Tai gi rat siūlo suomius už kažkokius ryšius su Gazprom išvaryti iš Lietuvos. Tai kaip čia rišis, jei patys "su velniu obuoliajam"?
O tai kokios problemos? Visa Europa obuoliuoja, netgi dar stipriau už mus. Va tos pačios Suomijos prezidentas su Putinu sau su jachta plaukioja ir derina bendrus Fortum ar Inter RAO verslo planus Lietuvoje, Paksui dar toloka iki tokių santykių, tik keliom min. buvo susitikęs kabinete.
Bendra projektų vertė – 9, 4 mln. Eur, iš jų – apie 50% iš Europos Sąjungos fondų, likusi dalis investuojama iš bendrovės sukauptų ir pasiskolintų lėšų.
Na, Skvernelis savo atakų taikiniu buvo pasirinkęs būtent Vilniaus kongeneracinę, dėl Kauno jo pozicija kažkodėl palankesnė (nors jėgainė bus ekologiškai sudėtingesnėje vietoje, nei Gariūnai).
Nieko asmeniško, Vilniaus kogeneracinė pro langą matosi, o iki Kauno - ~100km
O tai kokios problemos? Visa Europa obuoliuoja, netgi dar stipriau už mus. Va tos pačios Suomijos prezidentas su Putinu sau su jachta plaukioja ir derina bendrus Fortum ar Inter RAO verslo planus Lietuvoje, Paksui dar toloka iki tokių santykių, tik keliom min. buvo susitikęs kabinete.
Kai tavo sostinėje stovi paminklas kariškiui, o ne saulę atvežusiam rašytojui - galima šnekėtis kiek kitaip
Šiuo metu Vilniuje statomoje kogeneracinėje jėgainėje bus galima naudinga energija paversti iki 160 tūkstančių tonų per metus kiekvieno iš mūsų namuose susidarančių atliekų. Tai prilygtų apie 200 tūkst. tonų biokuro arba daugiau kaip 2 mln. medžių. Tai vienas iš didžiausių privalumų aplinkosaugai Lietuvoje – mažiau atliekų sąvartynuose ir pigesnis atliekų tvarkymas. Europos Komisija skyrė Struktūrinių fondų paramą Vilniaus kogeneracinei jėgainei, nes joje numatoma naudoti tik po rūšiavimo likusias ir perdirbti netinkamas komunalines atliekas. Jėgainėje diegiami šiuolaikiški, pačius aukščiausius aplinkosauginius standartus atitinkantys dūmų valymo įrenginiai, todėl visada bus užtikrinti Lietuvoje ir ES nustatyti normatyviniai taršos reikalavimai. Planuojama, kad jėgainė savo veiklą pradės 2020 metais.
2020-aisiais veiklą pradėsianti Vilniaus kogeneracinė jėgainė savo svetainėje paskelbė atliekų priėmimo konkursą ir kviečia jame dalyvauti komunalinių atliekų tvarkytojus. Kaip pranešė bendrovė „Lietuvos energija“, tai pirmasis Vilniaus kogeneracinės jėgainės skelbiamas konkursas, kuriame energijos gamybai bus naudojamos komunalinės, perdirbimui netinkamos, bet energetinę vertę turinčios atliekos. Konkurso metu planuojama pasiūlyti sutvarkyti iki 80 tūkst. tonų perdirbimui netinkamų atliekų, kurios Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus verčiamos šilumos ir elektros energija. Pradinė tonos atliekų sutvarkymo kaina yra 31,86 euro..
Pasak Vilniaus kogeneracinės jėgainės generalinio direktoriaus Sauliaus Barausko, priimant atliekas energijos gamybai buvo pasirinktas konkurso būdas, nes taip sudaromos vienodos galimybės visiems rinkos dalyviams tinkamai sutvarkyti komunalines atliekas, kurių kitu atveju lauktų daug taršesnis ir brangesnis šalinimas sąvartynuose. „Įvertinus atliekų sutvarkymo poreikį, nuspręsta atliekas energijos gamybai priimti konkurso būdu. Taip užtikrinamas skaidrumas ir vienodos sąlygos visiems komunalinių atliekų tvarkytojams. Atliekų vertimas energija aplinkosauginiu požiūriu reikšmingai pažangesnis ir visuomenei pigesnis jų tvarkymo būdas, nei atliekų šalinimas sąvartyne, todėl tikimės tvarkytojų susidomėjimo vykdomame konkurse“, – teigia S. Barauskas.
„Lietuvos energija“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius aiškina, kad per metus Vilniaus regione bendrai susidaro apie 230 tūkst. tonų komunalinių atliekų, o statoma kogeneracinė jėgainė bus pajėgi 160 tūkst. tonų kiekvieno iš mūsų namuose susidarančių atliekų paversti naudinga energija. „Tai prilygsta apie 200 tūkst. tonų biokuro arba daugiau kaip 2 mln. medžių, todėl tai – vienas iš didžiausių privalumų aplinkosaugai Lietuvoje ir Vilniuje – mažiau atliekų sąvartynuose ir pigesnis atliekų tvarkymas. Taigi, aplink Vilnių nebus kaupiamos atliekos, o priešingai – jas versime pigesne energija gyventojams“, – sako specialistas.
„Nauja jėgainė galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos, joje išgaunama elektros energija leis aprūpinti 230 tūkst. namų ūkių, tad elektros ir šilumos gamyba iš atliekų neabejotinai turi lemti mažesnes gyventojų sąskaitas. Kaip informuoja energetikai, šilumos gamybos kaina jėgainėje mažės 20 procentų“, – teigia T. Vaitkevičius.
160 vs 80 tūkst tonų yra dėl Skvernelio ir Co durnumo bei senukų Ragausko įtakos, kuris norėjo savo biokuro statyti.. Sustabdyti statybą visai nepavyko, bet įkalė dirbtinį apribojimą, kad galės deginti tik 80, kai tuo tarpu dabar vien Vilniuje daugiau atliekų susidaro.
Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje ketinama deginti po rūšiavimo likusios netinkamos perdirbti ar pakartotinai naudoti atliekas. Čia planuota per metus sudeginti iki 160 tūkstančių tonų šiukšlių iš Vilniaus ir Utenos regionų.
...
Minimalus kiekis bus 80 tūkstančių tonų per metus pagal naują sprendimą.
2018 gegužės viduryje S.Skvernelis pareiškė, jog Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės yra korupcinės ir „nuodijančios“ žmones, be to, dėl jų Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Vyriausybės vadovas buvo užsiminęs apie projektų stabdymą.
Antras dalykas, dabartinių Kaune ir Vilniuje elektrinių tarša yra daug didesnė už būsimas statomas kogeneracines elektrines, jos yra pačios moderniausios. Aš pats savo akimis mačiau, jos stovi Helsinkyje, Stokholme, Osle, Kopenhagoje, ten, kur aš buvau, nekalbant apie Vokietiją, kur man Miunchene pristatė visą programą apie tai. Bet mūsų dar tobulesnė yra. Tai kai aš matau, kad žmonės akivaizdžiai meluoja, matau, kad yra tam tikrų suinteresuotų grupių noro tenkinimas (...).
Butkevičius apie lūžio tašką jo ir valstiečių santykiuose: tada labai supykau ant Skvernelio https://m.delfi.lt/lietuvoje/article.php?id=79457745
p.s. svarbu, kad stato 160, o normą padidins po kitų Seimo rinkimų, kai patrauks į šoną kliūtis. Per metus vien VAATC MBA priima >200 t tonų, degių lieka >120 t. tonų.
Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonės „Enercity“ valdoma kompanija „Danpower“ pardavė „Idex“ grupei visas turėtas 50% „Danpower Baltic“ akcijų. Likusią pusę akcijų valdžiusios „GECO Investicijos“ pardavė 40% akcijų ir liko su 10% akcijų paketu. „GECO Investicijos“ yra lietuviško kapitalo įmonių grupė, kuri investuoja į atsinaujinančios energetikos projektus Baltijos ir Rytų Europos šalyse. Grupės akcininkai — investuotojas Artūras Rakauskas ir investicinė grupė „Žabolis ir partneriai“.
p.s. kas gali paneigti, kad GECO pardavė akcijas, nes nepavyko įkišti pagalius į statomos katilinės ratus ir taip atlaisvinant savo bizniui vietą?
Comment