Negaliu susilaikyti dar kartą nepalietęs lietuviškos spaudos kokybės. Vėl apie tą Desertec projektą.
Pvz. Delfis rašo:
Planuojama, kad elektrinėje dirbs apie 20 tūkst. žmonių
o origanaliame kompanijos pranešime spaudai pasakyta taip: http://www.desertec.org/press/press-...homes-by-2016/
The number of jobs created directly and indirectly over the project’s construction and operational period will come to around 20,000. As well as relying on local partners and management for project development and local engineering firms, the project will also create new manufacturing industries. For example, around 825,000 flat plate mirrors and steel structures known as heliostats will be needed for the 2 Gigawatt project and can be manufactured locally.
Delfis rašo:
Projektas, kurio kaina 400 mlrd. eurų, jau gavo pavadinimą
ir staripsnis užvadinamas: Elektrą Europai tieks saulės elektrinė Sacharoje
The idea is that 15 per cent of Europe’s energy requirements can be covered by the year 2050 in this eco-friendly way. 85 per cent of the energy produced by Desertec is however designated for use by the participating states of North Africa and Asia. The project will cost an estimated 400 billion euros.
Nevienareikšmiškos reakcijos sulaukiančios vėjo jėgainės prie uostamiesčio priartės poros kilometrų atstumu - uždarytą ir sutvarkytą Glaudėnų (Kalotės) sąvartyną prižiūrinti pajūrio regiono savivaldybių valdoma bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) ketina verslininkams sudaryti sąlygas čia pastatyti du vėjo malūnus. Skaičiuojama, kad tai per metus duos apie 300 tūkst. litų papildomų pajamų.
Nors Klaipėdos rajono savivaldybė yra nusprendusi neleisti statyti nė vienos vėjo jėgainės, kol nebus parengtas specialus tokiems statiniams skirtas planas, aplinkinių gyvenviečių bendruomenė
jau yra sunerimusi dėl KRATC
planų. Žmonių nerimą didina ir tai, kad, specialistų nuomone, nėra jokios būtinybės atlikti būsimų jėgainių poveikio aplinkai vertinimo (PAV).
Šiaurės Švedijos regione Norrbotten be jau statomo didelio masto vėjo jėgainių parko, būsiančio šalia Piteå miesto, taip pat planuojama alternatyvios energetikos mokslo ir tyrimo centrą. Regionas įvardijamas patraukliu, nes jame yra daug vėjo elektrinių ir dar pilnai neištirtos galimybės plėtoti alternatyvią energetiką poliarinės bei subpoliarinėse srityse.
Naujasis tyrimų centras gali būti įkurtas Luleå, Piteå, Sorsele, Storuman arba Arjeplog gyvenvietėse.
Klaipėdoje ant stogų – pirmosios saulės elektrinės
Pašnekovas spėjo, jog galbūt ir pirmasis Klaipėdoje ėmė naudoti saulės kolektorius – alternatyvią energiją naudojančią vandens šildymo sistemą K.Gimbutis įsirengė prieš dešimtmetį, tik pasistatęs namą.
Pašnekovas neabejoja, jog šiandien šios investicijos jau atsipirko.
„Šildymą atsijungiame maždaug balandžio pradžioje, ir mums saulės energijos vandeniui pasišildyti pakanka maždaug iki spalio pabaigos. Žinoma, kartais, kai diena labai lietinga ir ūkanota, tenka naudotis elektriniu boileriu. Tačiau saulėtomis dienomis vanduo įkaista net iki 80 laipsnių karščio“, – pasakojo K.Gimbutis.
Atsipirks per 8 metus?
O nuo šiol klaipėdiečio šeimos namą kloja ir įspūdingas plotas fotoelementų, kurie suskirstyti į devynis blokus.
Pašnekovas nebuvo linkęs detalizuoti, kiek investicijų pareikalavo įrengti šią saulės elektrinę. Pasak jo, išankstiniais skaičiavimais išlaidos turėtų atsipirkti maždaug per 8 metus.
„Apie efektyvumą bus galima kalbėti, kai praeis metai. Kaip paskaičiavo firma, įrengusi šią sistemą, per metus bus pagaminta apie 28 tūkst. kilovatvalandžių“, – aiškino K.Gimbutis.
Žiemą saulės elementai apledėja ir ant jų išlieka sniegas. Tuo pats šiomis keliomis savaitėmis įsitikinau - mačiau keliose vietose. Taip, saulutei kaip šiandien pašvietus, sniegas ir ledas išgaruoja...
Tai kad daug kuriose srityse taip būtų, jei tik sumažintume pirkimo apimtis iš užsienio ir apsirūpintume savo produktais. Žodžiu, viskas seniai žinoma, tik daroma priešingai...
Daugiabučių renovacija: naujų kailinių nebepakanka?
Į jį buvo įtraukta ir saulės elektrinės įrengimo galimybių studija, kurią parengė Klaipėdos universiteto docentė Asta Lapinskienė.
Jei šis priešprojektinis pasiūlymas taptų kūnu, 76 butų namas šiaurinėje miesto dalyje taptų pirmuoju uostamiesčio daugiabučiu, ant kurio stogo atsirastų ištisi saulės fotoelementų blokai.
Kaip pastebėjo A.Lapinskienė, Alternatyvios energijos įstatymas šiandien leidžia daug plačiau naudotis gamtos ištekliais bei iš jų sulaukti nemenkos grąžos.
Tai kad daug kuriose srityse taip būtų, jei tik sumažintume pirkimo apimtis iš užsienio ir apsirūpintume savo produktais. Žodžiu, viskas seniai žinoma, tik daroma priešingai...
Užsienis užsieniui nelygu. Visiška energetinė nepriklausomybė geras dalykas, bet kuomet su užsieniu vyksta lygiavertė tarptautinė prekyba, tai tampa neracionalu ir neefektyvu. Energetinė nepriklausomybė reikalinga tuomet, kai kaimynai(Lietuvos atveju vienas kaimynas - Rusija) turi tai ko neturim mes ir žinodami, kad kokia bebūtų kaina mes iš jų pirksim, tuo naudojasi, iškeldami kainas.
Na, o pasakymas, kad daroma priešingai, tai yra aklumo ženklas arba sąmoningas dezinformacijos skleidimas.
Užsienis užsieniui nelygu. Visiška energetinė nepriklausomybė geras dalykas, bet kuomet su užsieniu vyksta lygiavertė tarptautinė prekyba, tai tampa neracionalu ir neefektyvu. Energetinė nepriklausomybė reikalinga tuomet, kai kaimynai(Lietuvos atveju vienas kaimynas - Rusija) turi tai ko neturim mes ir žinodami, kad kokia bebūtų kaina mes iš jų pirksim, tuo naudojasi, iškeldami kainas.
Na, o pasakymas, kad daroma priešingai, tai yra aklumo ženklas arba sąmoningas dezinformacijos skleidimas.
Tu pats skleidi dezinformaciją, kad vienas užsienis tik geras, o kitas tik blogas.
Lygiavertės prekybos Lietuva nevykdo nei su Rusija, nei su Vakarais - Lietuva daugiau perka iš užsienio, nei parduoda. O iš kur pinigai importo eksporto deficitui dengti??? Štai kur klausimas. Kur tos darbo vietos, valdžiažmogių žadėtos stojant į ES? Jų dar labiau sumažėjo, o daugybė žmonių emigravo.
O tai, kad daroma priešingai - faktas, kurio nenuneigsi. IAE uždarymas - atsidavimas į Rusijos glėbį. Niekam tas nerūpėjo, net "šventajai" ES. Bet juk tai akivaizdu. Dujų suvartojimas visą laiką tik augo, neskaitant vienų metų nuosmukio krizės metu, bet po jo vėl nuoseklus augimas. O strategijų visokių prikurta - nieko kol kas realiai veikiančio neturime. Ir dujų terminalas iš esmės milijardus neleis į užsienį, tik ne į Rytus, o į Vakarus. Na, kiek mažiau, bet... Lietuva didesnę pusę savo šiluminės energijos gamybos poreikių galėtų patenkinti vietiniu kuru, geotermine energija, saulės kolektoriais. Tai ne tik pinigai, liekantys šalyje, bet ir daugybė darbo vietų.
DIVERSIFIKUOTA. Pernai uostamiestyje apie 28 proc. šilumos buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių. "Klaipėdos energija" superka šilumą iš 4 uostamiesčio baldų pramonės įmonių bei "Geotermos", kuri gamina šilumą išnaudodama požeminių karšto vandens versmių šilumą. Dar kelios pramonės įmonės yra pateikusios paraiškas atliekamos šilumos tiekimui į miesto centralizuotus tinklus.
Energijos iš vėjo Lietuva pernai pagamino beveik dvigubai daugiau nei Vokietija
Vėjo energetikos srityje Lietuva pralenkė Vokietiją - pernai energijos iš vėjo ji pagamino beveik dvigubai daugiau nei Vokietija.
...
Jo teigimu, Lietuva 2011 m. iš vėjo energijos pagamino 10 proc., kai tuo tarpu Vokietija tik 5,9 proc. energijos.
Savęs vertą žinią ELTA paleido - pameluot nepamelavo, bet pasakyt irgi neką tepasakė. Lietuva pernai labai daug importavo, o vėjo gaminamą energiją privalo supirkti. Žodžiu lygina nepalyginamus rodiklius.
Comment