Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Arunasx]

Portugal runs for four days straight on renewable energy alone

https://www.linkedin.com/pulse/portu...yr%2FHjw%3D%3D

[Arunasx]

Aukščiausios Lietuvoje vėjo jėgainės – „Achemos grupės“

Kunigiškių vėjo parkas per metus planuoja pagaminti 27 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Anot Mindaugo Juodžio, vadovaujančio „Achemos grupės“ atsinaujinančios energetikos įmonėms „Renerga-1“ ir „Renerga“, šiame parke gaminamos elektros supirkimo kaina siekia 5,6 ct/kWh. „Mūsų žiniomis, tai šiuo metu tebėra mažiausia kilovatvalandės kaina šalyje“, – koncerno pranešime cituojamas p. Juodis.
Užbaigus šiuos tris stambius vėjo energetikos projektus praėjusiais metais buvo pasiekta Lietuvos įstatymuose numatyta 500 MW suminės vėjo elektrinių galios riba. Šiuo metu sprendžiama, ar kvota vėjo energetikai bus padidinta.
2017 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos vėjo jėgainėse pagaminta 633 gigavatvalandžių (GWh) elektros, tai 53% visos šalyje pagamintos elektros. 2016 m. per pirmą pusmetį vėjo jėgainės elektros pagamino 39% mažiau (sugeneruota 456,7 GWh), o 2015 m. – dvigubai mažiau (297,5 GWh).

http://www.vz.lt/energetika/2017/08/...achemos-grupes
p.s. esamu momentu didmeninė kaina FI, EE, LV, LT zonoje yra 5 ct/kWh. Sakyčiau labai padorus skirtumas, nepermokama 4x kartus kaip pirmiesiems bokštams.

[Arunasx]

Vėjo jėgainių pagamintos elektros apimtys ūgtelėjo daugiau nei trečdaliu
http://verslas.lrytas.lt/energetika/...daliu-3119565/

[Arunasx]

Prezidentė: Lietuvos ir Liuksemburgo susitarimas – pirmas toks Europoje

Anot prezidentės, Lietuva jau viršija numatytus reikalavimus: „Jau dabar atsinaujinančios energijos turime beveik 25 proc. Vėliau sieksime ir 30 proc. Tai daug daugiau negu nustatyti minimalūs reikalavimai Europoje.“ D.Grybauskaitė priduria, kad Liuksemburgas, maža šalis, tokių galimybių neturi, todėl dalis kvotos bus parduota. „Tuos pinigus, kuriuos gausime, daugiau kaip 10 mln. eurų, panaudosime tolesnei atsinaujinančios energetikos plėtrai Lietuvoje. Matome, kad galime ne tik tikėtis pagalbos iš kitų, bet galime tokia įdomia forma (tai bus pirmas toks europinis susitarimas) padėti Liuksemburgui ir naudingai panaudoti lėšas. Taigi matome visą spektrą bendradarbiavimo galimybių“, – sako šalies vadovė.

https://www.15min.lt/naujiena/aktual...poje-56-872746

[Arunasx]

Prognozuoja rekordinį elektros suvartojimą

Lietuvoje 70% suvartotos elektros buvo importuota. Didžiausia dalis – 37% – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos. 29% – per „NordBalt“ jungtį iš Švedijos, 5% – per „LitPol Link“ jungtį iš Lenkijos, o likusi dalis – iš trečiųjų šalių.
Bendra Lietuvos elektrinių gamyba nepakito ir sudarė 2,74 TWh. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių augo iki 1,688 TWh ir sudarė 62% visos Lietuvos elektros energijos gamybos.
Hidroelektrinės pagamino 24% daugiau elektros energijos, o vėjo elektrinės - 32%. Šiluminės elektrinės pagamino 35% mažiau ir sudarė 23% vietos gamybos.

https://www.vz.lt/energetika/2017/11...os-suvartojima

[Arunasx]

Vėjo jėgainės didina gamybos apimtis – spalį pasiektas visų laikų rekordas

https://verslas.lrytas.lt/energetika...ordas-3534887/

[Arunasx]

Danijos sėkmės istorija: vėjas gamins pusę šalyje sunaudojamos elektros

Vėjo energetikos plėtra šalyje truko ne vienus metus – sprendžiant technologinius klausimus, plėtros galimybėmis turėjo patikėti ir mūsų inžinieriai. Pavyzdžiui, buvo labai svarbu rasti sprendimą, kad kitos šalyje veikiančios jėgainės taptų lanksčios, kad būtų galima lengvai reguliuoti jų darbą ir nesant poreikio gamybą jose sumažinti iki minimumo. Dėl šios priežasties, pasakodami apie savo patirtį kitoms šalims, norinčioms integruoti daugiau vėjo į elektros energijos gamybos sistemas, visuomet patariame kartu dėlioti tiek generacijos, tiek ir tinklų vystymo planus. Prieš pradedant aktyviai investuoti į naują generacijos etapą, svarbu turėti tiek reikalingus tinklus, tiek ir patogius visos sistemos valdymo įrankius.

https://gamta.lrytas.lt/eko/2017/11/...ktros-3644374/

[jpou]

Danijos sėkmės istorija: vėjas gamins pusę šalyje sunaudojamos elektros

https://gamta.lrytas.lt/eko/2017/11/...ktros-3644374/

Danijose sekmes istorija - brangiausia elekta vartotojams Europos Sajungoje:


Bazine kaina - viena maziausiu ES, bet VIAP'as, is kurio finansuojami vejo malunai, padaro kaina didziausia.

[Arunasx]

Tą tikrai suprantu, antraštė žurnalistų. Ir ypač kai nėra vėjo visai kaip būna Lietuvoje, kai vėjo jėgainės duoda 1MWh vietoje 500MWh

[Arunasx]

Kaip turėti daugiau vėjo energijos, bet ne brangiau?

https://www.vz.lt/energetika/2018/01...et-ne-brangiau

[Arunasx]

Vėjo elektrinės pernai pagamino rekordinį elektros energijos kiekį

Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai praėjusiais metais pagamino didžiausią elektros energijos kiekį per visą šalies vėjo energetikos istoriją. Gamybos apimtys pernai, palyginti su 2016 m., ūgtelėjo apie 20 procentų, teigiama pranešime spaudai.

http://www.lrt.lt/naujienos/ekonomik...nergijos-kieki

[Sula]

Šilumininkai panikuoja: nebeliko biokuro – šildymas rudenį brangs ketvirtadaliu

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1006560?copied

Gasdina ne kaina, o pavojus išeksploatuoti "pigios" biomasės iš gamtos.
Kažkada buvo nuogastaujama, kad yra pavojus pritrūkti biokuro, kai jis taps naudojamas labai plačiai. Skaičiuota, kad šaltesnę žiemą per dieną gali būti sudeginamas 10 ešelonų (500 vagonų) biokuro ekvivalentas vien didžiausiose katilinėse. Teoriškai tiek biokuro Lietuvoje lyg ir yra, tačiau miškai gali būti gerokai "iškuopti". Beje, todėl aš esu abiem rankom už nerūšiuojamų komunalinių atliekų deginimą.

[Aleksio]

Kažkada buvo nuogastaujama, kad yra pavojus pritrūkti biokuro, kai jis taps naudojamas labai plačiai. Skaičiuojama, kad šaltesnę žiemą per dieną gali būti sudeginamas 10 ešelonų (500 vagonų) biokuro ekvivalentas vien didžiausiose katilinėse. Teoriškai tiek biokuro Lietuvoje lyg ir yra, tačiau miškai gali būti gerokai "iškuopti". Beje, todėl aš esu abiem rankom už nerūšiuojamų komunalinių atliekų deginimą.

LG gali be problemų atvežti į Lietuvą nors ir 30 ešelonų malkų iš Belarusijos.

[sankauskas]

Ar kas nors yra pasistatęs saulės jėgainę ant stogo? Galvoju gal statyti kokius 3-5 kw jėgainę, su dabartinėm kainom + subsidija atrodo visai nebloga investicija.

[Sula]

Ar kas nors yra pasistatęs saulės jėgainę ant stogo? Galvoju gal statyti kokius 3-5 kw jėgainę, su dabartinėm kainom + subsidija atrodo visai nebloga investicija.

Kiek aš skaičiavau, tai iš esmės neapsimoka. Nebent įrenginėti kuo labiau galingesnę (per visą stogą ~10kW) arba jei yra problemų su tiekimu iš elektros tinklų, ateityje - gal krauti elektromobiliui.

[sankauskas]

Kiek aš skaičiavau, tai iš esmės neapsimoka. Nebent įrenginėti kuo labiau galingesnę (per visą stogą ~10kW) arba jei yra problemų su tiekimu iš elektros tinklų, ateityje - gal krauti elektromobiliui.

Na, turiu 156 kvadratus stogo, žiūrinčio tiesiai į pietus. Reikės gal pasiuntinėti užklausimus tuo užsiimančioms įmonėms ir pasidomėti pasiūlymais.

[kutas]

Na, turiu 156 kvadratus stogo, žiūrinčio tiesiai į pietus. Reikės gal pasiuntinėti užklausimus tuo užsiimančioms įmonėms ir pasidomėti pasiūlymais.

Priklauso nuo to, kokie metiniai el. energijos poreikiai. Mes skaičiavome, kad esant dabartinėms ir el. energijos ir įrangos kainoms 3kW elektrinė išeitų į pliusą geriausiu atveju po 11 m. (su 25% parama) arba 15 m. (be paramos). Didesnio el. energijos poreikio tiesiog neturime (3000 kWh/annum šiaip jau irgi ant ribos), o perteklinė energija Lietuvoje nesuperkama. Jeigu būtų šilumos siurblys, elektromobilis - 9kW elektrinė į pliusą išeitų po 9 metų (su parama). Ar tai greitai, ar ilgai priklauso nuo to kaip vertinsite el. energijos kainos augimo tikimybę, elektrinės ilgaamžiškumą, galimybę susigrąžinti investuotas lėšas, jeigu nuspręsite namą parduoti. Taigi stogo plotas dar ne viskas.

Kadangi el. modulių kaina pastaruoju metu sparčiai krenta, mes nutarėme neskubėti. Taip pat palaukti, kol atsiras daugiau vietinės patirties.

[Arunasx]

Čerpių nebereikės: Lietuvos stogus viliasi užkariauti grūdinto stiklo saulės moduliais https://www.15min.lt/verslas/naujien...is-663-1015938

Grūdinto stiklo modulis, pasak jo, kainuoja apie 55 centus už vatą galios (W) – 300 W modulis atsieitų apie 165 eurus. Idealiomis sąlygomis toks modulis kilovatvalandę elektros pagamintų per kiek daugiau nei tris valandas. „Kai turime stiklas–stiklas variantą, toks modulis labiau atsparus aplinkos poveikiui ir per ilgą laikotarpį prarandama mažiau galios. Antras jų išskirtinumas – pritaikomumas. Mūsų stiklas–stiklas modulis tinkamas integruoti į pastatus, ir ką mes šiuo metu gana plačiai parduodame – tai pakeičiame stogo dangą stiklas-stiklas moduliais“, – sako J.Denafas ir patikina, kad netgi po 30 metų saulės modulis gali patiekti apie 90 proc. pirminės galios.
Jis pažymi, kad įprasti moduliai pigesni – apie 30 centų už 1W galios. „Vasaros metu tikrai galima tikėtis netoli tos galios, kuri yra išmatuota, nes šviesos kiekis maždaug ir būna tame lygmenyje. Aišku, žiemos metu, rudenį, mes stebime ir savo saulės elektrinės veikimą, gamyba krenta ir lieka 10-20 proc., jei yra visiškai apsiniaukusi tamsi diena. Bet ji vis tiek dirba, ir gamina, nėra, kad išsijungia“, – patikina J.Denafas. Jis patikina, kad kruša tokių stogų iš saulės modulių nesuskaldys. „Garantija nėra mūsų sugalvota, viskas yra sertifikuojama. Visuomet siunčiame modulių partiją į laboratoriją Vokietijoje, ten jie praeina nemažai degradavimo testų: klimato kameros, temperatūra, šaltis, drėgmė, įvairūs mechaniniai testai, juos lanksto, daužo, žiūri kaip atsparūs krušai. Iš ledo gabaliukų šauna ir žiūri, ar atsparus krušai, ar neskyla stiklas, ar neskyla saulės elementas viduje“, – sako J.Denafas.

[Arunasx]

Manau reklaminis straipsnis, net autoriaus nėra.
Klaipėdietė pati pasigamina elektros, nors įrangai neišleido nė cento https://www.lrytas.lt/bustas/pasidar...cento-7428354/

[Arunasx]

Kauno hidroelektrinėje planuoja įrengti energijos kaupiklį https://www.vz.lt/energetika/2019/01...gijos-kaupikli

AB „Lietuvos energijos gamyba“ Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje planuoja diegti 1 MW galios energijos kaupiklį. Sėkmingai įgyvendinus hidroelektrinės ir kaupiklio sinergijos projektą, tai būtų pirmoji tokio tipo inovacija, o kaupiklis – vienas didžiausių Baltijos šalyse. Didelės galios (20 MW) ličio jonų energijos kaupikliai jau spėjo išpopuliarėti JAV, Australijoje ir dalyje Vakarų Europos šalių. Augant sisteminių paslaugų poreikiui Baltijos šalyse, ateityje energijos kaupiklio technologiją būtų galima pritaikyti daug galingesniems Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatams.
„Kaupiklio technologija leistų modernizuoti Kauno HE ir praplėsti Lietuvoje jau veikiančios infrastruktūros galimybes bei prisidėti prie Baltijos šalių elektros sistemų stabilumo įgyvendinant sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais projektą.