Suskystintų gamtinių dujų terminalas

[Eimantas]

Į Klaipėdą trečiadienio rytą atplaukė dar vienas dujovežis su nauju suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kroviniu.

[myhorsegallery]

O kodėl neberašot, kad šildymas brangus tik dėl terminalo? Laukiat instrukcijų iš centro, nes patys nebeišmąstot ką čia papezėt? Pasigendu jau argumentų dėl atpigusių dujų Lietuvai dėl atpigusios naftos bla bla bla.... O gal jums jau nebemoka, nurašė??? Nagi, varykit, nenukabinkit nosies, varliai.

[tad]

tarp kitko, apie "pabrangusį" šildymą:

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina vasario mėn. yra 5,71 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su sausiu, mažėja 1,38 proc. Per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 7,90 proc.

Per metus šilumos kaina Kaune mažėjo – 14,89 proc., Klaipėdoje – 13,51 proc., Panevėžyje – 6,53 proc., Šiauliuose – 5,21 proc., Vilniuje – 4,86 proc.

http://www.regula.lt/Puslapiai/nauji...tatistika.aspx

[abruo]

Kažkaip tik vis nesuprantu, kodėl Vilniuje gavom žymiai didesnes sąskaitas nei praėjusiais metais.

[tad]

spėju, kad čia rubikoninės "Vilniaus energijos" nuopelnai bet tam, kad konkrečiau kažką pasakyti reikia dėti šalia atitinkamo mėnesio skirtingų metų sąskaitas ir lyginti rodiklius, tada gal kažkas matytųsi, kame šaknys.

kas dėl Klaipėdos, tai galiu pasakyti, kad konkrečiai atpigo ir juntamai pastaruosius keletą metų - blokinis nerenovuotas 5 a. daugiabutis, 44 m2, žiemą po Naujųjų sąskaitos būdavo apie 300-330 Lt (rekordas 370) vien už šildymą, dabar 220-240 Lt arba +- 70 EUR.

[Aleksio]

Kažkaip tik vis nesuprantu, kodėl Vilniuje gavom žymiai didesnes sąskaitas nei praėjusiais metais.

Šildymas (50kv.m.)+gyvatukas: 51€ (2016) vs 54€ (2015). MWh kaina: 59,3€ (2016) vs 62,3€ (2015).

[myhorsegallery]

Tik tiek? Gėdinga, rašau kuolą, nebus pavasarinių premijų...

[tad]

Pusė metinės(?) normos jau atplaukė:

...šeštasis „Statoil“ krovinys šiais metais. „Statoil“ dujas perka dujų prekybos bendrovės „Litgas“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“ bei Jonavos trąšų gamintoja „Achema“, tačiau kiek kuri įmonė atsigabena dujų, neskelbiama. Iki rugsėjo pabaigos į terminalą turėtų atplaukti 12 dujovežių, kurie iš viso atgabens beveik pusantro milijardo kubinių metrų dujų.

http://www.delfi.lt/verslas/energeti....d?id=70883744

[Tylus]

Naftos produktų krova ir SGD išdujinimas augo keliskart

...

SGD terminalo rezultatai kovą buvo ženkliai didesni: išdujinta ir į gamtinių dujų perdavimo sistemą patiekta 2.313 tūkst. MWh gamtinių dujų – 3,5 karto daugiau nei praėjusių metų kovą, kai buvo išdujinta 518 tūkst. MWh.

SGD terminalo veiklos augimas pirmąjį ketvirtį taip pat skaičiuojamas kartais: sausį-kovą išdujinta 5.088 MWh, o tai yra 2,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo išdujinta 1.399 MWh.

„SGD terminalas, nuo metų pradžios turintis iš viso tris stambius naudotojus, šiuo metu patenkina apie 90 proc. Lietuvos vartotojų ir tiekimo įmonių gamtinių dujų poreikio, tad šis ženklus augimas yra sąlygotas pasikeitusios gamtinių dujų importo situacijos rinkoje, kurią lėmė palankios SGD kainos. Naftos produktų krovos augimą lėmė esamų klientų – AB „Orlen Lietuva“ ir Baltarusijos gamyklų – išaugęs produkcijos srautas. Šią kreivę palaiko Bendrovės nuoseklus darbas su strateginiais partneriais ir efektyvus srautų valdymas“, - komentuoja Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.

Preliminarios SGD terminalo kovo mėn. pardavimo pajamos sudaro 5,9 mln. eurų, t.y. 9,3 proc. daugiau nei pernai, šios pajamos lygios vienai dvyliktajai 2016-iems metams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintų skystinimo veiklos pajamų. Ketvirčio pajamos siekia 17,6 mln. eurų, kurios yra 8,6 proc. didesnės nei pernai.

...

[Arunasx]

Norvegija ruošiasi aršiai kovai su Rusija

Norway May Boost Gas Output as Russia, U.S. LNG Supply Increases
http://www.bloomberg.com/news/articl...pply-increases

Norvegija leis padidinti gavybą savo didžiausiame gamtinių dujų telkinyje – taip antroji pagal dydį Europos kuro tiekėja ruošiasi paaštrėjusiai konkurencijai su Rusija ir Jungtinėmis Valstijomis.

Būsimais dujų metais, prasidedančiais nujo spalio 1 dienos, dujų gavybą iš Trolio telkinio leista padidinti 10 proc., nurodo šio telkinio operatorė „Statoil ASA“. Pernai Norvegija šiame Šiaurės jūros telkinyje įrengė du naujus kompresorius ir taip išsprendė technines kliūtis, kurios anksčiau ribojo gavybos apimtis, rašo „Bloomberg“.

2016 dujų metams dujų gavybą Trolio telkinyje leista padidinti iki 33 mlrd. kubinių metrų – beveik tiek pat, kiek per metus suvartoja Prancūzija.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/energeti....d?id=70913634

[Tylus]

Premjeras: SGD terminalas jau užtikrina daugiau nei 90 proc. vartotojų poreikių

Algirdas Butkevičius Klaipėdoje dalyvavo Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje, kuriame buvo apžvelgiami terminalo ir uosto veiklos rezultatai bei perspektyvos.

„Pirmieji – 2015-ieji – SGD terminalo veiklos metai įrodė, jog terminalas kompetentingai užtikrina procesų ir sąnaudų kontrolę, tinkamai vykdo reguliuojamos veiklos efektyvumą. Šiuo metu terminalas patenkina daugiau nei 90 proc. Lietuvos vartotojų ir tiekimo įmonių gamtinių dujų poreikio“, – konstatavo premjeras A. Butkevičius.

Posėdyje pažymėta, jog SGD terminalo veikla ženkliai intensyvėja. Pernai buvo išdujinta 518 tūkst. MWh gamtinių dujų, šiemet – 2.313 tūkst., teigiama pranešime spaudai.

Toliau plėtojant terminalo veiklą, tikimasi, jog jau 2017 metų pavasarį bus galima tiekti dujas vartotojams, neprisijungusiems prie magistralinių vamzdynų. Tam pasitarnaus šiuo metu pradedama statyta antžeminė SGD paskirstymo stotis.

„Palaikome mažos apimties SGD transportavimo laivo statybos projektą, bet prašysime paskirtojo tiekėjo „Litgas“ ir kompanijos „Statoil“ nustatyti galutinę datą apsisprendimui dėl bendros veiklos kūrimo. Taip bus siekiama efektyviai išnaudoti statomą antžeminę SGD paskirstymo stotį“, – sakė premjeras.

Posėdyje taip pat aptarta bendrovės „Klaipėdos nafta“ terminalų, esančių Klaipėdoje ir Subačiuje, veikla. Pažymėta, kad šių metų pirmąjį ketvirtį iš viso perkrauta apie 2,5 mln. tonų naftos produktų – net perpus daugiau nei atitinkamu praėjusių metų periodu.

Naftos produktų krovos augimą lėmė esamų klientų – AB „Orlen Lietuva“ ir Baltarusijos gamyklų – išaugęs produkcijos srautas.

[Tylus]

Klaipėdoje bus rengiami SGD inžinerijos specialistai

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Klaipėdos universitete pasirašant sutartį dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) verslo ir mokslo klasterio sukūrimo, įsteigiant Baltijos jūros regiono SGD kompetencijų centrą ir SGD terminalų inžinerijos studijų programą.

„Siekiant apjungti mokymo ir tyrimų infrastruktūrą, kuri sudarys sąlygas mokslui ir verslui bendradarbiauti SGD panaudojimo, gamybos ir technologijų tobulinimo srityse, šiandien įsteigtas SGD kompetencijų centras“, – sako premjeras A. Butkevičius.

Vyriausybės vadovo teigimu, nuo šiol Klaipėdos universitete bus rengiami pirmosios pakopos jūros inžinerijos krypties specialistai, turintys visapusišką išsilavinimą ir žinias, reikalingas besivystančiam SGD terminalų sektoriui.

„Specialistų rengimas siejamas su Baltijos jūros regiono SGD energetikos plėtros perspektyva, darbdavių interesais ir darbo
rinkos poreikiais“, – pažymi Vyriausybės vadovas.

SGD terminalų inžinerijos programa jau yra patvirtinta Studijų kokybės vertinimo centro. Pirmųjų studentų priėmimas prasidės jau šiemet.

Baltijos jūros regiono SGD kompetencijų centras inicijuotas kartu su AB „Klaipėdos nafta“, „Vakarų laivų gamykla“, Klaipėdos mokslo ir technologijų parku bei Klaipėdos universitetu.

[bato_usai]

Mažos apimties SkGD: gali likti tik vienas iš mūsų
http://vz.lt/sektoriai/energetika/20...vienas-is-musu

Premjeras Algirdas Butkevičius, viešėdamas Klaipėdoje, pagrūmojo Lietuvos energetikams: kol „Litgas“ nesusitaria su „Statoil“ dėl mažos apimties SkGD projekto, su „Klaipėdos nafta“ bendradarbiaujantys „konkretūs“ vokiečiai ima dairytis į „kitus uostus“. VŽ „Bomin Linde“ pasitraukimo iš sandorio grėsmės iš kitų šaltinių patvirtinti taip ir nepavyko, tačiau Vyriausybės atstovai patikslino, ką premjeras norėjo pasakyti: kyla abejonių, ar abu projektai gali būti įgyvendinti, o iš dviejų projektų laimės tie, kurie bus greitesni.

VŽ rašė, kad dvi Lietuvos energetikos bendrovės – UAB „Litgas“ ir AB „Klaipėdos nafta“ (KN) – planuoja su skirtingais partneriais statyti suskystintų gamtinių dujų bunkeriavimo laivų. Dujų prekybos bendrovė „Litgas“ šioje srityje bendradarbiauja su Norvegijos „Statoil“, infrastruktūros operatorė KN – su vokiečių dujų prekybininke „Bomin Linde Gmbh“.

Laukia pritarimo steigti bendrovę

Šiuo metu „Litgas“ ir „Statoil“ projektas laukia Europos Komisijos pritarimo.

„Jau iš esmės, galima sakyti, suteikė“, – procedūrą aiškino p. Butkevičius.

„Tai yra bendra „Statoil“ įmonė su „Litgas“, o de facto – su „Lietuvos energija“. „Statoil“ yra didžiulė energetikos srityje veikianti įmonė, o ir mes esame nemaži, todėl reikia gauti patvirtinimą, kad Europos Komisija tokiai bendrai įmonei neprieštarauja, – dėsto Dalius Misiūnas, UAB „Lietuvos energija“ vadovas. – Tai yra procedūrinis veiksmas, ir be jo mes negalime judėti į priekį.“

Dėl to, vadovo teigimu, projekto terminai šiek tiek nukeliami.

KN premjero pasisakymų nepanoro komentuoti ir patikino, kad bendrovės pozicija nuo pastarojo karto, kai VŽ rašė apie šiuos sandorius, nepakito.

„Šiuo metu vyksta vidinės partnerystės procedūros“, – bendros iniciatyvos su vokiečių bendrove padėtį įvardijo Indrė Milinienė, KN komunikacijos vadovė, ir patvirtino, kad akcininkų pritarimai ir pirminiai valdymo organų sprendimai kurti bendrą įmonę su „Bomin Linde“ KN yra priimti.

Šio klausimo nedetalizavo ir Energetikos ministerija.

„Tikimės, kad „Litgas“ ir „Statoil“ artimiausiu metu išspręs su Europos Komisija susijusius klausimus dėl įmonių bendradarbiavimo plėtojant mažos apimties SkGD tiekimo ir bunkeriavimo veiklą, vystant SkGD panaudojimo laivybos ir transporto sektoriuose paslaugas. Esame suinteresuoti į Klaipėdą pritraukti kuo daugiau šios rinkos dalyvių, tai leis efektyviau išnaudoti Klaipėdoje turimą ir plėtojamą modernią SkGD tiekimo ir paskirstymo infrastruktūrą bei formuojamo SkGD verslo ir mokslo klasterio potencialą“, – į VŽ paklausimą raštu atsakė Rokas Masiulis, energetikos ministras.

Kas kam trukdo

„Tas derybų užtęsimas trukdo KN derėtis su vokiečiais. Vokiečiai yra konkretūs žmonės, jie dar laukė, bet per tą laiką pradėjo žvalgytis į kitus uostus, terminalus“, – naujienų agentūra BNS citavo premjerą.

Kaip tiksliai vienų derybų delsimas trukdo kitoms deryboms, VŽ išsiaiškinti taip ir nepavyko.

„Niekas nėra nei stabdomas, nei nestabdomas, nei proteguojamas, galbūt ne iki galo gerai buvo iškomunikuotas tas dalykas, – sako Tomas Gerasimavičius, premjero patarėjas energetikos klausimais. – Vyriausybės noras yra, kad būtų apsispręsta, kuris projektas yra ekonomiškai naudingiausias ir kuris gali būti įgyvendintas greičiausiai.“

Tokią pat poziciją išsako ir p. Misiūnas, „Litgas“ kontroliuojančios bendrovės „Lietuvos energija“ vadovas.

„Nėra taip, kad (neįvykęs – VŽ) vienas sandoris galėtų užkirsti kelią kitam, – VŽ sako p. Misiūnas.

„Matyt, kalbama apie tai, kad lygiagrečiai vyksta dvi iniciatyvos ir yra noras, kad jos abi vyktų maksimaliai greitai. Aišku, teoriškai gali būti, kad bus įgyvendintos abi iniciatyvos arba tik viena iš jų. Arba nė viena. Tikslas būtų, kad bent viena jų būtų realizuota, todėl skatinama, kad tai vyktų greičiau“, – premjero pasisakymą interpretuoja „Lietuvos energijos“ vadovas.

Premjero pasisakymas buvo nutaikytas į ilgai trunkančias „Litgas“ ir „Statoil“ derybas, o p. Misiūnas, priešingai nei premjeras, kliaučių yra linkęs matyti dėl KN projekto.

„Sudarydama sandorį su „Bomin Linde“ KN investuoja pinigų, įsigyja 20% laivo. Tai galima matyti ir kaip subsidiją – akivaizdu, kad pirmais metais tiek laivo nereikės, o „Bomin Linde“ taip pasigerina sau veiklos sąlygas“, – teigia p. Misiūnas.

„Tokią paslaugą (SkGD pervežimo iš terminalo į paskirstymo stotį) galima įsigyti rinkoje. Nėra jokių garantijų, kad pirmais ar antrais metais poreikis bus didelis, – svarsto vadovas. – Galbūt bus nesudėtinga šią paslaugą įsigyti
rinkoje.“

Gali likti tik vienas

KN, regis, yra vienintelė Lietuvos energetikos bendrovė, kurios tiesioginei veiklai – strateginiam Klaipėdos SkGD terminalui – dujų transportavimo laivas yra būtinas. Bendrovei jo reikia tam, kad dujos iš suskystintų gamtinių dujų terminalo „Independence“ būtų transportuojamos į SkGD paskirstymo stotį, statomą per maždaug 10 km nuo terminalo, bendrovės naftos terminalo teritorijoje. Be to, terminalo operatorius, kaip akivaizdu iš Manto Bartuškos, „Klaipėdos naftos“ vadovo, ir energetikos ministro komentarų, yra suinteresuotas pritraukti kuo daugiau vartotojų į Klaipėdos SkGD terminalą – įgyvendinus abu projektus, terminalu mažos apimties veiklai naudotųsi trys bendrovės („Bomin Linde“, „Litgas“ ir „Statoil“). Vieno kurio nors projekto įgyvendinimas pritrauktų mažiau terminalo naudotojų.

„Litgas“ mažos apimties SkGD veikla norėtų užsiimti prekybos tikslais – dujas tiekti Baltijos jūroje plaukiojantiems SkGD varomiems laivams ir didelių dujovežių negalintiems priimti mažiesiems SkGD terminalams regione.

Tačiau abi bendrovės yra valdomos valstybės, tad Vyriausybė į būtinybę finansuoti du projektus (20% projekto KN atveju ir 50% projekto „Litgas“) žvelgia skeptiškai.

„Suprantu, kad yra galimybė įgyvendinti kažkokį bunkeriavimo laivo projektą, kuris galėtų pristatyti dujas į paskirstymo stotį. Rinkoje yra tokio projekto poreikis. Diskusinis klausimas yra, ar rinkoje reikia dviejų, – VŽ sako p. Gerasimavičius. – Tai reikia suskaičiuoti.“

Jis pabrėžia, kad abu laivai gali atlikti tas pačias funkcijas – ir užsiimti bunkeriavimo veikla, ir pristatyti dujas į paskirstymo stotį.

„Šią funkciją (dujų pristatymo į paskirstymo stotį – VŽ) gali atlikti ir „Litgas“, ir „Statoil“ laivas, jei yra poreikis – ir sutartiniu pagrindu. Galbūt čia yra greičio klausimas – kuris gali judėti greičiau, gal tai priklauso ir nuo kitų procedūrinių klausimų“, – svarsto premjero patarėjas.
Patraukli rinka

VŽ rašė, kad mažos apimties SkGD transportavimo sektorius vis patrauklesnis, o dujų prekybos bendrovės, be abejonės, norės dalyvauti šioje rinkoje, kurioje, ekspertų teigimu, netrukus didelį vaidmenį ims vaidinti ne tik antžeminiai mažos apimties dujinimo terminalai, bet ir SkGD varomas jūrų transportas. Baltijos regione veriasi plačios galimybės tiekti dujas išvystytos tradicinio dujotiekio infrastruktūros neturinčioms Skandinavijos šalims.

Kasmetėje SkGD rinkos analizėje konsultacijų bendrovė TRI-ZEN rašo, kad SkGD perspektyvas šiuo metu yra kiek pritemdžiusios itin mažos naftos kainos. Tačiau kai naftos kaina pasuks aukštyn, dujos iš paskos nenuseks taip sparčiai. Pasak konsultantų, nenaudojamus skystinimo pajėgumus netrukus sparčiai užims SkGD varomas jūrų transportas.

[Arunasx]

Pagaliau: amerikiečių tanklaivis su SGD plaukia į Europą

Pirmasis tanklaivis su suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) iš JAV išplaukė į Europą: „The Wall Street Journal“ duomenimis, laivas plaukia iš Luizianos į Portugaliją. Ekspertai, kuriuos apklausė autoritetingas leidinys, linkę manyti, kad kris dujų kaina. Pasak jų, Rusijos monopolininkas „Gazprom“ gali sumažinti savo dujų kainas beveik du kartus. Apie tai informuoja Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.

JAV pirmą kartą pradėjo eksportuoti savo dujas vasario mėnesį, tuomet kompanija „Cheniere Energy“ pradėjo tiekti dujas Brazilijai. „Cheniere“ pasirašė ilgalaikes sutartis su visa eile Europos kompanijų, tarp jų su „BG Group“ ir Ispanijos „Gas Natural“. Portugalijos kompanija „Galp Energia“ taip pat nupirko pirmąją dujų partiją Europai iš „Cheniere“. Leidinio šaltinių duomenimis, laivas atplauks balandžio pabaigoje.

Kaip pažymima, amerikietiškos dujos gali smarkiai įsiūbuoti perpildytą Europos rinką, kurioje ilgai dominavo Rusija. Dujos iš JAV gali sukelti kainų karą, kuris savo ruožtu numuš kainas vartotojams. „Tai naujo kainų karo tarp amerikietiškų SGD ir vamzdžiais tiekiamų dujų“, – pareiškė „Société Générale“ analitikas Thierry Brosas.

Vienas pagrindinių amerikietiškų dujų konkurentų – rusiškos dujos. Dabar „Gazprom“ tiekia apie trečdalį dujų, kurių reikia Europos vartotojams. Vokietija gauna pusę dujų iš Rusijos, Italija – trečdalį. Kiti stambūs dujų tiekėjai į šį regioną yra Norvegija, Alžyras ir Artimieji Rytai.
http://verslas.lrytas.lt/energetika/...a-i-europa.htm

[Arunasx]

„Latvijas Gaze“ skaidymas: nesvarbu kaip, svarbu, kad būtų

http://vz.lt/sektoriai/energetika/20...varbu-kad-butu

[Tylus]

Į Klaipėdą atplaukė naujas SGD krovinys

Į Klaipėdą atplaukė naujas Norvegijos koncerno „Statoil“ suskystintų gamtinių dujų krovinys.

Apie 140 tūkstančių kubinių metrų dujų gabenantis dujovežis „Arctic Princess“ į uostą atplaukė ketvirtadienio rytą. Tai – jau septintas „Statoil“ krovinys šiais metais. Paskutinį kartą jis atplaukė balandžio pradžioje.

„Statoil“ dujas perka dujų prekybos bendrovės „Litgas“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“ bei Jonavos trąšų gamintoja „Achema“, tačiau kiek kuri įmonė atsigabena dujų, neskelbiama.

Iki rugsėjo pabaigos į terminalą iš viso turėtų atplaukti 12 dujovežių, kurie atgabens apie daugiau nei milijardą kubų dujų.

[Tylus]

Norėtų greičiau išpirkti SGD terminalą

Į Norvegiją vyksiantį Premjerą Algirdą Butkevičių lydėsiąs energetikos ministras Rokas Masiulis neatmeta varianto, kad darbo vizito metu bus kalbamasi ir apie galimybes greičiau išsipirkti suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGD), o tai Lietuvos vartotojams leistų sutaupyti apie 15 mln. eurų per metus.

"Su Norvegija mes turime keletą svarbių sutarčių. Pirmiausia nuomojamės SGD laivą terminalą, mes siekiame jį įsigyti anksčiau laiko. Manau, kad tai galėtų atpiginti dujas Lietuvoje, nes įsigijus šį terminalą mes jo kaštus galėtume išdėlioti per ilgesnį laikotarpį ir sumažinti terminalo dedamąją apie 20 proc. Taip per metus sutaupytume apie 15 mln. eurų mūsų vartotojų pinigų. Mums tai apsimokėtų ekonomiškai. Bet kol kas norvegai to lyg ir nenori daryti", - teigė R. Masiulis.

"Klaipėdos nafta" nuomojasi SGD laivą-saugyklą "Independence" iš Norvegijos bendrovės "Hoegh LNG". Pagal dabartinę sutartį, laivas galės būti išpirktas ne anksčiau kaip 2024 m. pabaigoje.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva turi ilgalaikę dujų tiekimo sutartį su "Statoil", kurią vadina sėkminga.

"Kaip yra žinoma, šiuo metu Lietuvoje jau vyrauja norvegiškos dujos, o ne rusiškos, panašu, kad tai yra sėkminga ilgalaikė sutartis. Mums neseniai pavyko ją persiderėti, suderėti mažesnes kainas, ir tai irgi vartotojams šiek tiek atneš naudos. Tikimės, kad gal dar liepą pavyks šiek tiek sumažinti dujų kainą", - sakė R. Masiulis.

[Arunasx]

„Latvijas gaze“ boikotuoja dujas iš Lietuvos
http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/lat...vos-56535.html

[J.U.]

„Latvijas gaze“ boikotuoja dujas iš Lietuvos
http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/lat...vos-56535.html

Kas ten toje Latvijoje dedasi apskritai neaišku. Vien tas faktas, jog ten yra daugybė Rusijos pristeigtų firmų kelia nerimą.

[Arunasx]

Ramūnas Miliauskas: „Achema“ siekia pasirašyti ilgalaikę dujų tiekimo sutartį
http://www.tv3.lt/naujiena/869880/ra...iekimo-sutarti