Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[e2ards]

prie ko cia maistas? Biomasei auginti naudojamaos nederlingos zemes, ir misku atliekos.

o tu skiri girininka nuo ukininko ?

rapsai miske tikrai neauga, o kas del derlingu ir nederlingu, tai subjektyvus klausimas, ukininkas augina tai is ko gauna didziausia pelna, svarbu kad tik augtu ta kultura.

kas del misku atlieku, tai jos jau ir dabar turi nemaza verte.

[DeSadas]

Prie ko cia rapsai ir biomase naudojama sildymui?

[e2ards]

Prie ko cia rapsai ir biomase naudojama sildymui?

is rapsu gaminamas dyzelinas, kuris puikiai tinka sildymui.

[Wycka]

is rapsu gaminamas dyzelinas, kuris puikiai tinka sildymui.

Kažin ar apsimoka taip šildyti. Jau geriau miško atliekos arba šiaudai. Beje, kaip tik apie šiaudų panaudojimą šildymui radau dar gana šviežią straipsnį:

Panevėžį šildys šiaudais?

Verslininkas tikina, kad šiaudai gali būti ne tik trąša, bet ir kuras. Kaip pavyzdį jis pateikia Daniją. R.Kiltinavičiaus duomenimis, tos šalies 70 procentų namų šildoma šiaudais.
Susidomėjimas šiaudų briketų gamyba prieš porą mėnesių peraugo į verslą, ir dabar per dieną R.Kiltinavičiaus įmonė pagamina apie pusketvirtos tonos briketų.
„Svarbiausia — turėti gerų idėjų. Šiaudai — produktas, kuris Lietuvoje beveik nepanaudojamas. Anksčiau jais buvo tręšiami laukai, bet dabar agronomai abejoja jų nauda augalams. Pastaruoju metu teigiama, kad šiaudai — netinkama trąša, nes grūdinėms kultūroms auginti naudojama nemažai chemijos, be to, ligos pernešamos į dirvožemį. Šiaudai, kaip nereikalingi, išmetami arba deginami“, — „Sekundei“ pasakojo verslininkas.
Idėja pradėti gaminti briketus panevėžiškiui gimė dar prieš metus, kai žlugo sandėris su vokiečių verslininku. Jis iš R.Kiltinavičiaus turėjo nupirkti tūkstantį tonų šiaudų.
Pradėjęs domėtis, kur juos galima panaudoti, sužinojo, kad Vakarų Europos valstybėse jais šildomi namai.
Šiaudus, kaip pagrindinį kurą, naudoja ir daugelis danų ūkininkų, bendrovių, jais šildomos kontoros ir fermos.

[e2ards]

Kažin ar apsimoka taip šildyti. Jau geriau miško atliekos arba šiaudai.

uz prabanga reikia moketi, dyzelis tai kaip dujos, ar centrinis sildymas, be to kai paskaiciuoji kiek tos malkos sueda laiko ir pinigu, tai ... kyla klausimas ar tikrai brangiau kainuoja tos dujos ar dyzelis.

[Wycka]

uz prabanga reikia moketi, dyzelis tai kaip dujos, ar centrinis sildymas, be to kai paskaiciuoji kiek tos malkos sueda laiko ir pinigu, tai ... kyla klausimas ar tikrai brangiau kainuoja tos dujos ar dyzelis.

Malkos — taip, suėda laiko ir kainuoja, bet juk čia kalbama apie organines atliekas, t.y. pjuvenas, skiedras, šiaudus. Tai yra tarsi atliekos, kurios yra kaip ir nemokamos, kainuoja tik jų surinkimas, transportavimas, laikymas/sandėliavimas ir paruošimas vartojimui (pvz presavimas). Būtent taupant laiką jau yra krosnys, pritaikytos kūrenti šiaudais. Įritinamas didžiulis šiaudų briketas, kuris toje krosnyje smilksta. Gaunamas anglies monoksidas, kuris yra dar kartą deginamas (gaunasi tarsi dvigubas degimas). Paskaičiuota, kad tokiu būdu gaunama didžiausia kaitra su minimaliausiais nuostoliais. Vienintelis minusas yra pavojus apsinuodyti smalkėmis.

[e2ards]

Malkos — taip, suėda laiko ir kainuoja, bet juk čia kalbama apie organines atliekas, t.y. pjuvenas, skiedras, šiaudus. Tai yra tarsi atliekos, kurios yra kaip ir nemokamos, kainuoja tik jų surinkimas, transportavimas, laikymas/sandėliavimas ir paruošimas vartojimui (pvz presavimas). Būtent taupant laiką jau yra krosnys, pritaikytos kūrenti šiaudais. Įritinamas didžiulis šiaudų briketas, kuris toje krosnyje smilksta. Gaunamas anglies monoksidas, kuris yra dar kartą deginamas (gaunasi tarsi dvigubas degimas). Paskaičiuota, kad tokiu būdu gaunama didžiausia kaitra su minimaliausiais nuostoliais. Vienintelis minusas yra pavojus apsinuodyti smalkėmis.

tos atliekos yra nemokamos ir net nuostolingos tik tol kol niekam ju nereik , ir nemaisyk rulonu su briketais.

[Wycka]

nemaisyk rulonu su briketais.

Naktį jau galva nebedirba
Labanakt

[LAZAS_]

Tiesioginis Biomasės deginimas nėra pati geriausia alternatyva. Mano nuomone geriausia iš Biomasės gaminti dujas (Toks Biodujų fabrikas stovėjo Klaipėdoje XX a. pradžioje) ir dujas tiekti jau esama infrastruktūra.
O dėl rapsų, kviečių, kukurūzų, tai kaip ir minėjau jų aliejaus ar etanolio derlius iš hektaro yra niekinis lyginant su Dumblių kultūromis.

[e2ards]

Tiesioginis Biomasės deginimas nėra pati geriausia alternatyva. Mano nuomone geriausia iš Biomasės gaminti dujas (Toks Biodujų fabrikas stovėjo Klaipėdoje XX a. pradžioje) ir dujas tiekti jau esama infrastruktūra.
O dėl rapsų, kviečių, kukurūzų, tai kaip ir minėjau jų aliejaus ar etanolio derlius iš hektaro yra niekinis lyginant su Dumblių kultūromis.

va, siems teiginiams esu linkes pritarti, nes tas visas biomases deginimas juokingai atrodo ir kainuoja pigiau tik jei darbo jegos kainos neskaiciuoji, jau vien kiek dyzelio reik visai tai biomasei pristatyt iki katilo, tai nelabai ekologija ir gaunasi.

[Wycka]

jau vien kiek dyzelio reik visai tai biomasei pristatyt iki katilo, tai nelabai ekologija ir gaunasi.

Gal ir juokauku, o gal ir ne, bet sakoma, kad viskas, kas nauja, yra senokai pamiršta sena. Arkliukas — pigu ir laaabai ekologiška. Juk biomasės katilinės dažniausiai yra gana mažos, todėl plačiai pasklidusios, ir tą biomasę nereikia kažkur už jūrų marių gabenti

[Al1]

Tiesioginis Biomasės deginimas nėra pati geriausia alternatyva. Mano nuomone geriausia iš Biomasės gaminti dujas (Toks Biodujų fabrikas stovėjo Klaipėdoje XX a. pradžioje) ir dujas tiekti jau esama infrastruktūra.
O dėl rapsų, kviečių, kukurūzų, tai kaip ir minėjau jų aliejaus ar etanolio derlius iš hektaro yra niekinis lyginant su Dumblių kultūromis.

Dujos dabartines Lietuvos teritorijoje pradejo naudoti XIX a. antroje puseje. Buvo trys duju fabrikai - Vilniuje (1894m.), Klaipedoje (1861 m.) ir Siluteje (1907 m.).
Dujos buvo gaminamos is akmens anglies apsvietimui. Tik veliau jas imta naudoti maisto gaminimui ir galbut pramoneje Klaipedoje.
Tas duju gamybos procesas is ankmens anglies nebuvo nasus, o taip pat buvo gana tarsus.
Uztat tarpukaryje ir po Antrojo pasaulinio gana intensyviai buvo naudojamos dujos transporte - automobiliuose ir gelezinkelyje (tarpukaryje). Duju generatoriuose dujos buvo gaminamos is malku.

[zajcik]

Iš valstybės turto "išporceliuotojų" "agitpromo". O Kubilius dar skundžiasi, kad neranda kaip padidinti valstybės pajamas

Generalinės miškų urėdijos pateiktoje metų veiklos ataskaitoje pristatyti duomenys rodo, jog 2008 metais Lietuvos urėdijos turėjo 477,5 mln. litų pajamų, tačiau gavo tik 15 mln. litų pelno. 117,5 mln. litų buvo išleista miško atkūrimo, apsaugos bei tvarkymo darbams, iš jų 66,5 mln. litų miško atkūrimo ir įveisimo darbams. Didžioji dalis likusių lėšų buvo išleista 4418 urėdijų darbuotojų atlyginimams. Palyginimui, Latvijoje šiek tiek didesnį miškų plotą prižiūri ir administruoja apie 750 darbuotojų, 6 kartus mažiau nei Lietuvoje. Svarbu akcentuoti, kad vidutinis miškų urėdijos darbuotojų atlyginimas 2008 metais buvo 2692 litų per mėnesį, tuo tarpu privačiame miškų ūkio sektoriuje vidutinis atlyginimas buvo tik 1351 litų per mėnesį, tai yra, dvigubai mažesnis.

Lyginant Lietuvos bei Latvijos valstybinių miškų ūkio veiklos rezultatus matyti, jog Lietuvoje 2007 metais iš parduodamos medienos uždirbta 3,7 karto mažiau nei Latvijoje. Pelno Lietuvoje gauta 290 mln. litų mažiau nei Latvijoje ir 143 mln. litų mažiau nei Estijoje, turinčioje panašų miškų ūkį.

[zajcik]

Pigiausia šiluma šalyje gaunama naudojant biokurą

Balandžio pradžioje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) paskelbė kovo mėnesio šildymo kainų Lietuvoje statistiką, kurioje nurodyta, jog Utenos gyventojai už šilumą praėjusį mėnesį visoje šalyje mokėjo mažiausiai - 17,3 cento, t. y. vos ne perpus mažiau nei, pavyzdžiui, pakruojiškiai, mokėję 30,3 cento už kilovatvalandę. Kaip aiškina VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė, šilumos kainos mažėjimo galimybės gali būti siejamos tik su pigesnio kuro naudojimu.

Šiuo metu biokuras yra pigiausias. D. Korsakaitės teigimu, pigiausiai mokančioje Utenoje 44 proc. šilumos gaunama deginant medieną, o brangiausiai mokančiame Pakruojyje - 0 proc.
Kovo mėnesį mažiausiai - nuo 17,3 iki 20 centų už kilovatvalandę su PVM - mokėjo Utena, Molėtai, Ignalina, Tauragė, o daugiausia - nuo 28 iki 30,3 cento už kilovatvalandę su PVM - Kazlų Rūda, Trakai, Druskininkai, Prienai, Pakruojis.

Utenos rajono savivaldybės administracija

[praetor]

Pigiausia šiluma šalyje gaunama naudojant biokurą

O kažkas (regis, gerb. e2ards) čia svaigo dar, kad biokuras (malkos, medienos atliekos, šiaudai etc.) nėra pigiau dėl neva padidėjusių darbo jėgos kaštų. Kažkaip galutinis rezultatas yra mažiausia kaina, visgi.

[e2ards]

O kažkas (regis, gerb. e2ards) čia svaigo dar, kad biokuras (malkos, medienos atliekos, šiaudai etc.) nėra pigiau dėl neva padidėjusių darbo jėgos kaštų. Kažkaip galutinis rezultatas yra mažiausia kaina, visgi.

deja brangiausiai kainuoja pas privatininkus, malkininkai tikrai ne pigiausiai sildosi, paziurek kad ir Elektrenuose kokia kaina kur tik dujos, arba pas Sakiu silumos uki kur kuria malkom, dujom, siaudais.


http://www.regula.lt/lt/siluma/zemelapis/

http://www.regula.lt/lt/vartotojams/kainos-tarifai/

[zajcik]

Šakiai

Šiuo metu 50 proc. UAB „Šakių šilumos tinklai“ tiekiamos šilumos gaunama biokuru.

Vienas pagrindinių J. Šimėno siūlymų UAB „Šakių šilumos tinklai“ yra įsigyti ekonomaizerį. Jis gamina energiją kondensuodamas iš katilo išeinančiuose dūmuose esančius vandens garus, kurie susidaro deginant kurą. Kadangi išeina apie 50 proc. garų, jis dalį jų grąžintų šilumai ir manoma, kad padidėtų katilo efektyvumas. Vietoje 2 MW iš tonos būtų galima gauti 3 MW.

Šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas Simanas Valaitis mano, kad ekonomaizeris yra ateities perspektyva, tačiau katilui, prie kurio šį įrenginį siūloma pritaikyti, tai nelabai tinka, nes jis pats jau nėra pirmos jaunystės. „Iš bergždžios karvės veršiuką nori išgaut“,- lakoniškai apibūdino pasiūlymą S. Valaitis. Jis pripažino, kad daug ką katilinėje reikėtų tobulinti, tačiau viskam reikia investicijų.

Birštonas

Birštonas – pigiausios šilumos dešimtuke

Kaip prisimena pašnekovas, mažiausiai rūpesčių ir problemų įmonė turėjo, kai katilinė šilumą gamino kūrendama gamtines dujas, atkeliavusias į Birštoną dar 1978 m. Nuo 1982 m. iki 2003 m. pabaigos gamtinės dujos buvo vienintelis naudojamas kuras. Tada ir jų kaina buvo nedidelė, ir tiekimas nesutrikdavo, nereikėdavo jokių papildomų sąnaudų transportavimui, saugojimui, taip pat aplinkos taršai mažinti. Švaru, patogu, naudinga. O ir gyventojai buvo patenkinti patraukliomis šilumos kainomis.

– Bet nestovėjome vietoje, visas viltis siedami tik su gamtinių dujų naudojimu, – tęsia A. Kandrotas. – Dirbome, kūrėme planus ir projektus, žvelgdami į tolimesnę perspektyvą, tuo labiau, kad gamtinių dujų kainos rinkoje ėmė smarkiai augti, o vienintelis šio kuro tiekėjas – „Gazprom“ – darėsi vis įnoringesnis.

– Pradėjome galvoti apie daug pigesnį medienos atliekų kurą, ėmėme ieškoti pagal kainą ir technologijų mums prieinamų ir tinkamų mediena kūrenamų katilų. Tada dar nebuvo jokios ES struktūrinių fondų finansinės paramos, teko verstis savais ištekliais. Paėmėme iš banko milijoninę paskolą, kurią per ketverius metus sugebėjome grąžinti. Aplinkos apsaugos investicijų fondo 32 tūkst. Lt paramos pakako tik daliai palūkanų padengti.

– Susimontavome du po 2 MW galios vandens šildymo katilus, kūrenamus medžio drožlėmis. Nors teko visą gamybos ciklą šiek tiek kitaip perrikiuoti, bet ši technologinė naujovė iš karto davė nemažą ekonominę naudą. Dar prieš penketą metų medienos buvo naudojama apie 62%, o gamtinių dujų – apie 38%. Šiandien mediena mūsų kuro balanse sudaro jau 80%, o gamtinėms dujoms tenka 20%. Buvo tokių metų, kai per šildymo sezoną sudegindavome 2,8–3,0 mln. m3 dujų, o dabar tik 0,5 mln. m3.
– Visiškai atsisakyti gamtinių dujų kol kas netikslinga, nes UAB „Birštono šiluma“ katilinė priskirta šilumos šaltinių, kuriems privaloma turėti ne mažiau kaip dvi kuro rūšis, kategorijai. Žodžiu, dabar gamtinės dujos tapo rezerviniu kuru. O katilinėje įdiegta mišri sistema: du vandens šildymo katilai kūrenami mediena, o dar trys – dujomis; du iš jų pastatyti 1981 m. Ateityje stengsimės gamtinių dujų naudoti dar mažiau, modernizuodami esamus medienos kūrenimo įrenginius.

[zajcik]

Reikia suprasti, kad pastatymas privačioje ar valstybinėje įstaigoje naujų katilų, dar negarantuoja efektyvaus jų panaudojimo, be to, kainos skaičiuojamos ne pagal dujas.

2010 m. vasario mėn.
Gamtinės dujos Lt/1000 m3 857,42
Biokuras* Lt/tne 600,73
Biokuras** Lt/MWh 55,97

Iš visų būdų, kuriais sostinės valdžios vyrai myli "Rubikono vyrus", išsiskiria du. Pirmasis - ekologinis ir žadantis energetinę nepriklausomybę. Mūsų duomenimis, ta nepriklausomybė rinkos kainą už kubinį metrą skiedrų viršija 300 litų (kas rinkoje - 450 litų už kubą, jie sau parduoda už 760 litų), o Kainų ir energetikos kontrolės komisijos žiniomis, - daugiau kaip 20 procentų.

Šioje komisijoje mums patvirtina: UAB "Bionovus" per akcininkų ir valdybos narių sutapimą gali būti vadinama antrine ICOR, o liaudiškai - "rubikonine" įmone. Ji aprūpina biokuru visus šilumos tinklus, kuriuos per savo žmones valdo tie patys "rubikonininkai". Komisija klausė kitos komisijos, ar čia nėra koncentracijos. Buvo atsakyta, jog viskas gerai. "Rubikonininkai" siekia, kad į šilumos tarifą būtų įskaičiuojama jų biokuro (beje, vežamo daugiausia iš Baltarusijos) kaina.

[e2ards]

Reikia suprasti, kad pastatymas privačioje ar valstybinėje įstaigoje naujų katilų, dar negarantuoja efektyvaus jų panaudojimo, be to, kainos skaičiuojamos ne pagal dujas.

va del situ teiginiu tai sutinku, pats kuras tiesiogines itakos silumos kainai neturi. svarbu kas ji ir uz kiek parduoda ir kaip efektyviai tas kuras virsta siluma.

[e2ards]

Šakiai
Šiuo metu 50 proc. UAB „Šakių šilumos tinklai“ tiekiamos šilumos gaunama biokuru.

Vienas pagrindinių J. Šimėno siūlymų UAB „Šakių šilumos tinklai“ yra įsigyti ekonomaizerį. Jis gamina energiją kondensuodamas iš katilo išeinančiuose dūmuose esančius vandens garus, kurie susidaro deginant kurą. Kadangi išeina apie 50 proc. garų, jis dalį jų grąžintų šilumai ir manoma, kad padidėtų katilo efektyvumas. Vietoje 2 MW iš tonos būtų galima gauti 3 MW.

Šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas Simanas Valaitis mano, kad ekonomaizeris yra ateities perspektyva, tačiau katilui, prie kurio šį įrenginį siūloma pritaikyti, tai nelabai tinka, nes jis pats jau nėra pirmos jaunystės. „Iš bergždžios karvės veršiuką nori išgaut“,- lakoniškai apibūdino pasiūlymą S. Valaitis. Jis pripažino, kad daug ką katilinėje reikėtų tobulinti, tačiau viskam reikia investicijų.

Simenas pagal specialybe yra geologas, (specialybe su energetika nieko bendro neturi), bet gina bioenergetikos lobistu interesus