Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Amerikiečiai tokiais dalykais kaip:

    • 5-Year Limited Product Warranty
    • Limited Power Output Warranty:
    92% at 10 years, 84% at 20 years, 80% at 25 years (of minimum power)

    nesišlaisto, jeigu jų produktas degraduotų per metus ar du atsirastų kas gintų vartotojų teises ir ieškinys nepasirodytų kuklus. Juk pilna ten "solicitors", teisininkų biurų, kurie iš to gyvena.
    Su ilgaamžiškumo nustatymo tyrimais pilnai sutinku, tačiau neabejoju, kad jie taiko "ramaus miego koeficiento" metodiką ....
    Visi išvardinti mechaninei pažeidimai taip pat taikomi ir "tradicinėms" PV panelėms ir manau, kad yra įskaičiuoti į galios sumažėjimą.
    Diskusijos ir liks diskusijomis, laikas bei praktika parodys savo.

    Comment


      Parašė LAZAS_ Rodyti pranešimą
      Amerikiečiai tokiais dalykais kaip:

      • 5-Year Limited Product Warranty
      • Limited Power Output Warranty:
      92% at 10 years, 84% at 20 years, 80% at 25 years (of minimum power)

      nesišlaisto, jeigu jų produktas degraduotų per metus ar du atsirastų kas gintų vartotojų teises ir ieškinys nepasirodytų kuklus. Juk pilna ten "solicitors", teisininkų biurų, kurie iš to gyvena.
      Su ilgaamžiškumo nustatymo tyrimais pilnai sutinku, tačiau neabejoju, kad jie taiko "ramaus miego koeficiento" metodiką ....
      Visi išvardinti mechaninei pažeidimai taip pat taikomi ir "tradicinėms" PV panelėms ir manau, kad yra įskaičiuoti į galios sumažėjimą.
      Diskusijos ir liks diskusijomis, laikas bei praktika parodys savo.
      Šlaistosi ir dar kaip. Pavyzdžių pateiksiu pora, bet jų galima ir daugiau surasti.

      Kompaktinės liuminescencinės lempos - pradžioje reklamavo ilgus (8000-10000) veikimo valandų. JAV kilo skandalas. Dabar ant visų lempų net ir pas mus rašo kad 6-8 tūkst. valandų, bet naudojant ne daugiau nei 2,5 val. per parą.
      Šviesos diodai - pradžioje reklamavo 50-100 tūkst. veikimo valandų be praktiškai pastebimo šviesos srauto sumažėjimo. Dabar jau rimti gamintojai nurodo ne daugiau 50 tūkst. valandų su tam tikru srauto sumažėjimu (paprastai 50 tūkst. su 20-25 proc. sumažėjimu.). Bet čia pačiam šviesos diodui, kaip elektronikos komponentui, kai yra išlaikomos tam tikros aplinkos sąlygos ir yra (svarbiausia) geras jų aušinimas - puslaidininkinio kristalo temperatūra yra 25 laipsn. C. Kas praktiškai nepasiekiama su jokiais geriausiais radiatoriais. Tam reikia, kad aplinkos temperatūra būtų minusinė - 30 - 50 laipsn. Bet tai nėra realios ekslpoatacinės sąlygos. Realiai šviestyve šviesos diodų šviesos srautas sumažėja apie 20 proc. per 5-10 tūkst. valandų.

      Todėl iš tiesų laikas bei praktika parodys savo.

      Comment


        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
        Realiai šviestyve šviesos diodų šviesos srautas sumažėja apie 20 proc. per 5-10 tūkst. valandų.
        Nusipirkau Maximoje tris LED šviestuviukus voniai. Pirmas parėjo pirmąją savaitę (gal kokių 14-20 val. darbo), antras - po mėnesio, trečias už pusantro. "Ekonomija" sudarė apie -100Lt

        Comment


          Parašė Sula Rodyti pranešimą
          Nusipirkau Maximoje tris LED šviestuviukus voniai. Pirmas parėjo pirmąją savaitę (gal kokių 14-20 val. darbo), antras - po mėnesio, trečias už pusantro. "Ekonomija" sudarė apie -100Lt
          Atsiprašau už off-topic, bet aš jau keliskart įsitikinau, kad maisto prekių PC neverta pirkti JOKIOS technikos, ypač jeigu nesuteikiama garantija. Prožektorius veikė gal 2h, vaikiška mašinėlė nepilnas 2d., dukart pirkau stalines lempas, ir abi 'neištempė' nė 3 mėn.. Dar, tiesa, pirkau elektrinę žoliapjūvę — nupjoviau žolę du kartus
          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

          Comment


            Parašė Wycka Rodyti pranešimą
            Atsiprašau už off-topic, bet aš jau keliskart įsitikinau, kad maisto prekių PC neverta pirkti JOKIOS technikos, ypač jeigu nesuteikiama garantija. Prožektorius veikė gal 2h, vaikiška mašinėlė nepilnas 2d., dukart pirkau stalines lempas, ir abi 'neištempė' nė 3 mėn.. Dar, tiesa, pirkau elektrinę žoliapjūvę — nupjoviau žolę du kartus
            perdedi, jei nezinai ka pirkt, tai geriau is vis nepirk.

            Comment


              Parašė e2ards Rodyti pranešimą
              perdedi, jei nezinai ka pirkt, tai geriau is vis nepirk.
              Ne tame esmė, jei mastyti ekologiškai. Geras procentas prekių po trumpos pertraukos keliauja tiesiai į savartyną. Kiek CO2, resursų, retų mineralų paleidžiama vėjais?

              Comment


                Parašė e2ards Rodyti pranešimą
                perdedi, jei nezinai ka pirkt, tai geriau is vis nepirk.
                Nesupratai. Taip mane gyvenimas išmokė, kad pigi prekė negali būti gera prekė. Šykštus moka dvigubai. Taigi ir investicijas į ekologiją aš suprantu kaip savotišką taupymą į ateitį; žinoma, kol neperlenkiama lazda
                I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                Comment


                  Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                  Nesupratai. Taip mane gyvenimas išmokė, kad pigi prekė negali būti gera prekė. Šykštus moka dvigubai. Taigi ir investicijas į ekologiją aš suprantu kaip savotišką taupymą į ateitį; žinoma, kol neperlenkiama lazda
                  nebutinai pigi preke nekokybiska, o brangi pateisins lukescius, esme tame, kad rinka nera apsaugota nuo slamsto.

                  Comment


                    Šioks toks technologinis proveržis:


                    Japonijos bendrovė „JFE Engineering”, besispecializuojanti energetinių sprendimų srityje, sukūrė įrenginį, kuris gali įkrauti elektromobilių akumuliatorius 50 proc. per tris minutes. Akumuliatorių įkrauti 70 proc. užtrunka 5 minutes, skelbia „CrunchGear”.
                    Anot įrenginio išradėjų, būtent tiek laiko vairuotojai sugaišta, kol degalinėje prisipila benzino ar dyzelino.
                    Anot portalo, technologija buvo išbandyta įkraunant automobilio „Mitsubishi i-MiEV” akumuliatorių. Po penkias minutes užtrukusios procedūros automobilis sugebėjo nuvažiuoti 80 kilometrų, kai su visiškai įkrautu akumuliatoriumi jis sugeba nuvažiuoti apie 160 km.
                    Bendrovė „JFE Engineering” kitų metų balandį planuoja pradėti masinę kroviklių gamybą. Tiesa, kol kas planuojama, kad įrenginys bus diegiamas tik Japonijos elektrodegalinėse.
                    Šioje perspektyvioje rinkoje dirba ne tik „JFE Engineering”. Praėjusių metų pabaigoje „Nissan” pristatė akumuliatorius, kuriuos galima pakrauti 80 proc. per 25 min., tačiau įkrauti galima tik naudojant specialią įrangą.
                    Namų sąlygomis elektra varomų automobilių „Nissan Leaf” ir „Chevrolet Volt” baterijas tenka krauti apie 7 valandas.
                    I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                    Comment


                      "ventiliatoriai" ties Palanga



                      Comment


                        Atrodo, ne už kalnų tie laikai, kai Lietuvoje bus kuriami ir/ar gaminami elektromobiliai


                        Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija praneša, kad prisidėdama prie pasaulinės tendencijos naudoti mažiau taršias ir ekologiškas transporto priemones, Lietuva sudarys palankias sąlygas elektromobilių plėtrai bei sieks, kad iki 2050 m. pusę šalies automobilių parko sudarytų ekologiški automobiliai. Tokią viziją šiandien pateikė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis jo vadovaujamos ministerijos iniciatyva surengtoje konferencijoje „Elektromobiliai Lietuvoje: realybė, iššūkiai ir problemos“.
                        Eligijus Masiulis: „Elektromobilių plėtros vizija: iki 2050m. pusė Lietuvos automobilių — ekologiškos transporto priemonės“
                        „Artimiausiu metu elektra varomų transporto priemonių pardavimai turėtų išaugti, tai rodo ir oficialios prognozės — nuo 2020m. sparčiai kris tradicinių benzininių vidaus degimo variklių ir dyzelinių variklių gamyba. Juos pakeis efektyviai energiją vartojantys draugiški aplinkai varikliai ir automobiliai. Lietuva iš esmės turi savąjį šansą — arba suspėti į šį traukinį, arba delsti ir po to vytis benuvažiuojantį“, - sakė susisiekimo ministras E. Masiulis.
                        Ministro siūlomoje elektromobilių plėtros vizijoje — iki 2015 m. sukuriamas bandomasis elektromobilių baterijų įkrovimo/keitimo infrastruktūros tinklas viename iš šalies didmiesčių. Iki 2030 m. — visiškai elektrifikuotas ir automatizuotas viešasis transportas Lietuvos didžiuosiuose miestuose, ekologiškų automobilių parkas šalies miestuose sudaro iki 40 proc. visų automobilių. Iki 2050m. Lietuvos ekologiškų automobilių parkas išplečiamas iki 50 proc. visų automobilių.
                        (...)
                        Ministro E. Masiulio teigimu, elektromobilių naudojimo banga pradeda kilti, ir tai yra Lietuvos galimybė. Lietuvai būtina sutelkti įvairių valstybės institucijų, mokslo ir verslo atstovų pastangas, žymiai aktyviau nei iki šiol dalyvauti elektromobilumo moksliniuose tyrimuose, sekti gerosios praktikos tendencijas, ne tik diegti, bet ir dalyvauti kuriant ar gaminant naujos kartos automobilius.
                        I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                        Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                        Comment


                          Šiandien mačiau, kaip kelyje Kaunas - Vilnius vienoje stotelėje ruože tarp Rumšiškių ir Kaišiadorių viadukų buvo montuojamas stotelės apšvietimo šviestuvas su šviesos diodais ir saulės elementais. Galbūt taip apšviestų stotelių šiame kelyje bus ir daugiau?

                          Comment



                            © Edita

                            Comment


                              Tiesą sakant seniai laukiau tokių įrenginių, kurie krautųsi savaime (panaudodami visur esančią elektromagnetinę spinduliuotę, vibracijas ir pan.)

                              Prieš kelis metus Nokia prašneko, kad ketina naudoti elektromagnetines bangas mobiliųjų telefonų krovimui, taip pailgindami laiko tarpus tarp pakrovimų, kol kas tokių įrenginių jie nepristatė, tačiau prabilo apie piezoelektinius ir kinetinius mobiliųjų telefonų pakroviklius.

                              Kol Nokia tik ketina tai pritaikyti kiti gamintojau jau turi paruoštus produktus, kurių pritaikymo galimybės yra labai plačios, nes šie įrenginiai yra mums gerai žinomo AA arba AAA tipo baterijų formos pavidalo, todėl nuotolinio valdymo pultelio baterijų išsekimo problema kaip ir išspręsta. Asmeniškai televizorius nežiūriu jau keli metai (mano nuomone didžioji dalis laidų bukina bei vartotojina visuomenę), tačiau pats tokius elementus (kai jie atsiras prekyboje) panaudosiu dviračio žibintams.

                              Ir galiausia produktas, kurį kiekvienas turėtų priglausti savo namuose, automobilyje ir t.t.

                              Comment


                                Oho, kokio dydžio vėjo jėgainė (VJ) planuojama Juknaičiuose. Įdomu, koks jos galingumas? Didšiliuose tai bus 10 VJ po 2MW ir 2 VJ po 0,8MW.

                                Comment


                                  http://www.lrytas.lt/?data=20100729&...k_id=99&view=2
                                  Šį pavasarį Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) pasirašė paramos sutartis su keliomis bendrovėmis. Bendra šių sutarčių suma siekia daugiau nei 61 mln. litų.

                                  Tai – dalis visos maždaug 150 mln. litų sumos. Tiek per trejus metus bus skiriama „aukštųjų technologijų įmonių grupei” sostinės Visorių rajone kurti.

                                  Skelbiama, kad svarbiausią vietą čia užims saulės energijos technologijų tyrimų ir eksperimentinės gamybos centras. Šį centrą užsimojusios statyti niekam Lietuvoje nežinomos bendrovės „Via Solis”, „Baltic Solar Solutions” ir „Baltic Solar Energy” gavo atitinkamai 14,3, 14,9 ir 9,5 mln. litų paramos pagal Ūkio ministerijos programą „Lyderis LT”.

                                  Įdomu, kad „Baltic Solar Solutions”, „Baltic Solar Energy” ir „Via Solis” įsteigtos tik praėjusių metų rugpjūtį, o galutinė data, kada buvo galima teikti paraiškas šiai paramai gauti, iš liepos mėnesio valdžios kažkodėl buvo nukelta į rugsėjo 10-ąją. Na, lyg tyčia tam, kad į ją galėtų pretenduoti visos trys skubiai iškeptos naujokės.

                                  Be to, paaiškėjo, kad LVPA iš pradžių griežtai atmetė „Baltic Solar Solutions” ir „Baltic Solar Energy” pretenzijas gauti tiek milijonų dykai. Matyt, tuo metu ji dar nebuvo išakėta partinėmis akėčiomis. Tačiau Ūkio ministerijos valdžia grąžino tas paraiškas agentūrai, ir ši sutiko pakeisti savo griežtą nusistatymą neskirti milijonų.

                                  Tuo tarpu už borto liko daug seniai sėkmingai veikiančių ir žinomų bendrovių. Matyt, pažangiai mąstančio ūkio ministro D.Kreivio nuomone, jos buvo neinovatyvios. O gal tik ne konservatorių valdomos?

                                  Atidžiau pasidomėjus laimingaisiais verslininkais, galima atrasti daugiau keistų dalykų.

                                  Veltui ieškotumėte informacijos apie „Baltic Solar Solutions” ir „Baltic Solar Energy” – išskyrus steigimą, nieko nerasite.

                                  Abi šios įmonės, kurioms skiriami paramos milijonai, sukurtos ant minimalaus 10 tūkst. litų įstatinio kapitalo pamatų.

                                  Abi nurodo, kad žada užsiimti daugybe veiklos rūšių, išskyrus saulės energijos panaudojimą.

                                  Tarp pagrindinių abiejų bendrovių akcininkų iš pradžių buvo sostinėje esanti bendrovė, užsiimanti, pavyzdžiui, kirpyklų veikla ir kosmetologinėmis paslaugomis. Šios bendrovės savininkėmis dar prieš keletą metų buvo įmonės, registruotos Estijoje, Maltoje ir Bahamose.

                                  Bendroves „Baltic Solar Solutions”, „Baltic Solar Energy” ir „Via Solis” sieja tai, jog jos priklauso Fotoelektronikos technologijų ir verslo asociacijai, kuri įsteigta tik 2009 m. rugsėjį – prabėgus vos mėnesiui nuo šių uždarųjų akcinių bendrovių veiklos pradžios.

                                  Mažai kam žinoma asociacija vienija maždaug tuziną panašių bendrovių, o jai vadovauja buvęs Seimo narys S.R.Petrikis, atstovavęs Tėvynės sąjungai tuo metu, kai konservatoriai buvo valdžioje – 1996–2000 metais.

                                  Buvęs Ekonomikos komiteto vicepirmininkas šiuo metu dar vadovauja Vilniaus savivaldybės, kurią valdo konservatoriai, įmonei „Šiaurės miestelis”.

                                  S.R.Petrikis nuolat yra matomas kartu su ministru D.Kreiviu, su kuriuo rengia konferencijas apie tai, kaip saulės energija išgelbės Lietuvą.

                                  Ūkio ministerija Europos lėšų skiria ir kitoms S.R.Petrikio vadovaujamai asociacijai priklausančioms bendrovėms.

                                  Šios asociacijos narė „Precizika-MET SC” neseniai gavo apie 108 tūkst. litų. Gegužę D.Kreivio ministerija bendrovę „Precizika Metrology” pamalonino 275 tūkst. litų suma.

                                  Pasikinkyti saulės energiją net ir jos įkaitintoje Sacharoje vis dar sudėtinga. Kita vertus, gal iš tiesų netrukus lietaus šalis Lietuva pranoks Ameriką?

                                  O jei nepralenksime, galėsime guostis bent tuo, kad konservatorių valdoma Ūkio ministerija padarė viską, jog su konservatoriais susijusios paskubomis įkurtos smulkios bendrovės artimiausius dvejus metus turėtų tikrai neregėtai saulėtus metus.

                                  Comment


                                    Pinigų "įsisavinimo" mechanizmas. Tai galiu patvirtinti asmeniškai, kadangi šiomis dienomis teko su kai kuriais iš tų "saulės energetikų" turėti reikalų. Tai, ką pamačiau, tai ką ir kaip jie daro, nepalieka jokių abejonių, kokiu tikslu visa tai buvo prasukta. Dar blogiau, kad į visą tai yra įpainiojamas mokslas...

                                    Comment




                                      Gaila, jeigu tai tiesa.
                                      Nemalonu, kai mokslas tama priedanga plauti pinigus.

                                      Comment


                                        Tai tiesa. Paguoda tik viena - kai kurios iš tų firmų tikrai užsiima (ir tikėtina, kad užsiims ateityje) saulės elementų gamyba. Tačiau jokių lietuviškų technologijų ten nėra, mokslo ten nelabai ir reikia. Nes tos firmos paprasčiausiai atliks galutinį kinietiškos produkcijos surinkimą...

                                        Comment


                                          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                          Tai tiesa. Paguoda tik viena - kai kurios iš tų firmų tikrai užsiima (ir tikėtina, kad užsiims ateityje) saulės elementų gamyba. Tačiau jokių lietuviškų technologijų ten nėra, mokslo ten nelabai ir reikia. Nes tos firmos paprasčiausiai atliks galutinį kinietiškos produkcijos surinkimą...
                                          O šito reikalo negalima išviešinti daugiau? Nes viešojoje erdvėje dabar tik per rožinius akinius apie tai.
                                          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                          Comment

                                          Working...
                                          X