Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[tricky_kid]

Noreciau ir as apie vejo jegaines pora savo minciu ir pastebejimu parasyti. Siaip sios danisko tipo horizontaliosios vejo jegaines siuo metu tikrai yra vienintelis budas pazaboti veja pramoniniu budu, taciau jos labai keicia krastovaizdi ir siaip labai vercia suabejoti paciu ju ekologiskumi ... jus esate mate kokio dydzio pamatai joms pilami ? sunaudojama labai daug betono, kuri norint pagaminti ir atvezti tersiama aplinka ... Beje man nepatinka, kad jos yra pauksciu zudikes ... O garsas tai tikrai nemalonus: as ne apie ta kuri skleidzia sparnai, bet apie pati generatoriaus ir pavaros uzima, kurie ramu vakara tikrai toli sklinda ir veikia, nes tai labai ikyrus pastovus garsas. Jei yra teke buti prie medienos apdirbimo cechu ir paklausyti ju vemtiliatoriu pastovaus veikimo suprasit apie ka as ...


todel mane labiau zavi kita vejo kinkymo technologija: vertikalios asies vejo jegaines. Po kol kas jos labiau skirtos individualiems vartotojams ar mazoms ju grupems ir dar negreit taps pramoniniu energijos saltiniu, taciau pliusai yra tokie, kad jas galima naudoti mieste ant pastatu, nes joms jokios itakos neturi besikeicianti vejo kryptis ir ju energija suvartojima vietoje, tai reiskia, kad "transportavimo" nuostoliai minimalus ... Be to, pacius pastatus galima projektuoti taip, kad butu nukreipiami oro srautai i sias vejo jegaines. Taigi tokios autonomines sistemos turi savo sarmo. Stai kaip jos atrodo:





o cia pora nuorodu :
a - http://www.quietrevolution.co.uk/
b - http://www.bit.or.at/irc/bbs3.php?re...00F52&vQuelle=

[Aš]

Velnias, kiek daug gerų dalykų tam ScienceHack.

[Metropolis]

„Axis Industries“ įrengs biokuro katilinę Kaišiadoryse

„Axis Industries“ Kaišiadoryse įrengs 5 MW galios katilinę šilumos gamybai ir tiekimui, kuri naudos vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius. Laimėjusi „Kaišiadorių šilumos“ skelbtą konkursą, „Axis Industries“ tapo šio 3,3 mln. litų vertės projekto generaline rangove.

„Kaišiadorių šiluma“ katilinės atnaujinimo ir pritaikymo naudoti vietines bei atsinaujinančias kuro rūšis įgyvendinimo projektas sulaukė beveik 2,2 mln. litų paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Parama sudaro 65 proc. viso projekto vertės.

2008 m. birželio mėnesį planuojamo baigti projekto metu Kaišiadorių katilinės teritorijoje bus įrengtas biokuro sandėlis, kuro padavimo sistema, naujas kaminas bei biokuro katilas. Biokuro katilas bus naudojamas visus metus. Kaišiadorių katilinė yra pritaikyta naudoti gamtines dujas ir mazutą šilumos gamybai.

plačiau: http://www.axis.lt/?site=20&item=619

[ValdasJ]

300 metrų nuo Stokholmo elektrinės - daugiabučių kvartalai
2007 m. Liepos 7 d.



Klaipėda ketina pasekti Vakarų Europos šalių pavyzdžiu ir šilumą gaminti deginant pigesnį vietinį kurą bei municipalines atliekas.

Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius, apsilankęs Stokholmo (Švedija) ir Manheimo (Vokietija) termofikacinėse elektrinėse, įsitikino, kad toks šilumos bei elektros gamybos būdas ekologiškas ir ekonomiškai naudingas.

Kada pirmąkart išvydote modernų energijos gamybos būdą - termofikacines elektrines?

2005 metais, viešėdamas Suomijos Turku mieste, kuris yra panašaus dydžio kaip ir Klaipėda, nustebau, kad čia iš viso nenaudojamos gamtinės dujos. Šilumą ir elektros energiją Turku miestui tiekia Savivaldybės valdoma energetinė kompanija, savo elektrinėse kūrenanti akmens anglį. Smalsumo vedamas apžiūrėjau šią jėgainę. Turku miesto meras pasigyrė, kad ketina pasekti Stokholmo pavyzdžiu ir šilumą gaminti kūrenant municipalines atliekas. Prasitariau, kad būtų įdomu pačiam išvysti, kaip tai realiai įgyvendinama. Apsilankėme Stokholmo termofikacinėje elektrinėje, o vėliau teko pamatyti panašią jėgainę ir Manheime.

Kokį įspūdį Jums paliko šios įmonės?

Įspūdis - stulbinantis. Sunku patikėti, kad tai įmonės, kuriose deginamos šiukšlės ir kitokios atliekos. Pastatai nudažyti šviesiomis spalvomis. Nėra nei blogo kvapo, nei didelio triukšmo. Įmonės visiškai automatizuotos. Visų pagrindinių įrenginių - katilų ir turbinų - darbas stebimas ir valdomas iš pulto kompiuterio pagalba. Personalo nedaug, visur pavyzdinė tvarka ir švara. Įdiegtos sudėtingos kelių pakopų dūmų valymo ir pelenų šalinimo sistemos. Matyti, kad įmonėse aplinkos apsaugos klausimai yra labai svarbūs ir jiems skiriamas ypatingas dėmesys. Jokių nusiskundimų iš gyventojų dėl šių įmonių taršos negaunama.

Taip pat nustebino elektrinių dydis ir sudeginamų municipalinių bei pramoninių atliekų kiekiai. Stokholme sudeginama daugiau kaip 80 procentų viso surenkamo atliekų kiekio. Atliekas į elektrinę pristato 10 jas renkančių kompanijų. Ši jėgainė pagamina per 50 procentų Stokholmui reikalingos šilumos. O už 300-400 metrų nuo šios jėgainės jau stovi daugiabučių namų kvartalai.

Kada kilo mintis, kad ir Klaipėdoje taip pat galėtų atsirasti tokio tipo įmonė?

Šis klausimas Klaipėdai seniai aktualus. Dar 1992 metais buvo užsakyta Klaipėdos Rytų katilinės išplėtojimo vietinio kuro ir atliekų deginimui galimybių studija. Ją paruošė danų konsultacinė bendrovė. Studijos vykdymui pritarė tuometinė Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, o Vyriausybė jau po metų priėmė nutarimą "Dėl vietinio kuro atliekų ir biomasės naudojimo miestų ir rajonų šilumos reikmėms tenkinti". Jame buvo pritarta Energetikos ministerijos siūlymui statyti vietinį kurą, atliekas ir biomasę naudojančias jėgaines Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose.

Ar Vakarų Europos šalių patirtis šilumos ir elektros gamybos srityje galėtų būti naudinga Klaipėdai?

Pagrindinis dalykas, į ką kreipia dėmesį Vakarų Europos šalys - elektros ir šilumos gamybai stengiamasi maksimaliai išnaudoti vietinį ir atsinaujinantį kurą. Ir kuo mažiau jo importuoti iš kitų šalių. O mes kol kas didžiąją dalį kuro - dujas - labai brangiai perkame iš užsienio, ir jų kaina nuolat auga.

Mums geras pavyzdys yra Danija, kuri dydžiu panaši į Lietuvą. Ten šilumos ir elektros energija iš šiukšlių ir atliekų gaminama jau 100 metų. Tokios energetinės įmonės veikia visuose didesniuose miestuose. Degias atliekas vežti į sąvartyną išvis neleidžiama. Labai plačiai paplitusios vėjo jėgainės. Tokia jų valstybės energetikos strategija, kuri garantuoja danams nepriklausomybę nuo importuojamo kuro iš kitų šalių.

Kokia nauda būtų mūsų miestui pastačius tokią termofikacinę elektrinę?

Nauda būtų akivaizdi - atliekas ir vietinį kurą kūrenanti elektrinė gerokai sumažintų "Klaipėdos energijos" priklausomybę nuo dujų ir atpigintų šilumos kainą gyventojams. Tokia termofikacinė elektrinė padėtų išspręsti ir atliekų utilizavimo problemą regione. Per metus elektrinėje būtų sukūrenama iki 110 tūkstančių tonų degių atliekų. Mažėjantys atliekų kiekiai mažintų ir Dumpių regioninio sąvartyno sąnaudas bei prailgintų jo eksploatacijos laiką, o tai taip pat naudinga visiems Klaipėdos mokesčių mokėtojams.

Ar termofikacinės elektrinės statybos Klaipėdoje projektas "nebuksuoja"?

Mano žiniomis - ne. Šį pavasarį Klaipėdos miesto savivaldybė pritarė termofikacinės elektrinės statybai. Jau paskelbtas tarptautinis konkursas elektrinės statybos konsultacinei kompanijai parinkti. Iki spalio ji turi parengti išsamią galutinę termofikacinės elektrinės galimybių studiją. Joje bus visiškai išnagrinėti visi ekonominiai, technologiniai ir gamtosauginiai klausimai. Turėdami tokią studiją galėsime kreiptis į Europos Sąjungos fondus paramai gauti. Prie Lypkių rajoninės katilinės rezervuotas 4,5 hektaro žemės sklypas termofikacinei elektrinei statyti. Taip pat šiuo metu vyksta intensyvios derybos su "Klaipėdos energijos" akcininke "Fortum Heat Lietuva" dėl elektrinės statybos paruošiamojo etapo eigos, akcijų paskirstymo, finansavimo klausimų ir panašiai. Jeigu viskas ir toliau klostysis taip pat sklandžiai, termofikacinė elektrinė Klaipėdoje 2010 metais tikrai bus.

Agnė LUKAUSKAITĖ

http://www.ve.lt

[Eimantas]

Valdžia spjauna į alternatyvią energetiką



Alternatyviai energetikai paramą deklaruojanti valdžia yra
pasiryžusi numarinti Klaipėdos geoterminę jėgainę, į kurią investuota 74 mln. litų.

Ūkio ministerijos valdoma UAB "Geoterma", iš žemės gelmių gaunamą šilumos energiją tiekusi uostamiestį ir Gargždus šildančiai įmonei "Klaipėdos energija", atsidūrė ant bankroto ribos. Įmonę slegia 2 mln. litų siekiančios skolos, būtinam įrengimų remontui reikia 8 mln. litų.

Ūkio ministerija artimiausiu metu žada sudaryti darbo grupę, tačiau valdininkai neslepia, kad apie piniginę pagalbą negali būti net kalbos.

Teismas nepalaikė

"Geoterma" šilumos gamybą sustabdė birželį, kai geoterminėje kilpoje įvyko gedimas, kuriam pašalinti reikia 8 mln. litų. Šio mėnesio viduryje bendrovė "Lietuvos dujos" už skolas nutraukė jėgainei dujų, kurios naudojamos gamybos procese, tiekimą. Iš viso kreditoriams "Geoterma" yra skolinga apie 2 mln. litų.

Pasak šios įmonės direktoriaus Alfonso Bičkaus, tokia tragiška padėtis susiklostė dėl to, kad jėgainė šešerius metus buvo priversta dirbti nuostolingai.

"Kilus idėjai pradėti naudoti neišsenkančius geoterminius išteklius ir taip sumažinti Lietuvos nepriklausomybę nuo importuojamo kuro, visos valdžios institucijos garantavo, kad rems parodomosios jėgainės Klaipėdoje statybą ir teiks jai prioritetus.

Deja, taip nenutiko, ir nuo pat veiklos pradžios 2001 metais buvome prilyginti tiems, kurie šilumos energiją gamina degindami atliekas. Nors Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija buvo nustačiusi didesnes mūsų gaminamos šilumos energijos supirkimo kainas, "Klaipėdos energija" sutikdavo pirkti tik kur kas pigiau", - teigė A. Bičkus.

Anot jo, "Geoterma" nesitaikstė su tokia padėtimi - buvo bandoma teisybės ieškoti teismuose. Klaipėdos apylinkės teismas atmetė ieškinį, tačiau jį vėliau patenkino uostamiesčio apygardos teismas. Galutinį tašką padėjęs Aukščiausiasis Teismas visgi palaikė "Klaipėdos energiją".

"Kaip atrodys Lietuva?"

"Situacija pasikeitė tik šiemet, kai Kainų komisija padidino mūsų gamintos šilumos supirkimo kainą ir "Klaipėdos energija" ėmė mokėti normaliai - po 7,2 cento už šilumos kilovatvalandę. Tačiau tai jau nebegelbėja - nuo 2001-ųjų patyrėme 8,7 milijono litų nuostolių. Kadangi dar nuolat reikia grąžinti ir paskolą Pasaulio bankui, nesukaupėme jokio rezervo remonto darbams", - aiškino direktorius.

Anot jo, pagalbos į Ūkio ministeriją buvo kreipiamasi nuolat, tačiau prašymai išgirsti nebuvo - viskas esą užsiblokuodavo viduriniame valdininkų sluoksnyje, iki aukščiausių vadovų neatkeliaudavo.

"Gresia bankrotas. Algas darbuotojams šį mėnesį dar išmokėsiu, o daugiau pinigų įmonės kasoje nėra. Visgi tikiuosi, kad pagaliau būsime išgirsti, nes kaip atrodys Lietuva, jei žlugs jėgainė, kuriai statyti buvo skiriamos Danijos Vyriausybės ir Lietuvos biudžeto lėšos bei Pasaulio banko paskola - iš viso 74 milijonai litų? Ar begalės tada valdžia deklaruoti, kad remia ekologiškos energijos projektus?" - klausė "Geotermos" direktorius.

Anot jo, centrinė valdžia nebūtinai turi skirti 10 mln. litų. Esą užtektų ir valstybinės garantijos paskolai - yra bankų, kurie esant tokiam garantui sutinka skolinti, nes įmonė už parduodamą energiją jau gautų normalią kainą.

Jei visgi nebus suskubta gelbėti įmonės, A. Bičkus neatmeta galimybės, kad paskelbus bankrotą ją už litą įsigys verslininkai ir atidarys kokį nors eilinį fabrikėlį.

Pinigų neduos

"Geotermai" atsidūrus ant bedugnės krašto ūkio ministras Vytas Navickas nusprendė sudaryti darbo grupę, kuri iki rugpjūčio 20 dienos išdėstyti pasiūlymus, kaip gelbėti jėgainę.

Grupę turintis sudaryti Ūkio ministerijos Energetikos departamento direktorius Algimantas Zaremba penktadienį teigė nieko negalintis pasakyti nei apie tai, kada ši grupė bus sudaryta, nei kuo ji gali pagelbėti "Geotermai".

"Aišku, geoterminė energetika Lietuvai yra reikalinga. Tačiau yra du skirtingi dalykai - įstatymų bazė, kurią reikia sukurti tokiai energetikai remti, ir "Geotermos" atvejis. Skirti milijonus litų nėra galimybės. Iš "Geotermos" direktoriaus nieko nesu girdėjęs apie valstybės garantijos poreikį paskolai. Bet ir tam reikėtų gauti Seimo pritarimą", - sako A. Zaremba.

Privatus kapitalas išgelbės?

Kiek lankstesnės pozicijos laikėsi Ūkio ministerijos Naftos skyriaus vedėjas Robertas Tamošiūnas, ministro prašymu vadovavęs keletui pasitarimų dėl "Geotermos".

Anot jo, dėl jėgainėje susiklosčiusios situacijos kaltę turi prisiimti visi - ir įmonės vadovas, esą nieko konkretaus iki šiol nesiūlęs, ir Ūkio ministerija, ir kitos valdžios institucijos, ir šalies mokslininkų bendruomenė, nedemonstravusi noro padėti spręsti įvairias problemas nauja energetikos sritimi užsiėmusiai įmonei.

"Negerai, kad geoterminė energetika neminima naujojoje Nacionalinėje energetikos strategijoje. Turi būti ir įstatymai, numatantys lengvatas. Jų nebuvo, nes teigta, jog tai prieštarautų Europos Sąjungos direktyvoms. Bet jau ruošiama tokia direktyva, kuri į remtinų veiklų sąrašą įtrauks ir geotermines jėgaines", - sakė R. Tamošiūnas.

Visgi jis akcentuoja, kad viena Ūkio ministerija nieko negali padaryti, esą turi būti rastas bendras ir Vyriausybės, ir Seimo, ir Prezidentūros sutarimas, kad paskui nebūtų kaltinimų veltui išmetus pinigus, kaip kad nutiko parėmus "Alytaus tekstilę".

Viena iš išeičių pokalbininkas regi privataus kapitalo pritraukimą į "Geotermą". Šiuo metu Ūkio ministerijai priklauso 76 proc. šios įmonės akcijų, likusieji 24 proc. priklauso bendrovei "Lietuvos energija", kurią valdo pati ministerija.

"Suprantu "Geotermos" vadovą

Šilumos energiją iš "Geotermos" pirkusios AB "Klaipėdos energija" generalinis direktorius Vytautas Valutis

Mes visada "Geotermai" mokėdavome už tiekiamą šilumos energiją pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarką. Mūsų teisumą patvirtino ir Aukščiausiojo Teismo sprendimas. Jei būtume mokėję brangiau, būtume kenkę savo klientams. Kita vertus, aš suprantu ir "Geotermos" vadovą. Valstybė subsidijuoja vėjo energetiką, hidroelektrines, bet geoterminės jėgaines kažkodėl ne.

Įpareigoti negalėjome

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos skyriaus vedėjas Antanas Katinas

Komisija negalėjo ir negali įpareigoti "Klaipėdos energijos" supirkti šilumą iš "Geotermos" brangiau nei mokama kitiems nepriklausomiems gamintojams. Jei taip būtų elgiamasi, būtų skriaudžiami paprasti vartotojai, kuriuos ginti ir yra pagrindinis komisijos tikslas. Deja, bet "Geoterma" nėra kokia nors išskirtinė įmonė, ją įstatymai yra prilyginę paprastam nepriklausomam šilumos energijos gamintojui.

Jėgainės veikimo principas

Geoterminėje jėgainėje yra 4 gręžiniai. Dviejuose iš jų siurbliai paima 38 laipsnių geoterminį vandenį iš 1135 metrų gylio. Iš geoterminio vandens "atimami" 27 laipsniai šilumos ir jis kitais dviem gręžiniais, esančiais ties Rimkais, grąžinamas į žemę. Į aplinką nepatenka nė lašo geoterminio vandens, tad jėgainė nepažeidžia žemės balanso.

Iš žemės gauta šiluma vėliau panaudojama iš miesto į jėgainę atkeliaujančio termofikacinio vandens pašildymui. Jis jėgainę pasiekia apie 40 laipsnių. Šilumos mainų dėka šis vanduo pašildomas iki 70 laipsnių ir keliauja į miestą. Visame šiame procese iš žemės gauta šiluma sudaro 41 proc.

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

[ValdasJ]

Merdinčiai ekologiškai jėgainei rengiama milijoninė injekcija

Rasa Lukaitytė, www.DELFI.lt
2007 rugpjūčio mėn. 21 d. 13:17

Keliolika milijonų litų skolų slegiama Lietuvos alternatyvios energijos jėgainė UAB „Geotrema", sulaukusi prezidento Valdo Adamkaus dėmesio, parūpo ir Vyriausybei. Ūkio ministerija parengė jėgainės gelbėjimo ir sėkmingos jos veiklos tęsimo planą, pagal kurį kitą savaitę jai galėtų būti skiriamas maždaug 2 mln. Lt kreditas, tačiau ministerijos skaičiavimais, iš viso jai reikėtų apie 10 mln. Lt.

Antradienį po susitikimo su prezidentu ūkio ministras Vytas Navickas žurnalistams sakė, kad artimiausiame Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje ketinama nuspręsti, kuri Vyriausybės valdoma energetikos kompanija suteiks merdinčiai jėgainei kreditą.

„Tai turėtų būti jėgainė, gaminanti ne tik šilumą, bet ir elektros energiją, tai būtų antrasis pajamų generavimo šaltinis. Tokiu būdu įmonė galėtų turėti papildomų pajamų, kad būtų galima kompensuoti einamąsias išlaidas ir sukaupti minimalias lėšas investicijoms", – planą pristatė V. Navickas.

Jo teigimu, dabartinis nustatytas tarifas už gaminamą šilumą ir elektrą būtų pakankamas įmonės einamiesiems mokėjimams užtikrinti.

„Yra tam tikri paskaičiavimai, jeigu ji kartu pradėtų gaminti ne tik šilumą, bet ir elektrą, ji galėtų būti gyvybinga, ypatingai po tų metų, kai užsidaro Ignalinos atominė elektrinė ir brangsta elektros energija Lietuvoje", – sakė ūkio ministras.

Tikimasi, kad vartotojų ratas turėtų dar plėstis dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos plėtros.

Ūkio ministras skaičiuoja, kad iš viso šiam projektų nuo 1995 metų yra išleista apie 80 mln. Lt, 17 mln. Lt "Geoterma" skolinga Pasaulio bankui, kurią garantavo Turto bankas. „Geoterma" kelis milijonus skolinga ir už vandenį, dujas, kitas paslaugas.

V. Navickas pripažino, kad „Geotermos" projektas nepavyko, nes šalia jėgainės turėjo atsirasti arba mokslinių tyrimų centras, arba ji turėjo tiekti pigesnę šilumą, išgaunamą iš žemės gelmių.

Prezidentas dar rugpjūčio pradžioje situaciją „Geotermoje" vadino skandalinga ir ragino imtis priemonių, kad nuo birželio neveikianti alternatyvios energijos jėgainė tęstų savo veiklą.

„Prezidentui nesuprantama, kodėl valstybė išleidusi šiam projektui milijonus delsia priimti sprendimas", – V. Adamkaus poziciją po susitiko antradienį dėstė jo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

„Geoterma" yra pirmoji Baltijos šalyse parodomoji geoterminė jėgainė, per metus galinti pagaminti 560 TJ šilumos.

www.delfi.lt

[Rimas_OK]

Sitoj temoj svarstete del vejo jegainiu skleidziamo garso. Is tikruju tas garsas yra siaubingas. Iki pirmoj nuotraukoj esanciu aparatu buvo keli simtai metru, bet garsas buvo labai girdimas. Aisku modernios jegaines (o ne sitos pasenusios), kurios yra zymiai aukstesnes, tokio siaubingo triuksmo nekelia...

Vieną vasaros dieną teko pasivažinėti ir pasivaikštinėti po šalia Kretingos esantį vėjo jėgainių parką. Gal buvo silpnas vėjas, bet stovėjau tiesiai po sparnais ir tik gerai įsiklausęs galėjai girdėt silpną šniokštimą.

Beje, už gero puskilometrio esantis plentas skleidė nepalyginamai daugiau triukšmo

[tricky_kid]

Pora straipsnių apie Lietuvos žmonių, valdininkų ir mokslininkų požiūrį į atsinaujinančius energijos šaltinius:

Griaunamas pirmasis vėjo jėgainių parkas

http://www.lrt.lt/news.php?strid=31489&id=3997523

apie tą patį Vakarų Ekspreso straipsnis:

http://www.ve.lt/?data=2007-09-08&ru...&id=1189185738

o šitas šiaip apie Lietuvos energetikos strategija:

Lietuva – pragaro energetikos šalis

http://www.lrt.lt/news.php?strid=31489&id=3995765

[Eimantas]

Danų jėgainės išmontuotos

Danijos kapitalo bendrovė BNE išmontuoja pirmąjį Lietuvoje vėjo jėgainių parką, kuris taip ir nepradėjo gaminti elektros energijos.

Šią savaitę pradėti ardyti vėjo malūnų bokštai išgabenami iš šalies. Bendrovės atstovai situacijos nekomentuoja. Neoficialiai teigiama, kad vėjo malūnai gali būti sumontuoti Latvijoje.

Į vėjo jėgainių parką Lietuvoje BNE investavo apie 25 mln. litų. Nuo 2005 metų, kai jėgaines buvo galima pradėti eksploatuoti, jau būtų pagaminta 3 mln. litų vertės elektros energijos.

Kliūtimi danų investicijai tapo kaimyniniame sklype gyvenančios Genovaitės Narvilienės šeima. Ji užginčijo detalųjį planą, nes jame pažymėta 45 decibelų leidžiama triukšmo zona apėmė ir dalį jai priklausančio žemės sklypo. Net 7 hektarai Narvilų žemės pateko į dviejų jėgainių sanitarinę zoną.

Anot Ūkio ministerijos sekretoriaus Aniceto Ignoto, užsienio investuotojams Lietuva pasirodė kaip netinkama jų projektams šalis.

Iki šiol Lietuvoje veikė 31 vėjo elektrinė. Iš jų 23 – Kretingos rajone. Iki 2010 metų Kretingos rajone planuojama įrengti 200 MW galingumo vėjo elektrines.

Lietuvoje pagaminama apie 3,5 procento energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Iki 2010 metų Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai pagaminti 7 procentus elektros energijos.

Vėjo jėgainių pagaminama elektra yra superkama po 22 centus už kilovatvalandę. Atominių elektrinių pagaminama superkama po 19 centų už kilovatvalandę.

BNS, “KLaipėdos” inf.

[Mantas]

Nesuprantu, kame problemos tas jėgaines perkelti į kitą vietą, kurioje nekiltų tokių problemų. Dabar danai išėjo tarsi dėl kažko įsižeidę, nors patys nesugebėjo visko iki galo suderinti.

Anot Ūkio ministerijos sekretoriaus Aniceto Ignoto, užsienio investuotojams Lietuva pasirodė kaip netinkama jų projektams šalis.

Sunku suvokti, kaip iš šios situacijos galima padaryti tokią išvadą.

[mmm]

Is lzinios.lt, pasirodo gyvename ant lobio ir to neisnaudojame

Žemės gelmių lobiai vilioja nedaugelį

Feliksas Žemulis


"Daugelis lietuvių gyvena virš karšto vandens katilo, tačiau šios Dievo dovanos nenaudoja", - stebisi profesorius P.Suveizdis.
Autoriaus nuotraukaDu trečdaliai Lietuvos žmonių gyvena ant didžiulių gamtos turtų aruodo, tačiau retas bent pirštą pajudina, kad šiuos turtus pasiektų.

Daugeliui šalies žmonių trukdo nežinojimas ir konservatyvūs įsitikinimai, kai nenorima nieko keisti "dėl šventos ramybės", taip pat esama saujelės susimokiusių verslininkų, politikų ir valdininkų, kuriems naujovės neparankios, nes trukdo jų seniai įsibėgėjusiam verslui.

Taip tvirtina daug metų Baltijos kraštų tektoniką, geotermiką ir seismologiją tyrinėjantis bei nemažai mokslinių darbų paskelbęs geologas, habilituotas mokslų daktaras, Geologijos ir geografijos instituto profesorius Povilas Suveizdis.

"Dievas ar gamta suteikė mūsų šaliai neįkainojamą dovaną - šilto vandens jūrą Žemės gelmėse, tačiau mes ja beveik nesinaudojame", - stebisi Lietuvos žmonių nerangumu profesorius.



Žemaičių katilas
- Kur yra toji požeminė jūra?

- Po beveik visa Lietuva, tik vienur giliau, kitur - arčiau, tai lemia ir vandens temperatūrą. Didžiojoje Rytų Europos dalyje Žemės pluta yra gerokai atvėsusi, jos gelmės į kvadratinį metrą išskiria tik apie 40 milivatų šilumos.

Tačiau vakarinė Lietuva - visa Žemaitija, taip pat nemaža Vidurio Lietuvos teritorija iki beveik pat Kauno ir Ukmergės - yra, geologų kalba kalbant, vadinamojoje Baltijos anomalijoje, o paprastai tariant - virš didžiulio karšto gelmių vandens "katilo". Tai didžiulis turtas. Ypač turtingi yra žemaičiai: jų teritorijoje į kvadratinį metrą Žemės išspinduliuojama net per 100 milivatų šilumos - 2,5 karto daugiau negu Rytų Europoje.

Jei Vakarų Lietuvoje pragręši žemę 2-2,5 km, ištrykš 100 laipsnių ir dar karštesnis vanduo, jei iki 1,5 km - maždaug 60 laipsnių ir t. t. Geoterminio vandens nestinga ir kitose mūsų šalies vietose, tarkim, po Vilniumi ar Ignalina, tačiau jis ten yra vėsesnis - iki maždaug 20 laipsnių Celsijaus.



Nekainuojanti energija
- Kitaip sakant, ši Dievo dovana - dykai? O juk pašildyti vandenį nėra pigu.

- Žemės gelmių šiluma kol kas nemokama, be to, galima imti jos kiek panorėjus - ištekliai praktiškai neišsemiami, nes nuolatos atsinaujina. Juk Žemės vandenis be paliovos kaitina niekada negęstantis Hefaisto žaizdras, kurį savo ruožtu nuolatos kursto radioaktyviųjų elementų energija iš apačios ir Saulės energija iš viršaus. Ši energija egzistuos tol, kol egzistuos Žemė bei visa Saulės sistema. Tad galėtume šia energija ne tik šildyti namus, baseinus, bet ir nebrangiai pasigaminti elektros energijos, džiovinti medieną, auginti žuvis ir t. t.

Švedijos Lundo mieste gyvena apie 70 tūkst. žmonių. Po šiuo miestu Žemės gelmėse plyti trigubai vėsesnis (tik apie 20 laipsnių) vanduo, negu po mūsų Žemaitija, tačiau švedai jį pumpuoja iš Žemės, šiek tiek pašildo ir tokiu būdu pigiau apšildo miestiečių būstus.

Geoterminio vandens turtus intensyviai naudoja ir Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos bei kitų kraštų gyventojai, nors ten, kaip sakiau, geologinės sąlygos prastesnės negu Vakarų Lietuvoje. Bent penkiose Lenkijos jėgainėse Žemės gelmių vanduo panaudojamas kompleksiškai - šildo žmonių butus, džiovina medieną, pakelia žuvų tvenkinių temperatūrą ir tik tada grąžinamas Žemei.

Žemės gelmių vanduo dabar naudojamas daugiau kaip 50-yje pasaulio šalių. Didžiausi geoterminės energijos naudotojai yra JAV, Italija, Meksika, Islandija. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Filipinai, geoterminėse jėgainėse gamina beveik trečdalį šaliai reikalingos energijos. O Islandijos energijos balansas yra toks: beveik 50 proc. - geoterminė energija, 16,5 proc. - hidroenergija, 32 proc. - importuojama nafta ir 2,9 proc. - anglys.

Žinia, geologinės sąlygos išgauti ekologišką energiją Islandijoje yra puikios, tačiau ir mūsų šalies bet kurioje vietoje kiekvienas šilumos vartotojas gali nesunkiai rasti būdų, kaip pritaikyti Žemės energiją savo reikmėms - tereikia noro.

Sovietmečio pabaigoje ilgai teko įrodinėti Plano komisijai, jog Vydmantuose, keletas kilometrų už Klaipėdos, verta eksploatuoti geoterminį vandenį. Po ilgų įkalbinėjimų buvo išgręžta pora (2,5 ir 2,15 km gylio) gręžinių, iš jų ištryškęs beveik 80 laipsnių temperatūros vanduo būtų labai pravertęs Vydmantų daržininkystės ūkio šiltnamiuose.

Nepriklausomybės metais šiltnamiai bankrutavo ir tuos gręžinius teko užkonservuoti. Nesunku būtų juos "atkrapštyti" ir karštą gelmių vandenį tiekti Palangai - tarkim, įsteigti joje balneoterapijos centrą. Juk gelmių vanduo ne tik šiltas, bet ir turi daug druskų, kurios gydo reumato, odos ir kitokias ligas.



Galima ir gydyti
- Puiki idėja. Šio gana šalto kurorto sezonas būtų pratęstas, į jį plauktų dar daugiau poilsiautojų...

- Taip, kurortui atsivertų daugiau gerų perspektyvų. Tą patį galima būtų daryti ir Neringoje. O Vilkaviškyje, po kuriuo irgi daug geoterminio vandens, jau buvo labai rimtų ketinimų įsteigti balneoterapijos kompleksą.

Vokiečių specialistai net buvo atlikę tyrimus, kurie parodė, jog realizuoti šį sumanymą nebūtų nei sunku, nei labai brangu. Tačiau po kurio laiko vietos medikų entuziazmas išseko - galbūt dėl to, jog pasikeitė rajono valdžia.

Netoli Kretingos yra Genčių naftos telkinys, iš kurio nafta jau baigiama išsiurbti. Netrukus iš ten būtų galima pradėti pumpuoti karštą vandenį - jo visada būna po naftos sluoksniu - ir šiuo vandeniu šildyti kretingiškių butus. Svarbiausia - gręžiniai jau yra, o kiekvienas jų kainuoja apie 5 mln. litų. Vakarų Lietuvoje yra dešimtys tokių naftos gręžinių, kuriuose galima būtų traukti karštą vandenį - patogu ir ekonomiška.

Pragręžę Vakarų Lietuvoje žemę 3-3,5 km, pasiektume apie 120 laipsnių karščio vandenį, o tokį jau galima panaudoti net elektros energijai gaminti.



Ekologai - už
- Šiais laikais, kai dėl atmosferos užterštumo sparčiai keičiasi klimatas, požeminio vandens naudojimas turbūt teiktų ir ekologinės naudos?

- Tai vienas svarbiausių mūsų argumentų. Nacionalinėje energetikos strategijoje Lietuva yra įsipareigojusi mažinant oro taršą iki 2010 metų apie 12 proc. energijos išteklių pakeisti vietiniais atsinaujinančios energijos šaltiniais. 2010 metai jau nebe už kalnų, o atsinaujinančių išteklių naudojame tik keletą procentų - gresia tarptautinės sankcijos. Geoterminis vanduo gerokai pagelbėtų.

Patyrinėję Vokietijoje veikiančių jėgainių veiklą tos šalies ekonomistai ir ekologai apskaičiavo, jog geoterminė energija yra viena ekologiškai švariausių pasaulyje energijos rūšių, kur kas švaresnė už tą, kokią sumanė gaminti žmogus.

Anglies dioksido tos šalies geoterminėje jėgainėje per metus į aplinką išmetama tik 8,8 proc., o dujomis kūrenamoje jėgainėje - 16 proc., anglimis kūrenamoje - 28 procentai. Sieros junginių atitinkamai - 0,156, 0,362 ir 1,14 procento. Azoto oksidų atitinkamai - 5,2, 12 ir 80 procentų. Labai iškalbingi skaičiai, sunku ką pridurti.



Naujovių baimė
- Tai kas trukdo įgyvendinti geologų pasiūlymus?

- Pirmiausia - stagnacinis žmonių mąstymas, naujovių baimė. Antai prie Klaipėdos rajono Venskų kaimo eksploatuojamas Vilkyčių naftos telkinys. Iš kai kurių jo gręžinių gausiai veržiasi karštas vanduo, todėl bendrovė "Minijos nafta" buvo pasiūliusi Venskų gyventojams: nusitieskite vamzdžius ir šildykitės šiuo vandeniu savo būstus.

Žmonėms būtų reikėję šiek tiek investuoti, tačiau po to jie visą gyvenimą būtų turėję nemokamą šildymą. Ir ką jūs manote? Gyventojai atsisakė ir šildo savo būstus tradiciškai - malkomis, anglimis, nors tai ir brangiau.

Karštu gelmių vandeniu būtų galima šildyti ir Gargždų bei kitų Vakarų Lietuvos miestų, miestelių, kaimų žmonių būstus, nes toje šalies dalyje yra naftos gręžinių. Pateikėme siūlymus šildyti geoterminiu vandeniu ir Kėdainių rajono Krakių, Radviliškio rajono Baisogalos miestelių gyventojų būstus.

Pastatė ir pamiršo
- Vis dėlto pirmoji kregždė juk jau yra - Klaipėdoje veikia akcinės bendrovės "Geoterma" geoterminė jėgainė, kuri tiekia karštą vandenį miesto žmonėms.

- Ją pavyko pastatyti tik tada, kai didžiąją investicijų dalį sutiko dengti Pasaulio aplinkosaugos fondas ir Danijos aplinkosaugos agentūra. Jei ne užsienio parama, šios jėgainės nebūtume turėję.

Pagal danų parengtą projektą pragręžus uostamiestyje žemę 1135 metrų, ištryško 38 laipsnių šilumos mineralinis vanduo. Šiluminiais siurbliais jis pakaitinamas iki 70 laipsnių, o po to šildo įprastą gėlą vandenį, kuris keliauja į miesto šilumos tinklą. Jėgainė pradėjo veikti prieš šešerius metus. Tiesa, būta techninių nesklandumų - buvo užsikimšę šilumos siurbliai ir pan., bet nieko nuostabaus: ši jėgainė - pirmasis mūsų "blynas", tokios patirties Lietuvoje ligi tol nebūta.

- Bet dabar šią jėgainę krečia finansiniai sunkumai?

- Ji buvo įsprausta į nelygią ekonominę kovą. UAB "Pajūrio mediena", kuri šilumą gamina degindama medienos atliekas, pasiūlė tiekti Klaipėdai šilumą mažesne kaina nei "Geoterma". Tad šiai teko taikstytis su monopolininkės "Klaipėdos energijos" padiktuota mažesne šilumos tiekimo kaina, negu buvo nustačiusi Valstybinė kainų komisija. Tai per keletą metų "Geotermai" padarė maždaug 8 mln. litų nuostolių. O dar reikėjo grąžinti paskolą Pasaulio bankui.

Argi galima lyginti ekologišką geoterminę šilumą išgaunančią jėgainę su bendrove, kuri degina atliekas ir tokiu būdu teršia orą? Jeigu pavasarį padegsi sausą žolę, šilumos bus dar daugiau, tačiau kaip bus užteršta gamta!

Ūkio ministerija, kuriai priklauso "Geoterma", jau planavo perduoti šią bendrovę "Klaipėdos energijai", skelbti "Geotermos" bankrotą, išparduoti jos turtą ir t. t. O tai - nauja moderni įmonė, pastatyta, kaip sakiau, daugiausia už Vakarų pinigus ir pagal vakariečių patarimus. Lietuva būtų apsijuokusi, jei tokia ekonomiškai ir ekologiškai pažangi jėgainė būtų buvusi sunaikinta.

Laimė, to, atrodo, neatsitiks: šia problema susidomėjo šalies prezidentas Valdas Adamkus, ir po jo vizito į jėgainę premjero Gedimino Kirkilo vadovaujamas Strateginio planavimo komitetas galbūt pasiūlys Ūkio ministerijai padidinti bendrovės įstatinį kapitalą ir apyvartinių lėšų, taip pat rekomenduos šiai ministerijai daugiau dėmesio skirti geoterminių išteklių gavybai.

Valdininkai raukosi
- O kaip jūsų siūlymai sutinkami valdininkų kabinetuose?

- Mums ten tenka ilgai aiškinti, kad Lietuva yra ant karštos "jūros" ir būtų net nuodėmė tuo nepasinaudoti. Ir vis tiek dažnai nieko nedaroma ar net trukdoma. Štai ūkio ministras neseniai mums papriekaištavo, kodėl geologų siūlymų naudoti geoterminius vandenis nėra Nacionalinėje energetikos strategijoje. Atsakiau: "Ministre, mes juos buvome parašę ir ministerijai pateikę, o kodėl jūsų pavaldiniai jų neįrašė ar neperdavė - nežinome."

Ūkio ministerijos pasitarimuose dar nė karto negirdėjau žodžio "ekologija". Atrodo, žmonės ten įsitikinę, jog Žemėje egzistuoja tik ekonomika, o juk neretai ji nuo ekologijos neatsiejama. Atsinaujinančiais energijos šaltiniais Ūkio ministerija vadina ne tik geoterminę, vėjo ir Saulės energiją, bet ir medienos atliekas, biologinį kurą, betgi tai labai skirtingi dalykai, kurių negalima sprausti į tas pačias konkurencines sąlygas.

Lietuvoje Žemės gelmių energijos naudojimui neretai taip stipriai priešinamasi, jog net galima įtarti valdžios ir verslo klanų egzistavimą. Galbūt kai kurie aukštus postus užimantys ir geras algas gaunantys jo atstovai yra pripratę prie seno savo gyvenimo ir verslo, o čia - kažkokia nauja energijos rūšis... Tai kas, kad visuomenei ši naujovė naudinga, betgi jiems tai - konkurencija, todėl kai kas mano: geriau, kad jos nebūtų.



Pavyzdžiai iš Vakarų
- Tai gal verta šiomis idėjomis sudominti smulkiuosius verslininkus?

- Pirmiausia jiems reikia informacijos, kad susidomėtų ir patikėtų. Katės maiše niekas neperka. Kol kas mažai ką turime jiems parodyti, kur kas daugiau gerų pavyzdžių yra Vakaruose.

- Tačiau šalyje sparčiai plinta privačių namų šildymas požemio vandeniu. Girdėjau, šią Dievo dovaną naudoja jau ir Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje, Tauragės bažnyčia.

- Ir pravoslavų cerkvė Vievyje, ir daug kitų objektų. Tai ekonomiška, ekologiška ir labai patogu - gręžinys gali būti nors ir kieme, jo vietą rodo tik paprastas kanalizacijos dangtis, įranga užima nedaug vietos, vamzdžiai po žeme. Iš keliasdešimties metrų pumpuojamas 10-12 laipsnių temperatūros vanduo per šilumokaitį gali žiemą patalpas šildyti, vasarą - vėsinti. Jokio aplinkos darkymo. Tiesa, iš pradžių tenka nemažai investuoti, bet vėliau tos lėšos atsiperka su kaupu, nes Žemės šiluma, kaip sakiau, nemokama.

Daugiausia - kelias dešimtis tūkst. litų - kainuoja šilumos siurblys, kurį tenka atsigabenti iš Švedijos ar kitų Vakarų šalių. Jei mūsų energetikai juos gamintų, būtų pigiau. Bet jie, matyt, tuo nesuinteresuoti - tada vartotojai mažiau pirktų tradicinės jų energijos. Nepaisant to, privačių namų šildymas geotermine energija Lietuvoje vis labiau populiarėja.

Be to, sumanūs žmonės geoterminius išteklius galėtų "komplektuoti" su kitais atsinaujinančiais, pavyzdžiui, vėjo jėgainėmis pajūryje.

- Pajūryje daug saulėtų dienų, tad gal galima būtų panaudoti ir Saulės energiją?

- Be abejo. Tik reikia daugiau padirbėti smegenimis. Ir kad mažiau konjunktūros būtų.

[mmm]

Gal kas matet pavyzdziu Vakaruose?

[mmm]

www.omni.lt

Kupiškio rajone bus statomas vėjo jėgainių parkas
2007.09.25 | 14:05

Praeitą savaitę su Kupiškio rajono meru Jonu Jaručiu susitiko Vokietijos, Prancūzijos, Liuksemburgo ir Lietuvos bendrosios įmonės UAB „Valtlit“ atstovai - generalinis direktorius Joerg Temme, direktorius Gintautas Valatka ir direktorius gamybai Grigorijus Weise. Tartasi dėl galimybės projektuoti ir statyti vėjo jėgainių parką Kupiškio rajone, rašo „Anykšta“.

Pasak direktoriaus gamybai, pirmasis jų apsilankymas Kupiškyje buvo prieš pusantro mėnesio. Tada iš trijų rajono vietovių minimam parkui steigti jie išsirinkę vieną - palei Salamiestį. Dabar atvykę jau su rimtais ketinimais.

Per penkerius metus Lietuvoje planuojama įrengti tiek vėjo jėgainių, kurių galingumas 100 megavatų, kad atsirastų jų 4 ar 5 parkai, o juose po 8 ar 10 jėgainių. Visa, kas susieta su jų projektavimu bei statyba, firma atlieka savo lėšomis, žinoma, turėdama garantijų ir dėl subsidijų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

[ValdasJ]

Jėgainių parkuose - ir politiniai vėjai



Vakarų Lietuvoje vykstančios vėjo jėgainių statybos jau seniai tapo verslininkų ir vietinių gyventojų nesantaikos priežastimi. Naują frontą šiame kare atidarė Kretingos rajono politikai.

Kretingos rajono tarybos narys Juozas Matulevičius tvirtina, kad šis jėgainių parkas pastatytas patyliukais, esą pažeidžiant procedūras, kadangi į jėgainių verslą yra įsitraukęs Kretingos rajono mero Valerijono Kubiliaus sūnus Artūras.

Aistrų Kretingoje tik daugės, kadangi vėjo jėgaines pastačiusi bendrovė "Vėjų spektras" ketina statyti dar 5-6 vėjo jėgaines.

Pabėgo žiurkės

Šiemet balandį Kretingos rajone, Rūdaičiuose, buvo oficialiai atidarytas didžiausias Baltijos šalyse vėjo elektrinių parkas. Bendrovei "Vėjų spektras" priklausančiame parke veikia 15 vėjo elektrinių, kurių bendras galingumas siekia 30 megavatų, o per metus čia planuojama pagaminti apie 75 mln. kilovatvalandžių elektros energijos.

J. Matulevičiaus teigimu, pagal Klaipėdos universiteto specialistų skaičiavimus, Kretingos rajonui geriausia plėstis į Palangos pusę, tačiau teritoriją užstačius vėjo jėgainėmis esą šie planai bliūkšta.

"Tos jėgainės pastatytos be viešojo svarstymo, nesuderinus su vietiniais gyventojais. Pirmiau prasidėjo statybos, o tik vėliau parengti dokumentai, gauti leidimai. Blogiausia, kad nevyko joks poveikio aplinkai vertinimas. Kai ką byloja ir tai, kad pastačius jėgaines Rūdaičiuose išnyko žiurkės ir kurmiai. Juk žiurkės pirmos iš skęstančio laivo bėga, vadinasi, kažkas negerai", - sakė politikas.

Anot jo, vėjo jėgainių ūžesys kankina Rūdaičių gyventojus, jie esą nebegali ramiai išsimiegoti.

"Gamtosaugininkai patys duoda leidimus, patys ir tikrina. Iš pradžių buvo 500 metrų sanitarinė zona, vėliau - 300, o liko 50 metrų. Aš nesu niekur Europoje matęs, kad vėjo jėgainės būtų pastatytos taip arti tankiai apgyvendintų vietų. Dabar žmonės renka parašus prašydami iškeldinti tas jėgaines, teisme iškeltos bylos, detaliųjų planų galiojimas turi būti sustabdytas", - teigė J. Matulevičius.

Jis ketina kreiptis ir į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kuri išanalizuotų V. Kubiliaus vaidmenį statant jėgaines, nes, J. Matulevičiaus žiniomis, mero sūnus Artūras yra "Vėjų spektro" akcininkas.

Toliau plėsis

"Vėjų spektras" toliau kurpia planus plėsti vėjo jėgainių parką - lapkričio pabaigoje Kretingos rajono tarybai buvo pateikti dokumentai leisti pastatyti dar 5-6 jėgaines. Tačiau Taryba nedavė leidimo rengti detaliuosius planus.

"Vėjų spektro" planams 6 privačiuose sklypuose pastatyti vėjo jėgaines priešinasi aplinkiniai gyventojai. Tarybos nariai pastebėjo, kad dokumentai Tarybos komitetams buvo pateikti "ant karštųjų". Siūlyta sudaryti komisiją, kuri išsiaiškintų šių jėgainių daromą žalą aplinkinių gyventojų sveikatai.

"Vakarų ekspresui" Kretingos rajono vicemeras Juozas Mažeika teigė, kad klausimas dėl leidimo rengti naujus detaliuosius planus bus svarstomas dar kartą šį mėnesį.

"Kiek žinau, dėl leidimo rengti detaliuosius planus viešo svarstymo nereikia. O V. Kubiliaus sūnus, mano duomenimis, tikrai dirba "Vejų spektre", rodos, inžinieriumi", - sakė jis.

Paklaustas, kaip vertina žmonių skundus, vicemeras teigė, kad vyksta kova dėl privačios žemės.

"Buvo atėjusios trys moterys ir skundėsi, kad kaimynai pardavė sklypus, kuriuose bus statomos vėjo jėgainės, jos neva trukdys gyventojams. Tačiau paaiškėjo, kad viena tų interesančių buvo užsikėlusi savo sklypo kainą, ir vėjo jėgainių statytojai pasirinko pigesnį kaimyno sklypą", - paaiškino politikas.

Tai, kad pastačius vėjo jėgaines atpinga greta esančios žemės, patvirtino ir nekilnojamojo turto specialistai.

J. Mažeikos duomenimis, vėjo jėgainių parko perspektyva yra pažymėta ir svarbiausiame rajono dokumente - Bendrajame plane, kuris dar nėra patvirtintas.

Vienas parkas išnyko

Gyventojų pretenzijos dėl vėjo jėgainių kelia aistras nebe pirmą kartą. Šią vasarą buvo demontuotas šešios taip niekada ir neveikusios vėjo jėgainės netoli Kretingalės.

Projekto užsakovų - bendros Lietuvos ir Danijos UAB "Baltijos naujoji energija" - atstovai jėgainės nugriovė dėl vietinių gyventojų prieštaravimų.

Žmonės aiškino, kad dėl pirmojo Lietuvoje jėgainių parko ėmė kristi jų žemių vertė. Dėl to vyko teismai, o danai nusprendė nebelaukti ginčų pabaigos.

"Kuriami mitai"

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas, UAB "Vėjų spektras" direktorius Alvydas NAUJĖKAS

Vėjo jėgainės į Lietuvą atkeliauja ne taip jau ir sunkiai, tačiau didžiausia problema yra mažos vėjo jėgainių pagaminamos elektros energijos supirkimo kainos. Už vieną pagamintą kilovatvalandę mokama vos 22 centus, o palyginti Italijoje - 76 centus ir šį tarifą planuojama dar didinti. Todėl yra ir lietuvių, kurie vėjo jėgaines stato Italijoje. Lietuvoje daugiausiai investuoja vietinis kapitalas, tačiau yra investicijų ir iš Vokietijos, Estijos.

Mes specialiai užsakėme tyrimą ir paaiškėjo, kad net 96 procentai gyventojų vėjo jėgaines vertina pozityviai. Jėgainių keliamas triukšmas tėra išpūstas mitas. Žinoma, dėl žemių visada kyla ir kils problemų. Po tokios žemės reformos kitaip ir negali būti. Tačiau incidentai - lokalūs, nes visada atsiranda koks nors verslininkas, norintis pasipelnyti.

Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai, kad iki 2010 metų 7 procentai pagaminamos elektros energijos bus gaunama iš alternatyvių šaltinių - vėjo jėgainių, hidroelektrinių. Dabar pagaminamas tik 1 procentas, todėl mes gana smarkiai atsiliekame.

"J. Matulevičiaus planai žlugo"

Kretingos rajono meras Valerijonas KUBILIUS

Taip, mano sūnus dirba "Vėjų spektre" inžinieriumi ir kai bus svarstomi klausimai Kretingos rajono taryboje, susiję su šia bendrove, galėsiu ir nusišalinti nuo balsavimo. Tą jėgainių parką stato gal dešimt įvairiausių bendrovių, visų net nežinau. Net Kaišiadorių vyskupija, gavusi labdaros, vieną jėgainę pasistatė, statys dar vieną.

O J. Matulevičius krečia juokus dėl tų visų nepasitenkinimų. Žiurkės, matai, bėga. Pilna jų ten. Jis paprasčiausiai nesuspėjo laiku įsijungti į vėjo jėgainių verslą, matyt, todėl ir pyksta, politikuoja. Tautą girdydamas savo restorane alumi jis daugiau žalos žmonėms pridaro, nei tos jėgainės. Jas apžiūrėti buvo atvykęs ir prezidentas Valdas Adamkus, įėjo į vidų, pasidžiaugė bei pamatė, kad jos jokio pavojaus žmonėms nekelia.

Jėgainės pastatytos privačiuose sklypuose, todėl nėra čia jokio konflikto. O svarstymai su visuomene vyko ir gana ilgai, gautas bendruomenės tarybos pritarimas.

Faktai

* Šiuo metu Lietuvoje yra instaliuotos 37, 54,94 megavatų galingumo vėjo jėgainės.
* Vėjo energijos gamybos daliai užtikrinti reikia pastatyti iki 200 MW galios elektrinių.
* Ateityje didžiąją vėjo energetikos pasaulyje dalį sudarys jūrinė vėjo energetika.
* Vyriausybės strateginio planavimo komitetas nusprendė, kad vėjo energetika jūroje bus plėtojama po 2010 metų.

Denisas NIKITENKA
http://www.ve.lt/?data=2007-12-14&ru...&id=1197571261

[Lašas]

Ko gero vienas iš įdomiausių energijos gavimo būdų
http://en.wikipedia.org/wiki/Solar_updraft_tower

[Dumblas]

Aš manau, kad vėjo jėgainės yra būtinos Lietuvai.Nes ankščiau ar vėliau iškastinis kuras baigsis, o prieš tai, t.y. dabar, nuolat brangs.O IAE padarė Lietuvai "meškos paslaugą" .Vieną kartą ją pastatę ir ties ją susitelkę, nebegalime taip paprastai atsitraukti .O, dėl vejo jėgainių triukšmo, manau, kad tai yra nesąmonė.Tas pats ir su paukščiais - neva jie užsimuša, atsitrenkę į turbinas.Visiška nesąmonė.Nejau manot, kad paukščiai tokie kvaili, kad skristų į garsą skleidžiantį, aiškai matomą jėgainę ?Tik atsitiktinai taip gali būti.O didžiausia kavilystė, kurią girdėjau apie vėjo jėgaines - kad jos "darko kraštovaizdį" .Tai reiškia malūnai, senojo Lietuvos kaimo puošmena irgi darko kraštovaizdį ?Vietiniai akivaizdžiai kurstomi prieš tas vėjo jėgaines.O tai kai kam naudinga.Manau, vėjo jėgainių statyba jūroje - pats perspektyviausias elektros gamybos būdas Lietuvai, dar jėgaines sausumoje, geoterminės ir Saulės, kurių iš viso neturime (kolkas).Dabar bandome kabintis į IAE.O juk galėjom nesvajot kelis metus, o daryti kažką .

[Aš]

Įdomūs faktai:

Naujoji Zelandija išsikėlė sau tikslą (be jokių baksnojimų pirštais, kaip kad ES turi parodyti mums, nes valstybė suvokia to reikšmę ir naudą) iki 2025 metų 90% visos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių. Pradžia nebloga - 62 jūrinės vėjo jėgainės, kurios maksimaliu pajėgumu ims veikti jau 2009-ųjų viduryje. Pajėgumas - 140 MW.

Didžioji Britanija žengia dar vieną žingsnį jūrinių vėjo jėgainių plėtros link. Šįkart - 140 jėgainių ir 500 MW bei 415 000 „ekologiškų“ namų ūkių 2010-ųjų pabaigoje.

Galim ir mes. Bet juk mums nereikia.

Lietuva iš jūrinės vėjo energijos galėtų gauti 1 322 MW elektros energijos. Tai yra daugiau nė pusė numatomo visos Lietuvos poreikio 2010-aisiais metais. Tai skaičiuojama dabartinių technologijų lygmenyje, manau, jos neišvengiamai dar progresuos. Dar daugiau galėtume gauti iš sausumos vėjo jėgainių. Jau dabar galimi pajėgumai be AE - 3 540 MW.

Tai kur mes turėtume investuot atominei numatomas lėšas?

[Eimantas]

Geoterminė jėgainė teiks ir malonumą
http://www.ve.lt/?data=2008-04-14&ru...&id=1208105155

[Aš]

Pagaliau! JAE pradėjo kišt savo milijardus ten, kur jau seniai turėjo - į mokslą ir technologijas:

Naujas miestas, statomas netoli Abu Dabio (JAE), bus panaudotas kaip didelio masto atsinaujinančių energijos šaltinių bandymų poligonas. Mieste gyvens 50000 žmonių ir veiks 1500 firmų ofisų. Miestas suvartos neįprastai mažus energijos kiekius, o visą reikiamą energiją gyventojai gaus iš atsinaujinančių šaltinių. Pats pirmasis pastatas bus skirtas naujam mokslinių tyrimų institutui. Jo įkūrėjai tikisi, jog tai bus Viduriniųjų Rytų ekvivalentas "Silicio Slėniui", tačiau skirtas ne informacinėms technologijoms, o ekologiškai natūraliai energijai.

Planuojama, jog miesto pastatymas kainuos 22 milijardus dolerių.

Daugiau.

Dabar atsinaujinantys ir ekologiški energijos šaltiniai vadinami alternatyviais. Tačiau tik laiko klausimas, kada šis pavadinimas bus pritaikytas naftai ir dujoms.

***

Įdomi Amsterdamo nuotrauka:

Autorius nežinomas, rasta SkyScraperCity.com.

[TukasLT]

Sveiki,
Nezinau kur dar rasyti, tad jei ka rasau cia.
Susiduriau su didele problema, rasau diplomini darba, ir reikia man skaiciuoti ekonomine dali, i kuria ieina 330 kV jungtuvai, ir niekur nerandu kainu, gal kas zino kiek gali kainuoti ar bet kur ieskoti. Aciu