Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[ZYKLON-B]

Daugiau nei prieš 10 metų jau buvo planuojama statyti 5-ą turbiną, bet kažkur stalčiuose viskas dingo. Šiaip čia gali būti "Lietuvos energijos" problema. Teko girdėt, kad jie tik eksploatuoja ir neinvestuoja, net būtinus eksploatacijai pirkimus atidėlioja. Matyt su tokia reputacija "Lietuvos energija" ne veltui pasikeitė pavadinimą

As irgi ta pati girdejau apie 5 bloka ir net vienas is mano geru pazistamu turejo daryti projektavyma ... bet visi mes zinom kad tai buva tik snekos

[Gator]

Taip pat laukiamas atsakymas iš Aplinkos projektų valdymo agentūros dėl saulės elektrinės įrengimo ant „Žalgirio“ arenos stogo. Planuojama, kad šis energijos šaltinis pagamintų beveik trečdalį energijos ir atsipirktų per ketverius metus.

Plačiau: https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...#ixzz65045FdRT

Ar tikrai jau per 4 metus saulės energija jau atsiperka?
Dar visai neseniai kalbėta, kad be paranos nelabai apsimoka, o čia jei jau per 4 metus atsiperka tai vos ne privalomai visiems reiktų įsirengti, kažkaip neįtikimai skamba toks geras atsipirkimas. Ar gal čia su kažkokiom paramom jie darys?

[Arunasx]

Renewable Power Generation Costs in 2018 https://www.irena.org/publications/2...-costs-in-2018

Costs from all commercially available renewable power generation technologies declined in 2018.The global weighted-average cost of electricity declined 26% year-on-year for concentrated solar power (CSP), followed by bioenergy (-14%), solar photovoltaic (PV) and onshore wind (both -13%), hydropower (-12%), geothermal and offshore wind (both -1%),the report finds.

[Arunasx]

Danijos „European Energy“ vėjo parkams pasirinko Raseinius, Anykščius ir Rokiškį https://www.vz.lt/pramone/energetika...ius-ir-rokiski

BNS anksčiau skelbė, kad bendrovė Lietuvoje planuoja statyti 500 MW galios vėjo jėgaines. Lietuvoje veikia daugiau nei 20 vėjo parkų, o bendra instaliuota jų galia siekia daugiau kaip 500 MW. „European Energy“ yra išvysčiusi daugiau kaip 1.000 MW vėjo ir saulės jėgainių. Šiuo metu ji stato parkus Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Italijoje, Brazilijoje ir Meksikoje.

p.s. nelabai įsivaizduoju, kad leistų statyti tokio galingumo, nes bendras suvartojimas yra 1200-1900 MW ir nestabilus generavimo šaltinis išderins viską ...

[ZYKLON-B]

Danijos „European Energy“ vėjo parkams pasirinko Raseinius, Anykščius ir Rokiškį https://www.vz.lt/pramone/energetika...ius-ir-rokiski
p.s. nelabai įsivaizduoju, kad leistų statyti tokio galingumo, nes bendras suvartojimas yra 1200-1900 MW ir nestabilus generavimo šaltinis išderins viską ...

Matyt Elektrenu 9 bloka reikes pastoviai laikyti standby rezime Siaip daug naudingiau vejo parkus juroje statyti nes ten pastoviai vejas.

[index]

Danijos „European Energy“ vėjo parkams pasirinko Raseinius, Anykščius ir Rokiškį https://www.vz.lt/pramone/energetika...ius-ir-rokiski
p.s. nelabai įsivaizduoju, kad leistų statyti tokio galingumo, nes bendras suvartojimas yra 1200-1900 MW ir nestabilus generavimo šaltinis išderins viską ...

Kruonio nepakaks?

[Arunasx]

Kruonio nepakaks?

Kruonis manau gali generuoti kokias porą valandų, ne ilgiau, o vėjo gali nebūti kelias dienas ar savaitę. O kai kada pūsti pastoviai savaitę. Tai vat ir klausimas iš kur paimti elektrą tą savaitę kai vėjo nėra, labai silpnas arba per stiprus, kai išjungia vėjo jėgaines.
Nors pagalvojau, kad ir dabar Lietuva pasigamina gal tik 30%, tai jei bus daugiau vėjo jėgainių, nelabai kas keisis, generacija ir taip ne pas mus. Tik dotacijoms bus pinigų daugiau ištaškyta per tuos gal 10 metų kol remia.

[Arunasx]

Vėjo jėgainės pernai pasiekė naują gamybos rekordą https://www.vz.lt/pramone/energetika...amybos-rekorda

2019 metais vėjo jėgainės Lietuvoje generavo 1,453 teravatvalandės (TWh) elektros – beveik 28% daugiau nei 2018 metais (1,139 TWh), remdamasi „Litgrid“ duomenimis pranešė asociacija. Pasak jos, 2019 m. rodikliai viršijo ir daugiau kaip 1,3 TWh gamybos rekordą 2017 m.. Lietuvoje šiuo metu veikia 23 vėjo parkai, jų bendra galia siekia 480 MW. Kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis iš viso instaliuota 533 MW galios.

Litgrid 2019 perdavė bendrai 10,277 TWh. https://www.vz.lt/pramone/energetika...angus-elektrai , reiškia vėjas 14%

[Lettered]

[Arunasx]

Manau tai nėra tikri duomenys. Realiai LT iš vėjo ir hidro gamina ~30% nuo visos gamybos, bet problema tame, kad pati pasigamina gal tik 25%. Neteigiu kad skaičiai tikslūs, bet esmė panaši.
Radau:

2019 m. galutinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje siekė 11,14 TWh. Vėjo jėgainėse pernai buvo pagaminta 1,45 TWh elektros energijos, o atsinaujinančių energijos išteklių gamyba bendrai sudarė beveik du trečdalius visos mūsų šalies generacijos. Lietuvoje pernai buvo pagaminta 3,64 TWh elektros energijos.

https://www.vz.lt/pramone/energetika...oreikio-augima
grafiką aukščiau gal reikia suprasti, kad LT padidėjo 6% gamyba iš saulės ir vėjo. Tada gal ir taip.

[pauliaK]

Manau tai nėra tikri duomenys. Realiai LT iš vėjo ir hidro gamina ~30% nuo visos gamybos, bet problema tame, kad pati pasigamina gal tik 25%. Neteigiu kad skaičiai tikslūs, bet esmė panaši.
Radau: https://www.vz.lt/pramone/energetika...oreikio-augima
grafiką aukščiau gal reikia suprasti, kad LT padidėjo 6% gamyba iš saulės ir vėjo. Tada gal ir taip.

Matyt, kad taip, nes Danija praktiškai pusę savo visos suvartojamos elektros energijos pasigamina vien iš vėjo jėgainių - geriausias rezultatas pasaulyje.

[Arunasx]

Pasaka apie saulės energijos naudą: ar tikrai pabaiga bus laiminga? https://www.vz.lt/pramone/energetika...a-bus-laiminga

Tačiau pasaulyje šios žaliosios pasakos laikas baigėsi jau prieš keletą metų: augantys saulės modulių atliekų kalnai įvardijami bomba, kuri gali tapti antrosios didžiausios klimato krizės priežastimi. Tiesa ta, kad maždaug 90% saulės, arba fotoelektrinių, modulių sudaro grūdintas stiklas, tačiau jis negali būti perdirbtas įprastu stiklui būdu, nes jame paprastai yra kadmio, švino, stibio, plastiko ir kitų toksiškų cheminių medžiagų. Neatsitiktiniai tiek JAV, tiek ir ES saulės modulių atliekų šalinimas įprastuose sąvartynuose vertinamas kaip netinkamas, nes toksinės medžiagos gali pakliūti į dirvožemį, gruntinius vandenis ir labai užteršti aplinką. Todėl ne vienoje šalyje saulės jėgainių atliekų šalinimas įvardijamas kaip atsakingas uždavinys, kurio sprendimų svarba kasmet vis didės. Pavyzdžiui, Tarptautinė atsinaujinančios energijos agentūra (International Renewable Energy Agency) dar 2016-aisiais įvertino saulės baterijų atliekų kiekį. Tuo metu jų sukauptas kiekis sudarė apie 250.000 tonų. Be to, prognozuojama, kad iki 2050 metų šis atliekų kiekis gali išaugti iki 78 mln. tonų. Vis dėlto technologijų ekspertai pasaulyje atkreipia dėmesį, kad perdirbti tokias atliekas ir iš jų išgauti naudingas medžiagas šiandien yra brangiau nei panaudoti naujas, išgaunat jas iš pirminių šaltinių. Vadinasi, jei šių atliekų perdirbimą patikėtume rinkos dėsniams, niekam nerūpėtų jas perdirbti.

jau buvo rašyta, kad senų vėjo jėgainių atliekos taip pat darosi galvos skausmas kitose šalyse ir kyla "atsitiktinių" gaisrų savartynuose grėsmė kaip buvo prieš porą metų Lenkijoje suvežtuose iš kitų šalių.

[Creatium]

Bet reikia lygint. Kokios ir kiek susidaro atliekų iš kitų energijos gavybos būdų? Galbūt yra švariau turėti milijonus tonų sandėliuojamų saulės jėgainių atliekų, negu į orą išmesti tiesioginius CO2? Arba turėti radioaktyvių atliekų kapinynus? Būtų išties įdomu pamatyti tokią analizę.

[pauliaK]

Man pasidarė įdomu kiek ilgai saulės kolektoriai tarnauja. Labai greita Google paieška sako:

How Long Do Solar Panels Last? 25 years (or longer). This is the industry standard warranty from Tier 1 manufacturers. In reality, solar panels can last quite a bit longer than that: the warranty typically guarantees panels will work above 80% of their rated efficiency after 25 years.

Panašu, kad dauguma išmetamų senų kolektorių yra dėl to, kad nauji yra daug daug efektyvesni ir tiesiog apsimoka ekonomiškai senus pakeisti naujais, bet ne todėl, kad seni nebeveikia. Galbūt vietoj to kad išmetus būtų galima juos būtų padovanoti kam nors Afrikoje, kur apskritai yra žmonių vis dar gyvenančių be elektros energijos namuose. Suprantu, kad nuvežti iki artimiausio savartyno yra pigiau nei transportuoti į kitą žemyną, bet taip būtų galima tiems kalnams panaudotų kolektorių suteikti antrą gyvenimą ir juos sėkmingai naudoti dar mažiausiai kokį dešimtmetį ar ilgiau. Tik pamąstymas...

[themanual]

Man pasidarė įdomu kiek ilgai saulės kolektoriai tarnauja. Labai greita Google paieška sako:



Panašu, kad dauguma išmetamų senų kolektorių yra dėl to, kad nauji yra daug daug efektyvesni ir tiesiog apsimoka ekonomiškai senus pakeisti naujais, bet ne todėl, kad seni nebeveikia. Galbūt vietoj to kad išmetus būtų galima juos būtų padovanoti kam nors Afrikoje, kur apskritai yra žmonių vis dar gyvenančių be elektros energijos namuose. Suprantu, kad nuvežti iki artimiausio savartyno yra pigiau nei transportuoti į kitą žemyną, bet taip būtų galima tiems kalnams panaudotų kolektorių suteikti antrą gyvenimą ir juos sėkmingai naudoti dar mažiausiai kokį dešimtmetį ar ilgiau. Tik pamąstymas...

Ne tik transportavimas yra problema, bet reikalinga ir papildoma įranga. Jei jos nereiktų senąsias paneles turbūt paliktų veikti, nes laisvos žemės netrūksta net ir Kalifornijoje. O dabar atnaujinant saulės jėgaines daug kur pakanka tiesiog atnaujinti paneles.

Kalbant apie perdirbimą tai čia labiau sliekų ieškojimas, tos pačios bėdos kaip ir su daugeliu kitų medžiagų, jeigu nori perdirbti 100%. Tiesiog žalioji industrija pati iš savęs atsakingiau į tai žiūri ir atviriau kalba apie iššūkius; tuo pačiu ir konkurentai drąsiau baksnoja pirštais, kai buvo nulaipdinti nuo balto arklio ir dabar jau perėjo prie pozicijos, kad mes bent neapsimetinėjam būdami žaliais.

[Arunasx]

KTU sukūrė naują medžiagą saulės elementams, pirmą licenciją pardavė japonams https://www.vz.lt/technologijos-moks...rdave-japonams

Lietuvių ir vokiečių mokslininkai drauge sukūrė gerokai efektyvesnius nei rinkoje esantys saulės elementus. Rekordą leido pasiekti Kauno technologijos universitete (KTU) sukurta nauja medžiaga. Pirmoji jos gamybos licencija jau parduota Japonijos bendrovei. Lietuvos gamintojai dar neskuba. Skaičiuojama, kad lietuvių ir vokiečių mokslininkų sukurtas saulės elementas elektros energija paverčia 29,15% šviesos. Šiandien rinkoje paplitusių monokristalinio silicio elementų efektyvumas tesiekia apie 20%.

[Romas]

Elektra Suomijoje pirmąkart tapo nemokama

Alternatyvių elektros gamybos pajėgumai, tad ir kaina, nėra tolygūs. Todėl svyruoja ir kaina. Kartais ji būna netgi mažesnė už nulį.

Neigiama elektros kaina, tapusi įprastu reiškiniu Vokietijoje ir Danijoje, užfiksuota ir gerokai šiauriau esančioje Suomijoje, ir be to – žiemą. Tai yra viena iš alternatyvios energetikos vystymo pasekmių (...)

Vasario 10-osios minimumą lėmė anomaliai šiltas žiemos oras, vartojimo sumažėjimo dėl popieriaus ir celiuliozės kombinatuose vykstančių streikų ir didžiausio vėjo jėgainių pajėgumo pasiekimo dėl Suomiją pasiekusio ciklono (...)

Pagrindinė neigiamų kainų priežastis yra spartus alternatyvios, ypač – smarkiai nuo orų priklausančios saulės ir vėjo, turinčių aiškius gamybos pikus – energetikos vystymas Europoje. Tokiomis sąlygomis menkai manevringoms „bazinėms“ šiluminėms ir branduolinėms jėgainėms saugiau ir, apibendrinus, pigiau, dirbti „į minusą“, užuot mažinus galią.

https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...kama-13792861/

[Romas]

Apie atsinujinančius energijos išteklius yra viena tema su žodžiu "Lietuvoje"
Gal reikės atskirų temų Lietuvai ir pasauliui (jei reikia dviejų temų)

[digital]

Apie BOD:

Šiandien galiu pasakyti tik skaičius: paskutinis vėjo aukcionas Lietuvoje – 3,8 ct/kWh, be jokių subsidijų. O šiandien elektrą iš „Nord Pool“ užpirkinėjame už vidutiniškai 5,5 centų. Šiandien mūsų debesuotoje Lietuvoje saulė energiją esame pajėgūs gaminti už 5,2–5,6 cento, už dešimties metų mes gaminsime už 3 centus. Taip sakau, nes matau pažangą. Šiandien bet kokia atominė elektrinė, įskaitant ir utilizavimo kaštus, negali gaminti už mažesnę nei 7 centų savikainą, nes tai – neįmanoma, nebent ji yra dotuojama.

– Kodėl pasirinkote būtent saulę? Čia atsitiktinumas ar planas?

– Čia konversija. Mes pradėjome nuo kompaktinių diskų prieš. 22 metus. Kompaktinis diskas – gana sudėtingas įrenginys. 2008 metais, kai buvo klausimas, kur link mums judėti, supratau, kad internetas, „TeleSoneros“ atėjimas, nauji spartūs tinklai, sodins duomenų rinką. Buvo pastebima, kad muzika ir filmai eis internetu. Ir tuomet visi kartu su kolegomis sprendėme, kur yra mūsų stiprybė. Buvo įmonės Europoje, kurios toliau tęsė tą patį, o šiandien jų jau nebėra.

Mes supratome vieną dalyką – esame plonasluoksnių dangų specialistai.Kompaktinis diskas yra dengiamas plona danga, kuri yra it tam tikrų medžiagų nusodinimas. Mes tikrai esame tos plonos dangos specialistai. Nes kiekvieną diską šia plona danga mes padengiame per 3,2 sekundės. Be to, šitas nusodinimas yra 6 žingsniai iš 9, gaminant saulės elementą. Taigi pereinant į saulės elementų gamybą, mes pernešėme daugiau nei 60 proc. savo žinių.

O vienas forumietis pastoviai melavo, kad nieko jie negamina, tik kiniškus modulius perparduoda.

[Arunasx]

Nustebino 2 aspektai: apart numatomos 3 cnt elektros savikainos, taip pat ir tai:

Perdirbant mūsų pačių gaminamus modulius, 96 proc. jų atgauname atgal. Po 50 metų tarnavimo laiko, ir 96 proc. atgaunam atgal, perdirbam ir toliau leidžiam į gamybą.

p.s. 50 metų ekploatacija man skamba nelabai įtikinama.