Naftos verslas Lietuvoje

[Wycka]

Sveiki! Sukuriu naują temą tam, kad išgryninti naftos sektoriaus naujienas ir diskusijas iš kitų ekonominio pobūdžio forumo temų. Manau, kad ši verslo šaka Lietuvoje yra itin svarbi, visų pirma dėl naftos perdirbimo gamyklos Mažeikių rajone, naftos terminalų Klaipėdoje ir Būtingėje, taip pat dėl ekspoatuojamų naftos telkinukų vakarų Lietuvoje (ypač šalia Gargždų) bei vis dar neišnaudojamo naftos telkinio Baltijos šelfe, Lietuvos ir Latvijos pasienyje. Žinoma, kaip ir kiekvienoje valstybei, Lietuvoje yra degalinių tinklas bei didmenine naftos produktų prekyba užsiimančios bei logistikos kompanijos.
Visas naujienas, nuomones ar diskusijas, susijusias su naftos verslu Lietuvoje ir pasaulyje, kviečiu nuo šiol skelbti tik šioje temoje. Tuo pačiu prašau moderatorių perkelti nors keletą pastarųjų pranešimų, susijusių su naftos verslu, iš temos „Ekonomikos naujienos“. Gerų diskusijų!

[Wycka]

Pradžiai manyčiau nepakenktų žiupsnelis enciklopedinės informacijos, kad diskusijų naujokams būtų aiškiau apie ką kalbama ir diskutuojama

Lietuvoje veikiančios naftos sektoriaus kompanijos:

ORLEN Lietuva (1972–1995m. Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, 1995-2009m. AB „Mažeikių nafta“) — dab. lenkiško kapitalo energetikos koncernas Lietuvoje, kuriame dirba apie 3500 darbuotojų. Įmonė įsikūrusi Mažeikių rajone, prie pat sienos su Latvija, apie 20 km į šiaurę nuo Mažeikių, Juodeikių kaime. „Mažeikių naftai“ priklauso vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonė, pastatyta tarybiniais laikais (nuo 1972m. iki 1980m.). Gamykloje galima apdoroti 12 mln. žalios naftos per metus.
Nuo 2006m. gruodžio mėn. 84,36% įmonės akcijų valdo Lenkijos koncernas „PKN Orlen“. 2009 metų balandžio mėnesį „Polski Koncern Naftowy ORLEN S.A.“ tapo vieninteliu AB „Mažeikių nafta“ akcininku.
2009m. rugsėjo 1d. AB „Mažeikių nafta“ tapo „ORLEN Lietuva“.

[Wycka]

Lietuvoje veikiančios naftos sektoriaus kompanijos:

Būtingės naftos terminalas — naftos terminalas Lietuvoje, Būtingėje (Palangos miesto savivaldybė), pasienyje su Latvija. Terminalą valdo ir naudoja lenkiško kapitalo įmonė AB „Orlen Lietuva“. Būtingės naftos terminalo plūduro apsaugos zona tapo siena, skirianti Lietuvos ir Latvijos teritorinius vandenis. Plaukiant į Latviją plūdurą privaloma aplenkti daugiau nei 15 km spinduliu (prie plūduro negalima priplaukti arčiau kaip 1 km).
Svarbiausiuosius Būtingės naftos terminalo veiklos ir valdymo principus nustato LR Vyriausybės 1999m. spalio 27d. nutarimu patvirtinti Būtingės naftos terminalo nuostatai.

Charakteristika
Būtingės terminalą sudaro:
91,5 km ilgio naftotiekis, jungiantis „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo įmonę su terminalu,
siurblinė Mažeikiuose, terminalo įrenginiai,
63 ha ploto talpyklų parkas Būtingėje,
jūrinis vamzdynas ir plūduras (prie jo švartuojasi tanklaiviai).
Per metus terminalas gali eksportuoti iki 14 mln., importuoti — iki 6 mln. tonų naftos. Būtingėje gali būti aptarnauti iki 150 000 t talpos tanklaiviai.

[Wycka]

Lietuvoje veikiančios naftos sektoriaus kompanijos:

AB „Klaipėdos nafta“ — Lietuvos energetikos bendrovė Klaipėdoje.

Istorija
1994m. įsteigta Lietuvos ir JAV AB „Klaipėdos nafta“. Pasikeitus akcininkų sudėčiai, bendrovė pervadinta AB „Klaipėdos nafta“.
2002m. pakraunami iki 100 000 talpos tanklaiviai.

Veikla
Perpila naftą ir naftos produktus (mazutą, naftą, dyzelinį kurą, dyzeliną, benziną, aviacinį kurą ir kt.) iš geležinkelio cisternų į tanklaivius;
Perpila naftą bei naftos produktus iš tanklaivių į geležinkelio cisternas;
Laikinai saugo (kaupia) naftos produktus ir naftą;
Nustato naftos produktų kokybės parametrus;
Į naftos produktus įveda cheminius priedus;
Priima naftos produktais užterštą vandenį iš laivų;
Aprūpina laivus kuru ir vandeniu;
Švartuoja laivus.

Apyvarta — 85 mln. Lt (2006m.).

[Wycka]

Lietuvoje veikiančios naftos sektoriaus kompanijos:

Geonafta — Lietuvos naftos gavybos bendrovė.
Bendrovės būstinė yra Gargžduose.

Istorija
1964m. buvo įkurta Naftos žvalgybos ekspedicija.
1990m. pradėjo vykdyti naftos gavybą.
1991m. reorganizuota ir pervadinta (tapo Gargždų valstybinė naftos geologijos įmonė).
1995m. tapo AB „Geonafta“.
2000m. spalio mėn. „Geonaftą“ tarptautinio konkurso keliu privatizavo UAB „Naftos gavyba“.

Veikla
"Geonafta" per savo veiklą:
atliko daugiau kaip 20 000 km seisminių profilių,
išgręžė per 400 giliųjų gręžinių (parametrinių, struktūrinių, paieškinių, žvalgybinių),
surado 15 naftos telkinių pagrindiniame naftingame kambro horizonte ir keturis perspektyviuose silūro ir ordoviko horizontuose,
atrado daugiau nei 20 perspektyvių struktūrų.

„Geonafta“ yra vienintelė Lietuvos bendrovė, turinti mobilias gilaus gręžimo stakles ir savarankiškai vykdanti gilųjį gręžimą naftos paieškoms ir žvalgybai.

[Wycka]

Lietuvoje veikiančios (o gal jau tik veikusios) naftos sektoriaus kompanijos:

Draugystė (rus. Дружба) — tarptautinė magistralinių naftotiekių sistema, kuria Rusijos nafta tiekiama Baltarusijai, Ukrainai, Lietuvai, Latvijai, Lenkijai, Slovakijai, Čekijai, Vengrijai, Vokietijai.
Draugystės naftotiekis yra vienas ilgiausių pasaulyje, daugiau, kaip 5200 km ilgio. Eina nuo Almetjevsko (Totorija) per Samarą, Brianską iki Mozyriaus (Baltarusija), nuo čia išsišakoja į 2 šakas: šiaurinę — per Baltarusiją, Lenkiją (per Plocką, atšaka į Gdanską), Vokietiją (iki Rostoko) ir pietinę — per Ukrainą, Čekiją, Slovakiją, Vengriją iki Budapešto. Mažesnės atšakos nutiestos į Ventspilį, Mažeikius ir Būtingę (nuo 2006 m. neveikia), taip pat į Odesą, Novorosijską.

Istorija
1959m. Ekonominės savitarpio pagalbos taryba nusprendė tiesti magistralinį naftotiekį iš TSRS į Lenkiją, Čekoslovakiją, Vokietijos Demokratinę Respubliką. Kiekviena šalis statyboms turėjo tiekti reikiamas medžiagas, įrangą ir techniką. Naftotiekio pagrindinė dalis nutiesta 1960-1964m. 1962m. nafta pradėta tiekti į Čekoslovakiją, 1969m. į Lenkiją, Vengriją ir VDR.
Iki 1992m. „Draugystės“ valdymo centras buvo Lvove, vėliau perkeltas į Brianską. Suirus TSRS nepriklausomybę paskelbusios valstybės perėmė savo nuosavybėn per jų teritoriją einančius vamzdynus.
2002m. Rusija, Baltarusija, Ukraina, Slovakija, Vengrija ir Kroatija pradėjo „Draugystės“ ir naftotiekio „Adrija“ sujungimo projektą.

1966-1968m. per Lietuvą nutiesta „Draugystės“ atšaka Polockas-Biržai-Ventspilis, kurios ilgis Lietuvos teritorijoje 87,384km, vamzdžių skersmuo 720mm. 1970m. pradėjo veikti naftos perpumpavimo stotis Stačkūnuose netoli Biržų. 1979m. baigta atšaka Polockas-Biržai-Mažeikiai, kurios ilgis Lietuvos teritorijoje 225,514km, vėliau pratęsta dar 91,5km iki Būtingės.

„Draugystės“ naftotieko šakos iki 2002m.:

[Wycka]

Lietuvoje veikiančios naftos sektoriaus kompanijos:

Gal kas žinote, ar UAB „Gargždų mida“ gamina bitumines stogo dangas iš lietuviškos naftos žaliavos? Ir ar šią įmonę išvis galima priskirti prie naftos sektoriaus įmonių?
http://www.mida.lt/gargzdu_mida

[Wycka]

Nafta Lietuvoje

Lietuvos teritorija įeina į Baltijos naftingąją sritį. Naftos telkinių surasta vakarinėje šalies dalyje. Naftos telkiniai ir licenziniai plotai yra šie:

a) Girkaliai — Girkalių plotas, Kretinga, Nausodis, Plungės plotas (licenziją žvalgyti ir eksploatuoti telkinius turi AB „Geonafta“)
b) Genčiai — Šventosios plotas (licencija UAB „Genčių nafta“)
c) Ablinga, Šiaurės Vėžaičiai (Antkoptis) ir Vėžaičiai — Klaipėdos plotas (UAB „Manifoldas“)
d) Degliai, Pociai, Sakučiai, P. Šiūpariai, Šiūpariai, Vilkyčiai — Gargždų plotas (UAB „Minijos nafta“)
e) Platelių plotas (UAB „Troba“)

Šiuose telkiniuose nafta susikaupusi kambro periodo smiltainiuose. Kiti Lietuvos telkiniai nėra detaliai išžvalgyti (aprobuoti ištekliai) ir eksploatuojami. Tai Lauksargių, Kudirkos, Kybartų, Agluonėnų, Uoksų telkiniai. Taip pat Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra perspektyvių naftos kolektorių, tačiau šie galimi telkiniai visiškai neišžvalgyti.

Panaudojimas
Šiais laikais nafta iš Žemės plutos išgaunama daugiausiai gręžiniais. Nafta – svarbus energijos šaltinis, ji yra pagrindinė žaliava naftos chemijos pramonei, gaminant benziną, skystą kurą, žibalą, tepalus, asfaltą, vazeliną ir kt.
Naftą buities reikmėm pradėta naudoti XIXa. pabaigoje. Iš pradžių iš jos buvo išgaunamas žibalas, o vėliau, atsiradus vidaus degimo varikliams, ji naudota benzino ir dyzelino gamybai. Gaminant naftos produktus naudojami trys perdirbimo būdai:

a) distiliacija
b) krekingas
c) pirolizė

[Wycka]

Lietuvoje veikiančios naftos sektoriaus kompanijos:
(nafta ir gamtinės dujos yra panašios kilmės iškasenos, be to, dažnai randamos tame pačiame telkinyje)

Dujotiekis — inžinerinių įrenginių sistema degiosioms dujoms tiekti iš gavimo ar gaminimo vietos į vartojimo punktus. Dažniausiai dujotiekiu tiekiamos gamtinės dujos, rečiau dirbtinės ar suskystintos dujos.
Lietuvoje pirmasis dujotiekis, magistralinio dujotiekio Dašava-Minskas atšaka Ivacevičiai-Vilnius nutiestas 1961m. Nuo šio dujotiekio vėliau nutiestos atšakos į kitus Lietuvos miestus.
Lietuvoje 2003m. buvo 1676km magistralinių dujotiekių. Vamzdžių didžiausias skersmuo 1200mm, tiekiamų dujų slėgis 5,5 MPa.

UAB „Dujotekana“ — lietuviška energetikos bendrovė, viena stambiausių Lietuvos gamtinių dujų ūkyje veikiančių bendrovių. Įkurta 2001m..
„UAB Dujotekana“ ir „Lietuvos dujos“ po 2002m. įvykusio privatizavimo tapo monopolinėmis dujų tiekimo įmonėmis ir dujas tiekia su 17 ir atitinkamai 15 proc. antkainiais, kai valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos siūloma dujininkų pelno marža yra 7-8 proc.

„Lietuvos dujos“ — Lietuvos energetikos bendrovė, įsteigta 1961m.. Bendrovė veikla apima gamtinių dujų importą, perdavimą, paskirstymą, tiekimą, dujų rinkos plėtrą, paslaugų, susijusių su gamtinių dujų naudojimu, teikimą.
AB „Lietuvos dujos“ įregistruota 1990m., perėmė ir tęsia nuo 1961 metų Lietuvoje vykdomą gamtinių dujų verslą. 2005m. apyvarta — 608 mln. litų. Valdo apie 1600km dujų vamzdyną.
AB „Lietuvos dujos“ valdybos pirmininkas — Dr. Achim Saul („E.ON Ruhrgas E&P GmbH“), pirmininko pavaduotojas — Dr. Valery Golubev (OAO „Gazprom“).

AB „Lietuvos dujos“ akcininkai:
38,9 % – „E.ON Ruhrgas International AG“,
37,1 % – OAO „Gazprom“,
17,7 % – Valstybės turto fondas,
6,3 % – įvairūs fiziniai bei juridiniai asmenys.

Dujotiekiai rytinėje Baltijos jūros dalyje:

[Wycka]

Na ir galiausiai naujienos. Pirmoji tebūnie anglų k., nes jau ta pati naujiena lietuvių k. buvo paskelbta temoje „Ekonomikos naujienos“. Tikriausiai moderatoriai vis tiek ją atkels į šią temą

Russian media: Lubys could buy the Mazeikiai oil refinery

The Orlen Lietuva oil refinery in Mazeikiai, which currently belongs to Polish group PKN Orlen, could be bought by Lithuania's richest man Bronislovas Lubys in the near future, the Russian news agency Regnum reported Wednesday.
The agency stated that Lubys, who is the owner of Achema group, is looking for partners in Moscow to buy the shares of Orlen Lietuva.
It is reported that Lubys is also negotiating the sale of his stake in the Klaipeda Port to Russian investors, who would be able to provide gas and oil to Lithuania.
Lubys is the president of the Lithuanian Industrialists Confederation. He is also a former prime minister of the country and the director of the Lithuanian–Russian business Council to the Russian Embassy.
Orlen Lietuva, formerly called Mazeikiu Nafta is a constant source of losses to PKN Orlen.

[Wycka]

„Nord Stream“ ties didžiausias pasaulyje vamzdynų tiesimo laivas

Didžiausias pasaulyje dujotiekių tiesimo laivas „Solitaire“, priklausantis kompanijai „Allseas“, pajudėjo Baltijos jūros link ir netrukus Suomijos įlankoje pradės tiesti Rusiją su Europą sujungsiantį „Nord Stream“ dujotiekį.
300 metrų ilgio ir 40,6 metrų pločio šveicarų „Allseas“ laivas „Solitaire“ yra trijų futbolo aikštelių dydžio. Be inkarų, vien varikliais padėtį jūroje išlaikantis tiesimo laivas nuties 342,5 km vamzdyno – darbus laivas pradės 7,5 km atstumu nuo dujotiekio pradžios Rusijoje iki 350-ojo kilometro Suomijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
„Solitaire“ laivas atplaukia iš Olandijos Roterdamo uosto, kur buvo atnaujinamas ir pritaikomas Baltijos jūros dujotiekio projektui, kad atitiktų griežtus „Nord Stream“ vykdytojų reikalavimus. Visi laive esantys įrengimai kruopščiai patikrinti uoste ir bus dar kartą išbandyti jūros sąlygomis, prieš pradedant tiesimo darbus.
„Solitaire“ turi 10 variklių, kurių kiekvieno galia siekia 50 tūkst. kW. Šie varikliai padeda išlaikyti laivą tiksliai numatytoje padėtyje jūroje. Variklius valdo kompiuterinė sistema, kuri nuolat tikrina, ar laivas yra reikiamoje vietoje. Jeigu nuo kurso bent šiek tiek nukrypstama, varikliai automatiškai įsijungia ir sugrąžina laivą į pradinę vietą. Taip užtikrinama, kad laivas dirbtų tiksliai numatytame dujotiekio koridoriuje. „Solitaire“ gali saugiai dirbti net esant atšiaurioms oro sąlygoms, be to, laivas idealiai tinka dujotiekio tiesimo darbams Suomijos įlankoje, kuri yra viena iš intensyviausių jūros transporto vietovių Baltijos jūroje.
„Solitaire“ laivo nutiesima 342,5 km ilgio atkarpa bus prijungta prie kitų dujotiekio atkarpų Rusijos ir Suomijos vandenyse. Šias atkarpas tiesia kompanijos „Saipem” laivas „Castoro Sei“. Trečiasis tiesimo laivas –plokščiadugnis „Castoro Dieci“ darbus vykdo sekliuose vandenyse, taip pat Vokietijos pakrantėje.
Jūroje atliekami „Solitaire“ bandymai užtikrins, kad nuo pat pirmųjų dienų darbai atitiks aukštus „Nord Stream“ saugumo, sveikatos ir aplinkosaugos standartus. Bandymai padės galutinai suderinti techninę įrangą, o įgula bus kruopščiai supažindinama su procedūromis denyje. Bandymus stebės nepriklausomi inspektoriai iš Norvegijos sertifikavimo instituto DNV (Det Norske Veritas).
Jūroje „Solitaire“ dirbs 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Laive darbuosis 420 žmonių, cechai įrengti per kelis aukštus: vienose patalpose sandėliuojamos 12 metrų ilgio 25 tonas sveriančios vamzdžių atkarpos, kitame skyriuje jos suvirinamos, patikrinamos virinimo siūlės, kol galiausiai vamzdynas nuleidžiamas į suplanuotą vietą 2,5 km per dieną sparta.
2012 m. baigus tiesti „Nord Stream“ vamzdyną, jis bus 1224 km ilgio – jį sudarys 202 tūkst. suvirintų plieninių vamzdžių atkarpų, padengtų betonu. „Nord Stream“ dujotiekiu kasmet Europai bus transportuojama 55 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.

[Wycka]

Lietuvoje veikiančios naftos sektoriaus kompanijos:

Valstybės įmonė
LIETUVOS NAFTOS PRODUKTŲ AGENTŪRA
Siekdama tenkinti viešuosius interesus, VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra Subačiaus kuro bazėje gali priimti iš kitų ūkio subjektų sandėliuoti šviesiuosius naftos produktus. Naftos produktai saugojimui priimami geležinkelio cisternomis ir autocisternomis.
VĮ Lietuvos naftos produktų agentūros Subačiaus kuro bazė yra Kupiškio raj. Kunčių kaime. Atstumas iki Panevėžio — 25 km, Biržų — 50 km, Rokiškio — 60 km, Utenos — 70 km. Bazės teritoriją saugo VRM viešojo saugumo tarnybos Vilniaus padalinys.

Teikiame saugojimo paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims:
LR ūkio ministro 2007m. gegužės mėn. 30d. įsakymu nustatyti šie naftos produktų saugojimo ir išpylimo iš mobiliųjų talpyklų bei jų pripildymo tarifai (be PVM):
saugojimas iki 10000 t – ne mažiau kaip 6 Lt/t per mėnesį;
saugojimas nuo 10000 t iki 20000 t – ne mažiau kaip 5 Lt/t per mėnesį;
saugojimas 20000 t ir daugiau – ne mažiau kaip 4 Lt/t per mėnesį;
išpylimas iš mobiliųjų talpyklų – ne mažiau kaip 3 Lt/t;
mobiliųjų talpyklų pripildymas – ne mažiau kaip 3 Lt/t.

Teikiame biodegalų įpylimo į kurą paslaugas — į benziną bioetanolį, į dyzelinį kurą bioalyvas.
Teikiame dyzelino bei automobilinio benzino kokybės rodiklių patikrinimo paslaugas.

[micku]

Kažkur skaičiau, kad iš tonos naftos dyzelino išeiga yra mažesnė negu benzino, o tokiam pat kiekiui dyzelino pagaminti reikia daugiau energijos negu tokiam pat kiekiui benzino. Gal kas galėtu patvirtint/paneigt šiuos teiginius?

[Wycka]

Kažkur skaičiau, kad iš tonos naftos dyzelino išeiga yra mažesnė negu benzino, o tokiam pat kiekiui dyzelino pagaminti reikia daugiau energijos negu tokiam pat kiekiui benzino. Gal kas galėtu patvirtint/paneigt šiuos teiginius?

Gal čia bus bent dalinis atsakymas:

Kaip naftininkai galėtų paaiškinti tai, kai lyg ir paprasčiau už benziną pagaminamas dyzelinas yra keliais centais brangesnis. AB "Mažeikių nafta" atstovas spaudai Jacekas Janas Komaras sakė, jog dyzelinas pigiau buvo gaminamas praeityje.
"Dabar Europos Sąjungos reikalavimai del dyzelino švarumo ir ekologiškumo yra labai griežti. Naftai išvalyti reikia daug daugiau sąnaudų ir pastangų, tad technologiškai jau nėra lengviau pagaminti dyzeliną", - sakė J.J.Komaras.
Kitas dalykas, pasak jo, kad pasaulyje gaminami vis ekologiškesni varikliai ir pasiekta ta riba, kai benzino mažiau naudoti jau nebeįmanoma. "O įpurškiamo į variklį dyzelino kiekį dar galima mažinti ir geriau sudeginti, kad nelikt į aplinką išmetamų kenksmingų dalelių", - kalbėjo jis.

[zixelis]

Wycka, gal galetum kanors papasakot apie ''Minijos nafta''? jei ne, tia tada pasistengsiu pats kazkiek info surinkt, nors kiek savo kukliomis ziniomiz zinau tai dabar jau uzsienio kapitalo imone

[Wycka]

Wycka, gal galetum kanors papasakot apie ''Minijos nafta''? jei ne, tia tada pasistengsiu pats kazkiek info surinkt, nors kiek savo kukliomis ziniomiz zinau tai dabar jau uzsienio kapitalo imone

Manau, būtų geriau jei ne mano vieno rašliava šioje temoje puikuotųsi
Zixelis, why don't you have a go?

[Wycka]

B.Lubys: Mažeikių naftą reikėjo parduoti lietuviams

Milijardierius Bronislovas Lubys dar prieš pusmetį užsiminė norėjęs pirkti „Mažeikių naftą“. Dabar, įvardintas tarp galimų pirkėjų, jis atsitvėrė tylos siena.
Pirkti ruošiasi jau pusmetį?
B.Lubys buvo pirmas Lietuvos verslo elito atstovas, kuris pareiškė žinąs, jog lenkai parduos didesnį ar mažesnį Mažeikių įmonės akcijų paketą.
„Mes žinome, kad tokios derybos vyksta. Varšuvoje, kuri juk netoli mūsų, visuomet užduodame tą klausimą, ir jie atsako: taip, derybos vyksta. Mano asmenine nuomone, sandoris tikrai įvyks, tik neaišku, kada ir už kiek“, - šių metų vasarį žurnalistams pareiškė B.Lubys.
Priešingai negu dabar, vasarį Pramoninkų konfederacijos lyderis neslėpė susidomėjimo Mažeikių gamykla. „Jeigu kas nors būtų anksčiau paklausęs manęs, būčiau pasakęs, kad parduodami lenkams darome kvailystę. Reikėjo parduoti lietuviams, ir nebūtinai man“, - 2006 m. įvykusį „Mažeikių naftos“ pardavimo sandorį komentavo milijardierius.
Jis taip pat pasišaipė iš žinias apie „Orlen Lietuva“ pardavimą neigusio premjero Andriaus Kubiliaus. „Čia panašus variantas, kai vyras paskutinis sužino, su kuo miega jo žmona“, - tuomet ironizavo turtingiausias šalies žmogus.
Dabar, priešingai nei prieš pusmetį, nuo komentarų apie Mažeikių įmonės pardavimą susilaiko tiek „Achemos grupė“, tiek pats B.Lubys.
Su „Orlen“ — prie vieno stalo
B.Lubio valdomas koncernas „Achemos grupė“ palaiko ryšius su Mažeikių įmonėje šeimininkaujančiu „PKN Orlen“ kone nuo tos dienos, kai lenkai įsikūrė Mažeikiuose. Bendri verslo interesai, bendros investicijos ir bendri interesai ne sykį susodino „Orlen“ ir „Achemos grupę“ prie vieno stalo. Be to, B.Lubį sieja ir bendri interesai su kitais Lenkijos naftos pramonės gigantais.
Apie pirmus bendrus „Orlen“ ir „Achemos grupės“ planus prabilta 2007 m. viduryje, praėjus vos pusmečiui po „Mažeikių naftos“ pardavimo. Tuomet B.Lubys pareiškė siekiantis su lenkų koncernu plėtoti bendrus naftos chemijos projektus.
„Achemos grupė“ taip pat minėta kaip „PKN Orlen“ valdomo chemijos pramonės komplekso „Anwil“ pirkėja. Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad B.Lubys už „Anwil“ pasirengęs pakloti daugiau kaip milijardą zlotų. Tačiau pastaruoju metu šios žinios pritilo, o „Anwil“ atstovai praėjusią savaitę pareiškė, esą „Achemos grupė“ tarp potencialių pirkėjų nefigūruoja.
„Achemos grupė“ jau seniai bendradarbiauja su kitu stambiu Lenkijos naftos koncernu „Lotos“. Keletą metų Lenkijoje sklinda kalbos apie valstybės inicijuojamą „Lotos“ ir „Orlen“ sujungimą, tačiau realūs darbai taip ir neprasidėjo.
Pasiruošęs darbui
Dar 2006-aisiais, iki „Mažeikių naftos“ pardavimo, „Achemos grupė“ žengė didelį žingsnį gilyn į naftos pramonę. Klaipėdoje, visai šalia lenkų taip trokštamos „Klaipėdos naftos“, atidarytas chemijos ir naftos produktų terminalas. Beje, krovos darbus „Achemos grupės“ terminale kuravo tarptautinė kompanija „Vitol“. Ta pati kompanija jau eilę metų yra vienas svarbiausių Mažeikių įmonės partnerių.
Skaičiuojama, kad B.Lubio terminalo pajėgumas – 3 mln. tonų naftos produktų per metus. Tokie pajėgumai nėra pakankami Mažeikių įmonės poreikiams: pernai, siaučiant krizės vėjams, „Orlen Lietuva“ per jūrinius terminalus pardavė 4,3 mln. tonų naftos produktų, užpernai – 4,7 mln. tonų. Tačiau nuosavas naftos produktų terminalas Mažeikių gamyklai žūtbūt reikalingas – tai tik įrodo jau keletą metų besitęsiantys „Orlen“ bandymai perimti „Klaipėdos naftą“.
Mūsų ar rusų?
Jei B.Lubys ryžtųsi investicijai Mažeikiuose, jis tai veikiausiai darytų ne vienas. Mat „Orlen Lietuva“, nepaisant visų nuostolių, užakusių naftotiekių ir išardytų geležinkelio bėgių, milijardieriui būtų neapžiojamas kąsnis.
Analitikai prognozuoja, kad dabartinė Mažeikių įmonės kaina gali siekti iki 1,5 mlrd. JAV dolerių (šios dienos kursu – daugiau kaip 4 mlrd. litų). Tokia suma būtų milžiniška našta net B.Lubio verslo imperijai. Turtingiausias šalies žmogus veikiausiai nesiimtų vien savo lėšomis pirkti ir 51 proc. kontrolinį akcijų paketą. Rusijos žiniasklaida ne be pagrindo spekuliuoja, esą B.Lubys jau kurį laiką dairosi partnerių Maskvoje.
Taigi kiek „lietuviška“ būtų turtingiausio Lietuvos žmogaus investicija Mažeikiuose? Gali būti, kad rusiškas kapitalas į didžiausią šalies įmonę atkeliaus po B.Lubio vėliava, „Achemos grupės“ savininkas bus pristatytas kaip oficialus investuotojas, tačiau faktinė gamyklos kontrolė bus toli gražu ne jo rankose.
B.Lubiui neturėtų būti sudėtinga rasti partnerį Rusijoje. Milijardierius iš Lietuvos milijardieriumi nemaža dalimi tapo būtent rusų dėka. Ironiška, tačiau rusiškos dujos B.Lubiui yra ir galios šaltinis, ir nenutraukiama grandinė. Palankiomis kainomis „Achemos grupės“ pramonės kompleksui tiekiamos dujos leido iškeroti B.Lubio imperijai, tačiau tos pačios dujos imperiją galėtų ir sugriauti. Priklausomybė nuo rusiškų dujų veikiausiai yra vienas didžiausių akstinų, dėl kurių B.Lubys taip stengiasi pajūryje pastatyti dujų terminalą. Toks terminalas gana ženkliai sumažintų verslo magnato priklausomybę nuo Kremliaus užgaidų.

[Wycka]

Baltarusija svarsto galimybę importuoti Venesuelos naftą per Latviją

Išėjimo į jūrą neturinti ir priklausomybę nuo kaimyninės Rusijos sumažinti siekianti Baltarusija svarsto galimybę importuoti Venesuelos naftą ir per Latviją.
Po susitikimo su Latvijos užsienio reikalų ministru Aiviu Roniu Rygoje viešintis Baltarusijos URM vadovas Sergėjus Martynovas pareiškė, kad jo atstovaujama šalis yra „labai susidomėjusi“ galimybe sukurti naują „strateginį tranzito“ maršrutą per Baltijos šalis.
„Laikas parodys, ar tai pavyks įgyvendinti“, - pareiškė jis.
Kiek vėliau šią savaitę Baltarusijai skirtos bandomosios beveik 550 tūkst. barelių Venesuelos naftos siuntos laukiama Lietuvoje.
Lietuvos atstovai praėjusią savaitę pareiškė sieksiantys susitarti dėl ilgalaikės sutarties, pagal kurią per metus būtų perkrauta daugiau kaip 13,7 mln. barelių naftos.
Bandomoji Venesuelos naftos siunta jau buvo gabenta į Baltarusiją per Estiją.

[Wycka]

A. Kubilius galimą “Orlen Lietuva” pardavimą vadina gandais

Premjeras Andrius Kubilius pirmadienį gandais pavadino vis dažnesnius pranešimus apie galimą Lenkijos koncerno valdomos naftos perdirbimo bendrovės Mažeikiuose pardavimą.
Pirmąją darbo dieną po atostogų ministras pirmininkas sakė, kad komentarų vertų realių faktų apie įmonės “Orlen Lietuva” pardavimą nėra. Energetikos ministras teigė informacijos paprašęs iš Lenkijos ambasadoriaus Vilniuje.
“Pusantrų ar beveik dvejus metus girdžiu panašius gandus, informacijas, bet nematau jokių realių faktų, kuriuos reikėtų komentuoti. O į gandus mes nereaguojame”, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė A.Kubilius.
“Pastoviai girdime tariamas naujienas, kad derasi ar jau susitarė, ar parduoda. Dar kovo mėnesį lankydamasis Maskvoje, susitikdamas su premjeru Vladimiru Putinu, girdėjau kad jau sutarties projektas yra. Kol nėra realių faktų, mes neturime, ką komentuoti”, – sakė premjeras.
A.Kubilius atsisakė komentuoti, ar “Orlen Lietuva” pardavimas galėtų būtų grėsmė Lietuvai: “Kai bus kokios nors konkrečios žinios, tada svarstysime ir komentuosime. Dabar tikrai neturiu ką komentuoti”.
Ministras pirmininkas teigė, kad esantys gandai “neskatina” imtis papildomų veiksmų spręsti logistikos problemas, kuriomis garsiai skundžiasi Lenkija.
“Tai, kad Lenkijos pusė nesugeba paneigti gandų apie tai, kad planuoja parduoti Mažeikių naftos akcijas, nesuteikia mums papildomų paskatų ieškoti kokių nors papildomų būdų spręsti logistikos problemas”, – sakė A.Kubilius.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas taip pat tikino, kad oficialios informacijos apie naftos perdirbimo gamyklos pardavimą nėra. Jis teigia paprašęs tokių duomenų iš Lenkijos ambasadoriaus. “Jokių oficialių duomenų apie pardavimą. (…) Turime informaciją tik iš žiniasklaidos ir kartu paprašiau Lenkijos ambasadorių, kad oficialios institucijos Lenkijos – būtų malonu, jeigu pateiktų informaciją apie realius planus”, – žurnalistams sakė A.Sekmokas.
Viešojoje erdvėje apie “Orlen Lietuva” pardavimą dar aktyviau imta diskutuoti po to, kai Lenkijos naftos koncernas “PKN Orlen” pasamdė tarptautinį investicijų banką “Nomura” pateikti išvadas dėl galimo gamyklos pardavimo.
Daugumos apžvalgininkų teigimu, potencialiais “Orlen Lietuvos” pirkėjais galėtų būti Rusijos naftos bendrovės.
Anot A.Sekmoko, “patarėjo pardavimui pasamdymas dar nereiškia paties pardavimo”. “Pardavimas visada galėjo būti ir nepasamdžius konsultanto. Jokių esminių pokyčių šiandien aš negaliu pasakyti, kad mes matome, jokios oficialios informacijos mes neturime. Situacija niekuo nesikeičia daugiau kaip pusę metų”, – tikino ministras.
A.Sekmokas sako, kad naftos perdirbimo bendrovės vadovai nedarė spaudimo, jog Lietuva parduotų valstybės valdomą bendrovę “Klaipėdos nafta”.
“Buvau susitikęs su “Orlen Lietuva” direktoriumi, ir jokio tiesioginio spaudimo dėl “Klaipėdos naftos” nemačiau. Iš tikrųjų aš manau, kad abi įmonės yra ekonomiškai susijusios – naftos produktų krova per “Klaipėdos naftą”. O “Klaipėdos nafta” yra strategiškai svarbi Lietuvai įmonė, ir ji neplanuojama parduoti”, – sakė ministras.
“PKN Orlen” įsigijo “Orlen Lietuvą” (tuometinę “Mažeikių naftą”) iš Rusijos “Jukos” ir Lietuvos Vyriausybės 2006 metais. Sandorį kaip būdą sumažinti regiono energetinę priklausomybę nuo Rusijos parėmė ir Lietuvos, ir Lenkijos vyriausybės.

[micku]

o mane va domina forumiečių požiūris į "peak oil"?