Mazuto deginimą vadina sprendimu pro sukąstus dantis: žiemą šildymo sąskaitos galėtų būti dukart didesnės nei pernai
Mazuto deginimas, pasak V. Benkunsko, yra vienas iš planų ir alternatyvų dujoms.
„Jis istoriškai jau buvo naudojamas, ši kuro rūšis buvo rezervinė, bet visa infrastruktūra mazuto deginimui yra daugiau mažiau išlikusi, ją, su nedidelėmis investicijomis galima prikelti.
Jis yra vos ne dvigubai pigesnis negu dujos ir jeigu mes pakeistume dujas mazutu, tai leistų suvaldyti kainas ir tokio drastiško kainų kilimo, kaip deginant dujas, mes galėtume išvengti“, – sakė jis.
Kogeneracinė jėgainė būtų pakeitusi situaciją
V. Benkunsko teigimu, tai, kad aukšta dujų kaina gali laikytis keletą metų, o sprendimas deginti mazutą gali būti ne trumpalaikis, yra labiau teoriniai pasvarstymai.
„Yra visos prielaidos, kad šiuo šildymo sezonu mazuto ir dujų naudojimas Vilniaus mieste pasibaigs, nes jau prieš dvejus metus turėjo būti pabaigtas „Ignitis“ valdomo projekto statybos ir Vilnius jau turėjo nebenaudoti nei dujų, nei kito iškastinio kuro, o apsirūpinti šiluma deginant atliekas ir biokurą.
Deja, „Ignitis“ grupei nepavyko suvaldyti savo procesų ir dėl to tas vėlavimas atsitiko, bet gera naujiena ta, kad statybos šiai dienai atsinaujinusios, juda į priekį ir yra visos prielaidos, kitų metų pirmą pusmetį jos bus pabaigtos“, – apie „Ignitis“ kogeneracinę jėgainę kalbėjo jis.
Vicemeras teigė, kad Vilnius iš esmės, lyginant su kita Lietuvos dalimi, vėluoja atsisakyti iškastinio kuro.
„Tam istoriškai yra daug priežasčių, o pagrindinė, kurią įvardinčiau – nepasisekęs šilumos ūkio nuomos projektas, kai buvo 15 m. šilumos ūkis išnuomotas privačiam investuotojui, „Veolia“ grupei. Iš to laikotarpio turime tik blogus prisiminimus. <...>
Tas laikotarpis ir neleido atlikti konversijų, kurias kitos savivaldybės padarė“, – sakė jis.
Energetikos ekspertas V. Jankauskas pridūrė, kad šiandien Vilniuje veikianti kogeneracinė jėgainė būtų iš principo pakeitusi situaciją.
„Mes giriamės ir didžiuojamės, kad Lietuva nuo iškastinio kuro labai sėkmingai perėjo prie biokuro, o didesnis dujų vartotojas liko tik Vilnius. <...>
Kalbant apie kogeneracinę jėgainę, nepasisekė su investuotoju, niekas nesitikėjo, kad atsitiks taip, kad negalės savo darbų dirbti. Aiškiai sukrito blogos aplinkybės“, – sakė jis.
„Jis istoriškai jau buvo naudojamas, ši kuro rūšis buvo rezervinė, bet visa infrastruktūra mazuto deginimui yra daugiau mažiau išlikusi, ją, su nedidelėmis investicijomis galima prikelti.
Jis yra vos ne dvigubai pigesnis negu dujos ir jeigu mes pakeistume dujas mazutu, tai leistų suvaldyti kainas ir tokio drastiško kainų kilimo, kaip deginant dujas, mes galėtume išvengti“, – sakė jis.
Kogeneracinė jėgainė būtų pakeitusi situaciją
V. Benkunsko teigimu, tai, kad aukšta dujų kaina gali laikytis keletą metų, o sprendimas deginti mazutą gali būti ne trumpalaikis, yra labiau teoriniai pasvarstymai.
„Yra visos prielaidos, kad šiuo šildymo sezonu mazuto ir dujų naudojimas Vilniaus mieste pasibaigs, nes jau prieš dvejus metus turėjo būti pabaigtas „Ignitis“ valdomo projekto statybos ir Vilnius jau turėjo nebenaudoti nei dujų, nei kito iškastinio kuro, o apsirūpinti šiluma deginant atliekas ir biokurą.
Deja, „Ignitis“ grupei nepavyko suvaldyti savo procesų ir dėl to tas vėlavimas atsitiko, bet gera naujiena ta, kad statybos šiai dienai atsinaujinusios, juda į priekį ir yra visos prielaidos, kitų metų pirmą pusmetį jos bus pabaigtos“, – apie „Ignitis“ kogeneracinę jėgainę kalbėjo jis.
Vicemeras teigė, kad Vilnius iš esmės, lyginant su kita Lietuvos dalimi, vėluoja atsisakyti iškastinio kuro.
„Tam istoriškai yra daug priežasčių, o pagrindinė, kurią įvardinčiau – nepasisekęs šilumos ūkio nuomos projektas, kai buvo 15 m. šilumos ūkis išnuomotas privačiam investuotojui, „Veolia“ grupei. Iš to laikotarpio turime tik blogus prisiminimus. <...>
Tas laikotarpis ir neleido atlikti konversijų, kurias kitos savivaldybės padarė“, – sakė jis.
Energetikos ekspertas V. Jankauskas pridūrė, kad šiandien Vilniuje veikianti kogeneracinė jėgainė būtų iš principo pakeitusi situaciją.
„Mes giriamės ir didžiuojamės, kad Lietuva nuo iškastinio kuro labai sėkmingai perėjo prie biokuro, o didesnis dujų vartotojas liko tik Vilnius. <...>
Kalbant apie kogeneracinę jėgainę, nepasisekė su investuotoju, niekas nesitikėjo, kad atsitiks taip, kad negalės savo darbų dirbti. Aiškiai sukrito blogos aplinkybės“, – sakė jis.
Comment