Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Al1]

Ar iš viso kada nors buvai prie vėjo elektrinės???

[Creatium]

Buvau buvau.. buteliuke buvęs vanduo pradėjo degti, plaukai pasistojo, o visos tuo metu kuprinėje buvusios vištos pastipo.

[Al1]

Aišku, aišku. Užuot čia paistalus rašęs, nuvažiuok. O jei rimtai, tai atsinaujinanti elektros energija yra parazitas, išpučiantis kainas vartotojui net 16 proc. kai jos pačios indėlis į suvartojimo balansą menkas. O jei bus didesni, tai ta procentinė dalis bus dar didesnė.

[ViR2]

Al1, ar pats esi buves prie jegaines?
vejo energetika siuo metu yra pigiausia energijos rusis gaminama Lietuvoje, uz kuria mokama 30ct mazosioms elektrinems. O didziosios elektrines per aukciona parduoda po 24,5ct. Is kur tas 16proc?

Saltinis

Uz Lietuvos Elektrines pagaminama energija mokama po 49ct, kas yra 63proc. daugiau uz betkokia vejo energija. Vel... Kur tie 16proc?



O cia skirta apsisviesti

[Al1]

Jei nebūčiau buvęs, nerašyčiau. Iš tų 16 procentų vartotojo tarife ir superka tą vėjo ir ne tik vėjo (saulės elektrą juk superka už litą su viršum) energiją. Kas dėl Elektrėnų, tai į tą tarifą įskaičiuotos visų metų Elektrėnų elektrinės išlaikymo išlaidos. Tiesiog ji dirba minimaliai, bet jos pagaminama energija superkama maksimaliu tarifu, kuris garantuoja elektrinės eksploataciją ir palaikymą. Taigi, jei ji dirbtų arti pilno pajėgumo, elektros energijos savikaina tikriausiai nesiektų ir 30 centų. Blogiausia, kad viskas daroma ne remiantis ekonominiais kriterijais, bet politika. Bet kokia kaina "atsisakyti" "priklausomybės" nuo Rusijos. Kai tuo tarpu ES tik ją didina, nes kito kelio tiesiog nėra. Tie visi vėjo malūnėliai, saulės energetika tai tik žaisliukas, negalintis užtikrinti realių poreikių ir pasiekus 20 proc. gamybos ribą ši energetika sustos, nes ji neužtikrina ir stabilaus elektros energijos tiekimo nepriklausomai nuo paros, metų laiko ar orų pokyčio... Vokietija prieš metus atsisakė ne tik saulės energetikos plėtros, bet ir vėjo energetikos plėtros. Nes vėjo jėgainės išbalansuoja elektros sistemą, o didelių vėjų metu vėjo pagaminta elektros energija net nesuperkama (savininkams mokamos kompensacijos) - taip smarkiai tuo metu išbalansuojama elektros sistema...

[Rijikas]

Jei nebūčiau buvęs, nerašyčiau.

Tai visgi vištos kuprinėje išstipo?

Iš tų 16 procentų vartotojo tarife ir superka tą vėjo ir ne tik vėjo (saulės elektrą juk superka už litą su viršum) energiją.

Tai daroma dėl globalistų išmįslo, pavadinto "ekologija". Ekologija kainuoja

Bet kokia kaina "atsisakyti" "priklausomybės" nuo Rusijos.

Tai manau čia nelaimingiausias ir esi, kad visi taip Rusijos nemėgsta. O nemėgsta todėl, kad nepatikimi ir monopolistiški. Tegul tavo Rusija ne gyvena iš energijos eksporto, o susikuria stiprią vidaus ekonomiką ir rija savo pačios energiją.

Tie visi vėjo malūnėliai, saulės energetika tai tik žaisliukas, negalintis užtikrinti realių poreikių ir pasiekus 20 proc. gamybos ribą ši energetika sustos

Į energetiką žiūri iš sovietinio taško, maždaug "turi būti viena elektrinė visai valstybei" (ala viena kuro siurbliukų gamykla didžiulei valstybei). Šiuolaikinė energetika pagrįsta diversifikavimu (kaip ir pasaulis nudažytas vaivorykštės spalvom): jei viena energijos rūšis patiria štilį, įsijungia kitos, ir taip garantuojamas pastovus energijos tiekimas (o ne dėl to, kad Rusija yra baisi). Tai ir tie 20% yra gerai, ir beje tai reiškia, kad kitų (neekologiškų) išteklių galima suvartoti 20% mažiau. Atkreipsiu dėmesį, kad energiją galima kaupti, t.y. jei staiga vėjo energijos per daug, tai mes turime Kruonį, kur galima pakelt su ta pertekline energiją vandenį ir nuleist tada, kada vėjo pakankamai nebus.

Vokietija prieš metus atsisakė ne tik saulės energetikos plėtros, bet ir vėjo energetikos plėtros

Šaltinis? Aš radau va ką, kas rodo gamybos galimybių didėjimą nepaisant "plėtros atsisakymo":
Beje wikipedija rašo, kad Vokietijoje ir toliau ieškoma vėjo energijos plėtros krypčių, ypač keliant jėgaines į jūrą, kur stipresni bei pastovesni vėjai

[TH1]

Haha.. Kremliaus sunys loja, bet karavanas jau pajudejo ir jo nebesustabdys, kad ir kiek pagaliu kaisiotu. Laivas pastatytas, kabeliai tiesiami, biokuras isisavinamas, malunai dygsta po truputi. Nebesigauna prievartaut ir 500 zaliu uz dujas reikalaut

[Aleksio]

Dar vienas frontas prieš vėjo elektrines: http://www.delfi.lt/verslas/energeti....d?id=65255858
Tai jau tampa nejuokinga.

[VNS]

Dar vienas frontas prieš vėjo elektrines: http://www.delfi.lt/verslas/energeti....d?id=65255858
Tai jau tampa nejuokinga.

Būtų įdomu pažiūrėt viešinimo procedūras. Nes parašymas, kad seniūnijoje kabančio skelbimo niekas neskaito, nereiškia, kad procedūros pažeistos. Tokie įstatymai. Pvz. Kiek skaitančių skelbimus apie teritorijų planavimą savivaldybių interneto svetainėse?

[Arunasx]

Šią žiemą biokuras bus pigesnis
Įsibėgėjus biokuro katilinių pasirengimui šildymo sezonui, specialistai prognozuoja, kad šią žiemą, lyginant su praėjusia, biokuro kainos vidurkis bus apie 30 litų mažesnis ir sieks apie 657 litų už toną naftos ekvivalento (tne). Praėjusį šildymo sezoną VKEKK duomenimis biokuras vidutiniškai kainavo 687 Lt/tne.
Antradienio, rugpjūčio 19 d., „Baltpool“ biokuro biržos aukcione sudaryta sandorių už 1,4 mln. litų. Iš viso rugpjūtį vykusiuose aukcionuose parduota kuro už 5,9 mln. litų – tai beveik pusė 2014 metų „Baltpool“ biržos apyvartos (iki rugpjūčio ši suma siekė apie 8,4 mln. litų).
„Pasirengimo šildymo sezonui banga jau nusirito per visą Lietuvą. Jei anksčiau pastebėtas pagyvėjimas Alytaus ir Vilniaus apskrityse, kur biokuro pasiūla mažesnė, šiame aukcione aktyviausios buvo Klaipėdos ir Kauno apskričių katilinės“, – informavo Energijos išteklių biržos “Baltpool” generalinė direktorė Laura Žalaitė.
Įsivyravus sandoriams, kurie sudaromi šildymo sezonui, ryškėja būsimos kainos. Manoma, jog biokurą biržoje įsigiję dalyviai spalio-kovo mėnesiais už jį vidutiniškai mokės 657 Lt/tne, t.y. apie 30 litų mažiau nei praėjusį sezoną mokėta visoje Lietuvoje, kai biokuro birža dar buvo neaktyvi. Vien tik faktas, jog augant biokuro paklausai bei išliekant aukštoms žaliavos kainoms miškų urėdijose stebime kad ir nedidelį kainų mažėjimą, yra labai pozityvus signalas rinkai.“, – sako L. Žalaitė.
Biokuro biržos atstovė pažymi, kad biržos kainos išlieka konkurencingos. Remiantis neseniai paskelbtais VKEKK duomenimis liepą vidutinė rinkos biokuro kaina, kuri daugiausia priklauso nuo dvišalių kontraktų kainų, buvo net 100 litų didesnė nei biokuro kaina, už kurią buvo tiekiamas kuras pagal biržoje sudarytus sandorius (atitinkamai 629Lt/tne ir 528Lt/tne).
Iš viso antradienio aukcione įvyko 9 sandoriai. Didžiausias sandoris sudarytas Kauno apskrityje, kur biokuro nupirkta beveik už 0,5 mln. litų. Už mažiausią biokuro kainą (530 Lt/tne) sudarytas sandoris, kurio tiekimas bus vykdomas rudenį, brangiausiai – 680 Lt/tne – biokuras bus tiekiamas žiemą.

http://www.15min.lt/naujiena/verslas...nis-664-447795

Tiesioginiai sandoriai yra su otkatu. Panašus aferų atvejis yra kai Vilniaus šilumos tinklai perka iš savo grupės įmonės visokį kombinuotą kurą, kurio kainų nelabai galima palyginti, nes nėra aišku kas tai, iš ko susideda. Tada savivaldybei ir kainų komisijai rodo atseit didelę savikainą ir gauna leidimą veikti su atseit nedideliu pelningumu. O visas pelnas išplaunamas per kitą įmonę.

p.s. o šiaip džiugiausia, kad iš tų pinigų putleris b..į gauna, ne taip kaip už dujas ir naftą. Iš esmės pinigai pasilieka Lietuvoje, nebent kokias medžio atliekas vežtų iš Baltarusijos, kuo labai abejoju.
Aišku apimtys nedidelės, bet didės tikrai.

Ir naujas straipsnis tai pačiai temai:
Šilumininkams birža – piktoji pamotė
Vyriausybė sugriežtino šilumos gamybai skirto biokuro įsigijimo tvarką, tačiau suinteresuotieji rinkos dalyviai randa naudingų teisinių landų, kaip išvengti privalomos prekybos biržoje.

„Stiprėjanti konkurencija tarp tvirtėjančių biokuro rinkos dalyvių, mūsų nuomone, turėtų sušvelninti kasmet pastebimą nerimo lūkesčių efektą, kuris, artėjant šilumos gamybos sezonui, kilsteli biokuro kainas“, – VŽ sako Laura Žalaitė, UAB „Baltpool“ biržos generalinė direktorė. Tačiau, specialistų požiūriu, šią žiemą, palyginti su praėjusia, biokuro kainos vidurkis gali būti 30% mažesnis ir gali svyruoti apie 657 Lt už naftos tonos ekvivalentą (Lt/tne).

Ponios Žalaitės teigimu, rinka gavo pozityvių signalų – nors biokuro paklausa auga ir miškų urėdijose vyrauja aukštos žaliavos kainos, artėjant šildymo sezonui kainos kad ir nedaug, bet mažėja. Šią savaitę įvykusioje „Baltpool“ prekybos biokuru sesijoje, Alytaus prekybos zonoje už populiariausios biokuro rūšies – smulkintų skiedrų – 1 tne buvo mokama nuo 558 iki 665 Lt. Rugpjūtį vykusiuose aukcionuose parduota daugiau nei 6 mln. Lt vertės kuro – tai beveik pusė 2014 m. „Baltpool“ biržos apyvartos (iki rugpjūčio ši suma siekė apie 8,4 mln. Lt).

Pernai rugpjūtį vidutinė medienos kilmės biokuro kaina siekė 519 Lt/tne, 2012 m. – 668 Lt/tne, 2011 m. – 747 Lt/tne.

Plačiau: http://vz.lt/article/2014/8/29/silum...piktoji-pamote

[Arunasx]

Programuoja konfliktą

Liepą Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 277, sugriežtinusį prekybos biokuru, skirtu šilumai gaminti, taisykles. Dokumentas reikalauja, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. šilumos gamybos įmonės, skelbiančios biokuro viešųjų pirkimų konkursus, užtikrintų tokius išankstinius reikalavimus, kurie sudarytų sąlygas konkurse dalyvauti ne mažiau kaip septyniems pretendentams.

Vyriausybė sugriežtino biokuro pirkimo taisykles dėl didelės rinkos dalyvių koncentracijos (trims didžiausiems tiekėjams tenka daugiau nei 71%).

Nuo kitų metų įsigalios dar vienas papildomas Energijos išteklių rinkos įstatymo reikalavimas biokuro pirkėjams mažiausiai 30% šilumos gamybai naudotino biokuro pirkti biržoje (šiemet minimalus reikalavimas siekė 10%). Tačiau kitas šio įstatymo straipsnis nurodo, kad privalomo minimalaus biokuro pirkimo per biržą prievolė netaikoma, „jeigu energijos išteklių biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamos biokuro rūšies kiekio (...) arba kitais būdais įsigyti biokurą yra ekonomiškai naudingiau“.

Kai kurių VŽ kalbintų rinkos ekspertų požiūriu, tai yra įstatymo landa arba prielaida rinkos dalyviams landą praplėsti, nes Vyriausybės nutarimu patvirtintos kuro pirkimo taisyklės nenurodo konkrečių biokuro įsigijimo naudingumo kriterijų. Kai kurių rinkos dalyvių požiūriu, įstatymas yra viršesnis teisės aktas už Vyriausybės nutarimą. Kita vertus, reguliuojančios institucijos – Energetikos ministerija, VKEKK – nėra išaiškinusios, kaip vertina tokią teisės aktų interpretaciją.

http://vz.lt/?PublicationId=9b76c8da...6-24305c5e7cc4

[LAZAS_]

Šauni Lietuviška Inovacija. Fotogalvnainių elementų valdiklis, kuris naudoja tiesiogiai iš elementų gautą nuolaitnę srovę (DC) vandens šildymui. KISS prinpipu paremtas sprendimas, kuriam nereikaling srovės ketikliaia (inverters) ir kita brangi el. įranga. Taip pat nemažai galimybių plėsti šio produkto glimybes ateityje (Kaip, kad paruodit perteklinę el. energiją arba įsisavinus "Smart Grid" pikrti/parduoti/naudoti el. energiją palankiausiomis sąlygomis).







Šaltinis: http://saulesgraza.lt/nectar_sun/

[Arunasx]

Biokuro perka vis daugiau
Prieš porą metų įkurtoje „Baltpool“ biokuro biržoje vien šįmet jau sudaryta 30 mln. litų vertės sandorių.
„Tikimės, kad apyvarta augs ir ateityje, nes statistika rodo, jog „Baltpool“ energijos išteklių biržoje formuojasi mažesnės biokuro kainos nei vidutinės įsigyjant šilumos tiekimo įmonėms pagal dvišales sutartis.
Augimą turėtų paskatinti ir Energijos išteklių rinkos įstatymas, numatantis, kad reguliuojami šilumos ir elektros gamintojai, naudojantys biokurą, šiais metais energijos išteklių biržoje turi įsigyti 10 proc., kitais metais – 30 proc., o 2016 metais – pusę viso sunaudojamo biokuro“, – sakė „Baltpool“ generalinė direktorė Laura Žalaitė.
„Baltpool“ administruoja ir dujų biržą, kurioje galima sudaryti ilgalaikio dujų tiekimo sandorius. Joje jau yra užsiregistravę 23 dalyviai, tačiau proveržio tikimasi ateityje, kai rinkos dalyviai ims pamažu atsisakyti dalies dvišalių sutarčių ir savo prekybos strategijas pradės įgyvendinti elektroninėje prekybos aikštelėje.
http://www.lrytas.lt/verslas/energet...os-vaisius.htm

[Arunasx]

Dujomis - pasirūpinome, bet ar užteks biokuro?
Biokuro dalis bendrame kuro balanse centralizuotai teikiamai šilumai gaminti 1997 metais tesudarė 1,2 proc. O šiuo metu - jau apie 44 proc.
Planuojama, kad 2020-aisiais realus jo panaudojimas suksis apie 70-80 proc. Tad apie 20-30 proc. kuro poreikio galės sudaryti ir kitas – importuojamas kuras. O jei importuojamos dujos dar ir pigs, vartotojams bus – tik geriau“, - sakė biokuro gamintojų asociacijos „Litbioma“ atstovė Vilma Gaubytė.
Lietuva iškėlė kartelę, - po penkerių metų net 70 proc. kuro, naudojamo šilumai gaminti, turės sudaryti biomasė. Bet kaip tiek jos prikaupti?
Anot V.Gaubytės, neseniai atlikti biomasės atsargų paskaičiavimai rodo, kad 2020–2025 m. be medienos (kasmetinis jos prieaugis - maždaug po 1,5 mln. tonų naftos ekvivalento - tne), galima panaudoti agrobiomasę (apie 440 tūkst. tne), komunalines atliekas (apie 200 tūkst. tne) bei tamsiąsias durpes (apie 80-100 tūkst. tne).
„Kasmetinis biokuro žaliavos prieaugis sudaro per 2,2 mln. tne. O juk, skaičiuojant šį kiekį, nebuvo „pliusuojamas“ rezervas, pavyzdžiui, nepanaudotas nusausintas dumblas, kurio per metus susikaupia apie 70 tūkst. tonų ar nepanaudoti žemės plotai (apie 170 – 280 tūkst. hektarų), kuriuose galima būtų auginti trumpos rotacijos energinius želdinius: karklus, hibridines drebules, įvairias daugiametes žoles“, - aiškino V.Gaubytė.

Jos teigimu, biokurio Lietuvoje yra į valias. Pavyzdžiui, 2011-aisiais Lietuvoje jo buvo sudeginta kone 1 mln. tne.
Įvertinus įvairias aplinkybes - individualių namų renovacijos programą, augantį biokuro katilinių efektyvumą, gyventojų emigracijos ir migracijos (iš kaimiškų vietų į miestus) procesus, - numatoma, kad vietinio kuro poreikis 2020-2025 m. sieks apie 1,5 mln. tne.
„Tai yra daug mažiau, nei 2020-2025 m. numatoma paruošti žaliavos“, - užsiminė V.Gaubytė.
http://www.lrytas.lt/verslas/energet...ks-biokuro.htm

[Arunasx]

Saulės jėgainėms įteisino dvigubą apskaitą
Įstatymas numato, kad ne didesnėse nei 10 kW galios individualios saulės jėgainės bei biudžetinių ir viešųjų įstaigų statiniuose įrengtos ne didesnės kaip 50 kW galios jėgainės (kurių galia neviršija pusės objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio) galės tapti vadinamaisiais gaminančiais vartotojais.
Jie galės dalį pagamintos elektros tiekti į elektros tinklus tuo metu, kai jėgainė elektrą gamina (šviesiu paros metu) ir nemokamai susigrąžinti tokį pat kiekį elektros iš skirstomųjų tinklų, kai jėgainė elektros negamina.

Tokių saulės elektrinių įrengtoji suminė galia negalės viršyti 10 MW. Kai ši galia jau bus pasiekta, Vyriausybė turės parengti ir patvirtinti tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą.
http://vz.lt/article/2014/12/9/saule...iguba-apskaita

[Creatium]

Australijos mokslininkai paskelbė apie proveržį saulės energetikoje

[senasnamas]

Pūga Lietuvoje įsuko vėjo jėgaines

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, per sausio 1-5 d. Lietuvos vartotojai suvartojo 127,3 GWh elektros energijos. Vėjo jėgainėse pagaminta elektra sudarė 16,2% šalyje suvartotos elektros.

Plačiau: http://vz.lt/article/2015/1/6/puga-l...#ixzz3O3yYIjdQ

[Ciurlionis]

Estai į naują vėjo jėgainių parką Lietuvoje investuoja 115 mln. Eur

[dr-rox]

Tuoj atsiras kokių nors bobelių rėkiančių, kad "neleisime estams pelnytis iš mūsų vėjo"

[Lettered]

O dar kažkas kritikavo estus, jog yra atsilikę energetikoje.