Elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros energetikos sistemas

[DeSadas]

Tinklo stabilizavimui avariju metu - gerai, bet sistemos normalaus darbo atzvilgiu - niekis

realiai taip cia tik tinklo stabilizavimui ivykus avarijai(ar susipykus su rusais ir baltarusiais - palaikyt sistemai) taipogi gali labai greit isijungti.

[Arunasx]

Lietuvos energetika 2022-aisiais: liko keli žingsniai iki visiškos nepriklausomybės https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...priklausomybes

Baltijos šalims siekiant iki 2025 metų sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa ir atsijungti nuo posovietinio BRELL žiedo, energetikos ministras sako, kad 2022 metais vienas svarbiausių uždavinių bus izoliuotas sistemos bandymas bei 200 megavatų kaupiklių įrengimas. „Kitų metų pabaigoje mes planuojame tą didžiulę bateriją, didžiausią Europoje šiuo metu, pabaigti. Ir šie du projektai yra labai svarbūs mūsų energetiniam saugumui“, – BNS kalbėjo ministras. „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis taip pat įvardija izoliuotą bandymą tarp svarbiausių darbų. Kitas svarbus darbas – pasirašyti naujos jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ projektavimo ir rangos sutartį.

[Arunasx]

Europos Sąjunga energijos kaupiklių projektui skyrė virš 87 mln. Eur https://www.vz.lt/pramone/2022/04/15...irs-87-mln-eur

Valstybinės energetikos grupės „Epso-G“ valdomos bendrovės „Energy cells“ įgyvendinamam energijos kaupiklių projektui Europos Sąjunga (ES) skyrė 87,6 mln. Eur. Finansavimas skirtas pagal naują ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF), pranešė „Epso-G“. Pasak jos, tai bus pirmas tokio masto energetikos projektas Lietuvoje, kuriam patvirtintas šis finansavimas.„Energy cells“ diegia energijos kaupiklių sistemą – keturi 109 mln. Eur vertės kaupikliai bus pradėti įrengti birželį, o momentinį elektros rezervą 200 megavatų galios baterijos galės teikti metų pabaigoje. Kaupikliai reikalingi, jog Baltijos šalių elektros sistemos galėtų veikti savarankiškai dar iki atsijungiant nuo posovietinės UPS/IPS sistemos. Kaupiklius Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Utenos transformatorių pastotėse įrengs ir po to aptarnaus Vokietijos bendrovė „Siemens Energy“ ir JAV grupės „Fluence Energy“ padalinys Vokietijoje „Fluence“. 100% „Energy cells“ akcijų priklauso „Epso-G“, kurią valdo Energetikos ministerija.

[digital]

Kreivys: Lietuva būtų visiškai saugi, jeigu Rusija atjungtų Baltijos šalis nuo savo elektros tinklų

Energetikos ministras Dainius Kreivys LRT RADIJUI sako, kad nacionalinio saugumo požiūriu Lietuva būtų visiškai saugi, jeigu Rusija atjungtų Baltijos šalis nuo savo elektros tinklų – vadinamojo BRELL žiedo. Dainiaus Kreivio teigimu, šio atjungimo nepajustų ir gyventojai, nes tą pačią akimirką Lietuva per Lenkiją būtų prijungta prie Vakarų Europos tinklų.

Prezidentūra yra sakiusi, kad Baltijos šalims reikia spartinti atsijungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų, nes Maskva tai gali naudoti kaip poveikio priemonę. Baltijos šalys visiškai prisijungti prie Europos tinklų planuoja iki 2025-tų metų, bet energetikos ministras sako, kad tai padaryti ketinama kaip įmanoma greičiau.

Pasak D. Kreivio, importo iš Rusijos beveik nėra. „Tai iš esmės labai daug niekas nepasikeistų, pasikeistų tik tai, kad tinklo stabilumui išlaikyti mums reikėtų dėti tikrai labai daug pastangų, nes nėra tam tikros įrangos, kurią turime pastatyti iki sinchronizacijos, kuri leistų iš viso saugiai dirbti, – sako ministras. – Tai yra pagrindinis momentas, ne tai, kad kažko trūksta ar netrūksta, o techniniai tam tikri įrenginiai, kurie dar nepabaigti, kad galėtume veikti visiškai saugiai.“

Mūsų šaliai atsijungus nuo BRELL žiedo sutrikimų galėtų būti, pripažįsta ministras, tačiau, jo teigimu, Lietuva yra pasiruošusi tokiam atvejui, o vartotojai nepajustų pokyčių sistemoje. „Be abejo, tam tikrų įtampų susidarytų, bet mes esame pasiruošę jas techniškai spręsti ir manau, kad gyventojai to net nepajustų“, – tikina D. Kreivys.

Energetikos ministras taip pat patikino, kad elektros importas iš Rusijos į Lietuvą šiuo metu yra minimalus. „Iš Rusijos importas šiandien yra visiškai minimalus – tiek, kiek reikia užtikrinti techniniam sistemos darbui“, – tvirtina energetikos ministras D. Kreivys.

[digital]

„Litgrid“ elektros baterijos projektas sulaukė išskirtinio pripažinimo Europoje

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ projektas – pirmoji Baltijos šalyse prie elektros perdavimo tinklo prijungta 1 MW baterija – triumfavo didžiausiuose Europoje atsinaujinančios energetikos apdovanojimuose „The Smarter E Award“. Jam atiteko „Išskirtinio projekto“ kategorijos nugalėtojo titulas.

Vilniaus transformatorių pastotėje prie tinklo prijungta inovatyvi 1 MW galios ir 1 MWh talpos baterija yra svarbi Lietuvos energetinei nepriklausomybei, kadangi ji atvers kelią didinti prie tinklo prijungtų atsinaujinančių energijos šaltinių skaičių ir jų galią.

Pilotinis „Litgrid“ projektas yra vienas pirmųjų pasaulyje, kuomet elektros energiją kaupianti baterija buvo integruota tiesiai į elektros perdavimo tinklą.

Įrenginys prie tinklo buvo prijungtas pernai metų pabaigoje, o šiemet „Litgrid“ specialistai sėkmingai užbaigė jo bandymus. Inovatyvi baterija geba ne tik kaupti, bet ir momentiškai pateikti energiją į tinklą bei padėti valdyti dažnį. Jos reakcija žaibiška: valdymo komandos apdorojimo laikas siekia 87 milisekundes (ms), o visiškas persijungimas iš įkrovimo į generavimą trunka dar trumpiau – 70 ms.

Tokie parametrai rodo, kad tiek ši, tiek kitos panašios baterijos ateityje galės prisidėti prie elektros sistemos parametrų valdymo ir padės užtikrinti aukštą patikimumą sistemos, kurioje dominuos iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektros energija. Tai bus itin svarbu po 2025 m., kuomet Lietuva ir kitos Baltijos šalys galutinai atsijungs nuo Rusijos ir BRELL žiedo bei sinchronizuosis su Vakarų Europa.

„Litgrid“ dar iki šių metų pabaigos planuoja prie tinklo prijungti seserinės bendrovės „Energy Cells“ įgyvendinamą 200 MW elektros energijos kaupimo įrenginių projektą. Ši sistema tarnaus kaip greitas ir lankstus avarinis galios rezervas, užtikrinant patikimą ir stabilų Lietuvos elektros energetikos sistemos darbą iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais arba izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo metu.

[digital]

„Litgrid“ rengiasi izoliuoto darbo bandymui: išbandė pagrindines Lietuvos elektrines

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kartu su elektros gamintojais atliko 9 didžiausių Lietuvos elektros generatorių bandymus. Tai – dalis pasiruošimo rudenį planuojamam unikaliam izoliuoto darbo bandymui, kurio metu Lietuvos elektros sistema atsijungs nuo IPS / UPS zonos ir veiks visiškai savarankiškai, rašoma pranešime spaudai.

Kovo ir balandžio mėnesį atliktų testavimų metu buvo patikrintos elektrinių galimybės veikti esant dideliam dažnio nuokrypiui. Tokio pobūdžio bandymai Lietuvoje atlikti pirmą kartą.

„Izoliuoto darbo bandymas yra vienas iš svarbiausių žingsnių, ruošiantis sinchronizacijai su kontinentiniais Europos tinklais. Inžinerine prasme tai – vienas sudėtingiausių ir įdomiausių projektų. Pirmą kartą Lietuvos elektros sistema veiks visiškai savarankiškai, todėl bandymui ruošiamės atsakingai: dirbame su elektros gamintojais, skirstymo operatoriais, prioritetiniais svarbiais vartotojais. Elektrinių bandymai pavyko sėkmingai, galime konstatuoti, kad didieji elektros gamintojai atitinka izoliuotam darbui reikalingus techninius parametrus“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.

Elektrinių bandymuose dalyvavo „Ignitis“ Elektrėnų komplekso 7, 8 ir kombinuotojo ciklo blokai, Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kauno termofikacinė elektrinė, Kauno kogeneracinė jėgainė, Panevėžio termofikacinė elektrinė, „Orlen Lietuva“ elektrinė.

Bandymus kartu su „Litgrid“ specialistais atliko Turkijos bendrovė „EPRA Elektrik Enerji İnş. ve Tic. Ltd. Şti.“, su kuria pasirašyta sutartis dėl izoliuoto darbo bandymo studijos atlikimo.

Pats izoliuoto darbo bandymas planuojamas rugsėjį. Jo metu visa Lietuvos elektros sistema bus pirmą kartą laikinai atjungta nuo IPS / UPS sinchroninės zonos ir dirbs salos režimu. Iki šio bandymo „Litgrid“ taip pat planuoja patikrinti prioritetinių svarbių vartotojų pasiruošimą dirbti bandymo metu, suderinti bandymo atlikimą su kitų šalių perdavimo sistemų operatoriais, atlikti dispečerių mokymus ir paruošti dispečerinio valdymo IT sistemas.

[digital]

Po 24 metų pertraukos – proveržis Kruonio HAE: neatmetama, kad projektas bus užbaigtas 100 proc.

D. Kucinas pridūrė, kad Lietuvai atsijungus nuo Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (BRELL) žiedo, atsiras ir dažnio reguliavimo funkcija.

„Dėl to labai svarbus penktojo agregato projektas. Yra Vyriausybės nutarimas dėl sinchronizacijos spartinimo plano. Ten yra įtrauktas penktasis agregatas, kad jo statyba turi būti užbaigta iki 2025 metų“, – sakė jis.

Dėl dažnio reguliavimo planuojamas ir specialus tyrimas, kurio metu bus išbandomas bendras Kauno hidroelektrinės ir Vilniaus transformatorių pastotėje esančios 1 megavato galios eksperimentinės baterijos darbas.

„Dabar pirminio dažnio reguliavimo paslaugą gauname iš Rusijos, kol esame susijungę per BRELL žiedą. Dabar tas reguliavimas nėra aktualus. Bet kai sinchronizuosimės su Europa, tada turėsime įpareigojimą tam tikrą dalį pirminio dažnio reguliuoti.

Reguliavimas vykdomas elektrinėse. Priklausomai nuo to, kuri elektrinė tuo metu dirbs. Bus išskirstytas megavatų kiekis, kiek reikia sureguliuoti. Kauno HE dirba visą laiką, tai vienas agregatas galės dalį reguliuoti“, – dėstė D. Kucinas.

Lietuvoje elektra taip pat gaminama kombinuoto ciklo bloke Elektrėnų komplekse.

Komentuodamas 2025 metais planuojamą sinchronizaciją su Europos tinklais, D. Kucinas priminė, kad su jais jau buvo susijungta pernai. Tiesa, tik trumpam.

„Pernai jau buvome atlikę bandymą, buvome susijungę su Lenkija. Su Europos tinklais bandymo metu jau buvome susijungę kelias valandas. Dirbo ir Kruonis, ir Elektrėnų kombinuoto ciklo blokas.

Taigi, techniškai galima tai padaryti, bet dar reikia pasirengti, padaryti daug bandymų. Pavyzdžiui, šiemet rudenį planuojamas izoliuoto darbo bandymas“, – pasakojo jis.

[luknas]

Estijos premjerė ragina ruoštis ir įmones, ir gyventojus: Rusija gali atjungti šalį nuo elektros tinklo
„Nors Estija avarinei desinchronizacijai iš Rusijos elektros sistemos ruošiasi jau ne pirmus metus, laikinų elektros tiekimo problemų vis tiek gali kilti. Išmintinga būti pasiruošusiems galimiems elektros gedimams visiems – tiek valstybės institucijoms, įmonėms, tiek kiekvienam žmogui. Raginu pagalvoti, kaip elgtis nutrūkus elektrai“, – sakė K. Kallas, kurią cituoja arileht.delfi.ee. „Instrukcijas taip pat rasite svetainėje olevalmis.ee, Būkime ramūs ir palaikykime vieni kitus sunkiais laikais. Kartu įveiksime sunkius laikus“, – pridūrė Kallas. Estijos premjerė nepatikslino, kiek reali yra sutrikimų rizika, kada jie gali atsirasti ir kiek laiko gali trukti. Energetikos ekspertas ir „Eesti Energia“ tarybos narys Einaris Kiselis „Ärileh“ sakė, kad „Elering“ turėtų pakomentuoti situaciją. Anot jo, tokia galimybė ore tvyro ne vienerius metus. „Techniškai turėtume būti tam pasiruošę. Tikiu, kad viskas kontroliuojama“, – sakė jis. Šių metų kovą „Elering“ vadovas Veskimagis energetikos konferencijoje sakė, kad „Elering“ per kelias valandas gali sinchronizuoti Baltijos šalių elektros sistemą su kontinentinės Europos sistema. „Tai yra mūsų pagrindinis scenarijus. Kodėl to nedarome aktyviai? Kai kurie būtini gabalai nėra paruošti“, – tuomet sakė jis. Staigus Baltijos šalių elektros sistemos atjungimas nuo Rusijos gali atsieiti 1 mlrd. eurų Estijos valstybinės perdavimo tinklų operatorės „Elering“ generalinis direktorius Taavi Veskimagis penktadienį spaudos konferencijoje pareiškė, jog jei Baltijos šalių elektros sistema būtų staigiai atjungta nuo Rusijos sistemos, prireiktų 8,5 teravatvalandžių dujų elektrinėms kūrenti, o dabartinėmis rinkos kainomis toks dujų kiekis atsieitų 1–1,5 mlrd. eurų. Skirtingai nuo centralizuotos Rusijos sistemos, kontinentinės Europos elektros tinklų sistema veikia decentralizuotai, o tai reiškia, kad kiekviena sistemos operatorė turi turėti galimybę savarankiškai valdyti savo sistemą kaip „atskirą salą“, kalbėjo T. Veskimagis. „Mūsų atveju tai paprasčiausiai brangiau. Tai daug brangiau būtent todėl, kad turime paleisti tas pačias elektrines – pavyzdžiui, dujomis kūrenamas elektrines, kurios kitu atveju netiktų rinkoje", – teigė jis. Remiantis žinoma informacija, izoliuotai Baltijos šalių energetikos sistemai be įprastos apkrovos reikėtų dar 8,5 teravatvalandžių dujų, kad Latvijoje ir Lietuvoje galėtų veikti dujomis kūrenamos elektrinės. Toks dujų kiekis kainuotų 1–1,5 mlrd. eurų. „Tai būtų papildoma kainos našta. Tai nėra maži pinigai vartotojo požiūriu, kad būtų galima tiesiog padidinti šią sumą ir žengti šį žingsnį“, – kalbėjo T. Veskimagis. Antras aspektas, kodėl būtų sudėtinga atsijungti nuo Rusijos sistemos anksčiau 2025 metų, yra priimančiosios šalies – Lenkijos – infrastruktūros pajėgumai. „Buvo diskutuota ir apie tai, kodėl mes netiesiame jungčių, pavyzdžiui, jungties iš čia į šiaurinę Švediją, ar jungties su Suomija“, – kalbėjo T. Veskimagis ir pabrėžė, kad visada turi būti kita šalis, kuri taip pat būtų pasirengusi jungčiai. Anot jo, Lenkija, planuodama ir vykdydama elektros sistemos atnaujinimus, savo veiksmus grindžia 2025 metų terminu. „Visgi jie supranta, kad rizika mums yra labai didelė. Kad net tokiomis aplinkybėmis, kai jie taip pat nėra galutinai pasiruošę, jie yra pasiryžę žengti šį žingsnį, jei Rusija žengs priešišką žingsnį mūsų atžvilgiu. Tačiau tai tikrai nėra yra lengva arba pigu bet kam šiandien“, – pridūrė „Elering“ vadovas.

https://www.delfi.lt/verslas/energet....d?id=91315597

[Pauze0]

https://m.facebook.com/story.php?sto...00064866423116

SINCHRONIZACIJA
Šiandien sėkmingai atliktas Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas - Lietuvos elektros perdavimo sistema pirmą kartą veikė visiškai savarankiškai.
Sistemos operatorė Litgrid atliko izoliuoto darbo bandymą, kurio metu Lietuvos elektros tinklas buvo atjungtas nuo Rusijos kontroliuojamos IPS / UPS sistemos. Izoliuoto darbo bandymas yra vienas iš svarbiausių pasiruošimo elektros sistemos sinchronizacijai su kontinentine Europa žingsnių.
Šeštadienį nuo 11 iki 21 val. jungtys su IPS / UPS sistema – Latvija, Baltarusija ir Kaliningrado sritimi – buvo atjungtos nuo Lietuvos elektros sistemos, kuri dirbo energetinės salos režimu. Elektros energiją vartotojams tiekė Lietuvoje veikiančios elektrinės, taip pat nuolatinės srovės jungtys su Lenkija ir Švedija.
Elektros sistemos balansą ir dažnį pirmą kartą nepriklausomos šalies istorijoje valdė tik „Litgrid“ dispečeriai.
Bandymui pasibaigus, šiuo metu Lietuvos elektros sistema sklandžiai veikia IPS / UPS sistemoje, kartu su kitomis Baltijos šalimis.

[Arunasx]

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ baigė vieną svarbiausių šių metų projektų Pietų Lietuvoje – po rekonstrukcijos įjungė 61 km ilgio 330 kV elektros perdavimo liniją nuo Elektrėnų iki Alytaus, rašoma „Litgrid“ pranešime spaudai. „Rekonstruodami Lietuvos elektrinė–Alytus elektros liniją sėkmingai pabaigėme vieną reikšmingiausių šių metų darbų Pietų Lietuvoje. Ši perdavimo linija jungia du itin svarbius šalies elektros energetikos taškus – Elektrėnus ir Alytų, kur yra tarptautinė jungtis su Lenkija „LitPol Link“, mūsų elektros vartai į Vakarus.

https://www.15min.lt/verslas/naujien...us-664-2078090

[digital]

„Litgrid“ vadovas: po sinchronizacijos už elektrą per mėnesį mokėtume 50 centų brangiau

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis mano, kad Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių rimtai ruošėsi elektros sistemos sinchronizacijai su Vakarų tinklais bei atsijungimui nuo Rusijos valdomo energetikos žiedo BRELL. Tuo metu kaimyninės Latvija ir Estija, jo manymu, šio klausimo detaliai nebuvo apsvarstę.

„Kai pradedame kalbėti su latviais ir estais – kaip jūs matote atsijungimą – jie tada pradeda diskutuoti, galvoti įvairius variantus. Jeigu tu rimtai ruošiesi atsiskirti ir įvykdyti tokį svarbų veiksmą, turėtų būti atlikta teisinė analizė, techninė analizė“, – tvirtino „Litgrid“ vadovas.

R. Masiulis nurodė, kad Estija savo poziciją argumentuoja galimais ekonominiais praradimais. Todėl, anot jo, Talinas ir toliau laikosi gynybinės pozicijos, akcentuodamas, jog atsijungti nuo BRELL įmanoma tik 2025 m. pradžioje. „Litgrid“ vadovas pažymėjo, kad tokią laikyseną remia ir Ryga.

Todėl, pripažįsta R. Masiulis, Baltijos šalių sinchronizacija veikiausiai vyks ne pagal Lietuvos planus.

„Viltis miršta paskutinė. Bet taip, kaip kryptis rodo – vis tiek mes esame priklausomi nuo estų ir latvių. Jeigu jie pozicijos nepakeis, deja, bus pagal jų grafiką – dėl to, kad mes negalime vieni išeiti“, – apgailestavo jis.

Lietuva siekia sinchronizaciją įgyvendinti iki 2024 m. vasario – tam jau šį rugpjūtį Baltijos šalims būtina paskelbti apie planus nebepratęsti BRELL sutarties. Aktyviai to siekiantis Vilnius kol kas nesulaukė Latvijos ir Estijos pritarimo sinchronizuotis anksčiau.

Ruošdamasi atsijungimui nuo BRELL, „Litgrid“ dar balandį atliko izoliuoto elektros sistemos darbo bandymą, kurio metu šalies elektros sistema pirmąkart veikė savarankiškai. „Litgrid“ vadovas R. Masiulis ir energetikos ministras Dainius Kreivys po bandymo patikino, jog jis įgyvendintas sklandžiai ir partnerėms turėtų įrodyti, jog sinchronizuotis jau kitąmet yra saugu.

R. Masiulis: BRELL sutartis nutrūktų automatiškai, jei viena Baltijos šalių nuspręstų iš jos pasitraukti

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis tvirtina, kad Baltijos šalys turi teisę nepratęsti vadinamojo Maskvoje valdomo BRELL žiedo sutarties. Pasak jo, ji yra automatiškai nepratęsiama, jeigu viena šalis paskelbia apie išėjimą iš jos, tačiau kitos šalys yra laisvos sudaryti naują sutartį.

„Ką mes darysime – pamatysime. Visos opcijos yra ant stalo, svarstysime ir žiūrėsime ką daryti. (...) BRELL sutartis nurodo bendrą veikimą vienoje sistemoje. Norint iš sistemos išeiti ar bent turėti atrištas rankas iš jos išeiti, (pirmiausia – ELTA) iš BRELL sutarties reikia išeiti“, – pirmadienį žurnalistams teigė R. Masiulis.

Apsispręsti dėl BRELL sutarties nepratęsimo Lietuva turėtų iki rugpjūčio 7 d. – tai terminas, 6 mėnesiai nuo kurio sutartis atsinaujina.

Estijoje yra paskaičiuota, kad liekant sistemoje su rusais, sutaupytų 0,4 cento per kilovatvalandę. Tai jeigu vidutinis sunaudojimas Estijoje yra 140 kilovatvalandžių, tai eilinis estas sutaupytų 60 centų per mėnesį.

Lietuviams panašiai, gautųsi irgi apie 50 centų pabrangimas, priklausomai nuo to ar liktume su Rusijos sistema. Latviams gautųsi apie eurą. Bet šiaip 50 centų per mėnesį, man atrodo nedideli pinigai“, – pirmadienį žurnalistams sakė R. Masiulis.

„Tai sinchronizacijos atveju tiek pabrangtų“, – pridūrė jis.

[digital]

Pradedamos Vilniaus regionui svarbios elektros linijos statybos

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris statybas.

Naujoji 81 km ilgio oro linija padidins elektros tinklo stabilumą regione, sudarys sąlygas tolesnei miesto ir rajono plėtrai. Vilnius–Neris elektros linijos statyba vyksta ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, skelbia operatorė.

„Dėl vis didėjančio sostinės ir jos apylinkių gyventojų skaičiaus, augančio elektros energijos poreikio bei artėjančios sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais formuojame elektros perdavimo žiedą aplink Vilnių. Šį žiedą sudarys Elektrėnuose, Trakų Vokėje ir Nemenčinėje esančios Lietuvos elektrinės, Vilniaus ir Neries pastotės bei jas jungiančios linijos. Po sinchronizacijos atjungus linijas su Baltarusija, Vilnius–Neris užtikrins elektros tinklo patikimumą regiono gyventojams“, – pranešime cituojamas Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.

Elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris statybų metu bus nutiesta 58 km ilgio nauja linija nuo Neries transformatorių pastotės Nemenčinėje iki taško Marijampolio seniūnijoje, kur ji susijungs su esama linija Vilnius–Molodečno. Taip pat esamame inžineriniame koridoriuje bus rekonstruota 23 km ilgio oro linijos Vilnius–Molodečno atkarpa nuo susijungimo taško iki Vilniaus transformatorių pastotės Trakų Vokėje, Vilniaus miesto Panerių seniūnijoje.

Naujoji elektros perdavimo linija Vilnius–Neris kartu su jau esančiomis 330 kV linijomis Lietuvos elektrinė–Vilnius, Lietuvos elektrinė–Neris aplink sostinę sukurs 330 kV elektros perdavimo linijų žiedą. Jis užtikrins patikimą elektros tiekimą Vilniaus regione.

[digital]

Po ilgų ginčų tik formalumas: operatoriai padėjo parašus dėl sinchronizacijos 2025 m. vasarį

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, AST ir „Elering“ pasirašė susitarimą dėl sinchronizacijos datos. Pagal susitarimą, atsijungimas nuo Rusijos valdomos sistemos ir prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų įvyks 2025 m. vasarį.

Susitarime taip pat numatoma, kad Baltijos šalys kartu atsisakys pratęsti su Rusijos ir Baltarusijos operatoriais sudarytą BRELL sutartį 2024 m. vasarą, likus pusei metų iki sinchronizacijos, skelbia Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“.

„Kartu su partneriais susitarėme dėl konkrečių veiksmų ir datų, atsijungiant nuo Rusijos sistemos ir prisijungiant prie Kontinentinės Europos sinchroninės zonos. Pirmą kartą trijų šalių operatoriai kartu prisiėmė aiškius įsipareigojimus atlikti sinchronizaciją sutartu laiku – 2025 m. vasarį“, – pranešime cituojamas Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.

Iki sutartos datos bus atlikti būtiniausi darbai, tokie kaip pirmųjų sinchroninių kompensatorių įrengimas, valdymo sistemų diegimas ir trečiosios linijos tarp Estijos ir Latvijos rekonstrukcija. Kiti su sinchronizacija susiję Baltijos šalių operatorių projektai bus įgyvendinami iki 2025 m. pabaigos ar vėliau.

[digital]

„Litgrid“ pradėjo elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris statybos darbus

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradėjo pamatų rengimo darbus 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris statybos projekte. Pasak „Litgrid“, naujosios 81 km ilgio oro linijos statybos, ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, padidins elektros tinklo stabilumą regione, sudarys sąlygas tolesnei miesto ir rajono plėtrai.

"...Antra, ruošdamiesi sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, formuojame elektros perdavimo žiedą aplink Vilnių. Po sinchronizacijos atjungus linijas su Baltarusija, Vilnius–Neris užtikrins elektros tinklo patikimumą regiono gyventojams, taip pat prisidės prie visos šalies elektros energijos sistemos saugumo“, – teigė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Vilnius–Neris statybos metu bus nutiesta 58 km ilgio nauja linija nuo Neries transformatorių pastotės Nemenčinėje iki taško Marijampolio seniūnijoje, kur susijungs su esama linija Vilnius–Molodečno.

[ZYKLON-B]

„Litgrid“ pradėjo elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris statybos darbus

O kodel nera info apie Naujosios Vilnios 110/10kV TP upgrade i 330/110/10kV? Nes pagal plana "Vilnius-Neris" turi buti TP Vilnius- TP Naujoji Vilnia- TP Neris

[digital]

Jau pradeda ruoštis darbams: Vilniaus rajone pastatys šimtus tonų sveriantį įrenginį

Vilniaus rajone pradedami sinchroninio kompensatoriaus statybos darbai, penktadienį praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

Trečiasis sinchroninis kompensatorius bus įrengtas ir prie perdavimo tinklo prijungtas Neries transformatorių pastotėje. Pirmieji du įrenginiai rugsėjį atvežti ir jau įrenginėjami Alytuje ir Telšiuose. Paskutinysis bus atgabentas ir prijungtas kitąmet.

Darbus Neries transformatorių pastotėje bendrovė pradeda pabaigusi sinchroninių kompensatorių projektavimą ir gavusi statybos leidimą.

Pasak „Litgrid“ generalinio direktoriaus Roko Masiulio, sinchroninių kompensatorių įrengimas yra „bene svarbiausias mums likęs darbas žengiant Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės link“ – sinchronizacijos su Vakarų Europa.

Iš viso Lietuvoje bus įrengti trys sinchroniniai kompensatoriai, bendra jų vertė siekia 87 mln. eurų. Didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga, o įrenginius patiekė Vokietijos bendrovė „Siemens Energy“.

Kompensatoriai Alytuje ir Telšiuose bus prijungti prie tinklo 2024 m., į Vilniaus rajoną įrenginys dar neatvežtas.

Prie elektros perdavimo sistemos jungiami sinchroniniai kompensatoriai skirti elektros sistemos dažniui stabilizuoti, įtampos kryčiams trumpųjų jungimų metu sumažinti, inercijai užtikrinti ir reaktyviajai galiai kompensuoti. Įrenginį sudaro didelės galios ir masės besisukantis elektros variklis, kuris gali kaupti sukimo energiją ir, prireikus, būti naudojamas kaip generatorius.

[digital]

I.Šimonytė: energijos baterijų parkai – startas „Naujos kartos Lietuvos“ planui

Keturi Lietuvos baterijų parkai trečiadienį pradėjo teikti izoliuoto darbo rezervo paslaugą. Jų bendra galia siekia 200 megavatų (MW).

Pasak jo, iki Baltijos šalių sinchronizavimo su Vakarų Europa 2025 metų pradžioje baterijų parkai užtikrins sistemos stabilumą, o vėliau padės integruoti atsinaujinančios energetikos išteklius: „Baterija mūsų sistemos saugumą pakelia į visai kitą lygį“.

Pagrindinė jų paskirtis iki 2025 metų pradžioje numatyto Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa užtikrinti momentinį energijos rezervą, jei Lietuvai prireiktų veikti izoliuotu salos režimu ar įvyktų netikėta avarija, kiltų jos grėsmė. Tokiu atveju baterijos į tinklą galią atiduos per mažiau nei 1 sekundę ir veiks ne trumpiau nei 30 minučių.

Kaupiklius įrengė ir juos aptarnaus Vokietijos bendrovė „Siemens Energy“ ir JAV grupės „Fluence Energy“ padalinys Vokietijoje „Fluence“. Bendra projekto vertė siekia 109 mln. eurų. Europos Sąjunga (ES) projektui skyrė 87,6 mln. eurų.

[digital]

D.Kreivys: Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas – 2025-ųjų pradžioje

Bendras trijų Baltijos šalių energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymas turėtų įvykti 2025 metų vasarį, prieš pat sinchronizuojant tinklus su Vakarų Europa, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Izoliuoto darbo bandymo data yra prieš pat sinchronizaciją – prieš paliekant rusišką IPS/UPS sistemą išeini bandymą ir po bandymo jau nebegrįžti“, – žurnalistams Trakų Vokėje trečiadienį sakė D.Kreivys.

[Riedutis]

I.Šimonytė: energijos baterijų parkai – startas „Naujos kartos Lietuvos“ planui

Baterijų galia 200 MW, o kiek laiko jos tą galią gali palaikyti? Neradau straipsnyje, kad apie talpą kalbėtų.

[digital]

Na tiek mano pacituota - "Tokiu atveju baterijos į tinklą galią atiduos per mažiau nei 1 sekundę ir veiks ne trumpiau nei 30 minučių."