas - turėtų ne vėjo jėgainės būti stabdomos, o mažinamas elektros importas iš Švedijos.