Va ka tik perskaiciau, jog Airija, viena is labiausiai tersianciu saliu per zmogu, sugebejo pagaliau sumazint siultnamio dujas pirma karta per 20 metu, jei kam idomu, paskaitykite daugiau cia http://www.rte.ie/news/2010/1022/environment.html
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje
Collapse
X
-
Parašė Meier Rodyti pranešimąJau rašiau, kad su Švedijos hidroelektrinėm, mūsų KHE ir KHAE Lietuva pilnai gali išsilaikyti vien oro energijos pagalba (na, galų gale kūrenti Elektrėnus @200MW ar pan.). Vėjo energijos kaina 30 ct., šiuo metu vidutinė kaina, kurią moka vartotojai už elektrą, yra apie 20 ct (šaltinis), t.y. spot market kaina + VIAP. Kaip matyti, tai sudaro šiek tiek mažiau nei pusę elektros kainos rezultato. Pakėltus gamybos kainą iki 30 ct., bendras elektros kainos pokytis būtų apie 20%, tai nėra mažai, tačiau bendrai ekonomikai įtariu, nes suskaičiuoti tokį dalyką reikia labai daug laiko, efektas būtų teigiamas: per naujai sukurtas darbo vietas statant vėjo jėgaines, smart balansavimo sistemą ir pan., vien nuo investicijų kiek pajamų mokesčių grįžtų į biudžetą. Dar kartą pasikartosiu, balansavimo klausimas Lietuvoje yra sprendžiamas, vėjo energetika šiuo metu @30ct yra pelninga, tai būtų ypač pelninga valstybei dėl jos galimybių parūpinti reikiamą žemės ar vandens plotą vėjo elektrinėms. Nekalbu jau apie politinę nepriklausomybę turint vėjo energetiką.
Tai dėl ATLų niekas nežinot?Paskutinis taisė Al1; 2010.10.22, 15:29.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimą30 ct už vėjo energiją yra labai didelė kaina. Šiluminėse elektra kainuoja pigiau, o IAE uždarymas buvo tiesiog nusikaltimas prieš Lietuvos valstybę ir visuomenę, nes joje pagamintos elektros energijos kWh kainavo apie 8 ct. Ar atsakys kada nors dėl to atsakingi asmenys? Balansavimas naudojant Kruonį ar Kauno HE elektros kainą padidintų dar labiau, nes procesai tiesiog iš fizikinės pusės žiūrint be nuostolių nevyksta. T.y. vandenį siurbs naudojant elektrą už 30 ct/kWh., o pardavineti turės keliais centais brangiau, galbūt netgi visais 10 centų. Tai kiek elektra kainuos vartotojui? Dėl darbo vietų sukūrimo tai irgi abejotina. Šiluminėje energetikoje žmonės darbo neteks. Tai kur čia darbo vietų prieaugis? Įranga vis tiek būtų importinė. Lietuvoje būtų gaminama nebent low-tech'as vėjo jėgainėms - gelžbetoninės konstrukcijos jėgainių statybai ar pan. Na, dar statančios kompanijos šiek tiek įdarbintų statybininkų. Pajamų mokestis iš investicijų ne kažin kokias įplaukas sudarytų į biudžetą dėl ženklių mokestinių lengvatų.
Kaip skaičiuojant IAE kilovatvalandės kaina 8ct? Įskaičiuojant investicijos nusidėvėjimą ir atidėjimus uždarymui? Įskaičiuojant infrastruktūrą, kurią kažkada reikėjo sukurti?
http://en.wikipedia.org/wiki/Relativ...ferent_sources
Nieko panašaus į pigią energiją nėra. Atominių elektrinių pagrindinis pliusas yra taršos mažinimas, kaip ir vėjo jėgainių.
Comment
-
Tai, kas surašyta čia:
http://www.regula.lt/lt/elektra/tarifai/viap_kainos.php
neatspindi tikrosios savikainos. Tai maksimali pardavimo kaina. Elektros biržoje ji šiek tiek mažesnė, bet vėjo energija superkama privalomai ir už 30 ct/kWh. Kaip ir hidroenergija už 20 ct/kWh.
Gal disponuojat savikainomis? Kalbant apie savikainą, yra įvairūs skaičiai pateikiami. Šiluminėse savikaina apie 22-27 ct/kWh, hidro- apie 2 ct/kWh, IAE buvo minima apie 6-7 ct/kWh (pardavimo buvo apie 8-8,5 ct). Ar apsimokėtų statyti vėjo jėgaines, jei už jų pagaminamą energiją būtų mokama REALI kaina - savikaina + keli centai. Tai gerokai mažiau nei 30 ct/kWh.
Kas dėl atominės savikainos. Elektrinė Lietuvai atiteko už dyką. Todėl visiškai logiška, kad į savikainą neįskaičiuotas infrastruktūros sukūrimas. Kaip, beje, ir visų kitų tarybiniais laikais pastatytų elektrinių atveju. Nusidėvėjimas į IAE elektros savikainą buvo įtrauktas, kaip ir visų kitų elektrinių. Dėl atidėjimų uždarymui sutinku. Juos buvo galima įskaičiuoti į IAE savikainą ir tai bendrą elektros energijos kainą vartotojams būtų padidinę vos 2-3 ct/kWh. Nebūtų buvusi didelė našta.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąTransporte mažinti importinio kuro sunaudojimą tik viena išeitis - smarkiai išplėtoti vegetuojantį visuomeninį transportą ir persodinti bent trečdalį žmonių iš automobilių į visuomeninį transportą.
Transporte tik benzininiai varikliai faktiškai pasiekė savo efektyvumo ribas. Dyzeliniai dar toli gražu ne. Dyzeliną, kaip ir aliejų, galime patys pasigaminti iš rapsų. Aliejų taip pat iš linų, saulėgrąžų. O dyzelinį variklį yra gana paprasta perdaryti į aliejinį — tereikia tik sumontuoti pakaitinamąjį įtaisą. Itin karštomis vasaros dienomis toks įtaisas net nebūtinas.
Taip pat reikėtų plėsti troleibusų bei elektrinių traukinių tinklą — elektros pasigaminsime patys hidroelektrinėse, vėjo jėgainėse, o jeigu ir to pritrūks — naujojoje atominėje elektrinėje.
Ir, žinoma, kaip gi nepaminėsi. Kelių mėnesių senumo žurnale „Valstybė“ skaičiau, kad LRV kelia tikslą paversti Lietuvą iki 2020 ar 2025 metų elektromobilius gaminančia šalimi. Beje, šiandien per LTV laidą „Labas rytas“ rodė reportažą apie du Lietuvoje pagamintus elektromobilius, kurie šiaip yra pašalintas vidaus degimo variklis ir sumontuotas elektrovariklis. Šalia visų ekologinių pranašumų, toks variklis skleidžia mažiau triukšmo.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąKažkaip dar neteko matyti elektromobilių charakteristikos, kuri leistų važiuoti greičiau nei 100km/h. Tuo pačiu ar ilgesnį laiką greitai važiuojant nekaista elektrovariklis?
Mano galva elektromobiliai yra ateitis. Kaip čia kažkas minėjo apie vandenilinius variklius, tai man rodos jie visgi nepasiteisino ir pamažu šios idėjos yra atsisakoma..Aš tikrai myliu Lietuvą!
Comment
-
Tik akumuliatorių problema vis dar neišspręsta. O tradiciniai akumuliatoriais nėra ekologiški prietaisai. Ir dar daug brangių metalų naudojama. Jie brangūs dėl to, kad jų žemėje nėra pakankamai daug. Kas bus, kiek milijardų tonų reikės sieros rūgšties pagaminti, o po to surinki (o gal paprasčiau išlpilti ant žemės?), kiek švino reikės?
Comment
-
Parašė Big Cat Rodyti pranešimą
Cia daugiau info apie ji, tik aisku kad didziausias ivykis, kad jisai tech. apziura praejo, o visa ka jis padare turi aibe trukumu, tokiu kaip nuoatines sroves kolektorinis variklis, palikta greiciu deze su sankaba, rekuperacijos nebuvimas ir aisku tai sezonis auto ir tinkantis vazinetis, kai bent langai neapsala. bet aisku jis salyginai pigus palyginus su BLDC ar asinchroniniu varikliu su daznio keitikliu.
Comment
-
Parašė le bronius Rodyti pranešimąMano galva elektromobiliai yra ateitis. Kaip čia kažkas minėjo apie vandenilinius variklius, tai man rodos jie visgi nepasiteisino ir pamažu šios idėjos yra atsisakoma..
Vandeniliu varomi automobiliai veiktų taip pat kaip ir benzininiai - įsipili ir važiuoji. Nereikia laukti kol pasikraus baterijos ir tt. Įdomu kaip čia nepasiteisino tie varikliai, jei Vokietija ir Italija gaminasi povandeninius laivus, varomus vandeniliu...
Aišku visa tai gali pasikesiti, jei kas nors išras itin lengvas, ne toksiškas, per 15 - 20 min pilnai pakraunamas ir tt tt baterijas.
Comment
-
Vandenilio užpildymo infrastruktūrą reikia kurti. Ir tai milžiniškos išlaidos. Be to vandenilis yra labai sprogus - saugumo problema. Elektrai nereikia ypatingos infrastruktūros. Žinoma, reikės viešųjų pakrovimo vietų, bet jų įrengimas kainuos žymiai pigiau - tik pakankamai galingos el. linijos ir pakrovimo automatų pastatymo.
Comment
-
Parašė tricky_kid Rodyti pranešimąAbejoju...
Vandeniliu varomi automobiliai veiktų taip pat kaip ir benzininiai - įsipili ir važiuoji. Nereikia laukti kol pasikraus baterijos ir tt. Įdomu kaip čia nepasiteisino tie varikliai, jei Vokietija ir Italija gaminasi povandeninius laivus, varomus vandeniliu...
Aišku visa tai gali pasikesiti, jei kas nors išras itin lengvas, ne toksiškas, per 15 - 20 min pilnai pakraunamas ir tt tt baterijas.
Vandeni skaidyti ir vel po to ji jungti yra ekonomiskai neapsimoka, ir kam to reikia ?
Comment
-
Parašė tricky_kid Rodyti pranešimąVokietija ir Italija gaminasi povandeninius laivus, varomus vandeniliu...Aš tikrai myliu Lietuvą!
Comment
-
Iš toli ta "TESLA" atkeliavo. Įdomu kiek "Charge-Discharge" ciklų praėjo kol LT pasiekė. Vietiniai elektromobilių "prototipai", tai nebent skirti važinėtis su viduržemio jūra besiribojančiose šalyse. Įdomų bei informatyvų PP (Pasidaryk Pats) "On the budget" elektromobilio perdarymo gidą galima rasti čia: http://www.wired.com/autopia/tag/wiredcom-builds-an-ev/
Comment
-
Lrytas: Vokietijoje „Audi“ elektromobilis nuvažiavo rekordinį atstumą
Vienas elektromobilis papildomai nepakrovus akumuliatoriaus antradienį nuvažiavo iš Vokietijos pietinio miesto Miuncheno į Berlyną, o šio bandymo organizatoriai teigia, kad pasiektas naujas pasaulio rekordas tarp serijinių elektra varomų automobilių.
Geltonos ir purpurinės spalvos „Audi A2“ apie 600 kilometrų atstumą įveikė maždaug per septynias valandasAš tikrai myliu Lietuvą!
Comment
-
Plečiasi vėjo jėgainių parkas
Tauragės rajono Griežpelkių ir Kamščių kaimuose šalia jau veikiančių 10 vėjo jėgainių kyla 5 naujų jėgainių stiebai. UAB „Vėjo gūsis“ naujai pastatytose vėjo jėgainėse per metus planuoja pagaminti apie 32 mln. kWh elektros energijos ir tiekti ją į Lietuvos energetinės sistemos 110 kV elektros tinklą. Naujai pastatytos vėjo jėgainės bus kiek aukštesnės už seniau pastatytas. Jų aukštis sieks 108 metrus.
Vėjo jėgainių statyboje naudojama ypač efektyvi ir patikima Vokietijos „Enercon“ firmos technologija. Šioje firmoje užpatentuota daugybė išradimų. Pavyzdžiui, kad sumažėtų sparnų keliamas triukšmas, sparnuotės galai užlenkti. Sparnai pagaminti iš lengvų ypač atsparių medžiagų (jie atlaiko net 90 ° kampo sulenkimą). Visas elektros gamybos procesas automatizuotas: vėjo sukami sparnai suka generatorių, o iš jo per keitiklius, lygintuvus, transformatorius ir 20/110 kV transformatorinę pastotę elektros energija tiekiama į 110 kV perdavimo tinklą. Visą pagamintą energiją tiksliai fiksuoja kompiuterizuota apskaitos sistema. Jei atsiranda smulkių gedimų, apie tai informaciją skubiai gauna ne tik Lietuvoje agregatus aptarnaujantis personalas, bet ir „Enercon“ vėjo elektrinių aptarnavimo padalinys „Auriche“.
Jėgainių statyba reikalauja šimtus milijonų litų kainuojančių investicijų. Paskaičiuota, kad investicijos atsipirks per 10–14 metų. Europos Sąjungos šalyse, kur vėjo energetika labiau išvystyta, investicijos atsiperka per 5–7 metus. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Vytas Pikšrys sako, kad per dešimtmetį vėjo elektrinių pajėgumas šalyje turėtų padidėti dvidešimt kartų. Tauragės kraštas yra vienas perspektyviausių šiam verslui.
Comment
-
Parašė dts Rodyti pranešimąNezinau ar i sita tema pataikiau bet gal yra kur internete tokia lentele su elektros energijos tarifais europos sajungoje.
p.s. kazkaip pats neradau
ateiskit uz sutrugdyma
Comment
-
-
„Lietuvos energija“ ir „Kauno energija“ steigs bendrą įmonę biokuro jėgainei statyti
Naujoji kogeneracinė jėgainė gamins apie 45-50 MW šilumos energijos, kuri bus tiekiama į „Kauno energijos“ integruotą tinklą, ir apie 20-25 MW elektros energijos, kuri bus realizuojama elektros energetiką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Comment
Comment