Baigiamas hidroelektrinės modernizavimo pirmasis etapas www.kaunodiena.lt
Trečiojo agregato bandymų pabaiga šių metų gruodį vainikuos pirmąjį Kauno hidroelektrinės rekonstrukcijos etapą. Pirmajame etape investuota apie 80 mln. litų, įskaitant ir Europos Sąjungos paramos dalį. Likusi investicijų dalis numatyta kitam etapui - pirmojo ir antrojo agregatų rekonstrukcijai, kuri prasidės 2009 metais.
„Lietuvos energijos“ filialas Kauno hidroelektrinė (HE) po pirmojo modernizavimo etapo darbą atnaujino ekologiškesnė: elektrinėje įprastinė alyva pakeista nekenksmingu tirpalu, modernizuotas įrengimų sandarinimas.
„Kauno HE pagamina apie 80 proc. iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos Lietuvoje, tad yra didžiausia šalyje ekologiška jėgainė. Pateisindami šį statusą, didelę dalį modernizavimo lėšų tiesiogiai skyrėme gamtos apsaugai - aplinkos aptvėrimams nuo brakonierių, upės apsaugai nuo teršalų ir elektrinės įrangos sandarinimui“, - sakė „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Darius Masionis.
Itin daug dėmesio skirta elektrinės įrangos sandarinimui. Įprastinė alyva įrenginiuose pakeista nekenksmingu vandenyje išsiskaidančiu tirpalu. Po antro darbų etapo Kauno HE elektros gamybai naudojamą upės srovę koš šiukšlių sulaikymo įranga, kuri ne tik surinks Nemunu atplaukiančias šiukšles, bet ir leis atskirti plastikinę tarą nuo organinės kilmės šiukšlių.
Dėl modernizavimo darbų ne tik padidėjo elektrinės ekologiškumas, bet ir užtikrinta ilgalaikė stabili jos veikla. „Visa rekonstrukcijos metu atnaujinta įranga atitinka šiuolaikinius aplinkos apsaugos reikalavimus, be to, pagrindinės jėgainės įrangos - naujųjų trečiosios ir ketvirtosios turbinų - nereikės kapitališkai remontuoti 25-erius metus“, - sakė Kauno HE vadovas Juozas Bartlingas.
Per pirmąjį jėgainės modernizavimo etapą investuota apie 78 mln. litų. Iš jų 29,2 mln. litų sudarė ES paramos lėšos, kita dalis finansuota „Lietuvos energijos“. Visa Kauno hidroelektrinės modernizavimo projekto suma - 125 mln. litų. Šių metų pabaigoje, užbaigus jėgainės rekonstrukciją, elektrinės efektyvumas padidės apie 10 procentų.
Pasak J.Bartlingo, Kauno HE modernizavimas prisidės prie Lietuvos įsipareigojimo iki 2020 m. padidinti elektros energijos gavybą iš atsinaujinančių šaltinių iki 23 procentų. „Žaliąja“ vadinama elektros energija šiuo metu sudaro tik 15 proc. visos šalyje pagaminamos energijos.
FAKTAI APIE KAUNO HIDROELEKTRINĘ IR JOS MODERNIZAVIMĄ:
Kauno HE pagamina apie 80 proc. visos lietuviškos atsinaujinančių šaltinių energijos.
Jėgainės pagaminamos elektros dalis Lietuvos elektros tinkle sudaro apie 3 procentus.
Kauno HE galingumas - 100,8 megavato (MW). Palyginimui, Kauno miestui maksimalių apkrovų metu reikalinga galia - apie 200 MW.
Tokios pat galios šiluminė elektrinė kasmet į aplinką išmestų iki 100 tūkst. tonų anglies dvideginio (CO2). Kauno HE anglies dvideginio ir kitų teršalų neišskiria.
Pavasario potvynio metu iš Kauno marių elektrinės įrenginiais per potvynį bus surenkama vidutiniškai po 12 kubinių metrų šiukšlių.
Kauno HE yra saugiklis neplanuoto Ignalinos AE sustojimo atveju. Ištikus visuotinei energetikos sistemos avarijai, Kauno hidroelektrinė visu pajėgumu gali pradėti dirbti per 3 minutes.
Jėgainėje dirba 58 nuolatiniai darbuotojai.
Po pirmojo modernizavimo etapo Kauno HE turbinų darbo efektyvumas padidėjo 5,5 procento.
Atlikta rekonstrukcija užtikrins 10 proc. didesnę energijos gamybą.
Penktadalis projekto lėšų skirta techniniam elektrinės saugumui gerinti.
Didžiausią modernizavimo išlaidų dalį sudarė turbinų ir hidromechaninės įrangos rekonstravimas.
Pirmojo modernizavimo etapo metu nuolat statybų aikštelėje dirbo apie 120 darbuotojų. Prie rekonstrukcijos projekto dirba specialistai ir gamintojų atstovai iš Švedijos, Prancūzijos, kitų šalių.
Ekstremalų puslapyje http://www.x-diver.lt/?lt/view/81 yra aprašyta, kaip chebra nardė palei turbinas. Tai įdomu, kad jie sugebėjo pranerti žemiau veikainčių turbinų. Tačiau pjūvyje nesimato, kad tai būtų įmanoma, nes ten atvira iki apačios. Nebent jie kažkur toliau nėrė.
Comment