Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Suskystintų gamtinių dujų terminalas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė index Rodyti pranešimą
    Palyginus su Švedijos situacija pas mus yra pora didelių skirtumų:

    1) Pas mus iš esmės nėra pakankamos elektros generacijos iš hidroelektrinių vien dėl geografinės padėties;
    2) Pas mus nėra generacijos iš atominių elektrinių, nes jų mums nereikia, per brangu ir šiaip kaip Fukušimoje cunamis ją užlietų ir nutiktų branduolinė avarija.
    Elektrą dabar bet kokiu atveju importuojam, nutiesus kabelį į Švediją, dar labiau neapsimokės gaminti kurenant dujas ar bet kokį kitą iškastinį kurą.
    Paskutinis taisė Lettered; 2015.05.05, 11:44.
    Flickr

    Comment


      Parašė Lettered Rodyti pranešimą
      Elektrą dabar bet kokiu atveju importuojam, nutiesus kabelį į Švediją, dar labiau neapsimokės gaminti kurenant dujas ar bet kokį kitą iškastinį kurą.
      Na kaip čia pasakius su tuo importu: neabejoju, kad tikrai ir gera kaina importuosim iš Švedijos 2016-2017 metais Na o toliau , kaip čia pasakius ... Žemos elektros kainos Skandinavijoje sąlygotos tik vieno dalyko: nors ir santykinai nelabai didelio, bet vis tik elektros energijos pertekliaus. Švedija jau paskelbė , kad 2018-2019 metais uždarys Righals-1 ir Righals-2 reaktorius. Tačiau pas mus niekas nekalba apie dar didesnę grėsmę pigiai elektrai iš Skandinavijos (o blogiausiu atveju net ir aplamai galimybei importuoti ją). Ne mes vieni tokie gudrūs ir tiesiam rankas į skandinavišką elektrą. Šimet pradedami statyti Nord.Link (http://en.wikipedia.org/wiki/NORD.LINK) - jungtis tarp Norvegijos ir Vokietijos (vokiečiai juk irgi atsisako atominių ir planuoja skirtumą kompensuoti tame tarpe importu iš Norvegijos bei NorGer (http://en.wikipedia.org/wiki/NorGer) - antra jungtis tarp Norvegijos ir Vokietijos. Taip pat šiemet pradedama statyti NSN Link (http://en.wikipedia.org/wiki/HVDC_No...3Great_Britain) - jungtis tarp Norvegijos ir Britanijos. Pastačius tas jungtis apie jokį elektros energijos perteklių Skandinavijoje nebus galima kalbėti, o kas atsitiks su kainom pamatysim. Tikėtina, kas visada atsitinka kai atsiranda deficitas - they are simply skyrocketing ...

      Ir čia dar savotiškai blogai, kad tiek vokiečiai, tiek skandinavai labai daug stato vėjo jėgainių ir uždarinėja "tradicines" jėgaines. Kas reiškia tik tai, kad kai kada bus daug elektros iš vėjo, ji bus labai pigi, o kai kada jos elementariai trūks. Va tokiais momentais gali būti, kad mes elementariai būsim priversti kurti savus generavimo šaltinius, nes tinkle paprasčiausiai atsirado badas. O techniškai yra tik du būdai tai padaryti - hidroelektrinės (staigiai paleisti sukauptą vandens rezervą, bet mūsų galimybės čia labai ribotos) bei naujo tipo dujiniai (ir tik dujiniai, nes tik juos galima labai greitai užkurti) generatoriai. Na ir dar - aišku galime importuoti baltarusių atominės elektrą, ti vargu ar ji irgi bus pigi ...

      Comment


        „Klaipėdos naftos“ krova auga nuo metų pradžios

        ...

        Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikla per 4 mėnesius buvo efektyvi ir sklandi. Nuo metų pradžios, įskaitant balandį, į sistemą patiekta 1.859 tūkst. MWh dujų. Preliminarios SGD terminalo balandžio mėnesio pajamos sudaro 5,4 mln. eurų, kurios lygios vienai dvyliktajai 2015-iems metams Valstybinės kainos ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintų būtinųjų SGD terminalo eksploatavimo sąnaudų bei vienai dvyliktajai SGD terminalo infrastruktūrinės dalies investicijų grąžos sumai.

        Comment


          Latvija norėtų bendro Baltijos šalių SGD projekto
          Latvijos viešųjų paslaugų komisijos valdybos narys Rolandas Irklis, dalyvausiantis Vilniuje kitą savaitę vyksiančiame ketvirtajame kasmetiniame tradicinės ir atsinaujinančios Energetikos Forume, sako, jog Baltijos šalims būtų naudingiau sutarti dėl bendro suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto ir kartu siekti ES finansavimo jam vystyti.
          Paskutiniu Latvijos vyriausybės nutarimu priimtas sprendimas iki 2017-ųjų balandžio liberalizuoti dujų rinką. Tam, kad to būtų galima pasiekti, Latvijai reikės pakeisti kai kuriuos esamus įstatymus bei priimti naujus teisės aktus, kurie užtikrins dujų rinkos funkcionalumą ir konkurencingumą.
          Šis vyriausybės sprendimas taip pat reiškia ir Trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimą. Be rinkos atvėrimo konkurencijai, Latvijos vyriausybė taip pat nusprendė įpareigoti monopolistą „Latvijas gāze“ atskirti perdavimo ir saugojimo veiklas nuo tiekimo ir skirstymo veiklų. Vyriausybės sprendimas reiškia visišką nuosavybės atskyrimą. Vadinasi, Latvijoje situacija bus adekvati Lietuvos ir Estijos rinkoms.
          Pašnekovo teigimu, susiklosčius tokiai geopolitinei situacijai, kokia vyrauja dabar, SGD terminalas ir Inčukalnio dujų saugykla gali labai efektyviai viena kitą papildyti ne tik kaip dujų tiekimo šaltiniai, tačiau ir kaip rinkos instrumentai. Saugykla, pasak R.Irklio, gali suteikti galimybę rinkos dalyviams reaguoti į kainų pokyčius ir pirkti bei saugoti dujas tada, kai jos pigios, bei naudoti tada, kai jų kaina pakyla.
          http://www.lrytas.lt/-14309836721429...d-projekto.htm
          Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
          Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

          Comment


            Latviai, panašu, dar kažkodėl tiesiog jaučia nuoskaudą lietuviškam verslui, bijo ir truputi net kenkdami sau kovoja su "lietuviško verslo dominavimu".
            Post in English - fight censorship!

            Comment


              O dar sako, kad estai labai lėti žmonės. Terminalas jau puse metų kaip veikia, pajėgumas didesnis negu visas Baltijos šalių dujų poreikis, latvis atvažiavo ir sako: "davaj statom bendra"

              Comment


                Nebūtų latviai. Man kartais apskritai kyla abejonių dėl Latvijos gebėjimo būti normalia suverenia šalimi. Jeigu jie toliau laikysis tokio kurso, jų laukia sunkūs laikai.

                Comment


                  Uostas neranda SGD terminalo krantinių stebėtojų

                  Antrą kartą šiemet surengtą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos SGD terminalo krantinės statinio stabilumo monitoringo konkursą mokslininkai ignoravo. Galbūt todėl, kad pirmame netenkino rangovų siūlytos kainos.

                  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pranešė, kad baigė supaprastintą atvirą paslaugų konkursą parengti SGD terminalo stabilumo stebėjimus, nes per nustatytą laiką iki balandžio 30 dienos nebuvo pateiktas nė vienas pasiūlymas. Pagal konkurso sąlygas mokslininkai turėtų sumontuoti ir prižiūrėti įrangą, atlikti matavimus, teikti išvadas ir rekomendacijas dėl krantinės statinio stabilumo 3 metus.

                  ...

                  Comment


                    Klaipėdą džiugina mažų SkGD terminalų statybos
                    Griežtesni sieros emisijos reikalavimai atveria naujų galimybių naudoti suskystintas gamtines dujas (SkGD) kaip laivų kurą. Baltijos jūra tampa šių reikalavimų įgyvendinimo pioniere, o jos uostai planuoja ir pradeda įgyvendinti SkGD perkrovos stočių projektus.
                    Bogdanas Oldakowskis, Baltijos uostų organizacijos (BPO) generalinis sekretorius, skaičiuoja, kad bunkeriavimo infrastruktūros projektus dabar įgyvendina 11 Baltijos jūros uostų. Pasak jo, susidomėjimą SkGD, kaip jūriniu kuru, skatina nuo šių metų pradžios įsigalioję griežtesni sieros emisijos reikalavimai, o teršalų kontrolės rajonais paskelbtas SECA regionas – Baltijos, Šiaurės jūros ir Lamanšo sąsiauris.
                    Kol kas regione dirbančios linijinės laivybos kompanijos, siekdamos prisitaikyti prie griežtesnių sieringumo reikalavimų, dažniau renkasi kitą būdą – laivuose diegia kuro sieringumą mažinančias technologijas, vadinamąsias dujų plautuves. BPO skaičiuoja, kad tokį kelią yra pasirinkę apie 40% SECA regione plaukiojančių laivų.
                    Benjaminas Janke, Vokietijos kompanijos „Bomin Linde LNG“ pardavimo ir verslo plėtros direktorius, teigia, kad laivų savininkus nuo ryžtingesnių sprendimų užsakyti SkGD varomus laivus stabdo tiek šios rinkos neišmanymas, tiek SkGD tiekėjų siekis pasirašyti ilgalaikes sutartis, kai perkant tradicinį jūrinį kurą dažniausiai sudaromi momentiniai sandoriai.
                    http://vz.lt/Default.aspx?Publicatio...3-22b4f4872631
                    Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                    Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                    Comment


                      „Bomin Linde LNG“ investuos į bunkeriavimo laivą SGD terminale

                      Comment


                        Klaipėdos uoste – valymo ir gilinimo darbų bumas

                        Šią savaitę pradedami Klaipėdos uosto valymo darbai, kurie startuos nuo Smeltės apsisukimo rato bei teritorijos ties SGD terminalu.

                        „SGD terminalui statyti reikalinga akvatorija užpernai buvo išgilinta iki 16 metrų gylio. Natūralu, kad per šį laiką yra susikaupę sąnašų. Reguliariai atliekami gylio matavimai parodė, kad ties SGD terminalu bei Smeltės apsisukimo ratu reikės išvalyti apie 300 tūkst. m3 kubinių metrų sąnašų. Tikimės, kad orai bus palankūs ir darbai vyks be trikdžių“, – pasakojo Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.

                        Kad būtų užtikrinti sklandūs valymo darbai ties SGD terminalu, laikinai teks iš vietos patraukti SGD laivą – dujų saugyklą „Independence“. Planuojama, kad laivas kelioms dienoms bus prišvartuotas prie LKAB „Klaipėdos Smeltė“ krantinių.

                        Comment


                          Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos teritorijų planavimo ir projektavimo darbams skirtas 10,6 mln. Eur ES finansavimas
                          Lietuvos ir Lenkijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir „Gaz-System“ S.A. pasirašė trišalę sutartį su ES Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA).
                          Parengiamiesiems projekto darbams finansuoti skirtas maksimalus 50% ES paramos intensyvumas: „Amber Grid“ skirta 2,5 mln. Eur, Lenkijos bendrovei – 8,1 mln. Eur. Bendra numatoma dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projekto teritorijų planavimo ir projektavimo darbų vertė yra 21,2 mln. Eur.
                          Parengiamieji GIPL projekto įgyvendinamo darbai buvo pradėti 2009 m. 2011 m. buvo parengta verslo aplinkos analizė, 2013 m. – galimybių studija. GIPL poveikio aplinkai vertinimo procedūros Lietuvos teritorijoje pradėtos 2013 m. II pusmetį, jas numatoma baigti 2015 m.
                          VŽ rašė, kad 2014 m. pabaigoje Lietuvos Vyriausybė pripažino GIPL projektą valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
                          700 mm skersmens magistralinis dujotiekis sujungs Lietuvos Jauniūnų ir Lenkijos Rembelszczyznos kompresorių stotis. Bendras dujotiekio ilgis – 534 km, iš kurių apie 177 km – Lietuvos teritorijoje.
                          Numatoma projekto vertė – 558 mln. Eur, iš jų Lenkijos teritorijoje – 422 mln. eurų, Lietuvos teritorijoje – 136 mln. Eur. Planuojama, kad dujotiekis pradės veikti 2020 m.
                          http://vz.lt/article/2015/5/13/lietu...-eur-es-parama
                          Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                          Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                          Comment


                            „Gazprom“ seka Lietuvos pavyzdžiu
                            „Gazflot“ Korėjos laivų statykloje ims statyti dujinimo laivą-prieplauką suskystintų gamtinių dujų importo terminalui Kaliningrado regione.
                            VŽ jau skelbė apie tai, kad „Gazprom“ priėmė galutinį sprendimą dėl investicijų į didelės galios gamtinių dujų skystinimo gamyklą (DSG) Ust Lugoje, Leningrado srityje. Dujos į Baltijos DSG, „Interfax“ teigimu, bus tiekiamos iš Rusijos Vieningos dujų tiekimo sistemos. Gamykla Ust Lugoje turėtų pradėti veikti 2020 m.
                            „Gazprom“ teigė, kad pagrindinės rinkos, į kurias taikomasi planuojant Baltijos DSG – Pietų Amerika, Europa, taip pat SkGD terminalas Kaliningrado srityje, kuris esą jau yra statomas, siekiant išvengti Rusijos eksklavo priklausomybės nuo dujų tranzito per Lietuvą. Už maždaug 2,5 mlrd. kub. m gamtinių dujų tranzitą į Kaliningradą „Gazprom“ Lietuvos perdavimo sistemos operatoriui AB „Amber Grid“ (anksčiau AB „Lietuvos dujos“) sumoka maždaug 13–15 mln. Eur per metus.
                            3 mlrd. kub. m. galios dujų importo terminalą Kaliningrade „Gazprom“ žada pastatyti iki 2017 m.
                            Gaudys dujas iš globalios rinkos
                            FSRU Kaliningrade bus prijungtas prie srities dujų perdavimo tinklų ir turės patiekti į sistemą 9 mln. kubinių metrų gamtinių dujų vartotojams„ taip pat į Kaliningrade įrengtas požemines saugyklas.
                            Planuojama, kad į Kaliningrado SkGD terminalą dujos bus tiekiamos iš globalių rinkų bent trejus metus, kol šalia Ust-Lugos 2020 m. nepradės veikti dujų skystinimo gamykla.
                            Kaliningrado SkGD terminalas, Rusijos energetikos sektoriaus ekspertų teigimu, yra renčiamas kaip alternatyva gamtinių dujų tranzitui iš Rusijos per Lietuvą į Kaliningrado sritį. „Platts“ teigia, esą gamtinių dujų poreikis regione – 1 mlrd. kub. m. Tačiau įvertinus „Gazprom“ dujomis varomos elektrinės „Kaliningrado TEC-2 pajėgumą, poreikis yra maždaug 2-2,5 karto didesnis.
                            Subsidijuos iki vidaus kainų
                            Tačiau ekspertai diskutuoja, kaip „Gazprom“ ir Rusijos federalinė valdžia apsispręs dėl SkGD kainų Kaliningrado regiono vartotojams.
                            Viena vertus, kada gamtinės dujos tiekiamos į Kaliningradą dujotiekiais vidaus kainomis, už tranzitą per Lietuvą tenka sumokėti tik 13-15 mln. Eur dydžio mokestį už visą per metus transportuojamą dujų kiekį, kurio vertė Rusijos vidaus kainomis (apie 160 USD/1000 kub. m) siekia 320 mln. USD. T. y. tranzito mokestis sudaro tik apie 5% perduodamų dujų vertės.

                            Jeigu visą Kaliningrado srities gamtinių dujų poreikį „Gazprom“ bent iki 2020 m. užtikrintų pirkdamas SkGD globalioje rinkoje, per metus regione suvartojamos dujos kainuotų maždaug 100 mln. USD brangiau – apie 422 mln. USD. Nes šiuo metu SkGD Šiaurės Europos regione, kuriame vyraujančios kainas atspindi britų indeksas NBP, kainuoja apie 211-220 USD/1000 kub. m
                            „Komercinė projekto logika yra gana jautri, – sakė „Platts“ šaltinis Rusijoje. – Dujų, jų skystinimo, plukdymo ir dujinimo kaina yra didesnė, nei perduoti jas tranzitu per Lietuvą.“
                            http://vz.lt/article/2015/5/18/gazpr...uvos-pavyzdziu
                            Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                            Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                            Comment


                              Apie tą patį, tik iš kito šaltinio.

                              „Independence“ analogas Kaliningrado srityje

                              Comment


                                SGD terminalas pigina dujas Estijoje

                                Lietuvoje įsigytų dujų dalis Estijos rinkoje balandį sudarė ketvirtadalį viso kiekio. Estijos energetikos sektoriaus kompanijų atstovai skaičiuoja gaunamą naudą dėl Klaipėdoje veikiančio suskystintų gamtinių dujų terminalo, rašo "Verslo žinios".

                                "Lietuvos dujų rinka yra labiausiai išsivysčiusi tarp Baltijos šalių. Ten yra konkurencija, kurią paskatino suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas: dabar norvegiškos SGD Lietuvos rinkoje konkuruoja su vamzdžiu importuojamomis dujomis, o pasiūla ir paklausa nustato kainą, kurią galime laikyti teisinga rinkos kaina", - sakė "Eesti Energia" energijos prekybos direktoriusHeikko Mae (Heikas Maje).

                                Estijos kompanijos, importuojančios gamtines dujas į savo šalies rinką iš Lietuvos ir tranzitu jas perduodančios per Latviją, balandį prekybą didino 9 proc. Todėl Lietuvoje įsigytų dujų dalis praėjusį mėnesį Estijos rinkoje pakilo iki 27 procentų.

                                Comment


                                  Parašė Tylus Rodyti pranešimą
                                  Lietuvoje įsigytų dujų dalis praėjusį mėnesį Estijos rinkoje pakilo iki 27 procentų
                                  Oho. Nesitikėjau, kad mūsų terminalas taip sėkmingai Estijoje veikia, net 27% rinkos. Jeigu dar ir latviai atsivertų, žiū ir pelningas taps.

                                  Comment


                                    idomu ar parduodam uz savikaina, ar i minusa?

                                    Comment


                                      Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                                      Oho. Nesitikėjau, kad mūsų terminalas taip sėkmingai Estijoje veikia, net 27% rinkos. Jeigu dar ir latviai atsivertų, žiū ir pelningas taps.
                                      Tiesiog estų gamtinių dujų rinka dėl esamų alternatyvų yra žiauriai maža.

                                      Comment


                                        Parašė Torkas Rodyti pranešimą
                                        Tiesiog estų gamtinių dujų rinka dėl esamų alternatyvų yra žiauriai maža.
                                        kaip ir Lietuvos

                                        Comment


                                          Parašė liutass Rodyti pranešimą
                                          kaip ir Lietuvos
                                          Lyginant su Lietuva. Skirtumas ~5.6 karto pagal 2014 m duomenis.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X