„Gazprom“ turės susitaikyti: Lietuva žengia kitą atsijungimo nuo Rusijos energetinių sistemų žingsnį
Suskystintų gamtinių dujų terminalas buvo pirmas, bet ne vienintelis žingsnis, reikalingas galutinai atsijungti nuo Rusijos energetinių sistemų. Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (arba GIPL) projektas sujungs mus ne tik su kaimynais, bet ir su visa Centrine Europa. Pagaliau dujas galėsime pirkti pačia tinkamiausia kaina. „Gazprom“ privalės su tuo susitaikyti.
Permaina panaikins tarifinius barjerus
Buvo atlikta daug bandymų ir ne viena studija, kol apsistota ties dabartine GIPL įgyvendinimo struktūra. Tačiau GIPL tapti „materialiu” padėjo ir 2009-aisiais metais sukurtas BEMIP – Baltijos energetikos jungčių planas, kuris apima ir daugybę kitų projektų.
„Jei žiūrėtume iš Šiaurės, iš BEMIP projektų liko įgyvendinti ne tik svarbiausią GIPL jungtį, bet ir Estijos jungtį su Suomija – „Balticconector”. Kompresorių stotis Puiatu Estijoje taip pat laukia permainų, čia bus didinami dujotiekio tarp Estijos ir Latvijos pajėgumai, dujos galės keliauti abipusiu srautu.
Modernizacijos laukia ir Inčukalnio gamtinių dujų saugykla Latvijoje. Bus didinami dujotiekio pajėgumai tarp Latvijos ir Lietuvos”, – apie vykdomus ir planuojamus regioninius infrastruktūros projektus pasakojo S. Bilys.
Paraleliai vykdant šiuos projektus yra įgyvendinamas ir keturių Baltijos šalių vieningos rinkos projektas, kurio esmė, kad sujungimo taškai tarp Lietuvos-Latvijos, Latvijos-Estijos ir Estijos-Suomijos komerciškai yra panaikinami. Tai reiškia, anot S. Bilio, kad dujos, patekusios į šią bendrą rinką, per visas keturias šalis judės nemokamai.
„Sakykime, Klaipėdoje iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo dujos yra apmokestinamos įėjimo mokesčiu ir toliau po visą zoną jos teka be jokių kliūčių ir antras mokėjimas – išėjimo mokestis – mokamas konkrečioje šalyje, į kurios rinką dujos išeina. Taip palengvinama prekyba tiek prekybininkams, tiek vartotojams”, – papildė S. Bilys.
Didesnė rinka kartu tampa ir patrauklesne „didiesiems rinkos žaidėjams” bei lankstesne. Didieji importuotojai tokioje rinkoje gali pasiūlyti mažesnę rizikos maržą, tuo pačiu ir mažesnę dujų kainą vartotojams.
Gyventojams – konkurencinga kaina
Gamtinių dujų perdavimo operatorius bei GIPL jungties vykdytojas Lenkijoje įmonė „Gaz-System” vykdo dujotiekių projektus nukreiptus į Slovakiją, Čekiją, Ukrainą. „Taigi, dėl GIPL mes tampame tokios rinkos dalimi, kurios dydis yra 70 mlrd. kubinių metrų dujų, kuomet Lietuva šiuo metu išnaudoja apie 2,5 mlrd. Ir ši rinka gali būti dar potencialiai didesnė.
„Gazprom” šiuo metu eksportuoja 200 mlrd. kubinių metrų dujų, įmonė turi rinkos jėgą diktuoti kainas, tačiau naujos dujotiekio jungtys suteikia galimybę naujai rinkos jėgai, kuri gali lygiaverčiai derėtis su tokiu tiekėju”, – teigia S. Bilys.
Investicijos – didžiausios Europoje
Planuojamos investicijos į GIPL dujotiekį siekia apie 500 mln. eurų. Apie 300 mln. eurų yra finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Beje, anot S. Bilio, pagal ES paramos dydį GIPL gavo didžiausią paramą dujų sektoriuje Europoje. GIPL investicijų dalį Lenkijos teritorijoje finansuos Baltijos šalys pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą.
„Strateginiai projektai įgyvendinami sėkmingai. GIPL liko pastatyti. Šiuo metu vyksta statybos ir įrangos tiekimo konkursai. Kitų metų pradžioje numatyta pasirašyti sutartis ir 2021-ųjų metų pabaigoje projektas pradės veikti. Lietuvos-Latvijos dujotiekio pajėgumų didinimo projekto studija baigta, visus reikalingus atsakymus turime ir šiuo metu ruošiame paraišką Europos komisijai dėl finansavimo”, – apie tolimesnius darbus pasakoja S. Bilys.
562 kilometrų ilgio GIPL dujotiekio trasa buvo pakeista Lenkijos teritorijoje. Iš pradžių buvo numatyta trasą tiesti iki Varšuvos, tačiau dabar trasa bus tiesiama iki Holovčicės. Anot S. Bilio, šis pasikeitimas įvyko dėl pakitusių techninių aspektų projektavimo metu.
Permaina panaikins tarifinius barjerus
Buvo atlikta daug bandymų ir ne viena studija, kol apsistota ties dabartine GIPL įgyvendinimo struktūra. Tačiau GIPL tapti „materialiu” padėjo ir 2009-aisiais metais sukurtas BEMIP – Baltijos energetikos jungčių planas, kuris apima ir daugybę kitų projektų.
„Jei žiūrėtume iš Šiaurės, iš BEMIP projektų liko įgyvendinti ne tik svarbiausią GIPL jungtį, bet ir Estijos jungtį su Suomija – „Balticconector”. Kompresorių stotis Puiatu Estijoje taip pat laukia permainų, čia bus didinami dujotiekio tarp Estijos ir Latvijos pajėgumai, dujos galės keliauti abipusiu srautu.
Modernizacijos laukia ir Inčukalnio gamtinių dujų saugykla Latvijoje. Bus didinami dujotiekio pajėgumai tarp Latvijos ir Lietuvos”, – apie vykdomus ir planuojamus regioninius infrastruktūros projektus pasakojo S. Bilys.
Paraleliai vykdant šiuos projektus yra įgyvendinamas ir keturių Baltijos šalių vieningos rinkos projektas, kurio esmė, kad sujungimo taškai tarp Lietuvos-Latvijos, Latvijos-Estijos ir Estijos-Suomijos komerciškai yra panaikinami. Tai reiškia, anot S. Bilio, kad dujos, patekusios į šią bendrą rinką, per visas keturias šalis judės nemokamai.
„Sakykime, Klaipėdoje iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo dujos yra apmokestinamos įėjimo mokesčiu ir toliau po visą zoną jos teka be jokių kliūčių ir antras mokėjimas – išėjimo mokestis – mokamas konkrečioje šalyje, į kurios rinką dujos išeina. Taip palengvinama prekyba tiek prekybininkams, tiek vartotojams”, – papildė S. Bilys.
Didesnė rinka kartu tampa ir patrauklesne „didiesiems rinkos žaidėjams” bei lankstesne. Didieji importuotojai tokioje rinkoje gali pasiūlyti mažesnę rizikos maržą, tuo pačiu ir mažesnę dujų kainą vartotojams.
Gyventojams – konkurencinga kaina
Gamtinių dujų perdavimo operatorius bei GIPL jungties vykdytojas Lenkijoje įmonė „Gaz-System” vykdo dujotiekių projektus nukreiptus į Slovakiją, Čekiją, Ukrainą. „Taigi, dėl GIPL mes tampame tokios rinkos dalimi, kurios dydis yra 70 mlrd. kubinių metrų dujų, kuomet Lietuva šiuo metu išnaudoja apie 2,5 mlrd. Ir ši rinka gali būti dar potencialiai didesnė.
„Gazprom” šiuo metu eksportuoja 200 mlrd. kubinių metrų dujų, įmonė turi rinkos jėgą diktuoti kainas, tačiau naujos dujotiekio jungtys suteikia galimybę naujai rinkos jėgai, kuri gali lygiaverčiai derėtis su tokiu tiekėju”, – teigia S. Bilys.
Investicijos – didžiausios Europoje
Planuojamos investicijos į GIPL dujotiekį siekia apie 500 mln. eurų. Apie 300 mln. eurų yra finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Beje, anot S. Bilio, pagal ES paramos dydį GIPL gavo didžiausią paramą dujų sektoriuje Europoje. GIPL investicijų dalį Lenkijos teritorijoje finansuos Baltijos šalys pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą.
„Strateginiai projektai įgyvendinami sėkmingai. GIPL liko pastatyti. Šiuo metu vyksta statybos ir įrangos tiekimo konkursai. Kitų metų pradžioje numatyta pasirašyti sutartis ir 2021-ųjų metų pabaigoje projektas pradės veikti. Lietuvos-Latvijos dujotiekio pajėgumų didinimo projekto studija baigta, visus reikalingus atsakymus turime ir šiuo metu ruošiame paraišką Europos komisijai dėl finansavimo”, – apie tolimesnius darbus pasakoja S. Bilys.
562 kilometrų ilgio GIPL dujotiekio trasa buvo pakeista Lenkijos teritorijoje. Iš pradžių buvo numatyta trasą tiesti iki Varšuvos, tačiau dabar trasa bus tiesiama iki Holovčicės. Anot S. Bilio, šis pasikeitimas įvyko dėl pakitusių techninių aspektų projektavimo metu.
Comment