Biokuro bei atliekų deginimo kogeneracinės elektrinės

[Arunasx]

„Vilniaus vandenys“ – vienintelė bendrovė Lietuvoje ir Pabaltijo šalyse, kuri susidariusį dumblą apdoroja termohidrolizės įrenginiuose ir šio proceso metu susidariusias biodujas panaudoja elektros energijos gavybai, o likusią dalį dumblo džiovina ar atiduoda kompostuoti. Taigi likutinė nuotekų valymo metu susidaranti organinė medžiaga – dumblas – yra net dukart „įdarbinama“: kaip žaliava biodujoms, iš kurių vėliau gaminama elektros energija bei šiluma, ir kaip trąša biomasės želdynams.
Dumblo antrinis panaudojimas – dalis projekto „NutriBiomass4LIFE“, kuriame kartu su bendrove „Vilniaus vandenys“ dalyvauja bendrovės „Pageldynių plantacija“ ir „Pramonės energija“, taip pat Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos miško savininkų asociacija ir Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas. Projekto metu siekiama sukurti parodomąjį didelių miestų žiedinės ekonomikos modelį, kuomet daug vertingų medžiagų turinčios miesto atliekos panaudojamos biomasės auginimui, o šioji vėliau virsta atsinaujinančių išteklių energija ir grįžta miestui.

https://www.vz.lt/tvarus-verslas/202...misku-tresimui

[Arunasx]

VERT: biokuras biržoje per metus pigo 17,6% https://www.vz.lt/pramone/energetika...metus-pigo-176

Šių metų antrąjį ketvirtį rinkoje veikė 175 dalyviai (68 pirkėjai ir 107 pardavėjai), kai pernai tuo pačiu metu – 162 dalyviai.

įdomu kaip keisis situacija kai kansaru uždegs Vilniaus KJ buržuiką.

[Arunasx]

Į Vilniaus kogeneracinę jėgainę pradedamos vežti pirmosios komunalinės atliekos https://vilnius.lt/lt/2020/10/05/i-v...ines-atliekos/

Pirmadienį į Vilniaus kogeneracinę jėgainę (VKJ) pradedamos vežti pirmosios komunalinės atliekos, kurios buvo atrūšiuotos sostinės mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose. Pristatytos atliekos bus naudojamos atliekų priėmimo, kėlimo greiferiniais kranais ir kitų sistemų paleidimo derinimo darbams atlikti. Vėliau perdirbti netinkamos ir energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos bus naudojamos kaip kuras katilų ir jų pagalbinių sistemų, dūmų valymo technologijų bandymams ir paleidimo derinimo darbams atlikti. „Itin griežtus aplinkosauginius standartus atitinkanti jėgainė padės išvengti net 160 tūkstančių tonų atliekų, kurios, nesant jėgainei, patektų į Lietuvos sąvartynus. Tuo pačiu užtikrins konkurencingas šilumos kainas ir mažins elektros energijos importą“, – teigia VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas.
Į Vilniaus MBA įrenginius atkeliauja mišrios komunalinės atliekos iš Vilniaus ir kitų Vilniaus regiono savivaldybių. Atliekos čia apdorojamos, tame tarpe atrūšiuojant antrines žaliavas, kurias galima iš naujo panaudoti gamybos procesuose (metalas, stiklas, įvairūs plastikai, kartonas), o likutis, kuris nėra tinkamas tolimesniam panaudojimui ar perdirbimui, tačiau turi energetinę vertę, bus perduodamas VKJ. Per metus Vilniaus MBA apdorojama apie 230 tūkst. tonų atliekų, kurias apdorojus lieka apie 120 tūkst. tonų atliekų, kurios bus sudeginamos VKJ. Vilniaus MBA įrenginiai priklauso UAB „VAATC“, o juos eksploatuoja UAB „Energesman“. „Veiklos startui besiruošianti VKJ reikšmingai prisidės prie tinkamo Vilniaus atliekų tvarkymo. Jėgainė ne tik sumažins į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį, bet jas pavers naudinga energija vilniečių namams ir pramonei“, – teigia Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

[Arunasx]

Vilniaus kogeneracinė jėgainė nutraukia sutartį su Lenkijos „Rafako“ https://www.vz.lt/pramone/energetika...enkijos-rafako

Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) priėmė sprendimą nutraukti sutartį su vienu iš rangovų – biokuro įrenginius statančia Lenkijos bendrove „Rafako“. Sutarties nutraukimas neturės įtakos atliekas naudojančios kogeneracinės jėgainės daliai, kurios paleidimo derinimo darbai vyksta pagal planą. Kaip teigiama „Ignitis grupės“ išplatintame pranešime, sprendimas nutraukti sutartį priimtas atsižvelgiant į 2020 m. spalio 5 d. gautą „Rafako“ pranešimą apie rangos sutarties nutraukimą ir įvertinus rangovo finansinį ir techninį organizacinį nepajėgumą vykdyti darbus. Vilniaus kogeneracinė jėgainė nesutinka su pranešime pateiktais argumentais ir ketina ginti savo teises sutartyje numatytomis priemonėmis. Rugsėjo 7 d. „Rafako“ per Varšuvos vertybinių popierių biržą pranešė apie įmonės restruktūrizaciją.

[Arunasx]

VERT PRATĘSĖ VILNIAUS KOGENERACINEI JĖGAINEI IŠDUOTO LEIDIMO PLĖTOTI ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS PAJĖGUMUS GALIOJIMĄ
https://www.regula.lt/Puslapiai/nauj...galiojima.aspx

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi UAB Vilniaus kogeneracinės jėgainės pateiktą prašymą, priėmė sprendimą iki 2021 m. vasario 17 d. pratęsti bendrovei išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimą. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galioja 36 mėn. nuo išdavimo.
Pagal Elektros energetikos įstatymą ir Leidimų išdavimo taisykles, leidimo galiojimas gali būti pratęstas, jei ūkio subjektas pateikia šias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus:
• įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių.
UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė pateikė dokumentus, pagrindžiančius, kad suplanuotus darbus vėluojama atlikti dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Pagal Elektros energetikos įstatymą, jei darbus vėluojama atlikti dėl valstybės / trečiųjų asmenų veiksmų / nenugalimos jėgos, leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gali būti pratęstas neribotą kartų skaičių. UAB Vilniaus kogeneracinei jėgainei leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, įrengiant 103 000 kW kogeneracinę elektrinę Vilniuje, išduotas 2017 m. balandžio 13 d.

[Arunasx]

Iš Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) projekto pasitraukus restruktūrizuojamai Lenkijos bendrovei „Rafako“, stačiusiai biokuro deginimo įrenginius, suplanuotas jėgainės statybos biudžetas nebus viršytas, sako projektą įgyvendinančios „Ignitis grupės“ atstovas. Anot jo, „Ignitis grupė“ Lenkijos įmonei yra sumokėjusi mažiau nei ji atliko darbų. „Rafako“, pasak jo, yra atlikusi apie 80 proc. numatytų darbų. „Mes esame žymiai mažiau sumokėję nei yra atlikta darbų“, – teigė N. Rasburskis. „Yra pilnai sumontuoti katilai, hidrauliškai išbandyti, yra izoliuojami, tačiau nepaisant tokio didelio progreso ir atliktų darbų rugsėjo 7 dieną pradėta „Rafako“ greitoji restruktūrizacija Lenkijoje pagal naują įstatymą ir spalio 6 dieną buvome priversti nutraukti sutartį. Jie pranešė, kad negali tęsti darbų ir inicijuoja sutarties nutraukimą“, – aiškino N. Rasburskis. „Ignitis grupė“ anksčiau skelbė, kad sutarties su „Rafako“ nutraukimas gali maždaug metais pavėlinti biokuro įrenginių veiklos pradžią, kuri planuota kitų metų ketvirtąjį ketvirtį – įmonė turės ieškoti naujų rangovų, kurie pabaigtų darbus.

https://www.delfi.lt/verslas/energet....d?id=85490779

[Arunasx]

Jėgainė šilumą ketina pradėti gaminti lapkritį. Praėjusią savaitę į ją pradėtos vežti pirmosios komunalinės atliekos, naudojamos elektrinės derinimo darbams.

https://www.15min.lt/verslas/naujien...as-973-1392154

[Arunasx]

Lietuvoje dabar yra sukaupta beveik 400 tūkst. tonų nesudegintų atliekų, sako Aplinkos ministerijos atstovė. Pasak Agnės Bagočiutės, tiek atliekų susikaupė, nes nebuvo kur jų deginti, tačiau pradėjus veikti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainėms, visas tikimasi sunaudoti šilumos gamybai. A. Bagočiutės teigimu, nuo 2018 metų Lietuvoje per metus vidutiniškai susidaro apie 450-500 tūkst. tonų deginti tinkamų vien komunalinių atliekų. Visose trijose jas deginančiose elektrinėse būtų galima sudeginti 615 tūkst. tonų per metus.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/10/...-tonu-atlieku/
p.s. yra dar dumblas iš vandens valymo įrengimų ir degintinos netaršios pramoninės atliekos, tai kad deginimui bus sočiai dar ilgai.

[Sula]

https://kaunas.kasvyksta.lt/2020/10/...-tonu-atlieku/
p.s. yra dar dumblas iš vandens valymo įrengimų ir degintinos netaršios pramoninės atliekos, tai kad deginimui bus sočiai dar ilgai.

Daug kas nesupranta, kad didžioji dalis "antrinių žaliavų", pvz.: užterštas, sunkiai atskiriamas popierius, plastikas tinka tik deginimui, nors mes juos ir išrūšiuojam.

[Xeonas]

Daug kas nesupranta, kad didžioji dalis "antrinių žaliavų", pvz.: užterštas, sunkiai atskiriamas popierius, plastikas tinka tik deginimui, nors mes juos ir išrūšiuojam.

Na bet tokį jau paprasčiau atrinkti deginimui nei iš bendrų šiukšlių. Na kurie pasidomėjo dėl rūšiavimo - tie žino, kad tokios patruliuotos atliekos bus deginamos. O, kurie nerūšiuoja - tai šiaip viskas dzin. Kita vertus, tai gaila kad dabar kol kas tiks toks "perdirbimas", bet gal geriau toks, nei kalnai savartynų. o pelenus vis bando, kur ne kur panaudoti. ar betonuose, ar statybose, ar esamų savartymų uždengimui.

[index]

Na bet tokį jau paprasčiau atrinkti deginimui nei iš bendrų šiukšlių. Na kurie pasidomėjo dėl rūšiavimo - tie žino, kad tokios patruliuotos atliekos bus deginamos. O, kurie nerūšiuoja - tai šiaip viskas dzin. Kita vertus, tai gaila kad dabar kol kas tiks toks "perdirbimas", bet gal geriau toks, nei kalnai savartynų. o pelenus vis bando, kur ne kur panaudoti. ar betonuose, ar statybose, ar esamų savartymų uždengimui.

Kiek žinau, dalis visgi normaliai perdirbamos. Bet aišku visoks suterštas plastikas ir popierius, kombinuotos pakuotės, neperdirbamos plastiko rūšys deginamos.

[Nitro]

Ne visiškai taip - tos degintinos antrinės žaliavos yra iš MBA - t.y. atskirtos iš bendro atliekų srauto ir, atitinkamai, tame sraute ir užterštos. Perdirbėjams netinka bendram konteineryje, o vėliau ir šiukšliavėžėje, gulėjęs popierius, kartonas ir pan.

Daug kas nesupranta, kad didžioji dalis "antrinių žaliavų", pvz.: užterštas, sunkiai atskiriamas popierius, plastikas tinka tik deginimui, nors mes juos ir išrūšiuojam.

[Sula]

Ne visiškai taip - tos degintinos antrinės žaliavos yra iš MBA - t.y. atskirtos iš bendro atliekų srauto ir, atitinkamai, tame sraute ir užterštos. Perdirbėjams netinka bendram konteineryje, o vėliau ir šiukšliavėžėje, gulėjęs popierius, kartonas ir pan.

O mišrias atliekas kažkas dar rūšiuoja? Aš maniau, kad iki šiol keliavo tiesiai į savartyną. Kaip yra dabar, nežinau. Nes norint sudeginti galima beveik viską.
Dar prieš deginimą kai kas išgaunama. Vėliau ir iš šlako galima atrinkti šį tą naudingo.

Šiaip jau matau stovinčius deginimui skirtus briketus, tai daugumoje jų "stadartinis" mėlyno konteinerio turinys.

[index]

O mišrias atliekas kažkas dar rūšiuoja? Aš maniau, kad iki šiol keliavo tiesiai į savartyną. Kaip yra dabar, nežinau. Nes norint sudeginti galima beveik viską.
Dar prieš deginimą kai kas išgaunama. Vėliau ir iš šlako galima atrinkti šį tą naudingo.

Šiaip jau matau stovinčius deginimui skirtus briketus, tai daugumoje jų "stadartinis" mėlyno konteinerio turinys.

Kai kur, taip. Mišrias atliekas rankomis arba įranga atrūšiuoja ir dar kažkiek išrankioja perdirbimui.

[Nitro]

Na šiuo atveju, kadangi kalbama apie Vilniaus jėgainę, tą miestą ir turėjau mintyje. Vilniuje visos mišrios atliekos pereina per MBA, kur rankom ir mašinom kažkokia dalis (reiktų tikslintis) antrinių žaliavų išrūšiuojama.

O mišrias atliekas kažkas dar rūšiuoja? Aš maniau, kad iki šiol keliavo tiesiai į savartyną. Kaip yra dabar, nežinau. Nes norint sudeginti galima beveik viską.
Dar prieš deginimą kai kas išgaunama. Vėliau ir iš šlako galima atrinkti šį tą naudingo.

Šiaip jau matau stovinčius deginimui skirtus briketus, tai daugumoje jų "stadartinis" mėlyno konteinerio turinys.

[Arunasx]

Seime bręsta užmojai pabranginti šildymą – pasiūlymai jau įregistruoti https://www.lrytas.lt/verslas/mano-p...uoti-16799920/

Parlamente įregistruotas pasiūlymas, kaip kovoti su Lietuvą užplūdusiu pigiu biokuru iš Baltarusijos. Tačiau jeigu tokios įstatymo pataisos būtų priimtos, tektų susimokėti visiems gyventojams. Tačiau kieno sąskaita? Jau net Seimo kanceliarijos Teisės departamentas įspėjo, kad greičiausiai susimokės visi, kurie naudoja centralizuotai tiekiamą šilumą. Įdomu tai, kad projekto rengėjai su šilumininkais, atrodo, neketino net diskutuoti: aiškinamajame rašte nurodyta, kad rengiant pataisas buvo konsultuojamasi tik su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, biokuro biržos operatoriumi „Baltpool“ bei asociacija „Litbioma“. Pastaroji vienija šalies biokuro ir biomasės gamintojus, kuriems iš tiesų nėra lengva išgyventi dėl gerokai pigesnės žaliavos, atkeliaujančios iš Baltarusijos. „Biokuro kaina sudaro 40–60 procentų galutinės šilumos kainos. Apribojus jo importą, žaliavos kainos pakiltų iki Latvijos ar Estijos lygio, o ten jos dabar yra 1,5–2 kartus didesnės nei pas mus. Todėl neišvengiamai pabrangtų ir šiluma. Kita vertus, baltarusiška žaliava itin kokybiška, nes jie dėl parazitų kerta miškus ir veža smulkintą medieną, o ne šakas ar krūmus. Naudojant tokią reikia kur kas rečiau valyti šilumos gamybos įrenginius, nei deginant prasčiausios klasės vietinį biokurą“, – aiškino V.Lukoševičius.

[Sula]

Jei Latvijoje ir Estijoje 1,5-2 brangesnis biokuras, kodėl jo gamintojai neveža tenais? Kas per kvaili suvaržymai? Gal dar galėtų ir savivaldybės kvotas įsivesti, pvz.: Alytus galės deginti tik savo biokurą, Tauragė - savo.

[Arunasx]

Visame tame nutylima, kad Vilniuje anksčiau ar vėliau užkurs didelį biokuro katilą ir atsiras didelis pirkėjas. Tam Seimui nėra ką veikti, jei užsiima tokiais reikalais. Atseit normalu, jei pabrangs šiluma gyventojams (tiems, kurie nebalsuoja už kolchoznikus), bet reikia rūpintis uabų pajamomis.

[Sula]

Tiesiog einant tuo keliu galima toli nuklysti: kvotos pigiai elektrai iš užsienio, kvotos dyzelinui, trąšoms , pigiam pienui, mėsai, daržovėms... Dar toliau - embargas

[VNS]

Biokuras baltarusiškas. Latviukai su estais panašu jau uždarę importą?