Naftos verslas Lietuvoje

[Wycka]

Lenkijos prezidentas: apie Mažeikių gamyklos pardavimą dar nekalbama

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako gavusi Lenkijos prezidento Bronislavo Komorovskio patvirtinimą, kad kol kas apie naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose pardavimą nėra kalbama.
Prezidentė trečiadienį pareiškė, kad spekuliacijas gali skleisti suinteresuotos pusės, kurios norėtų įmonę “Orlen Lietuva” nusipirkti pigiau.
“Apie pardavimą kol kas nėra kalbos. Tai patvirtino man ir prezidentas. Spekuliacijos, aišku, yra įvairios. Ir jos turbūt ateina iš suinteresuotų pusių, nes gal kas nors ir norėtų nusipirkti pigiau”, – žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Prezidentė pažymėjo, kad šiuo metu bendrovės rinkos kaina yra perpus mažesnė nei ta, kurią sumokėjo Lenkijos naftos koncernas “PKN Orlen”. Anot D.Grybauskaitės, problemos dėl įmonės pelningumo yra objektyvios.

[Wycka]

o mane va domina forumiečių požiūris į "peak oil"?

Konkrečiau. Klausi apie galimus naftos produktų kainų pokyčius, naftos išgavimo galimybes, jos pasaulinius kiekius?

[music]

http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/...i-nafta-290300

Kompanija „Baltic Oil Management“ Latvijos vakarinėje dalyje – Kurzemėje pradėjo montuoti įrangą naftai išgauti.

Naftą rengiamasi siurbti trijuose licencijuotuose plotuose.

Latvijos vakarinėje dalyje nafta buvo rasta 1963 metais. Šioje šalyje sausumoje iš viso yra šeši naftos telkiniai. Latvijos teritorijoje yra apie 63 mln. barelių naftos.

Prabilta ir apie naftos gavybą Baltijos jūros Latvijos teritoriniuose vandenyse.

2009 metais licenciją Latvijos vandenyse išgauti naftą įsigijo bendra Lenkijos „PKN Orlen“ ir Kuveito „Kuwait Energy Co“ bendra kompanija „Balin Energy“. Latvijos vandenyse išgautą naftą buvo planuojama perdirbti „PKN Orlen“ gamyklose Lietuvoje ir Lenkijoje.

Iki šiol naftos siurbimas Latvijos teritoriniuose vandenyse nepradėtas vykdyti. Preliminariais skaičiavimais, Baltijos jūros Lietuvos ir Latvijos pasienyje yra apie 100 mln. tonų naftos, kurios rinkos vertė per 73 milijardus JAV dolerių.

Dėl čia esančios naftos iki šiol tarp Lietuvos ir Latvijos nėra ratifikuota sutartis dėl jūros sienos. Niekaip nesutariama dėl to kurios šalies teritoriniuose vandenyse turi būti plotai su maždaug vieno kilometro gylyje esančiu naftos sluoksniu.

Apie naftos gavybą Latvijoje šiuo metu prabilta neatsitiktinai. Latvija yra viena iš labiausiai pasaulinės krizės paliestų šalių. Naftos gavyba galėtų būti gelbėjimosi šiaudu šios šalies ekonomikai. Beje, ir Lietuvai, jei būtų sutarta, kad jos teritorijoje yra tarsi ir latvių laikomi vandenys tinkami įrengti naftos platformai.

[Wycka]

Ar “Orlen Lietuva” atsidurs ant prekystalio?

Kaip jau buvo skelbta, šio mėnesio pradžioje Lenkijos naftos koncerno “PKN Orlen” pasamdė tarptautinį investicijų banką “Nomura”, kuris turėtų įvertinti “Orlen Lietuvos” optimizavimo galimybes.
Lenkų spauda jau visą mėnesį rašo, kad šis bankas pasamdytas tam, kad surastų geriausią Mažeikiuose įsikūrusios naftos gamyklos pardavimo variantą. Tarp realių naftos įmonės pirkėjų įvardijami vien tik Rusijos koncernai „Rosneft“, „Surgutneft“ ir kt.
Rusijos naftos koncernas “Lukoil”, laikytas vienu iš favoritų perimant Lenkijos kompanijos “PKN Orlen” aktyvus Lietuvoje, lenkų dienraščiui “Dziennik Gazeta Prawna” oficialiai paneigė norįs investuoti į bendrovę “Orlen Lietuva”.
Taip pat kol kas nėra patikimų duomenų, jog “PKN Orlen Lietuva” galėtų įsigyti Lietuvos kapitalas. Kaip skelbė žiniasklaida, turtingiausiu Lietuvoje laikomas Bronislovas Lubys – galimas naftos perdirbimo įmonės Mažeikiuose pirkėjas. Teigiama, kad koncerno “Achemos grupė” savininkas Maskvoje ieško partnerių, su kuriais kartu galėtų įsigyti “PKN Orlen Lietuva” naftos perdirbimo gamyklos akcijas.
Lietuvos valdžia neturi jokios įtakos pasirinkti “PKN Orlen Lietuva” pirkėją. Primename, kad kai Mažeikių įmonę valdė amerikiečių „Williams“, pastaroji gamyklą vis tiek pardavė Rusijos koncernui „Jukos“, nors Lietuvos vyriausybei ir priklausė 10 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų. Analitikai teigia, kad naujieji Mažeikių bendrovės savininkai vis tiek bus rusai, tai tik laiko klausimas. Dabar “PKN Orlen” valdo 100 proc. “Orlen Lietuvos” akcijų.
“Orlen Lietuvos” generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara vakar po susitikimo su Lietuvos vyriausybės atstovais patvirtino, kad bankas pasamdytas tam, kad įvertintų veiklos optimizavimo galimybes visais aspektais, ir kad tai nėra nukreipta būtent į pardavimą. Tačiau vakar išplatintame “Orlen Lietuvos” pranešime spaudai teigiama, kad “Nomura” turės įvertinti visus galimus “Orlen Lietuvos” ateities scenarijus – tarp jų neatmetama ir visų “Orlen Lietuvos” akcijų pardavimo galimybė. “Galiu patvirtinti, kad šiuo metu pirmenybė neteikiama nė vienam iš scenarijų”,- pranešime teigė I.Fąfara.
“Mažeikių naftos” pirkimas už beveik 2,4 milijardo dolerių buvo didžiausia investicija užsienyje Lenkijos kompanijų istorijoje. Bendra Lenkijos koncerno investicijų į Mažeikių įmonę nuo 2006 metų suma sudaro 3,7 milijardo dolerių. Jo vadovybės atstovai kelis mėnesius neoficialiai pripažindavo, kad “Orlen Lietuva” pardavimo variantas svarstomas. Jie tikėjosi, jog spaudimas per žiniasklaidą privers Lietuvos vyriausybę galų gale pradėti bendradarbiauti su bendrove, kad ji vėl galėtų dirbti rentabiliai, pažymi “Rzeczpospolita”. Ekspertų vertinimu, geriausiu atveju už Mažeikių akcijas lenkai šiuo metu galėtų gauti tik pusę už šią įmonę sumokėtos sumos.
Koncernas “PKN Orlen” norėjo perimti Lietuvos terminalo “Klaipėdos nafta” kontrolę, tačiau Lietuvos valdžia lenkams šios krovos įmonės akcijų nepardavė. Energetikos ministro A.Sekmoko teigimu, “Orlen Lietuvai” ir valstybės valdomai bendrovei “Klaipėdos naftai” būtina “diversifikuotis, kad nebūtų tiesioginės priklausomybės”.
“Orlen Lietuva” galėtų krauti per kitus terminalus, lygiai taip pat “Klaipėdos naftai” būtų svarbūs ir kiti klientai. Toks diversifikavimas leistų objektyviai nustatyti rinkos tarifus, nes šiuo metu, kai yra didelė tiesioginė priklausomybė, apibrėžti tikslius tarifus yra sunku”, – teigė A.Sekmokas. “Orlen Lietuva” siekia išsiderėti iš “Klaipėdos naftos” 40 proc. mažesnius tarifus.
„Orlen Lietuva“ savininkų Lenkijos bendrovės „PKN Orlen“ netenkina Vyriausybės nenoras spręsti klausimo dėl porą metų nesutaisomo geležinkelio ruožo Mažeikiai-Rengė Latvijoje, kad naftos produktus būtų galima gabenti per Latvijos uostus. „Orlen“ atstovai taip pat kritikuoja liepos 15 d. Lietuvos energetikos ministerijos duotą sutikimą leisti laikyti už šalies ribų net 30 procentų privalomų degalų atsargų. Šis sprendimas, anot lenkų, labai skaudžiai atsiliepia koncernui, tačiau yra gera žinia Lietuvos vartotojams – degalai nuo kitų metų mažmeninėje rinkoje dėl to turėtų atpigti apie 7 ct. už litrą.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ svarsto visas Mažeikių naftos perdirbimo įmonės ateities galimybes:
Parduoda, dar tiktai galvoja tai padaryti ar visai neplanuoja parduoti. „Šiuo metu pirmenybė neteikiama nei vienam iš scenarijų“, – teigė I. Fąnfara.
Tuo tarpu premjeras A. Kubilius kalbėjo, kad koncernas „PKN Orlen“ privalo paisyti ir Lietuvos įmonių – „Klaipėdos naftos“ ir „Lietuvos geležinkelių“ interesų. Ministras A. Sekmokas pridūrė, kad „Klaipėdos nafta“ ir „Orlen Lietuva“ turi susitarti pačios, o Vyriausybė neketina kištis į šių įmonių derybas“. Dienraštis daro išvadą, kad Mažeikių gamyklos likimas šiandien yra neaiškus.
Verslo laikraštis „Verslo žinios“ mato tik dvi Mažeikių naftos gamyklos ateities perspektyvas:
„Arba optimizuos, arba – „ant prekystalio“ – tokia šios dienos šio laikraščio publikacijos antraštė. Kol kas oficialūs asmenys bando tvirtinti, kad Mažeikių naftos gamykla neparduodama. Tačiau vis dėlto įmonė yra, jeigu ne „ant prekystalio“, tai šalia jo.
„Logistika yra svarbiausias veiksnys siekiant pagerinti „Orlen Lietuvos“ pelningumą. Lenkų atstovų žodžiais, jau trejus su puse metų nebuvo priimtas nė vienas lenkų bendrovei naudingas sprendimas. Vietoje jų sulaukta daugybė nenaudingų, didžiausios Lietuvoje bendrovės rentabilumą mažinančių sprendimų”.
Ministro A. Sekmoko teigimu, nors Mažeikių gamyklą ir “Klaipėdos naftą” sieja strateginė partnerystė, abiems įmonėms yra naudinga išvengti tiesioginės priklausomybės. “Toks išskaidymas leistų objektyviai nustatyti, kokie yra tarifai”, – teigė energetikos ministras.
Naujienų agentūra BNS praneša:
„Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako gavusi Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio patvirtinimą, kad kol kas apie naftos perdirbimo bendrovės Mažeikiuose pardavimą nekalbama. Prezidentė pareiškė, kad spekuliacijas gali skleisti suinteresuotos pusės, kurios norėtų įmonę “Orlen Lietuva” nusipirkti pigiau.
Prezidentė pabrėžė, kad šiuo metu bendrovės rinkos kaina yra perpus mažesnė nei ta, kurią sumokėjo Lenkijos naftos koncernas “PKN Orlen”. “Nemanyčiau, kad kažkas galvodamas nors kažkiek apie verslą parduotų 50 proc. pigiau negu pats mokėjo”, – sakė prezidentė.
Paklausta, ar politiškai įmonės pardavimas būtų svarbus, D.Grybauskaitė atsakė: “Politiškai mes jau buvome pardavę ir amerikiečiams, rusams, dabar lenkams. Manau, kad politiškai, turint galvoje, kad įsipareigojimai, kuriuos bet kuris pirkėjas įgis, buvo nustatyti “Williams” pardavimo laikotarpiu iki 2024 metų – mes tai turime pirmiausia turėti galvoje”.
Dienraščio„Respublika“ nuomone, „PKN Orlen“ kaunasi dėl pelno Lietuvos sąskaita:
„Skirtingai nei premjero žmonės, Lenkijos koncernui atstovaujantis I. Fąfara neslėpė, dėl ko vakar buvo susitikęs su A. Kubiliumi ir kitais valdžios atstovais. Anot jo, kalbėta apie Mažeikių įmonėje perdirbamos naftos krovos tarifus, dėl kurių jau ilgą laiką deramasi su valstybei priklausančia „Klaipėdos nafta“.
Per pastaruosius penkerius metus lenkams priklausanti gamykla už krovą mokėjo po 13,62 Lt už toną, o dabar paprašė tarifą sumažinti iki 8 Lt už toną. Sutartis tarp abiejų įmonių buvo pasirašyta dar 2002 metais, ji automatiškai turėtų būti pratęsiama iki 2024 m., pakoreguojant tarifus. Pagal sutartį, prie seno tarifo įkainio turi būti pridedama pusė pernykštės infliacijos, bet ne daugiau kaip 5 proc. Pernai Lietuvoje užfiksuota 1,3 proc. infliacija, todėl krovos kaina turėjo padidėti 0,65 proc. – iki maždaug 13,7 Lt. Tačiau šįkart „Orlen Lietuva“ nutarė laikytis savo. Lenkų siekis buvo aiškus – bet kokia kaina padidinti savo pelningumą. Todėl derybos ir buvo nutrauktos pačiu šiurkščiausiu būdu. Anksčiau „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis yra pareiškęs, kad lietuviai nenusileis derėdamiesi dėl krovos įkainių.
Interneto portalas „Delfi“ skelbia, jog reikia suvokti, kad Europoje į Mažeikių įmonę panašių bendrovių yra daug:
Anot prezidentės D. Grybauskaitės, yra objektyvios priežastys, kodėl įmonei „Orlen Lietuva“ nėra lengva būti pelninga. Valstybės vadovė pabrėžė, jog šalies ekonomikai Mažeikių įmonė („Orlen Lietuva“) nėra gyvybiškai svarbi.
„Ekonomikai tai nėra strateginė įmonė. Kas įvežtų kurą, sumokėtų tą patį pridėtinės vertės mokestį (PVM) į Lietuvos biudžetą. Ji strategiška tik tam miestui tiek, kiek ji įdarbina mūsų žmonių, Lietuvos piliečių, ir tiek, kiek tie piliečiai sumoka į biudžetą. Tokia ir įtaka ekonomikai“, – sakė D. Grybauskaitė.
Priminsime, kad Mažeikių gamykloje šiuo metu dirba mažiau (?) nei 3 tūkst. darbuotojų.

[micku]

Konkrečiau. Klausi apie galimus naftos produktų kainų pokyčius, naftos išgavimo galimybes, jos pasaulinius kiekius?

na lyg tai mokslininkai skelbia,kad 95 proc. visų galimų naftos telkinių jau atrasta. Ir lyg tai tų atsargų užteks dar 40 metų. Kaip ir kokios būtų sugalvotos alternatyvos, jos niekada nebus tokios pigio ir neveš mūsų civilizacijos į priekį, kaip nafta. Vat man ir įdomu, koks yra požiūris forumiečių i šį faktą? Ar jau verta skambint pavojaus varpais, ar galim ramiai miegoti?

[Wycka]

na lyg tai mokslininkai skelbia,kad 95 proc. visų galimų naftos telkinių jau atrasta. Ir lyg tai tų atsargų užteks dar 40 metų. Kaip ir kokios būtų sugalvotos alternatyvos, jos niekada nebus tokios pigio ir neveš mūsų civilizacijos į priekį, kaip nafta. Vat man ir įdomu, koks yra požiūris forumiečių i šį faktą? Ar jau verta skambint pavojaus varpais, ar galim ramiai miegoti?

Nemanau, kad tiek daug naftos jau atrasta. Štai neseniai Norvegijos jūros šiaurinėje dalyje (iš dalies ir barenco jūroje) buvo rastas milžiniškas naftos ir dujų telkinys. Dar daug naftos telkinių tikimasi atrasti pratirpus poliariniams ledynams. Tuo labiau kad tobulėjant ir pingant technologijoms vis labiau apsimoka eksploatuoti mažus telkinius, tokius kaip Lietuvos ir Latvijos vakariniuose žemyniniame kraštuose.
Alternatyva jau daugmaž žinoma. Tai gali būti vandenilis arba elektra. Abu tarpusavyje susiję. Tikimasi gaminti itin pigią elektrą branduolių sintezės metodu (tokiu būdu vyksta branduolinės reakcijos Saulėje), o tą pigią elektrą galima panaudoti vandens elektrolizėje.

[groundzer]

Nafta pinga dėl JAV ekonomikos problemų
http://www.lrytas.lt/-12828988751281...blem%C5%B3.htm

Afganistanas pirmą kartą savo istorijoje pradeda naftos gavybą
http://www.lrytas.lt/-12829185621282...avyb%C4%85.htm

[zixelis]

UAB "Minijos Nafta"

Bendra Lietuvos ir Danijos įmonė UAB „Minijos Nafta” buvo įkurta 1995 metais. Jos įkūrėjai buvo Valstybinė Gargždų naftos geologijos įmonė ir 5 Danijos kompanijos – „Odin Energi A/S”, „TKB Energi A/S”, „E.Pihl and Son A/S” “DONG” ir “Danijos investicijų fondas”. Bendrovei „Minijos Nafta” buvo suteikta Gargždų licencija. 1998 metais „DONG” ir “Investicijų fondas” pasitraukė ir pardavė savo akcijas kitoms likusioms Danijos akcininkėms. Techninio „Minijos Nafta” valdymo ėmėsi „Odin Energi A/S”.

Šiandien UAB „Minijos Nafta” yra pirmaujanti naftos gavybos įmonė Baltijos valstybėse. Nuo 2000 metų pabaigos “Minijos Nafta” išgauna daugiau naftos nei visos kitos Lietuvos naftos įmonės kartu. Iki šiol UAB „Minijos nafta“ neužleidžia lyderio pozicijų tarp naftos gavybos įmonių Lietuvoje.

UAB „Minijos nafta“ vykdo ir aktyvią paieškų programą – pirmoji pradėjo platų 3D seismožvalgybinių darbų programos įgyvendinimą.

Pažangių gręžimo technologijų taikymas:

iškreivintas gręžimas
gręžimas depresiniu slėgiu
gavybinės sekcijos atšakojimas
gavybinės sekcijos pailginimas
Per 14 UAB „Minijos nafta“ darbo metų darbuotojų skaičius padidėjo nuo 5 iki 130.

[micku]

Dar vienas dominantis mane klausimas. Be tradicinio naftos panaudojimo, t.y. kuro gamybos, nafta yra naudojama įvairiausių polimerų gamybai. Įdomu, kokia dalis bendros naftos gavybos eina kurui, kokia visiems kitiems dalykams?

[Wycka]

Dar vienas dominantis mane klausimas. Be tradicinio naftos panaudojimo, t.y. kuro gamybos, nafta yra naudojama įvairiausių polimerų gamybai. Įdomu, kokia dalis bendros naftos gavybos eina kurui, kokia visiems kitiems dalykams?

Dar mokykloje vadovėlyje skaičiau, kad nuo 90 iki 95 procentų.

[Wycka]

Klaipėdos uoste — bandomoji naftos iš Venesuelos siunta

Sekmadienio rytą prie AB "Klaipėdos nafta" krantinės prisišvartavo laivas "Minerva Helen", kuris atplukdė 80 tūkst. tonų žaliavinės naftos iš Venesuelos.
UAB "WmH. Muller & Co." agentuojamas 243,56 m ilgio, 42 m pločio bei 14,77 m maksimalios grimzlės tanklaivis atgabeno Baltarusijos "Naftan" gamyklai skirtą bandomąją naftos siuntą. Ji bus perpumpuota į bendrovės "Klaipėdos nafta" rezervuarus ir geležinkelio vagonais-cisternomis gabenama į Novopolocko (Baltarusija) naftos gamyklą.
Bandomojo perpylimo metu bus tikrinamos techninės galimybės organizuoti tokios naftos reguliarų gabenimą per "Klaipėdos naftos" terminalą dideliais kiekiais.

[micku]

Klaipėdos uoste — bandomoji naftos iš Venesuelos siunta

Sekmadienio rytą prie AB "Klaipėdos nafta" krantinės prisišvartavo laivas "Minerva Helen", kuris atplukdė 80 tūkst. tonų žaliavinės naftos iš Venesuelos.
UAB "WmH. Muller & Co." agentuojamas 243,56 m ilgio, 42 m pločio bei 14,77 m maksimalios grimzlės tanklaivis atgabeno Baltarusijos "Naftan" gamyklai skirtą bandomąją naftos siuntą. Ji bus perpumpuota į bendrovės "Klaipėdos nafta" rezervuarus ir geležinkelio vagonais-cisternomis gabenama į Novopolocko (Baltarusija) naftos gamyklą.
Bandomojo perpylimo metu bus tikrinamos techninės galimybės organizuoti tokios naftos reguliarų gabenimą per "Klaipėdos naftos" terminalą dideliais kiekiais.

Niekaip nesuprantu, ar gudams apsimoka tą naftą per tokią sudetingą grandinę varyt iš Venesuelos, ar pigiau būtų rusams tą muitą mokėt? Ir kaip jų gamyklos sugeba sunkiąją Venesuelos naftą perdirbt?

[Wycka]

Niekaip nesuprantu, ar gudams apsimoka tą naftą per tokią sudetingą grandinę varyt iš Venesuelos, ar pigiau būtų rusams tą muitą mokėt? Ir kaip jų gamyklos sugeba sunkiąją Venesuelos naftą perdirbt?

Čia du klausimai: politinis ir techninis.
Politinis: ar gudams apsimoka tą naftą per tokią sudetingą grandinę varyt iš Venesuelos?
Čia panašiai kaip ir Lietuvos variantas. Labiau apsimoka vamzdynu iš Rusijos atsigabenti, o atsivežame tanklaiviu iš visur. Arba dujos — pigiau vamzdžiu iš Rusijos, bet statome dujų terminalą, į kurį dujos bus gabenamos tanklaiviais iš arabų šalių. Tokia politika. Visi nori būti maksimaliai nepriklausomi.

Techninis: kaip jų gamyklos sugeba sunkiąją Venesuelos naftą perdirbt?
Nesu chemikas, bet kiek pamenu iš chemijos pamokų, pats sunkiausias naftos produktas yra asfaltas. Taigi kuo sunkesnė nafta, tuo daugiau joje asfalto. O ką ten perdirbti? Panašiai kaip pieną perdirbi — atskiri grietinėlę, rūgpienį ir pasukas. Panašiai ir su nafta — atskiri dujas (nors jų gana nedaug), lengvąjį benziną, sunkųjį benziną, dyzelį (ar tai parafiną, nuodugniai nebepamenu) ir asfaltą. O paskui žiūrai, kad gauta produkcija išlaikytų bendras savybes, kaip pvz oktaninis skaičius, klampumas ir t.t.. Ne viską pamenu, galiu kažkur ir suklysti

[artexs]

O ką ten perdirbti? Panašiai kaip pieną perdirbi — atskiri grietinėlę, rūgpienį ir pasukas.

Tai ir stovi Mažeikiuose 5 000 000 000 vertės "pieno" perdirbimo kombinatas su 2200 darbuotojų


Iš temos "o ką ten perdirbti":

Naftos perdirbimo principai

Naftos perdirbimas remiasi fizikos dėsniais ir kiekvienai medžiagų būdingomis fizikinėmis savybėmis, mat nafta ir kitokia naftos žaliava yra daugelio medžiagų mišinys.
Kiekviena iš šių medžiagų turi tik jai būdingą virimo temperatūrą, kuri labai priklauso nuo slėgio.
Cheminiai procesai vykdomi dalyvaujant katalizatoriui — tai leidžia reikiamas reakcijas vykdyti esant žemesnėms temperatūroms, išvengti junginių skilimo ir gauti tikslinius produktus.

Naftos perdirbimo procesas skirstomas į keletą stadijų:
pirminis perdirbimas, kurio metu paruošiama žaliava (nudruskinimas ir nuvandeninimas) ir vyksta pagrindinis naftos išskirstymas į frakcijas — dujas, benziną, žibalą, dyzeliną ir pirminės distiliacijos mazutą. Šioje stadijoje gautų produktų kokybė yra nepakankama, todėl ji gerinama vykdant cheminius perdirbimo procesus;
antrinis perdirbimas — procesai, kai perdirbamas pirminiuose procesuose atlikęs mazutas. Jų tikslas — gauti šviesiuosius produktus iš likutinių perdirbimo produktų. Kokybė gerinama naudojant specialius katalizatorius reikiamoms reakcijoms ir reikalingiems produktams gauti;
galutinis produktų maišymas iš komponentų vykdomas atsižvelgiant į rinkos poreikius. Prekinė produkcija maišoma taip, kad patenkintų visus kokybės standartų reikalavimus, taip pat ir užsakovo šalies standartų reikalavimus (esant dideliems užsakymams).

Pagrindiniai technologiniai procesai:

— Atmosferinė rektifikacija
— Katalizinis riformingas
— Žibalo hidrovalymas
— Dyzelino hidrovalymas
— Vakuuminė mazuto rektifikacija
— Vakuuminio distiliato hidrovalymas
— Katalizinis krekingas
— Absorbcija ir dujų frakcionavimas
— MTBE gamyba
— Dujų oligomerizacija
— Bitumo gamyba
— Sieros gamyba
— Vizbrekingas
— Vandenilio gamyba
— Izomerizacija

Šaltinis

[Wycka]

Tai ir stovi Mažeikiuose 5 000 000 000 vertės "pieno" perdirbimo kombinatas su 2200 darbuotojų

... su beveik 3.000 darbuotojų

[Wycka]

„ORLEN Lietuva“ pirmąjį pusmetį patyrė 42 mln. JAV dolerių nuostolio

Nepalankios makroekonominės ir rinkos tendencijos, vis dar neišspręsti produktų logistikos klausimai bei gamyklos sustabdymas remontui turėjo esminės įtakos bendrovės "ORLEN Lietuva" veiklos ir finansiniams rezultatams.
Konsoliduotiems šių metų šešių mėnesių bendrovės rezultatams lemiamos įtakos turėjo nepalankios makroekonominės, rinkos ir logistikos sąlygos. Dėl to bendrovė per pirmąjį pusmetį patyrė 42 mln. JAV dolerių konsoliduoto grynojo nuostolio.
AB "ORLEN Lietuva" pajamos per pirmąjį šių metų pusmetį pasiekė 2,5 mlrd. JAV dolerių. Palankesnės antrojo ketvirčio makroekonominės sąlygos ir bendrovės veiklos efektyvumo didinimo priemonės per šį laikotarpį leido pasiekti geresnių finansinių rezultatų, tačiau nepavyko kompensuoti per pirmąjį ketvirtį patirtų veiklos nuostolių.
1,1 proc. Lietuvos BVP augimas antrąjį metų ketvirtį (lyginant su praėjusių metų 16 proc. BVP kritimu) stabilizavo bendrą degalų suvartojimą - buvo užfiksuota dyzelino suvartojimo augimo tendencija, tačiau benzino pardavimų apimtis sumažėjo. Per minėtą laikotarpį "ORLEN Lietuva" patyrė 11 mln. JAV dol. konsoliduoto grynojo nuostolio.
"ORLEN Lietuva" per pirmuosius šešis šių metų mėnesius perdirbo 4,1 mln. tonų žaliavos, iš kurios 3,96 mln. tonų sudarė nafta, o per antrąjį ketvirtį perdirbta 2,32 mln. tonų žaliavos (2,6 mln. tonų sudarė nafta).
Pirmojo pusmečio bendrovės rezultatams esminės įtakos turėjo ne tik nepalankios makroekonominės sąlygos bei kovo mėnesį atliktas dviejų savaičių kompleksinis įrenginių remontas, 12,3 mln. JAV dolerių sumažinęs bendrovės veiklos pelną, bet ir neišspręsti logistikos klausimai. Iki šiol nepavyko baigti derybų dėl Lietuvos geležinkelių transportavimo tarifų sumažinimo ir krovos AB "Klaipėdos nafta" terminale mokesčio perskaičiavimo. Net nepradėta atstatyti geležinkelio ruožo, jungiančio gamyklą su Latvijos geležinkelių sistema.

[Tiesiog_as]

http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/266/53/

Liūdna, bet tokia tikra tiesa..

[Wycka]

http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/266/53/

Liūdna, bet tokia tikra tiesa..

teigia puikiai informuoti LL šaltiniai.

Su tokiais šaltiniais ir aš galiu skandalingus straipsnius rašyti
Na nebent solidūs leidiniai perspausdintų, bet mažai tikėtina...

[zajcik]

Su tokiais šaltiniais ir aš galiu skandalingus straipsnius rašyti
Na nebent solidūs leidiniai perspausdintų, bet mažai tikėtina...

Žinoma viskas gandų lygyje, nors ir pačiam teko girdėti iš patikimo šaltinio (žmogus rankom čiupinėja tuos popierius), jog per atsargas didžiuliai nuostoliai nusėda, o pelnas eina į Varšuvą, iš kur centralizuotai vyksta naftos pirkimai.

[Tiesiog_as]

Wycka, žinai, siūlyčiau tau pasidomėti realiomis problemomis iš žmonių dirbančių ten. gali nuvykti, pasiklausinėti darbuotojų, ar MN tikrai yra "subinėj" kaip teigia šlėktos bei "solidūs" leidiniai. Be to siūlyčiau nuvykti ir į būtingės terminalą... Visi tai žino(kad įmonė funkcionuoja labai dideliu pajėgumu), visi supranta, tik niekada šita tiesa neatsidurs rimtoje "solidžioje", kaip kad išsireiškei, bulvarinėje Lietuvos spaudoje. Todėl tikėk, kuo nori. Mano manymu, LL atspindėjo situaciją visiškai tiksliai. Tiesiog pateikiau alternatyvą primetamai nuomonei.