Seime – paskutinis žingsnis uždraudžiant kiniškos įrangos naudojimą saulės ir vėjo jėgainėse
Energetikos ministerijos projektą po svarstymo posėdžių salėje antradienį palaikė 94 parlamentarai, po vieną Seimo narį susilaikė ir buvo prieš. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, į plenarinių posėdžių salę jis sugrįš dar vienam balsavimui.
Siūloma uždrausti naudoti Kinijos gamintojų programinę įrangą ar debesijos paslaugas didesniuose nei 100 kilovatų (kW) saulės ir vėjo jėgainių parkuose, taip pat elektros kaupimo įrenginiuose ir keitikliuose. Šios galios neviršijantys įrenginiai nėra valdomi nuotoliu ar automatiškai, todėl papildoma kontrolė nereikalinga.
Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 1 tūkst. didesnių nei 100 kW saulės ir vėjo elektrinių parkų bei kelios tokios pat galios baterijos.
Kaip yra sakiusi energetikos viceministrė Inga Žilienė, šie pokyčiai reikalingi atsižvelgiant į naują geopolitinę realybę ir kylančias grėsmes – vienu metu atjungus grupę gamintojų, galima sutrikdyti visos elektros sistemos stabilumą.
Anot jos, kiniškos programinės įrangos gamintojus galės pakeisti Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų bendrovės. Įrangos keitimas gamintojams galėtų kainuoti apie 3 mln. eurų, tačiau tam ministerija numatė pereinamąjį laikotarpį.
Priėmus įstatymą tinklų operatoriai kiniškų įrenginių prie elektros tinklų nebegalėtų prijungti jau dabar, nuo lapkričio 1 d., kai tokią įrangą jau naudojantys jėgainių parkų bei energijos kaupiklių valdytojai ją pakeisti turėtų laiko iki 2026 m. sausio 1 d.
Siūloma uždrausti naudoti Kinijos gamintojų programinę įrangą ar debesijos paslaugas didesniuose nei 100 kilovatų (kW) saulės ir vėjo jėgainių parkuose, taip pat elektros kaupimo įrenginiuose ir keitikliuose. Šios galios neviršijantys įrenginiai nėra valdomi nuotoliu ar automatiškai, todėl papildoma kontrolė nereikalinga.
Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 1 tūkst. didesnių nei 100 kW saulės ir vėjo elektrinių parkų bei kelios tokios pat galios baterijos.
Kaip yra sakiusi energetikos viceministrė Inga Žilienė, šie pokyčiai reikalingi atsižvelgiant į naują geopolitinę realybę ir kylančias grėsmes – vienu metu atjungus grupę gamintojų, galima sutrikdyti visos elektros sistemos stabilumą.
Anot jos, kiniškos programinės įrangos gamintojus galės pakeisti Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų bendrovės. Įrangos keitimas gamintojams galėtų kainuoti apie 3 mln. eurų, tačiau tam ministerija numatė pereinamąjį laikotarpį.
Priėmus įstatymą tinklų operatoriai kiniškų įrenginių prie elektros tinklų nebegalėtų prijungti jau dabar, nuo lapkričio 1 d., kai tokią įrangą jau naudojantys jėgainių parkų bei energijos kaupiklių valdytojai ją pakeisti turėtų laiko iki 2026 m. sausio 1 d.
Comment