Suskystintų gamtinių dujų terminalas

[Milwaukee]

Ech. O geri laikai buvo..

Pastaraisiais mėnesiais Kijevas pirko dujas po 400 dolerių (1004 Lt). Rusijos valdžia jau anksčiau skelbė, kad Kijevas galėtų gauti dujas po 268 dolerius už 1 000 kubinių metrų.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/energet....d?id=63556486

[Arunasx]

Ech. O geri laikai buvo..

Aha. O dabar mažiau nei po 100: Украина закупила европейский газ по цене ниже $100 за тысячу кубов https://www.unian.net/economics/ener...-10968500.html

[Arunasx]

Gamtinių dujų kainos, kurių net nesapnavome https://www.vz.lt/ismani-energetika-...et-nesapnavome
p.s. Yra straipsnyje gražus grafikas.

[Gladiator]

ES deda tokius didelius taršos mokesčius net dujas kūrenamoms elektrinėms, kad joms nebeapsimoka dirbti net prie tokių mažų dujų kainų, tačiau importuojamai elektrai iš kaimynų jokių taršos mokesčių nėra, nei iš nesaugios atominės, nei iš nešvarios mazuto ar anglies.

O tai elektra iš kur atsiranda iš šventos dvasios? Dabartinis trendas europoje kad elektra iš anglies keičiama į elektrą iš dujų plius kažkiek iš vėjo. Gal Elektrėnuose neapsimoka gaminti dėl pigios Skandinavijos elektros (nežinau reikia domėtis) bet tikrai ne dėl kažkokių taršos mokesčių nes visoje europoje elektra didžiąja dalimi gaunama būtent iš dujų.

[Arunasx]

Karaliaučiaus SGD terminalas išplaukė iš Belgijos į Indiją «Газпром» решил поставлять газ Индии вместо Калининграда https://lenta.ru/news/2020/06/01/gone/
Prieš tai vežė iš JAV į Ispaniją.

[Tylus]

Paskirstyti Klaipėdos SGD terminalo pajėgumai

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) baigė kasmetinę procedūrą – SGD terminalo pajėgumų skirstymą naujiems dujų metams, kurie prasideda 2020 m. spalio 1 d. ir trunka iki kitų metų rugsėjo 30 d. Šios procedūros metu sutartys pasirašytos su 2 klientais dėl 8,4 TWh SGD išdujinimo pajėgumų.

Palyginti pernai, per metinių pajėgumų skirstymo procedūrą paskirstyta 5 TWh, o per visus metus išdujinta net 22,139 TWh gamtinių dujų.

Per einamuosius dujų metus (nuo 2019 m. spalio) SGD terminale priimti 49 dujovežiai, iki dujų metų pabaigos laukiama dar 21 dujovežio. Per šį laikotarpį atgabenta 2,4 mln. kub. metrų SGD arba 15,2 TWh gamtinių dujų, kai bendras Lietuvos gamtinių dujų suvartojimas per šį laikotarpį buvo 17,3 TWh – t. y. daugiau nei 87 proc. gamtinių dujų patiekta per SGD terminalą. 69 proc. SGD importuota iš Norvegijos, 18 proc. iš – JAV, 12 proc. – iš Rusijos (mažos apimties kroviniai).

„SGD terminalo veikloje akivaizdi tendencija, jog terminalo naudotojai yra labiau linkę užsakyti laisvus terminalo pajėgumus dujų metų eigoje, nei juos rezervuoti metinės pajėgumų skirstymo procedūros metu. Tokią praktiką sąlygoja žemų pasaulinių SGD kainų, kurios vyrauja jau nuo metų pradžios, ir su tuo susijusios trumpalaikių sandorių (angl. spot) rinkos dinamikos. SGD terminalas sudaro galimybes klientams lanksčiai reaguoti į aktualius rinkos pokyčius ir atitinkamai koreguoti perkrovos ir išdujinimo poreikius terminale. Tokį terminalo lankstumą labai vertina terminalo naudotojai ir lygina jį su dujų importu vamzdžiu, kuris tokio lankstumo nesuteikia“, – komentuoja dr. Arūnas Molis, KN Reguliuojamos veiklos ir SGD projekto vadovas.

Pasak A. Molio, SGD ir toliau išliks tas energijos šaltinis, kuris garantuos skaidrią kainodarą, priimtiną kainų lygį ir galimybę lanksčiai reaguoti į gamtinių dujų paklausą – duomenys rodo, jog pasaulinėje SGD rinkoje net 34 proc. sudaromų sandorių yra vienkartiniai arba pagal trumpalaikius kontraktus.

„Esant dujų pertekliui rinkoje, tiekėjams svarbu realizuoti išgautus kiekius ir plėsti rinką – tuo sėkmingai naudojasi SGD terminalo klientai Baltijos šalyse, ant svarstyklių dėdami atitinkamai vamzdžiu importuojamų dujų kaštus ir lygindami jas su SGD kainomis rinkoje, kurios pastaruoju metu yra žemesnės. Taigi, turint SGD terminalą, kaip alternatyvą vamzdžiui, Lietuvos gamtinių dujų naudotojai per metus gauna didesnę finansinę naudą, nei visos su terminalu susijusios metinės sąnaudos“, – pažymi A. Molis.

Bendras skirstomų SGD terminalo pajėgumų dydis siekia 3,75 mlrd. nm3, o tai sudaro 44 TWh per metus, taikant santykinį plėtimosi koeficientą 1:580 ir gamtinių dujų viršutinę šilumingumo vertę 11,85 kWh/nm3. Bendrovė nuolat skelbia ir atnaujina savo interneto svetainėje informaciją apie laisvus SGD terminalo pajėgumus, kuriuos galima rezervuoti ir dujų metų eigoje.

Bendrovė pajėgumus skirsto pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos bei KN generalinio direktoriaus suderintas, patvirtintas ir viešai paskelbtas Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisykles.

[Arunasx]

Kai SGD terminalo kontūrų dar nesimatė ties Klaipėdos uosto vartais, Lietuva mokėjo vieną iš didžiausių monopolinę ir politinę kainą Europoje už „Gazprom“ vamzdžiu tiekiamas dujas. 70% – toks kainų atotrūkis buvo tarp 2014 m. sausio ir 2015 m. sausio lyginant Lietuvos gamtinių dujų importo indeksą su Vakarų Europos TTF indeksu. Nuo 2015 metų šios kreivės ėmė stipriai artėti viena kitos link. Būta ir situacijų, kai už gamtines dujas mokėjome 20% mažiau nei Europos vidurkis – visa tai lemia rinkos dėsniais, ne monopolijos įnagiais paremta kainodara.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/202...--o-kas-toliau
Buvo iki 70% daugiau vs iki 20% mažiau.

[Tylus]

Dauguma mano, kad SGD terminalas yra per brangus

Didesnė dalis Lietuvos gyventojų ir toliau mano, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas ir jam priklausantis laivas-saugykla „Independence“ yra per brangus valstybei, rodo penktadienį paskelbti visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai.

„Lietuviai vis dar laikosi nuomonės, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“ yra per brangus valstybei. Tokios nuomonės laikosi 40 proc. respondentų. Vis dėlto, palyginti su 2018 metais, šis rodiklis sumažėjo 13 procentinių punktų“, – skelbiama Rytų Europos studijų centro paskelbtoje apžvalgoje.

Apklausos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus tokiam teiginiui nepritariančių gyventojų skaičius taip pat padidėjo – nuo 15 proc. 2018-aisiais iki 21 proc. 2020 metais.

27 proc. apklausos dalyvių nei sutiko, nei nesutiko su teiginiu, kad SGD terminalas yra brangus valstybei, o 12 proc. apklaustųjų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

SGD terminalas pradėjo veikti 2014-ųjų pabaigoje. Jis sukūrė alternatyvą gamtinių dujų tiekimui iš Rusijos koncerno „Gazprom“.

Tuomet skaičiuota, kad jo statybos kainavo apie 145 mln. eurų. Laivą-saugyklą „Independence“ terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ nuomojasi iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“.

Už SGD laivo nuomą „Klaipėdos nafta“ per metus moka 68,9 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu – apie 61 mln. eurų), o per 10 metų sumokės – 689 mln. dolerių (apie 610 mln. eurų). „Hoegh LNG“ ne tik nuomoja laivą su įgula, bet ir teikia jo priežiūros ir operavimo paslaugas.

„Independence“ nuomos sutartis baigs galioti 2024 metų pabaigoje, tuomet SGD terminalą valdanti „Klaipėdos nafta“ įsigis šį arba kitą laivą-saugyklą.

„Klaipėdos naftos“ samdyti „Poyry“ konsultantai 2018 metais skaičiavo, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimas Lietuvai kainuotų 120-160 mln. eurų, o pernai rudenį parengtame projekto verslo plane nurodoma vidutinė suma – 140 mln. eurų.

[PukiS]

Dauguma mano, kad SGD terminalas yra per brangus

Tik parodo kiek dar turime sovietizuotų durnių, kai sėkmingiausią energetinės nepriklausomybės projektą laiko "per brangiu". Va šitiem reiktų dujų/šildymo kainas padvigubint, greit praregėtų.

[Aleksio]

Kai Lietuva statė terminalą, nei Latvija, nei Estija neprisidėjo nei centu, o tik kenkė mūsų šaliai. O dabar ir Latvija, ir Estija uždirba pinigus iš dujų tranzito iš Klaipėdos į Suomiją.

[Arunasx]

Kritusios pasaulinės dujų kainos augino dujų srautus į Baltijos šalis https://www.vz.lt/pramone/2020/07/14...baltijos-salis

Nors pirmąjį metų ketvirtį dėl šiltos žiemos dujų suvartojimas Lietuvoje buvo sumenkęs, pusmečio duomenys rodo, kad per šešis mėnesius dujų šalyje buvo suvartota tiek pat, kiek ir pernai tuo pačiu metu – 12,6 TWh. Suvartojimą Lietuvoje ženkliai didino elektros energiją pastarąjį laiką intensyviai generuojantys „Ignitis gamybos“ įrenginiai. Didesnį nei įprasta dujų, kaip elektros gamybos šaltinio, panaudojimą lėmė itin žemos dujų kainos bei palanki situacija elektros rinkoje.„Iš itin konkurencingų dujų pastaruoju metu gaminama elektros energija kompensavo mažesnes šiltų žiemos mėnesių dujų transportavimo apimtis. Kritusi dujų sandorių kaina skatina ne tik didesnį dujų vartojimą, bet ir veikia kaip paskata aktyviai talpinti dujas į Inčukalnio dujų saugyklą Latvijoje. Saugyklos paklausa šiemet gerokai viršija jos techninius pajėgumus“, – pranešime spaudai cituojamas Nemunas Biknius, „Amber Grid“ vadovas.
2020 m. I pusmetį iš Klaipėdos SkGD terminalo Lietuvos ir Baltijos šalių vartotojams buvo patiekta 72% viso dujų kiekio, o vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos – 28%. Per Klaipėdos SkGD terminalą tiekiamų dujų kiekis buvo beveik du kartus, tai yra 85%, didesnis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 2019 m. I pusm. iš Klaipėdos SkGD terminalo Lietuvos ir Baltijos šalių vartotojams buvo patiekta 43% viso dujų kiekio, o vamzdynais – 57%.
2022 m. pradėjus veikti dujotiekių jungčiai tarp Lenkijos ir Lietuvos, bus sukurtas dar vienas alternatyvus dujų tiekimo šaltinis, užtikrinsiantis dujų tiekimą iš įvairių dujų šaltinių per Lenkiją į Lietuvą, kitas Baltijos šalis ir Suomiją.

[Arunasx]

Žemos dujų kainos leidžia pelningai gaminti elektrą Lietuvoje, gal vos ne pastoviai gamina >450MW terminėse (Elektrėnai manyčiau). Netgi 07.15 10-11 val per kabelį eksportavo 250MW į Švediją, ten SE4 irgi laikėsi aukšta kaina ~€48/MWh.

[Arunasx]

Klaipėdos SkGD terminalo naudojimas šiemet augo iki 48% https://www.vz.lt/2020/07/20/klaiped...et-augo-iki-48

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo naudojimas šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo 5 procentiniais punktais iki 48%. Gamtinių dujų perdavimo įmonės „Amber Grid“ duomenimis, SkGD terminalas šiemet užtikrino 72% dujų, patiektų Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams. „Tai kone dvigubai daugiau nei praėjusių metų pirmą pusmetį, kai dujų tiekimas iš terminalo sudarė 43%. Akivaizdu, jog importuotojai, vertindami vamzdžiu tiekiamų dujų ir pasaulines SkGD kainas, daugiau rinkosi įsigyti pastarųjų“, – pranešime sako „Klaipėdos naftos“ laikinoji komercijos direktorė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė. Pasak jos, SkGD terminalo klientai aktyviai naudojosi galimybe įsigyti pigesnių dujų, taip pat galimybe dujas laikyti Inčukalnio saugykloje Latvijoje.

[Arunasx]

Latvijos valstybė perėmė Inčukalnio saugyklos kontrolę https://www.vz.lt/pramone/energetika...yklos-kontrole

Latvijos valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“ ir Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ antradienį užbaigė Latvijos magistralinių dujotiekių operatorės ir Inčukalnio požeminės dujų saugyklos valdytojos „Conexus Baltic Grid“ („Conexus“) 34,1% akcijų pirkimo ir pardavimo sandorį. Pasak Latvijos ekonomikos ministerijos, šiuo sandoriu užtikrinama visiška valstybinė dujų skirstymo sistemos kontrolė, stiprinamas energetinis saugumas ir sudaromos palankesnės sąlygos tolesnei dujų sistemos plėtrai pagal nacionalinės energetikos politikos tikslus.

[Arunasx]

Lietuvos-Latvijos dujotiekio plėtrą projektuos Dujų technikos centras https://www.vz.lt/pramone/energetika...hnikos-centras

2018 m.s atlikta studija parodė, kad regiono dujų rinkai reikės didesnių pajėgumų po to, kai pradės veikti Suomijos-Estijos ir Lenkijos-Lietuvos jungtys. Lietuvoje numatoma padidinti Kiemėnų stoties pajėgumus ir pertvarkyti dujotiekį prie Panevėžio kompresorių stoties, o Latvijoje – magistralinį dujotiekį, kad būtų galima padidinti maksimalų darbinį slėgį nuo 40 iki 50 barų. Statybos darbus Lietuvoje numatoma pradėti kitų metų viduryje.

[Arunasx]

„Klaipėdos nafta“ tikisi iki 2030 m. tapti penkių SGD terminalų operatore https://www.vz.lt/rinkos/2020/08/13/...nalu-operatore

„Klaipėdos nafta“, kuri operuos Brazilijos Acu (Asu) uoste esantį terminalą, skelbia ketinanti iki 2030 metų tapti visame pasaulyje pageidaujama naujų SGD importo terminalų projektų vystymo ir operavimo partnere. „Tikslas yra papulti į plaukiojančių importo terminalų bendrovių trejetuką, operuojančių šituos terminalus. Na, ir skaičiais, iki 2030 metų, be Asu, dar norime turėti keturis panašius operuojamus terminalus ir būti ne mažiau kaip keturių terminalų dalininke“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo bendrovės vadovas Darius Šilenskis. „Klaipėdos nafta“ ketvirtadienį išsamiau pristatė vasarį patvirtintą naują strategiją, kurioje numatyta, kad per dešimt metų į besiplečiančią SGD importo terminalų rinką investuos 140 mln. Eur.
„Klaipėdos naftos“ laikinoji komercijos direktorė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė pridūrė, kad laivas su išdujinimo įrenginiu jau yra Asu uoste. Susitarimas pasirašytas tarp „Klaipėdos naftos“, jos įsteigtos įmonės Brazilijoje ir projektą įgyvendinančios bendros „Prumo Logistica“, taip pat BP ir „Siemens“ įmonės „Gas Natural Acu“ (GNA). GNA naujame Asu uoste įgyvendina didžiausią Lotynų Amerikoje dujų jėgainių ir SGD terminalo projektą. Dviejų dujinių elektrinių bendra galia sieks 3 gigavatus (GW), o SGD terminalo išdujinimo pajėgumai – 21 mln. kubinių metrų per dieną.

[Arunasx]

„Klaipėdos nafta“ skelbia, kad per praėjusius gamtinių dujų metus, iki rugsėjo 30 dienos, išdujintas ir į Lietuvos gamtinių dujų sistemą patiektas didžiausias iki šiol gamtinių dujų kiekis – 23,9 TWh, kai pernai jis siekė 14 TWh. „Mūsų skaičiavimai rodo, kad per 2020 dujų metus Lietuvos gamtinių dujų vartotojams nuo viso gamtinių dujų suvartoto kiekio iš SGD terminalo buvo patiekta daugiau nei 70 proc. gamtinių dujų“, – pranešime cituojamas bendrovės generalinis direktorius Darius Šilenskis. Pasak jo, SGD terminalo klientai šiemet išnaudojo palankią SGD rinkos situaciją, kai dėl paklausos šoko, kurį sukėlė COVID-19 virusas, ir dėl šiltesnės nei įprasta žiemos užsipildė Europos gamtinių dujų saugyklos, o tai lėmė ir SGD kainų mažėjimą. Per praėjusius gamtinių dujų metus SGD terminale atliktos 74 krovos operacijos, – daugiau nei dvigubai didesnis kiekis nei 2019 gamtinių dujų metais, kai atplaukė 33 dujovežiai. Iš viso 2020 gamtinių dujų metais jie atgabeno 3,5 mln. kub. m SGD, kai per lyginamuosius gamtinių dujų metus – 2,2 mln. kub. m. Gamtinių dujų metai skaičiuojami nuo spalio 1 iki rugsėjo 30 dienos.

https://www.delfi.lt/verslas/energet....d?id=85386667

[liutass]

Jie eksportuoja tas dujas?

[Arunasx]

Jie eksportuoja tas dujas?

Taip: https://www.vz.lt/pramone/energetika...-pletros-plana

Pernai dėl itin palankių SGD kainų buvo perduotas istoriškai didžiausias gamtinių dujų kiekis į Latviją. Šiemet jis bus dar didesnis ir sudarys apie 8-9 TWh.

[liutass]

Taip: https://www.vz.lt/pramone/energetika...-pletros-plana

o tai latviai i savo saugyklas kaupia ar vartoja? Ar reeksportuoja i Baltarusija/Ukraina?