Turniškių HE

[Soldier]

Sveiki,

rašydamas referatą apie Lietuvos energetikos istoriją, visai netyčia radau truputėlį informacijos apie tarpukario Lietuvos grandiozinį projektą - Turniškių HE.

Truputį pacituosiu:

2004m. spalio 14d. Lietuvos energetikos muziejuje energetikos veteranų klubo narys Stasys Bilys pateikė įdomų pranešimą ir parodą apie Turniškių HE .

Stasio Bilio surinkta vertinga istorinė medžiaga parodo, kaip buvo buvo ruošiamasi statyti tuo laiku didžiausią Lietuvoje Turniškių hidroelektrinę, kurios statyba pradėta prieš 65-rius metus (1939 m.). Iš pateiktų istorinių dokumentų matosi, kad tuo laiku daromos kliūtys buvo panašios ir dabartiniams laikams, sprendžiant svarbius energetikos plėtros klausimus.

Viena iš svarbiausių priežasčių, nulėmusių jėgainės statybą ir jos vietą, tai noras sutramdyti Nerį ir apsaugoti Vilniaus senamiestį nuo potvynių daromos žalos. Per didelį 1931m. pavasario potvynį buvo apsemta didelė Vilniaus senamiesčio dalis, sustojo miesto elektrinė, vanduo vos nesugriovė Žaliojo tilto. Panašus potvynis pasikartojo 1936m. pavasarį. Parinktoji hidroelektrinės vieta buvo nutolusi 10 km nuo Vilniaus centro, prie Turniškių kaimo, 175 km nuo Neries žiočių.

1938m. pavasarį atlikti tyrimai ir paruošiamieji darbai, o 1939 m pradėta. elektrinės statyba. Hidroelektrinės naudingas vandens kritimas sudarytų vidutiniškai 11,65 m, tvenkinio plotas turėjo užimti 562,7 ha, iš jų 224,3 ha upės vaga. Bendras užtvankos ilgis- 500 m, virš jos 6 m pločio plentas. Hidroelektrinės galia 14000 kW. Numatyta įrengti du po 7000 kW hidroagregatus. Metinė elektros energijos gamyba 82-86 mln. kWh. Prie dešiniojo kranto buvo numatytas šliuzas praleisti laivams ir sieliams. Tarp hidroelektrinės ir užtvankos angų suprojektuotas gana sudėtingas žuvų takas lašišoms praleisti.

Prasidėjęs Pasaulinis karas sužlugdė sunkiai prasidėjusią Turniškių hidroelektrinės statybą, tačiau pranešėjo S.Bilio nuomone Turniškių hidroelektrinė būtų aktuali ir dabartiniais laikais, apsaugant Vilnių nuo galimų potvynių, panaudojant jos tvenkinį Vilniaus miesto poilsio zonai, o taip pat ji būtų kaip viena iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kartu galinčiu būti ypatingai svarbių objektų rezerviniu avariniu šaltiniu.

Taip pat radau vieną nuotrauką:


Galbūt kas nors turite daugiau informacijos? Kiek supratau, statyba jau buvo pradėta. Ar yra kas nors išlikę statybų vietoje? Galbūt, kas nors galėtų parodyti tikslią vietą žemėlapyje? Domiuosi tokiais dalykais, o laiko pačiam ieškoti būna mažoka

Ačiū

[vytauc]

Prieš kokius metus kažkur skaičiau straipsniuką apie šią HE. Tai buvo pirmas kartas, kai apie ją išvis išgirdau. Jei rasi daugiau info- pasidalink.

P.S. pamėgink su tuo S. Biliumi susisiekti- jis tikrai turėtų ką papasakot.

[spirit]

Brač... Pirmą kart girdžiu ir man darosi įdomu bet vargu ar jinai išdygs

[veikejas]

Na nemanau, kad ši elektrinė ir dabar labai aktuali, kadangi vilniaus senamiestis ir taip apsaugotas nuo potvynių.
Aišku žiūrint į ateitį, pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių gal kada ir bus puoselėjama ši mintis

[Rolandas.]

Brač... Pirmą kart girdžiu ir man darosi įdomu bet vargu ar jinai išdygs

Nu kad ir as pirma karta toki dalyka isgirdau. Tikrai idomu.

[Soldier]

Na, jei niekas nepadės, po poros savaičių bandysiu atsekti tą vietą - manau, kad turėtų būti išlikęs koks nors statybų pėdsakas.

S. Bilių surasti gali būti sunkoka. Aišku, kai turėsiu laiko, pabandysiu. Jei kas nors turėtų informacijos apie tą energetikos veteranų klubą, būčiau dėkingas.

[julius]

apie prieskarinius planus statyti turniskese elektrine nekarta esu girdejes, taciau galvojau kad tai buvo tik planai, taciau kaip matau is nuotrauku- statyba jau buvo gerokai isibegejusi, va cia tai nustebau...

vasara pora kartu teko plaukti zeimena - nerimi nuo pabrades iki vilniaus centro valtimis, taciau nieko keisto nesu pastebejes. idomu, ar yra islike kazkas?

man asmeniskai labai idomus laikotarpis vilniaus architekturoje tarpukario laikotarpiu, gyvenau zirmunuose, ir kada buvau mazas, prisimenu seno lenkisko tilto gelzbetoninius griuvesius toje vietoje, kur dabar yra silo tiltas. kiek zinau, ten ejo siaurukas iki silo gatves gale esanciu bunkeriu. gal kas turi vaizdines medziagos apie tai?

[Soldier]

Šiandien patikrinau Neries pakrantę iš Nemenčinės plento pusės.

Numanoma užtvakos vieta yra čia:http://www.maps.lt/redirect.asp?eid=61769
Išdidinus žemėlapį ten matosi maža salelė:

Mano klaida buvo ta, kad iš pradžių maniau, jog užtvanka stovėjusi šiek tiek toliau link aukštupio - ten upė staigiai sukasi į kairę. Pagal nuotrauką maniau, kad tai ta vieta. Tiesa, toje vietoje iš Verkių pusės yra vertas dėmesio skardis. Reiks kada nors apsilankyti.

Man pasisekė, kad radau vietinį seną žveją. Deja, jis nebelabai prisiminė statybas, nors teigė, kad čia gyvena nuo 1938. Po to nurodė, kur paskandinti du pantonai.

Kaip suprantu, tai ir yra ta salelė. Kiek mačiau, ji susideda iš dviejų dalių. Viena kelių kvadratinių metrų dydžio ir kita, gerokai didesnė. Žvejys sakė, kad kai nusenka vanduo, matosi įstrižai gulintis pantonas. Reiks pabandyti apsilankyti, kai vanduo Neryje bus gerokai nusekęs.
Būtų gerai patekti į tą salelę, tačiau kol kas neįsivaizduoju kaip

Krante lyg ir išlikusi dalis pylimo. Tai 1 - 2 metrų aukščio virš žemės, 2 - 3 metrų pločio kalniukas. Tiesa, matyt dalis jo iškasta ar išsprogdina, nes vienoje vietoje pylimas tęsiasi apie 20 ar 30 m. Iki upės lygio susidaro dar keli metrai.

Kita vertus, nežinau, iš kur daryta ši senoji nuotrauka. Kitoje pusėje miškas ir nesu įsitikinęs, ar ten yra tokia didelė kalva. Kažin, iš kokio atstumo galėjo būti daryta nuotrauka? Ir kaip manote, kas tas objektas, esantis už paskutinio užtvankos bokšto, kertantis skersai upę?

[Rimas_OK]

Įdomus projektas, pabandysiu pasiklausinėti, gal kas dar ką nors papasakos.
Šiaip tai tikrai būtų reikalingas didelis vandens telkinys ne toli Vilniaus ne tik dėl energijos. Pvz kaip Kauno marios, reikšmingos ne tik energijos gamyba.

Tik yra kita bėda - sausros metu Vilniuje Neris pavirstu į džiūvančią pelkę.

[Svecias]

Tik yra kita bėda - sausros metu Vilniuje Neris pavirstu į džiūvančią pelkę.

Na dėl pelkės nesutinku. Per didelis nuolydis ir pakankamai stipri srovė, tai užpelkėjimas tikrai negresia. Kas kita, kad labai nusenka ir vietomis galima perbristi, tai tiesa.

[Rimas_OK]

Pelkę ir turiu omeny, kad nusektų ties Vilnium. Užtvankoje pakankamai dideli vandens nuostoliai - išgaruoja, susigeria.

[JlL]

na 14000kw yra per mazai kad apsimoketu normaliai tatyt ten gi tuos uzliejamus hektarus ispirkt reiktu o kaina ten tai ohoho. na bet kaip miestui tvenkinys tai super butu.

statybos ten manau klabai isibegejusios nebuvo o nuotrauka gal labiau piesinys o ne nuotrauka.

o ir siaip istatymas draudzia uztvanku statyba ant nemuno ir neries upiu. Ant nemuno siaip sau, o ant neries nes zeimena yra lasisiniu zuvu nersto vieta ir iki ten lasisos turi turet galimybe nuplaukt be kliuciu kitaip neliks pas mus siu zuvu.

[Romas]

Kita vertus, nežinau, iš kur daryta ši senoji nuotrauka. Kitoje pusėje miškas ir nesu įsitikinęs, ar ten yra tokia didelė kalva. Kažin, iš kokio atstumo galėjo būti daryta nuotrauka? Ir kaip manote, kas tas objektas, esantis už paskutinio užtvankos bokšto, kertantis skersai upę?

Atvaizdas

Gaila, kad forume neišliko ši nuotrauka.
Internete pavyko patikti tik tokią prieškarinę nuotrauką su "Lietuvos žinių" straipsniu

LIETUVOS ŽINIOS
Nr. 91 (12620), 2010 balandžio 23 d.
Aras LUKŠAS

Neiškovota laisvė

Antroji balandžio pusė gausi datų, vienaip ar kitaip susijusių su Lietuvos energetika. Praėjusį savaitgalį energetikai minėjo savo profesinę šventę - sukako pusšimtis metų, kai visu pajėgumu pradėjo dirbti Kauno hidroelektrinė, o 1933-iaisiais tomis pačiomis balandžio dienomis Lietuvos visuomenė pirmą kartą ištarė "ne" krašto elektros ūkį užvaldžiusiai monopolijai. Ta proga prisiminkime, kad energetinė nepriklausomybė buvo svarbi ir prieškario Lietuvoje.


Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai prie statomos Turniškių hidroelektrinės.
Centre - ministras pirmininkas Antanas Merkys, iš kairės: teisingumo ministras Antanas Tamošaitis, vidaus reikalų ministras Kazys Skučas, iš dešinės pirmas - susisiekimo ministras Jonas Masiliūnas ir kiti. Vilnius, 1940 m.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka

http://www.lzinios.lt/lt/2010-04-23.html

[99]

Gaila, kad forume neišliko ši nuotrauka.

Ši?

[Soldier]

Džiugu, kad kažkas prisiminė šią temą...

Nuotrauka:


http://www.elektroklubas.lt/index.ph...=168&Itemid=45

Šiaip tą vietą galima atrasti Neryje, yra tokia salelė. O vietiniai minėjo, kad kažkur toliau pasroviui kai upė nusenka ir akmenys, menantys tuos laikus išnyra..

[Romas]

Turniškių HE statyba

Steponas Kolupaila (1892-1964)
Turniškių HE statyba 1939.07.22


Nuotrauka iš parodos Vilniaus rotušėje 2008 metais

Tekstas prie Stepono Kolupailos nuotraukos:

Iki karo spėta parengti užtvankos pamato vietą ir iškasti žemę. Statybai išleista 1,5 mln. zlotų, apie 10 proc. numatytos sąmatos.
Turniškių hidroelektrinės statybą sužlugdė prasidėjęs karas ir Sovietų okupacija.
Orientuojantis į Turniškių hidroelektrinės gaminamą pigią elektros energiją Rotušėje buvo įrengtas elektrinis šildymas, kuris sėkmingai veikia iki šiol

[Romas]

Turniškių hidroelektrinės istorija

Mirosław Gajewski, "Tygodnik Wileńszczyzny",
17-23.06. 2010 Nr.25
Niezrealizowany projekt elektryfikacji Wilna
Nerealizuotas Vilniaus elektrifikacijos projektas

Pradžioje profesionalų grupė, kuriai vadovavo Varšuvos Politechnikos profesorius Karol Pomianowski ir inžinierius Jerzy Jensz, nusprendė statyti elektrinę žemiau Vilniaus; statybų vieta turėjo būti Šilėnų ir Sidės kaimelių apylinkės. patvanka turėjo siekti apie 500 ha, o bendra šio projekto sąmata siekė beveik 5 mln. zlotų. Dvi turbinos per metus turėjo pagaminti 76 mln. kWh elektros energijos (aštuonis kartus daugiau, nei senoji elektrinė), kas tiem laikams buvo išties dideli kiekiai.
Inž. Stefano Ostrowskio atlikti geologiniai tyrimai patvirtino, kad parinkta vietovė tinka šiam tikslui.

Tačiau kodėl statybos neprasidėjo? Patikimos informacijos nėra, bet turbūt nulėmė politinia argumentai - tiesiog toks strateginis objektas buvo per arti demarkacinės linijos su Lietuva, su kuria, kaip žinia, tuomet santykiai buvo ne patys geriausi.

1938 metais inžinierių komisija nusprendė pakeisti objekto statybos vietą; pradėta tirti vietoves aukščiau Vilniaus ir tokia vieta buvo surasta Turniškių (Turniszki) kaimo apylinkėse, 10 km nuo miesto centro. Tais pačiais metais patvirtintas projektas, pagal kurį užtvankos ilgis turėjo siekti 500 metrų, vanduo turėjo kristi iš beveik 12 metrų aukščio. Elektrinės įrengimus planuota išdėstyti kairiame Neries upės krante prie pat užtvankos galo. Elektrinės galingumas turėjo siekti 14 000 kW, kurią turėjo išgauti dvi turbinos. per metus nauja elektrinė pagamintų 82-86 mln. kWh. Bendras patvankos plotas turėjo siekti 562 hektarus. Prie užtvankos buvo ketinama įrengti šliuzus laivams ir sieliams. Buvo numatyti specialūs kanalai neršiančioms žuvims, visų pirma lašišinėms, kurių Neries vandenyse netrūko.
Bendra projekto sąmata siekė 15 mln. zlotų, projektas turėjo būti užbaigtas iki 1940 metų.

1938-39 metų sandūroje pradėti parengiamieji darbai ir iki II pasaulinio karo pradžios spėta investuoti į statybos darbus ir įmedžiagas virš 1 mln. zlotų. Per tą trumpą laikotarpį padaryta išties nemažai - nutiesta kelio atšaka nuo Nemenčinės plento į Turniškių pusę, pastatyti keli mūriniai ir keli medinai pastatai būsimos elektrinės personalui, nutiestas siaurasis geležinkelis iš Vilniaus, kuriuo buvo planuota vežti statybines medžiagas ir darbuotojus. be to, per Nerį pastatytas laikinas medinis tiltas, nutiesta telefono linija iš Vilniaus, pradėta kaupti statybines medžiagas ir iki pusės upės supiltas pylimas užtvankai. Prieš prasidedant karui užsakytos turbinos ir jos buvo pradėtos gaminti.

Rugsėjo įvykiai (Vokietijos - Lenkijos karo pradžia) praktiškai nutraukė visu pajėgumu vykusius statybos darbus, nors projektas formaliai nutrauktas tik po kelerių metų. Pradėtų darbų tęsimas domino Lietuvos, Sovietų ir Vokietijos valdžią. Buvo aiškau, kad toks objektas ateityje Vilniui yra būtinas.
Smulkūs konservavimo ir statybos darbai vyko visą okupacijos laikotarpį. Kaip pamename, per penkerius metus Vilniuje valdžia keitėsi 5 kartus. Pagaliau po karo sovietų valdžia galutinai atsisakė statyti šią elektrinę ir pradėta likviduoti tai, kas išliko ir po karo gaisro. Išvežti įrengimai, statybinės medžiagos, o akmenys panaudoti per karą sugriauto Vilniaus atstatymui ir gatvių grindimui. Medinį tiltą per Nerį sudegino dar vokiečiai, besitraukdami 1944 m.

Kaip įdomų faktą reikia pridurti, kad puikūs mūriniai namai, pastatyti būsimos elektrinės administracijai, dabar naudojami kaip Lietuvos Respublikos Prezidento ir Premjero rezidencijos.
Mūsų dienomis upės pakrantėse galima aptikti tuomet atliktų žemės darbų pėdsakų. Tik tie nežymūs ženklai ir liko iš milžiniško Neries vandenų pažabojimo ir Vilniaus krašto elektrifikacijos projekto.

http://wilnoteka.lt/pl/artykul/niezr...yfikacji-wilna
http://www.tygodnik.lt/201025/

[ramshut]

Sveiki,
esu vietinis, Turniškių kaimo, gyventojas. Jei kam įdomų galiu padaryti trumpą reportažą su nuotraukomis apie išlikusius Turniškių HE statybos likučius (pylymus, tilto polius ir kt.). Šeip žinau daugiau apie Turniškėse vykusias statybas iš senelio pasakojimų.

[spirit]

Sveiki,
esu vietinis, Turniškių kaimo, gyventojas. Jei kam įdomų galiu padaryti trumpą reportažą su nuotraukomis apie išlikusius Turniškių HE statybos likučius (pylymus, tilto polius ir kt.). Šeip žinau daugiau apie Turniškėse vykusias statybas iš senelio pasakojimų.

Manau, kad visiems čia tai būtų įdomu

[Taut.]

"Savivaldybė", 1939 m. Nr.12