Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Arunasx]

Solar energy that usually escapes Earth overnight can now be captured, say scientists https://www.euronews.com/green/2022/...g-earth-s-heat

The world is one step closer to nighttime solar power after a breakthrough discovery by Australian scientists. University of New South Wales (UNSW) scientists have found a way to ‘catch’ energy that flows out of the earth at night. Nighttime solar taps into a “large and unused spectrum of potential power,” the research team says. Heat - which is a form of energy - flows from hot areas to cold areas. Every day, the earth absorbs heat from the sun. At night, this heat escapes the earth in the form of infrared light, and is sucked out into the icy vacuum of space.

p.s. kadangi Australija yra "aukštyn kojomis" todėl ten saulės elementai veikia naktį

[Sula]

Gal kas nors neseniai statėsi saulės elektrinę?
Nagrinėju šiuo metu, kiek tai apsimoka, suvartojant ~300 kWh per mėnesį.
Dabar brangsta tiek elektra, tiek ir pačios elektrinės įrengimas. Kas pasistatė anksčiau, matyt, išlošė.
Ar valstybės paramą lengva gauti?

[MedinisStrazdas]

Dėl paties statymo negaliu komentuoti, bet dėl valstybės paramos tai pirmas raundas buvo išgraibstytas per pusantros valandos, norinčių kiekis smarkiai viršija paramos fondo sumas. Tai gauti paramą nėra taip lengva.

[Sula]

Dėl paties statymo negaliu komentuoti, bet dėl valstybės paramos tai pirmas raundas buvo išgraibstytas per pusantros valandos, norinčių kiekis smarkiai viršija paramos fondo sumas. Tai gauti paramą nėra taip lengva.

Dėkui bent už tai. Internete informacija labai prieštaringa.

[R.D.]

Ar galėtų kažkas parašyti info (neišmanau klausimo), kiek Lietuvai reikia el. energijos pajėgumų per metus ir kiek sugeneruojama dabar vėjo jėgainėmis, saulės jėgainemis ir hidro, o kiek importuojama dalis procentaliai.

[Arunasx]

Ar galėtų kažkas parašyti info (neišmanau klausimo), kiek Lietuvai reikia el. energijos pajėgumų per metus ir kiek sugeneruojama dabar vėjo jėgainėmis, saulės jėgainemis ir hidro, o kiek importuojama dalis procentaliai.

Sunaudoja ~12-14 TWh, importuoja ~70%. Iš savos gaminamos gal 70Į sudaro AI. Šiaip buvo skelbta šioje arba temoje Energetika detalūs skaičiuikai, paieškok.

[Arunasx]

https://www.vz.lt/pramone/2022/05/27...dzia-lietuvoje

Saulės modulių gamintoja „SoliTek“ sukūrė ir pradėjo priimti užsakymus autonominės išmaniosios elektros kaupimo sistemos gamybai. Įmonės nuomone, tai išplės atsinaujinančios energetikos galimybes Lietuvoje. Žaibiškai populiarėjant saulės ir vėjo elektrinėms Lietuvoje, baterijos tampa neatsiejama dalimi, nes tai energijos kaupimo technologija, leidžianti kaupti energiją mažo poreikio metu ir išnaudoti didžiausio poreikio metu. „Daugeliui pasistačiusi saulės jėgaines, kyla klausimas kaip sumažinti pasaugojimo mokestį skirstymo operatoriui. Mūsų išmanioji sistema būtent ir sprendžia šią problemą, nes leidžia elektros energiją saugoti tuomet, kai ji yra gaminama, bet vartojimas yra mažesnis nei gamyba. Taip pat mūsų sukurta kaupimo sistema turės papildomą funkciją: galimybę „prekiauti elektra“. Sistema žinos, kada elektra yra pigiausia ir kada ją galima parduoti brangiausiai. Todėl, turint tinkamą nepriklausomo elektros tiekėjo planą, šios sistemos atsipirkimas yra palyginti greitas“, – aiškina „SoliTek“ vadovas. Bendrovės sukurtą bateriją sudaro išmanusis įkrovimas, pasitelkiant dirbtinį intelektą, atsarginė galia, modulinis keičiamo dydžio sprendimas ir galimybė stebėti generavimą ir kaupimą programėlės pagalba. Dar praėjusiais metais „SoliTek“ pasirašė jungtinės veiklos sutartį su „Avesta Battery & Energy Engineering“ (ABEE) (Belgija) ir „IMECAR Elektronik“ (Turkija) dėl baterijų gamyklos Vilniuje.
Planuojama, kad autonomines elektros kaupimo sistemas kursianti gamykla pradės veikti 2023 m. I ketvirtį. Pradiniai naujos gamyklos gamybos pajėgumai bus 100 MWh, kurie, atsižvelgiant į rinkos paklausą, bus didinami iki 1 GWh.

p.s. manau labai išpopuliarės automatiniai energijos sunaudojimo reguliatoriai pagal online biržos kursą ypač po išmaniųkų skaitliukų įdiegimo Lietuvoje ir atitinkamų planų atsiradimo. Pvz krauti elektromobilį naktį tik jei kaina <X

[Lettered]

Sunaudoja ~12-14 TWh, importuoja ~70%. Iš savos gaminamos gal 70Į sudaro AI. Šiaip buvo skelbta šioje arba temoje Energetika detalūs skaičiuikai, paieškok.

Galėtų ir daugiau pasigaminti, tik nelabai apsimoka Elektrėnus ir kitas dujines elektrines paleist, kai tokios dujų kainos. Ten pas kokius švedus, kurie gamina elektrą iš atominių ir hidroelektrinių, kažin, ar buvo tokių didelių šuolių gamybos savikainoje.

[suoliuojantis]

Va ko gero didžiausias ant Lietuvos atsinaujinančios energetikos fundamentalistas fanatikas Martynas Nagevičius pastebėjo tai, kas buvo akivaizdu iš anksto. Vadinamam elektros "pasaugijimui" neišvengiamai ateis galas ir pagal jį jau gana greitai. Dėl tos pačios priežasties: kai daug saulės gausim elektros perteklių, kainos kris, o kai tie tuomet atidavę pasaugoti vartotojai užsinorės atsiimti - jis bus brangi ir ją ko gero reikės generuoti iš tradicinių šaltinių.

M. Nagevičiaus posto dalis:

Šiuo metu dideliu greičiu vykstanti gaminančių vartotojų plėtra gali kitais arba vėliausiai dar kitais metais labai sulėtėti arba net iš viso sustoti
Manau, kad labai greitai artėja tas metas, kai gaminantiems vartotojams jų elektros tiekėjai atsiųs laišką su atsiprašymu, kad jiems vykdyti funkcijas, numatytas įstatymu, tiekiant paslaugas gaminantiems vartotojams yra per brangu ir jie turi arba nutraukti tiekimo sutartį su gaminančiu vartotoju arba sutarti dėl kompensacijos, kurią gaminantis vartotojas turės mokėti tiekėjui už patiriamą nuostolį, aprūpinant gaminantį vartotoją elektra tuo metu, kai jis elektros negamina
Tada bus daug triukšmo, kaltinimų, bet iš esmės tai yra neišvengiama. Nesvarbu ar norim to ar ne.
Nes kuo toliau, tuo labiau ryškėja tendencija, kad šviečiant saulei ir gaminantiems vartotojams elektrą masiškai tiekiant į tinklą, pasiūla elektros rinkoje išauga ir dėl to kaina rinkoje nukrenta. Reiškia turime situaciją, kai tiekėjas iš gaminančio vartotojo elektrą paima pigiau, nei po to atiduoda atgal gaminančiam vartotojui, kai saulė nešviečia, pasiūla mažesnė ir kaina didesnė.
Taigi, gaminantys vartotojai turės vienokia ar kitokia forma kompensuoti šituos nuostolius tiekėjams, atsiras papildomi kaštai, smarkiai mažinantys buvimo gaminančiais vartotojais patrauklumą

Toks forumo narys suoliuojantis dar pernai rašė: ...

P. S. Geras pažįstamas pernai susimontavo 5 kW saulės jėgainę ant stogo. Jis naudoja daug ir per metus šita jėgainė jam pagamino maždaug tiek kiek jie ir sunaudojo. Tik bėda: žiemą buvo dienų, kai per parą 5 kW jėgainė per parą net pilnai 1 kWh nesugeneruodavo. Tuo tarpu vasarą nuolatinis perteklius, kurį atiduodavo "saugoti". Tik va kas bus kai saulininkų bus dar daugiau ir visi jie tomis žiemos dienomis paprašys gražinti tą atseit "pasaugotą" elektrą ?

Ir čia yra sekanti problema. Ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje tikimasi, kad verslas pristatytis daugybę saulės ir vėjo jėgainių ir valstybei(ėms) nereikės investuoti. Prieš kurį laiką vienas tokiame versle besisukantis žmogus apie tokias viltis pasakė trumpai: kliedesiai. Kai pvz. instaliuota vėjo elektrinių galia Lietuvoje jo žodžiais pasieks 1,5-1,8 GW verslo noras investuoti pradės garuoti geometrine progresija. Dėl tų pačių priežasčių: bus momentų, kuomet tos energijos bus perteklius ir ji kainuos praktiškai nieko, bus momentų, kai oro sąlygos vis tiek nieko neleis prigeneruoti. O visa tai yra peilis tam kas vadinama return of investment. Turės valstybė tolesnes investicijas prisiimti sau. Arba subsdijuoti tuos kas investuos.

[R.D.]

Nieko doro šitam eletros biznyje nesuprantu, bet ar ar tokiu atveju kokia prasmė invenstuoti į saulės elektrines (vėjo taip pat), jeigu vis tiek galutiniam vartotojui galiausiai tai nebus kardinaliai pigiau?

[suoliuojantis]

Nieko doro šitam eletros biznyje nesuprantu, bet ar ar tokiu atveju kokia prasmė invenstuoti į saulės elektrines (vėjo taip pat), jeigu vis tiek galutiniam vartotojui galiausiai tai nebus kardinaliai pigiau?

Klausimas įdomus kaip sakoma. Kol kas pagrindinis traukiantis vartotojus kabliukas r buvo tas vadinamas "pasaugojimas". Vasarą prigeneruoji perteklių, atiduodi atseit "pasaugoti" ir pasiimi kada reikia (kas aišku yra visai kitais būdais sugeneruota energija). Jei to nelieka tai nežinau. Sąžiningiausia buvo nuo pat pradžių daryti taip: perteklių parduodi už tuo metu esančią biržos kainą, gauni pinigus, už kuriuos perki tada kai tau reikia pagal tuo metu esančią biržos kainą. Kada nors tai atsipirktų irgi. Bet vat per kiek laiko tai jau atviras klausimas

[Arunasx]

Tas perki parduodi labai užkomplikuoja reikalą. Tada ir PVM'ą reikia sumokėti ir t.t. Dabar gi nusiperki trūkumą kartą per metus ir viskas. Nereikia į viską žiūrėti labai pesimistiškai. Elektros suvartojimas ženkliai augs dėl elektromobilių ir tie papildomi generacijos galingumai bus reikalingi. Kitas aspektas, kad Lietuva yra sujungta su kitomis šalimis ir tos jungtys leidžia lanksčiau balansuoti srautus. Tie patys švedai manau lengvia ga;li reguliuoti hidro galingumus. O esminis tai, kad didžioji dalis ir Lietuvoje bus iš vėjo, ne saulės.

[MedinisStrazdas]

Taip, tas pasaugojimas veikia tik kol atsinaujinantys sudaro mažą dalį ir bendram balansui daug įtakos nedaro. Bet kaip Arunasx minėjo hidroelektrinės yra vienas efektyviausių reguliavimo variantų ir skandinavai gali balansuoti rinką. Aišku galima turėti atomines jėgaines ir jose balansuoti (techniškai galingumą reguliuoti nėra problemos, bet mažiau gaminant ir pelningumas mažėja, nes kaštai beveik visi statiniai).

[mskapss]

. Aišku galima turėti atomines jėgaines ir jose balansuoti (techniškai galingumą reguliuoti nėra problemos, bet mažiau gaminant ir pelningumas mažėja, nes kaštai beveik visi statiniai).

Kaip tik su aotminėm reguliavimu sudėtinga. Teko kiek anksčiau skaityti informacija, kad pvz. Ukrainoje balansavimui draudžiama naudoti atomines elektrines, išskyrus porą konkrečių reaktorių ir tai ganėtinai siaurose ribose. O dirbant reaktoriui ne savo "patogiame" režime atsiranda su fizika problemų (taip, Ignalinoje reaktoriai kiti nei PWR, bet), pvz buvo informacija, kad dešimtojo dešimtmečio pradžioje tam tikru laikotarpiu IAE buvo eksploatuojama minimaliu galingumu, dėl negalėjimo tiksliai kontroliuoti šilumnešio srauto buvo pažeistas tam tikras kiekis kuro elementų ir tai atsistojo į ženklią sąskaitą.
Kitas momentas, energijos savikaina atominėje iš bazinių generavimų yra kartais mažesnė nei šiluminių elektrinių, tai toks būdas yra vienas mažiausiai apsimokančių

[MedinisStrazdas]

Kaip tik su aotminėm reguliavimu sudėtinga. Teko kiek anksčiau skaityti informacija, kad pvz. Ukrainoje balansavimui draudžiama naudoti atomines elektrines, išskyrus porą konkrečių reaktorių ir tai ganėtinai siaurose ribose. O dirbant reaktoriui ne savo "patogiame" režime atsiranda su fizika problemų (taip, Ignalinoje reaktoriai kiti nei PWR, bet), pvz buvo informacija, kad dešimtojo dešimtmečio pradžioje tam tikru laikotarpiu IAE buvo eksploatuojama minimaliu galingumu, dėl negalėjimo tiksliai kontroliuoti šilumnešio srauto buvo pažeistas tam tikras kiekis kuro elementų ir tai atsistojo į ženklią sąskaitą.
Kitas momentas, energijos savikaina atominėje iš bazinių generavimų yra kartais mažesnė nei šiluminių elektrinių, tai toks būdas yra vienas mažiausiai apsimokančių

Nėra sudėtinga. Techniškai ten visai paprastas dalykas priklausomai nuo to kiek grafito (ar atitinkamuose reaktoriuose kito elemento) įstumi. Taip, nemažai kur yra draudžiama nes gi politikam išgirdus žodį atomas smegenys užtrumpina ir vienintelis galimas veiksmas yra panika. Šiaip nemanau ar verta pasakoti apie tai kad sovietiniai dizainai turėjo daug mažiau galimybių nei vakarietiški ar tuo labiau modernūs (ką turėtume jeigu būtume pirkę Hitachi reaktorių).

Su dabartinėmis kuro kainomis nėra pigesnio varianto nei atominė. Maža savikaina yra gerai šiaip, gal ką sumaišėte?

[mskapss]

Atominės paleidimo iki pilnos galios laikas yra matuojamas DIENOMIS, nesvarbu, kieno reaktoriai. po bet kokio sustabdymo kokias 3 paras reaktoriau iš fizikinės pusės negali įjungti (susikaupia jodas, kriptonas, tam tikrai atvejais samaris, kurie itin efektyviai sugeria neutronus ir jie tiesiog turi suskiliti.
Grafitas niekur nejuda, yra naudojami B-Cd strypai, dar (pvz. IAE buvo naudojamas kuras su papildomu susinaudojančiu elementu - Er).
Ant mažų galių VISI reaktoriai blogai dirba (dėl mažo neutronų srauto kaupiasi "nuodingi" trumpaamžiai elementai, kurie dirbant nominalia galia suskyla).
Esant dabartinei kainu strukturai, atomine apsimoka laikyti Full power, o ne mažinti jos galią.

[MedinisStrazdas]

Atominės paleidimo iki pilnos galios laikas yra matuojamas DIENOMIS, nesvarbu, kieno reaktoriai. po bet kokio sustabdymo kokias 3 paras reaktoriau iš fizikinės pusės negali įjungti (susikaupia jodas, kriptonas, tam tikrai atvejais samaris, kurie itin efektyviai sugeria neutronus ir jie tiesiog turi suskiliti.
Grafitas niekur nejuda, yra naudojami B-Cd strypai, dar (pvz. IAE buvo naudojamas kuras su papildomu susinaudojančiu elementu - Er).
Ant mažų galių VISI reaktoriai blogai dirba (dėl mažo neutronų srauto kaupiasi "nuodingi" trumpaamžiai elementai, kurie dirbant nominalia galia suskyla).
Esant dabartinei kainu strukturai, atomine apsimoka laikyti Full power, o ne mažinti jos galią.

Tai niekas nekalba apie pilną sustabdymą, o apie load balancing naudojant atominę 50-100% apkrovos tarpe. Ten reakcijos laikas yra matuojamas minutėmis ir yra gretesnis nei net dujinių jėgainių.

Atominę visada apsimoka laikyti full power nes jos kintantys kaštai yra niekiniai. Bet mes kalbame apie žalios energetikos balansavimą, kas savaime jau reiškia kad prioritetas yra ne maksimaliam pelnui.

[mskapss]

OK, pasiguglinau ir radau, tiesa, yra naudojama tam, dizaine tas turi buti numatyta, bet pagrindine problema, kad sutaupymai realiai nuliniai (kura vis tiek keiti kas tiek pat laiko), o pinigu gauni mažiau... Nors tai iš esmės problema labiausiai liečianti Prancūziją (nes ten 75% atominės, kitais atvejais ženkliai pigiau gesinti dujas, ar Kruonio analoga paleisti) Jau gal tada pigiau tiesiog isjungti ta vejo maluneli...
Yra ir istoriniai prancūzijos duomenys, kad hidroelektriniu galia dienos/savaites begyje buvo keiciama daug daugiau nei atominių
P.S. Baltarusijos AE gali veikti 100-80-100 galios lygio reguliavimo režimu, statomi rusiški reaktoriai jau gali ir 100-50-100 (dienos begyje)

[MedinisStrazdas]

OK, pasiguglinau ir radau, tiesa, yra naudojama tam, dizaine tas turi buti numatyta, bet pagrindine problema, kad sutaupymai realiai nuliniai (kura vis tiek keiti kas tiek pat laiko), o pinigu gauni mažiau... Nors tai iš esmės problema labiausiai liečianti Prancūziją (nes ten 75% atominės, kitais atvejais ženkliai pigiau gesinti dujas, ar Kruonio analoga paleisti) Jau gal tada pigiau tiesiog isjungti ta vejo maluneli...
Yra ir istoriniai prancūzijos duomenys, kad hidroelektriniu galia dienos/savaites begyje buvo keiciama daug daugiau nei atominių
P.S. Baltarusijos AE gali veikti 100-80-100 galios lygio reguliavimo režimu, statomi rusiški reaktoriai jau gali ir 100-50-100 (dienos begyje)

Bet nėra ko ten taupyti. kuras yra labai maža atominės jėgainės kaštų dalis. Didžioji kaštų dalis yra statinė (pastato priežiūrą ir nusidėvėjimas) ir todėl load balancing kaštų nekeičia, bet taip jis keičia pajamas nes dirbant 100% visą laiką pagaminsi daugiau energijos. Bet čia jau yra kitas klausimas, ar mes norime kad energetika neterštų gamtos, ar mes norima kiekvieną pelno centą išspausti.

Hydroelektrinės veikia kaip geras balancing (mūsų kruonis beje irgi naudojamas taip) dėl to kad gali rezervą nuleisti greičiau jeigu reikia elektors ir pristabdyti kai jos nereikia. Bet su hydro yra problema kad ji yra apribota geografiškai.

Jav reaktoriai gali veikti 100-50-100 režimu bet jiems tai draudžiama įstatymiškai. ^^

[mskapss]

Dėl taršos labai atviras klausimas - kai kuro atominė naudoja absoliučiai tiek pat (tau vis tiek reikia kas x dienu y kieki kuro pakeisti), tarša iš jos tokia pati, tai kuo tai skiriasi nuo vejo malunelio, is kurio tarsa irgi nepriklauso nuo jo apkrovimo?