Biokuro bei atliekų deginimo kogeneracinės elektrinės

[DeSadas]

... patys pasistatyt ir degint... ar tu supranti kokie ekologiniai reikalavimai, ir tokius dalykus statyt yra turbut 10 vietu tik LT.

Cia yra stipriai reguliuojamas dalykas LT , del dioxinu ir policikliniu bei metalu ismetimo i atmosfera, kur kontrole aplamai privaciam versle beveik neimanoma uztikrinti.

[mantasm]

... patys pasistatyt ir degint... ar tu supranti kokie ekologiniai reikalavimai, ir tokius dalykus statyt yra turbut 10 vietu tik LT.

Cia yra stipriai reguliuojamas dalykas LT , del dioxinu ir policikliniu bei metalu ismetimo i atmosfera, kur kontrole aplamai privaciam versle beveik neimanoma uztikrinti.

Na tai reikia motyvuot kitais būdais mažint atliekų Ar kai gyventojų atliekos išvis netilps, tada jau vėl ieškosim kas pastatytų specialiom sąlygom? Ir vėl suksis ratas iš naujo.

[Arunasx]

„Gren“ investuos 200 mln. Eur į atliekų deginimo jėgainę Latvijoje https://www.vz.lt/pramone/energetika...aine-latvijoje

„Gren“ generalinis direktorius, kuris cituojamas kompanijos pranešime, pabrėžia, kad Europoje yra daugiau nei 500 veikiančių energijos gamybos iš atliekų jėgainių, kurios užtikrina konkurencingas energijos kainas ir sumažina atliekų šalinimą sąvartynuose. Latvija yra viena iš ES valstybių narių, kurioje toks sprendimas nėra įgyvendintas.
Energijos gamybos iš atliekų jėgainės projekto planavimui, projektavimui, įgyvendinimui ir eksploatavimui pasitelksime savo patirtį Klaipėdoje, kur panaši jėgainė sėkmingai veikia jau 11 metų“, – teigia Andris Vanagas, „Gren“ vadovas Latvijoje.
Projekte numatoma, kad naujoje jėgainėje energijai gaminti bus naudojamos išrūšiuotos ir jau netinkamos perdirbti, nepavojingos komunalinės bei pramoninės atliekos, kurios kitu atveju atsidurtų sąvartyne. Taip pat bus naudojamos medienos liekanos ir nekokybiška biomasė. Per metus planuojama sunaudoti nuo 150.000 iki 200.000 tonų kuro. Planuojama jėgainės šiluminė galia – 50–70 MW, elektrinė – 15–20 MW.

[transpondster]

„Gren“ investuos 200 mln. Eur į atliekų deginimo jėgainę Latvijoje https://www.vz.lt/pramone/energetika...aine-latvijoje

palyginimui

Šiandien atidaryta pirmoji Baltijos šalyse Suomijos kapitalo termofikacinė elektrinė „Fortum Klaipėda“, į kurią suomiai investavo 126 mln. EUR. Nors elektrinės atidarymui dalis gyventojų priešinosi, manoma, kad ši elektrinė galės atpiginti šilumą Klaipėdos gyventojams. Tačiau kol kas nesiryžtama spėlioti, kiek kaina galėtų mažėti.

Kauno lyg ~160 mln.

[Arunasx]

Viskas brangsta. Kitas klausimas ar Latvijoje iš viso nėra šiukšlių deginimo kiek įmanoma suprasti?
O šiaip ir LT reikėtų pastatyti Panevėžyje ar Šiauliuose normalią šiukšlių deginimo nes vežioti iki esamų sakyčiau durnas reikalas jei šiukšlės ypač iš pvz Biržų

[B.S.]

Arunasx
Tik gimčijomės dėl papildomų jėgainių, ir še tau, išreikštas noras statyti dar bent vieną. Taip, pritariu, jų akivaizdžiai trūksta.

@mantasm
Lietuva turi ribotą potencialą šiukšlių kiekiui. Gyventojų mažai, pramonė irgi negali augti be galo be krašto, medienos kiekis ribotas, deginti ar išmesti šiukšles kainuoja. Papildoma jėgainė yra daug geresnis sprendimas nei neapdorotų medžiagų išvežimas be jokios pridėtinės vertės.

[suoliuojantis]

Viskas brangsta. Kitas klausimas ar Latvijoje iš viso nėra šiukšlių deginimo kiek įmanoma suprasti?
O šiaip ir LT reikėtų pastatyti Panevėžyje ar Šiauliuose normalią šiukšlių deginimo nes vežioti iki esamų sakyčiau durnas reikalas jei šiukšlės ypač iš pvz Biržų

Kiek girdėjau - išties nėra. Aplamai Latvija atsinaujinančiuose katastrofiškai atsilikusi. Tiksliau jie turi Dauguvos kaskadą, kas jiems leisdavo ant popieriaus gan gražiai atrodyti. Rodyti, kad turi apie 1000 W "ant galvos" instaliuotų ir tipo atsikniskit. Nors suprantama, kad tai buvo paveldas (nu nuskilo jiems), ribotas, nes gerai generuoja kelis mėnesius per metus ir t.t. Nu bent ant popieriaus mes labai pažangūs. O šiaip tai buvo milžiniška "tovariščių rižaninų" su ryšiais Gazprome įtaka. Nu jau pradėjo ir pas juos situacija keistis.

[mantasm]

Arunasx
Tik gimčijomės dėl papildomų jėgainių, ir še tau, išreikštas noras statyti dar bent vieną. Taip, pritariu, jų akivaizdžiai trūksta.

@mantasm
Lietuva turi ribotą potencialą šiukšlių kiekiui. Gyventojų mažai, pramonė irgi negali augti be galo be krašto, medienos kiekis ribotas, deginti ar išmesti šiukšles kainuoja. Papildoma jėgainė yra daug geresnis sprendimas nei neapdorotų medžiagų išvežimas be jokios pridėtinės vertės.

Aš neturiu nieko prieš jėgainę pastatytą ir veikiančią pagal rinkos sąlygas. Tik visuomenei už pagalbą statant anas turėtų būti pirmenybė, pavadinkim, socialinei paslaugai.

Dar kiek pamenu buvo kalbų, kad esamų jėgainių operatoriai labai nenori daugiau jėgainių. Nes bijo, kad numuštų šiukšlių priėmimo įkainius.

Dėl neapdorotų medžiagų berods ir taip yra problema dėl medienos išvežimo. Lygtais buvo kalbų, kad aplinkos ministerija gali kažką daryti bent su valstybine mediena. Bet prie esamos ministerijos valdžios jokio judesio ta linkme.

[transpondster]

Viskas brangsta. Kitas klausimas ar Latvijoje iš viso nėra šiukšlių deginimo kiek įmanoma suprasti?
O šiaip ir LT reikėtų pastatyti Panevėžyje ar Šiauliuose normalią šiukšlių deginimo nes vežioti iki esamų sakyčiau durnas reikalas jei šiukšlės ypač iš pvz Biržų

per mažas šilumos poreikis ne šildymo sezono metu

[B.S.]

per mažas šilumos poreikis ne šildymo sezono metu

Negi šilumos negalima paversti elektros energija? Juk turbinas suka garai.

P.S.: Ir nebūtina statyti to pačio santykio elektra/šiluma jėgainę.

[transpondster]

Negi šilumos negalima paversti elektros energija? Juk turbinas suka garai.

P.S.: Ir nebūtina statyti to pačio santykio elektra/šiluma jėgainę.

does not compute with physics

[B.S.]

does not compute with physics

Tai statai paprastą šiluminę, deginančią įvarų kurą. Arba gali paskatinti verslą kuris gautų nemokamą arba beveik nemokamą šilumą: šiltnamiai, popieriaus fabrikas, spirito gamykla ir pan.

[suoliuojantis]

Tai statai paprastą šiluminę, deginančią įvarų kurą. Arba gali paskatinti verslą kuris gautų nemokamą arba beveik nemokamą šilumą: šiltnamiai, popieriaus fabrikas, spirito gamykla ir pan.

Obana - nemokamą arba beveik nemokamą Būtent, kad ne nemokamą, o ypatingai brangią. Atliekų deginimo jėgainių statyba be šilumos panaudojimo yra kosminio brangumo dalykas. Tas pats Gren rašo, kad Latvijoje planuoja pastatyti už 200 mln. eurų ir gaus 15-20 MW elektrinės galios (jei kalbam tik apie elektrą). Pačių moderniausių kombinuoto ciklo dujinių generatorių kapitalo kaštai (būtent ne įranga, o kapitalo kaštai) šiuo metu vertinami maždaug 1200 eur už 1 kW. Nesunku paskaičiuoti, kad 15-20 MW elektrinę galėtum pasistatyti už apie 20-25 mln. O ne už 200 mln. Vėjo turbinų kainos (su statybos išlaidom ir palūkanom) sukasi apie 1.8 mln eurų už 1 MW. Kitaip tariant 15-20 MW pasistatytum už 30-35 mln., o įvertinus vidutinį apkrovimo koeficientą 15-20 MW analogas kainuotų apie 100 mln. Ir jei dujų atveju reiktų skaičiuoti kiek pačios dujos kainuos, tai vėjo turbinų atveju tolesnės eksploatavimo išlaidos išvis artėja į nulį, tuo tarpu deginant atliekas jos labai ne nulis
Taip, dar yra šiluma. Bet kur ją dėti jei net šalčiausią metų mėnesį Panevėžio ir Šiaulių poreikis sukasi apie 60-70MW. Net didžiausių šalčių metu jis nepasiekia 100 MW. Kokį spalį ar kovą sukasi apie 30-35 MW, apie vasaros mėnesius net šnekėti nėra ką. Tai va toks palyginimas su 200 mln. investicija. Galima galingumus mažinti, bet praktika kaip visada rodo: mažinant galingumus vieno megavato kaina tik didėja

[B.S.]

suoliuojantis
Jūsų matematika visiškai kreiva ir prasilenkia su realybe. Gal pirma reikėjo pasižiūrėti kiek tie CHP generatoriai kainuoja, o ne skelbti latvių skaičius, kurie neaišku ką rodo. Po to nelabai aišku kaip Šiauliams ir Panevėžiui kuriems reikia 30-100MW, tie 20MW būtų didžiulis perteklius. Galiausiai, atliekos turi energetinę vertę ir yra pigesnės nei dujos.

[transpondster]

suoliuojantis
Jūsų matematika visiškai kreiva ir prasilenkia su realybe. Gal pirma reikėjo pasižiūrėti kiek tie CHP generatoriai kainuoja, o ne skelbti latvių skaičius, kurie neaišku ką rodo. Po to nelabai aišku kaip Šiauliams ir Panevėžiui kuriems reikia 30-100MW, tie 20MW būtų didžiulis perteklius. Galiausiai, atliekos turi energetinę vertę ir yra pigesnės nei dujos.

Taigi KKJ kainavo apie 160 ir jei neklystų čia dar prieš COVID ir karą. VKJ:

2016 metais pasirašytos VKJ statybos darbų sutartys. „Naujosios jėgainės atliekų deginimo ir bendrus technologinius įrenginius už 178,29 mln. eurų statys tarptautinis konsorciumas, susidedantis iš Vokietijos įmonės „Steinmuller Babcock Environment“, Lenkijos statybų grupės „Budimex“ ir Lietuvos įmonės „Kauno dujotiekio statyba“. Tuo metu biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą už beveik 150 mln. eurų statys Lenkijos įmonė „Rafako“, – paskelbta pranešime.

dar pridėkim kad saulės elektrinės visiškai užmuša elektros kainas vasarą ir gausim kad atliekų elektrines nelabai kur yra statyt. Vienintelis logiškas dalykas kas galėjo būti tai jei Vilniuj būtų 2 šiukšlines statė o ne biokuro antrą.

[spekas]

Lietuvos biokuro rinka skaičiais: didžiąją dalį sudarė liekanos, vyravo vietinė žaliava

https://sc.bns.lt/view/item/484320

,,Biokuro pagrindą sudarė liekanos

„Baltpool“ surinkta statistika rodo, kad praėjusiais metais 82 proc. Lietuvoje sudeginto biokuro buvo pagaminta iš įvairių liekanų. Didžiąją dalį šių liekanų (42 proc.) sudarė kirtimo liekanos, taip pat buvo naudojamos laukų valymo, medienos pramonės liekanos.

Tuo tarpu malkinė mediena sudarė iki 16 proc. viso sunaudoto biokuro, o biokurui auginami greitos rotacijos želdiniai – vos 2 proc.

Vyravo vietinė žaliava

„Iš rinkos dalyvių vis dar pasigirsta svarstymų, kad Latvijos tiekėjams aktyviai pradėjus dalyvauti „Baltpool“ biržoje, smarkiai padidės šalių konkurencija dėl sudaromų biokuro pirkimo-pardavimo kontraktų. Iš turimos „RED BP“ statistikos aiškiai matome, kad šios baimės nėra pagrįstos, į Lietuvą iš Latvijos atkeliavo tik labai nežymi (2 proc.) viso pristatyto biokuro dalis“, – pastebi V. Jonutis.

Net 98 proc. Lietuvoje patiekto biokuro buvo vietinės kilmės ir tik 2 proc. atkeliavo iš Latvijos. Analogiška situacija fiksuota ir kaimyninėje šalyje: 95 proc. Latvijoje pristatyto biokuro buvo latviškos kilmės, 5 proc. – lietuviškos kilmės.''

[B.S.]

transpondster
Dar kartą: nelyginkim obuolių su apelsinais. CHP generatoriai nėra 10 kart sudėtingesni už dujinius. Jų kaina yra panaši. Ką pateiktos sumos skaičiuoja nežinau, reiktų žiūrėti kiekvienu atveju atskirai. Gali būti žemės išpirkimas, papildoma infrastruktūra, palūkanos ir pan. Galiausiai, CHP generatoriai atlieka socialinę funkciją - mažina taršą ir šiukšlių kiekį. Jei lieka nesudegintų šiukšlių, papildomą jėgainę galima finansuoti iš padidinto taršos ar šiukšlių surinkimo tarifo.

[suoliuojantis]

suoliuojantis
Jūsų matematika visiškai kreiva ir prasilenkia su realybe. Gal pirma reikėjo pasižiūrėti kiek tie CHP generatoriai kainuoja, o ne skelbti latvių skaičius, kurie neaišku ką rodo. Po to nelabai aišku kaip Šiauliams ir Panevėžiui kuriems reikia 30-100MW, tie 20MW būtų didžiulis perteklius. Galiausiai, atliekos turi energetinę vertę ir yra pigesnės nei dujos.

Na kadangi kai kas nieko nežino ir kalba forume apie nemokamą energiją, tai specialiai įdedu IEA (International Energy Agency) ataskaitos fragmentą su levelized kaštais skirtingų energijos išgavimo būdų. WTE Incineration , tas apačioje, ir yra tai kas domina. Lazard vertinimai daryti dar prieš 2020 metus, nuo to laiko solar ir wind atpigo, Wte kaip tik dėl infliacijos pabrango:

[B.S.]

Dar kartą: kas į šitą kainą įeina?
Šiukšlių surinkimas ir rūšiavimas? Ar vien tik deginimas? Joje įskaičiuota šildymo duodama nauda? Ar šildymas nurašomas nurašomas kaip šalutinis, naudos neduodantis produktas?
Savaime aišku kad išmesti šiukšles visuomet bus pigiau. Tačiau matau kad mes ginčijamės apie skirtingus dalykus. Aš žiūriu iš šiukšlių mažinimo perspektyvos. Jūs, spėju, iš bendros "elektros" kainos.

[Arunasx]

Baigusi VKJ statybą „Ignitis grupė“ inicijuos 49 proc. akcijų pardavimą https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...ciju-pardavima

„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas yra sakęs, kad 49 proc. VKJ akcijų turėtų būti parduotos 2024 metais.„Ignitis grupė“ kartu Suomijos kapitalo bendrove „Gren Lietuva“ taip pat valdo Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ) – „Ignitis grupei“ priklauso 51 proc., o „Gren Lietuvai“– 49 proc. jėgainės akcijų. „Gren Lietuvos“ atstovas Andrius Kasparavičius BNS prieš metus teigė, kad bendrovė žino apie galimybę įsigyti 49 proc. VKJ akcijų, tačiau, pasak jo, dėl to nėra nuspręsta.
„Ignitis grupė“ pernai portalui „15min“ nurodė, jog Europos Komisija (EK) ir Europos investicijų bankas (EIB) ją įpareigojo išlaikyti 100 proc. VKJ akcijų iki projekto statybų pabaigos, o užbaigus projektą – surengti atvirą konkursą dėl 49 proc. akcijų pardavimo privačiam partneriui.Apie planus parduoti 49 proc. VKJ akcijų užbaigus jėgainės statybas grupė paskelbė pernai gegužę. Parduoti mažumos akcijų paketą, pasak grupės, numato Europos Sąjungos (ES) paramos taisyklės.
Europos Komisija 2018 metų sausį patvirtino papildomą beveik 140 mln. eurų paramą VKJ statyboms, o 2016 metais jėgainei skirta 190 mln. eurų vertės Europos investicijų banko paskola. Investicijos į visą VKJ projektą siekia apie 420 mln. eurų, iš kurių 220 mln. eurų finansuojama skolintomis, 140 mln. eurų – Europos Sąjungos, o likusi dalis – 60 mln. eurų – „Ignitis grupės“ lėšomis.
Bendrovė ketvirtadienį pranešė gavusi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) leidimus visa galia naudoti biokuro bloko įrenginius bei gaminti elektrą – jis jau gali veikti visu pajėgumu.