Lietuvos mažosios hidroelektrinės

[Giedra70]

Antalieptės HE


Įspūdingai atrodo Šventosios upė sukišta į tris vamzdelius.








Antaleipptės HE iš aukštai

[ValdasJ]

Lietuvos mažosios hidroelektrinės

Kad ir kaip keistai skambetu, bet rodos ir "Achema" prisideda prie atsinaujinanciu energijos saltiniu diegimo:

Uždaroji akcinė bendrovė „Achema hidrostotys“ įsteigta 1996 m. Įmonė gamina ekologiškai švarią elektros energiją. 1998 metais buvo pastatyta ir pradėjo veikti 300 kW galingumo Pastrėvio mHE. „Achema hidrostotys“ elektros energijos gamybai siekia naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. 2002 m. paleista 1 megavato galios moderni Kavarsko hidroelektrinė.

Ją statant, iki šiol žuvims neįveikiamoje Šventosios užtvankoje, įrengti žuvitakiai, leidžiantys neršiančioms žuvims pakilti į upės aukštupį. Įrenginys kainavo 12 proc. viso elektrinės statybos projekto vertės. Nagrinėjami ir kiti atsinaujinančių elektros energijos resursų šaltiniai, bei jų statyba, siekiama nepažeisti gamtos pusiausvyros.

2007 m. baigtas statyti 16 tūkst. kilovatų galingumo Benaičių vėjo jėgainių parkas.

"Achema Hidrostotys"

O cia pora minetos Kavarsko HE vaizdeliu:

http://www.utenosapskritis.info/inde...nija=Kavarskas


http://www.hidroprojektas.lt/index.php?id=10

[Eimantas]

Dar klausimas ar tos mažosios hidroelektrinės duoda daugiau naudos, ar žalos aplinkai, nes keičiasi upių režimai (nors dalis turbūt ant senų užtvankų pastatytos), žuvies ištekliams, manau, tikrai labai jos kenkia.
O Achema čia gerai sukasi, nes Lietuvos energija įstatymiškai yra įpareigota supirktį jų gaminamą elektrą, o tarifas didesnis už IAE.

[ValdasJ]

Dar klausimas ar tos mažosios hidroelektrinės duoda daugiau naudos, ar žalos aplinkai, nes keičiasi upių režimai (nors dalis turbūt ant senų užtvankų pastatytos), žuvies ištekliams, manau, tikrai labai jos kenkia.
O Achema čia gerai sukasi, nes Lietuvos energija įstatymiškai yra įpareigota supirktį jų gaminamą elektrą, o tarifas didesnis už IAE.

Kaip supratau uztvanka sena. Be to sako, kad irenge zuvitakius zuvims praplaukti. Iseitu, kas viskas kaip ir i gera. O kad Achema is to pasipelno tai faktas, ne labdaros organizacija visgi.

[Romas]

Kapčiamiesčio HE

Dabar dažnai HE (hidroelektrinės) vadinamos VJ (vandens jėgainėmis)

Elektrinė yra prie kelio į Kauknorio pasienio punktą


Tiems, kas plaukia baidarėmis nuo Veisiejo ež. Baltąja Ančia ir Nemunu iki Druskininkų gali būti kliūtis ne tik užtvanka, bet ir už jos sumažėjęs vandens lygis.


Nelipk - užmuš


Elektrinės pastatas

[Neju]

2003 m. Užpaliuose, Utenos rajone, ant Šventosios upės, buvo pastatyta mažoji hidroelektrinė (galingumas 300 KW). Keletas hidroelektrinės vaizdų.

[adju]

Keletas nuotraukų iš Balskų apylinkių (tarp Šilalės ir Tauragės rajonų)

Pertvėrus Jūrą ties Balskais (79 km nuo žiočių) 14,5 m aukščio užtvanka, susidarė didelis (280 ha) ir labai ilgas (apie 25 km) tvenkinys. Balskų tvenkinio vanduo turėjo drėkinti laukus, tačiau dabar jo ekonominis tikslingumas abejotinas. Ant užtvankos pastatyta 2914 kW galios hidroelektrinė. Balskų užtvankos būklė 2004 metais buvo paskelbta bloga ir reikalaujanti remonto.

Užtvankos pylimas:




Tikriausiai čia patalpintas elektros generatorius:


ir šiaip kažkos pastatėlis:

[JlL]

Ant šios užtvankos pastatyta viena didžiausių mažųjų hidroelektrinių Lietuvoje.

O tas "kažkoks pastatėlis" yra hidroelektrinės vandens paėmimo kanalo pastatas.

[groundzer]

Prisimenu šią Balskų užtvanką, ypač man įstrigo atmintin tas didžiulis vandens šulinys(anga). Aš pro šią užtvanką praplaukiau dalyvaudamas vandens žygyje per Jūros upę. Tai buvo maždaug prieš 10 metų. Įdomu vėl prisiminti tas akimirkas.

[adju]

Apie Balskų tvenkinį tikiuos galėsiu plačiau papasakoti pavasarį (ruošiu mokslinį pranešimą apie jį)

o dar pateiksiu keletą vaizdų iš ne tokios įspūdingos Tauragės užtvankos. Apie ją duomenų daug neturiu. Dabartinė 3 metrų aukščio užtvanka ant Jūros upės pastatyta 197x metais pramoninių poreikių tenkinimui. Iki maždaug 1960 prie senosios užtvankos veikė hidroelektrinė. Tauragės apskrities bendrajame plane užsiminta, kad yra duotas leidimas naujos hidrojėgainės statybai.

Bendras vaizdas žemiau užtvankos. Žmonės kalba, kad dešinėje esančiame pastate yra visai padori kavinė


Užtvanka iš arčiau:


Tvenkinys 100-200 metrų aukščiau užtvankos:

[JlL]

Tauragės apskrities bendrajame plane užsiminta, kad yra duotas leidimas naujos hidrojėgainės statybai.

ant šitos užtvankos gali būti sudėtinga statyti hidroelektrinę dėl palyginus mažo aukščio ir didelio vandens kiekio. Panašiai yra Anykščiuose ten šventoji apie du metrus pakelta, užtvanka jau keli metai išnuomota bet niekas nevyksta dėl kainos/naudos santykio nebuvimo.

[tricky_kid]

Statoma pirmoji (Kretingos) rajone hidroelektrinė
Audronė PUIŠIENĖ
2010 08 27
Pajūrio naujienos, Kretinga

Trumpos ištraukos iš straipsnio.

Smalsuolių dėmesį prikausto neįprastas tvenkinio vaizdas, tiksliau – beveik 4 m nuleistas vanduo bei apnuoginti tvenkinio krantai ir dugnas. Tūbausių hidroelektrinė, kurios numatomas galingumas – 238 kilovatai, priskiriama vidutinėms hidroelektrinėms.

Pirmosios Kretingos rajone hidroelektrinės aukštis nuo pamatų iki stogo – 11,9 m, plotas – 74,8 kv. m. Turbinos debetas – 4 kub. m/s, slėgio aukštis – 7,5 m. Hidroelektrinė statoma prie 84,9 ha ploto Tūbausių tvekinio, kuris buvo įrengtas 1986 m. užtvenkus Akmenos upę.
<...>
Pirmoji Lietuvoje hidroelektrinė buvo pastatyta Kretingoje. Ją 1878 m. senajame vandens malūne įrengė grafas Juozapas Tiškevičius, mėgęs naujoves. Elektrinės ir stalių dirbtuvių mechanizmus suko vandens ratas, gaminęs ir elektros energiją. Ji buvo naudojama Kretingos dvaro rūmams bei Žiemos sodui apšviesti (šaltinis: Julius Kanarskas, „Kretinga. Praeities skraistę praskleidus“).

Niekam nereikia Lietuvoje statyti naujų mažųjų hidroelektrinių. Geriau išnaudoti jau esamus tvenkinius kurie ir taip pažeidę senas ir sukūrę naujas ekosistemas.

[Wycka]

Niekam nereikia Lietuvoje statyti naujų mažųjų hidroelektrinių. Geriau išnaudoti jau esamus tvenkinius kurie ir taip pažeidę senas ir sukūrę naujas ekosistemas.

Ko gero taip. Apie 2007m. pasigirdo kalbos, kad Panevėžyje ant Ekrano užtvankos bus statota hidroelektrinė. Iki šiol — nieko konkretaus...

[Raptor]

Idomu kiek bustu tokia hidroelektrine gales aptarnaut vienu metu

[Eimantas]

2010-09-27, 08:49
Užtvankų žala Juros periodo parke
http://www.jura24.lt/lt/naujienos/iv...e-300014/psl-1

[Vidma]

Siesarties vanduo suks mažosios hidroelektrinės turbiną
2010-11-14 11:06
Loreta EŽERSKYTĖ
Ukmergės rajono laikraštis
"Gimtoji ŽEMĖ"


Po dešimt metų trukusios kovos verslininkas Albinas Strelčiūnas pasiekė, jog UAB „Siesarties energija“ būtų išduotas leidimas Siesarties kaime, buvusio malūno vietoje, pradėti mažosios hidroelektrinės projektavimo darbus.

Taškas šioje 1999 metais tarp verslininko ir Aplinkos ministerijos bei žvejų mėgėjų prasidėjusioje kovoje buvo padėtas praėjusią savaitę Ministro pirmininko tarnyboje surengtame pasitarime. Jame dalyvavo Aplinkos ministerijos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, kitų atsakingų žinybų atstovai. Taip pat į pasitarimą buvo nuvykę Ukmergės rajono savivaldybės vadovai - mero pavaduotojas Grigorijus Malčanovas ir savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys.

Kaip „Gimtajai žemei“ teigė G. Malčanovas, jis pasitarime išdėstė rajono savivaldybės poziciją dėl planuojamos ant Siesarties statyti mažosios hidroelektrinės.

„Rajono Savivaldybės taryba, mokslininkai, kultūros paveldo specialistai yra pritarę Siesarties vandens malūno ir užtvankos atkūrimui. Rajono plėtros plane yra numatyta Siesarties mažoji hidroelektrinė. Mes pasisakome už tai, kad kultūros paveldo objektas būtų atstatytas ir taip atsirastų dar viena rekreacinė zona, kurių rajone, deja, nėra daug. Mums pasitarime buvo paprieštarauta, neva turite Šventąją ir prie šios upės ukmergiškiai gali praleisti laisvalaikį. Tačiau visi gerai žinome, kiek prie Šventosios yra vietų, skirtų poilsiui...“ - kalbėjo vicemeras.

Pasak G. Malčanovo, prie Siesarties atstačius buvusį malūną - kultūros paveldo objektą, atsirastų ukmergiškiams patraukli poilsio vieta. Kitas svarbus argumentas, paskatinęs rajono vadovus pritarti verslininko planams, rekreacinė zona būtų kuriama ne biudžeto, o privataus kapitalo lėšomis.

„Mokesčių mokėtojams tai nekainuotų, tačiau ilsėtis prie Siesarties galėtų visi...“ - pažymėjo G. Malčanovas.

Mero pavaduotojas sakė, kad prie planuojamos statyti mažosios hidroelektrinės nebus aukštų pylimų, žodžiu, saugomos teritorijos kraštovaizdžiui nebus padaryta neigiama įtaka. Beje, valdininkas pastebėjo, kad iki šiol apie hidroenergetiką mūsų šalyje yra susiformavęs neigiamas požiūris. Anot jo, prieškario metais Lietuvoje buvo daugybė vandens malūnų. Dabar norint atstatyti buvusius objektus pasigirsta prieštaraujančių balsų. G. Malčanovas prisiminė, jog Valtūnuose buvo pastatyta pirmoji rajone hidroelektrinė, visi džiaugėsi ir plojo rankomis, jos šeimininkus pasveikino net tuometinis šalies prezidentas Valdas Adamkus. Tačiau praėjo keleri metai, ir pasipylė priekaištai neva objektas kelia grėsmę gamtai...

Kaip teigė A. Strelčiūnas, artimiausiu metu bus pradėti mažosios hidroelektrinės projektavimo darbai. Pasiteiravus, kas statys naująją elektrinę, verslininkas nuo tiesaus atsakymo išsisuko: „Projekto užsakovas yra UAB „Siesarties energija“. Statyti gali ir Jonas, ir Petras. Ne tai dabar svarbiausia. Kur kas svarbiau, jog pagaliau nugalėjo tiesa. Prireikė dešimties metų įrodinėti, kad valdininkai pagaliau patikėtų, jog būsima elektrinė jokios žalos saugotinoms žuvims nepadarys. Kita vertus, tų saugotinų žuvų - lašišų - tikrai nėra daug. Pats esu matęs tik dvi žuvis, nors pagal aplinkosaugininkų kalbas atrodo, kad per Siesartį ne tilteliu, o lašišų nugaromis turėtume vaikščioti...“

Būtent lašišos ir buvo pagrindinė priežastis, trukdžiusi ant Siesarties upės atstatyti kadaise stovėjusią vandens jėgainę. 2004 metais Vyriausybės nutarimu Siesartis buvo įrašyta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu svarbių upių sąrašą, taip siekiant išsaugoti vertingų žuvų populiacijas ir jų nerštavietes. Šis dokumentas užkirto kelią ant Siesarties statyti hidroelektrines.

Kaip teigia žuvivaisos žinovai, per pavasarinę ir rudeninę lašišų migraciją Siesarties upe praplaukia lašišos, o atsiradusi užtvanka trukdytų šių vertingų žuvų migracijai. Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovai mano, kad Siesartis pagal lašišų skaičių ir svorį gali būti prilyginta nedidelei Norvegijos upei. Iš penkių Lietuvos upių, į kurias neršti atplaukia lašišos, Siesartyje šios žuvys aptinkamos vienos didžiausių Europoje. Todėl žalieji buvo nusiteikę kategoriškai: arba elektrinė, arba lašišų nerštavietė.

Tuo tarpu mokslininkai kur kas didesne problema laiko tai, jog verslininkui nerandant bendros kalbos su aplinkosaugininkais, nyksta unikali Siesarties užtvanka, dabartinė šio objekto ir šalia esančios teritorijos būklė sudaro kontrastą valstybės saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio draustinio nuostatoms ir tikslams. Be to, užmirštama būsimos vandens jėgainės ekonominė nauda. Specialistų teigimu, dabartinės mažosios hidroelektrinės atitinka pasaulinės gerosios praktikos reikalavimus, gamina švarią elektros energiją. Be to, pastačius vandens jėgainę būtų įrengti žuvitakiai, kurie leistų laisvai aplenkti elektrinę visų rūšių žuvims.

Kaip pažymėjo G. Malčanovas, galima pasidžiaugti, kad pagaliau dvi nesutariančios pusės susėdo prie vieno stalo, rado abiem priimtiną sprendimą ir didelė kova dėl mažos elektrinės baigėsi.

[adju]

Nepaisydamas bjaurių orų, šiek tiek pasižvalgiau po Skuodo rajono tvenkinius (tuos, prie kurių stovi hidroelektrinės)


Puodkalių tvenkinys. Nedidelis tvenkinys, atsiradęs užtvenkus Bartuvą. Kiek žinau, vandens telkinys yra privačiose rankose. Anot wikipedijos, veikia 110 kilovatų galios hidroelektrinė.

Bendras vaizdas:


Į tolį:


Kaip oficialiai vadinasi šitas įrenginys?


Iš arčiau:


Pro čia patenka vanduo, turintis sukti hidroelektrinės turbiną:


Užtvankos pylimas:


Kitoje užtvankos pusėje:




Hidroelektrinės pastatas:

[adju]

Kernų tvenkinys

Kernų tvenkinys įrengtas ant Erlos upės. wikipedija sako, kad čia taipogi veikia 110 kilovatų galios hidroelektrinė.

Kelias, besidriekiantis užtvankos pylimu:


Tvenkinio vaizdas:


Pakrantės linkusios pelkėti:


Hidrotechniniai įrenginiai:






Putojanti Erla:


Hidroelektrinės kompleksas:

[adju]

Didžiausias iš visų trijų tvenkinių - Skuodo tvenkinys (jūra), atsirado užtvenkus Bartuvą. Veikia 220 kilovatų galios hidroelektrinė.

Einant užvankos pylimu:


Beveik beveik panašu į jūrą:










Bartuva bėga link Skuodo:


Ir pati elektrinė:

[WastedYears]

Lietuvos mažosios hidroelektrinės

Sukūriau atskirą temą mažosioms Lietuvos elektrinėms (tokios temos neradau).

Bublių HE Kaišiadorių rajone, Bijautonių km, Rumšiškių sen. (beje, Lietuvoje yra dar viena Bublių HE Kėdainių raj.).
Galia 3x150kW, tačiau kai ją fotografavau, dirbo tik viena turbina iš trijų.
Pati elektrinė sunkokai pasiekiama siauru žvyrkeliu. Įdomi jos konstrukcija (puikiai matoma palydovinėj nuotraukoj) - užtvanka yra keli šimtai metrų toliau nei pati hidroelektrinė, o nuo tvenkinio (patvenkta Strėva) iki elektrinės prakastas kanalas.









Elektrinės apačioje


Tvenkinys