Suskystintų gamtinių dujų terminalas

[Arunasx]

Iš antro karto: pirmasis JAV SkGD krovinys iškeliavo

„Chenerie Energy“, JAV suskystintų gamtinių dujų (SkGD) eksporto pionierė, iš antro karto sugebėjo pakrauti ir pirkėjui išsiųsti dujovežį. Į tankerį „Asia Vision“ patalpintas 160.000 kubinių metrų krovinys keliauja į Braziliją.

Dujas iš JAV eksportuotojos įsigijo „Petroleo Brasileiro“, valstybinė Brazilijos energetikos bendrovė.
Pirmasis amerikiečių bendrovės mėginimas eksportuoti JAV gamtines dujas nepavyko. Sausio viduryje SkGD tankeris „Energy Atlantic“ palūkuriavęs Meksikos įlankoje turėjo nieko nepešęs sukti savais keliais. Krovinio kelionė dėl techninių nesklandumų dujų skystinimo gamykloje buvo atidėta bent mėnesiui. Po penkių savaičių istorinis krovinys galų gale pajudėjo.
Nei diena ne per anksti. Skalūnų revoliucija perpildė JAV rinką gamtinėmis dujomis ir pasiuntė jų kainas žemyn. 2015 m. vidutinė dujų kaina „Henry Hub“ prekybos taške JAV siekė 2,61 USD už milijoną britų terminių vienetų (mmbtu), tai yra tris kartus mažiau, nei tokios pat energetinės vertės naftos kiekis, skaičiuoja „Financial Times“.
Tiesa, JAV skalūnų dujos nebėra tokios konkurencingos, kokios buvo anksčiau – naftos kaina gamtinių dujų kainas nusitempė žemyn ne tik JAV, bet ir likusiame pasaulyje.
Vartotojams žemos dujų kainos yra geros naujienos. Skalūnų dujų ir naftos išgavėjams – ne tokios geros. Skalūnų gavybos sektoriuje analitikai laukia bankrotų, o šie sukeltų problemų ir dujų perdavimo tinklų operatoriams. Dujų skystinimas ir eksportas veria galimybes pelningai (ar mažiau nuostolingai) realizuoti bent dalį dujų pertekliaus.

Nauda Europai

JAV dujų krovinys pajudėjo ne į Klaipėdą, kaip praėjusių metų pabaigoje buvo spekuliuojama, o į Braziliją. Tačiau amerikietiškos dujos netrukus pasieks ir Europos krantus. Pirmoji JAV SkGD eksportuotoja planuoja skystinimo linijų plėtrą ir teigia, kad bent 50% jos eksportuojamų dujų keliaus į Europą. Čia jų laukia laisvi dujų terminalai ir palankiai nusiteikę politikai.
Kitaip, nei iki šiol, papildoma dujų pasiūla Europoje per artimiausius kelis metus spaus kainas žemyn ir skatins dėl rinkos dalies paplušėti ne tik „Gazprom“, bet ir didžiuosius Europos tiekėjus, tokius kaip „Statoil“ ar ką tik didžiausia SkGD tiekėja pasaulyje tapusią „Royal Dutch Shell“.
Iki šiol dėl susiklosčiusios kainų konjuktūros bendrovės Europos uostuose galėjo pelningai perparduoti dujas pirkėjams visame pasaulyje. Tačiau svarbiausiai Azijos dujų rinkai pildantis toks reeksportas darosi nebepelningas ir mažėja. Vienos didžiausių pasaulio ekonomikų – Kinijos ekonomikos augimui lėtėjant, šaliai reikia mažiau gamtinių dujų. Jau 2015 m., „Bloomberg“ duomenimis, šaliai prireiks tik 77% iš anksto užsakytų SkGD krovinių.

Dėl to SkGD terminalų operatorių asociacija „Gas LNG Europe“ (GLE) prognozuoja, kad 2015 m. SkGD reeksportas iš Europos uostų bus susitraukęs kone dvigubai, palyginti su 2014 m., nuo 7,6 mlrd. kub. m. per metus iki 4 mlrd. kub. m per metus.
Europoje, kita vertus, SkGD vietos dar yra. GLE duomenimis, 2015 m. Europoje buvo išnaudojama vos 19% terminalų išdujinimo pajėgumų. Žalia šviesa dega ir iš politinės pusės. Šį mėnesį Europos Komisija paskelbė gaires Europos energetikos sąjungai glaudinti. Šiame dokumente nurodoma, kad SkGD yra svarbi priemonė mažinti senojo žemyno priklausomybę nuo „Gazprom“ dujų.

Bandomasis krovinys

Kadangi pirmasis krovinys – bandomasis, paskirtajam dujų tiekėjui „Litgas“ netiko JAV bendrovės pasiūlymas. Tąkart VŽ bendrovė teigė, kad „iškilo neapibrėžtumų dėl SkGD kokybės reikalavimų atitikimo lietuviškiems standartams“.
Pakrovusi bandomuosius krovinius ir įsitikinusi, kad terminalas veikia, „Chenerie Energy“ turės gauti JAV Federalinio energetikos reguliavimo komiteto leidimą iš „Sabine Pass“ dujų terminalo vykdyti komercinę veiklą.

http://vz.lt/sektoriai/energetika/20...inys-iskeliavo

[Tylus]

"Klaipėdos naftos" siekis - tapti tarptautine bendrove

[Arunasx]

Įdomios info apie kainų tendencijas:

Didžiausi SGD pirkėjai kurs aljansą deryboms su tiekėjais

Didžiausi suskystintų gamtinių dujų (SGD) pirkėjai pasaulio rinkose – Japonijos, Pietų Korėjos ir Kinijos įmonės, kurioms tenka daugiau kaip trečdalis visų SGD prekybos apimčių, – nori sukurti aljansą, kad sustiprintų savo pozicijas derybose su tiekėjais, pareiškė „Jera“, Japonijos energijos gamybos įmonių „Tokyo Electric Power“ ir „Chubu Electric Power“ bendroji įmonė.
„Jera“ teigia esanti pasirengusi bendradarbiauti su „Korea Gas“ ir „China National Offshore Oil Corp.“ (CNOOC) SGD pirkimo ir investicijų į atitinkamą infrastruktūrą klausimais.

Manoma, kad ketinimų protokolas gali būti pasirašytas jau penktadienį.

Sausį SGD kainos neatidėliotiniems sandoriams Azijoje pirmą kartą smuko žemiau 5 JAV dolerių už 1 mln. britų šiluminių vienetų (BTU) kartelės. Dar 2014 metų vasarį šios kainos siekė 19,7 JAV dolerio už 1 mln. BTU. „Credit Suisse“ analitikų prognozėmis, iki birželio pabaigos kainos Azijoje smuks iki 4,1 JAV dolerio už 1 mln. BTU.

Tuo tarpu gamtines dujas išgaunančiose šalyse dujos yra gerokai pigesnės. Pavyzdžiui, JAV dujų kaina ketvirtadienį smuko iki 1,683 JAV dolerio už 1 mln. BTU, nusileidusi žemiausiai per 17 metų.

„Jera“ duomenimis, „ Tokyo Electric“ ir „Chubu Electric“ kartu perka apie 40 mln. tonų SGD per metus. „Korea Gas“ 2015 metais importavo 31,4 mln. tonų SGD. CNOOC importas 2014 metais (paskutiniais turimais duomenimis) siekė 14,1 mln. tonų.

Tarptautinės suskystintų gamtinių dujų importuotojų grupės (GIIGNL) skaičiavimais, SGD prekybos pasaulyje apimtys 2014 metais paūgėjo 1 proc. iki 239,2 mln. tonų.

http://www.15min.lt/verslas/naujiena...ais-664-587987

Jei neklystu tai 1MWh yra ~3,4 mln BTU, o dabar dujos perkamos~15-20 €/MWh.

[luknas]

Gazpromas mano, kad jo dujos yra konkurencingos Baltijos šalių rinkoje

Gerai, kad atsirado konkurencija.

[Arunasx]

„Cheniere energy“ dujas skystins jau antroje gamybos linijoje

JAV suskystintų dujų eksportuotoja „Cheniere energy“ gavo rinkos reguliuotojo leidimą pradėti dujų skystinimo darbus antrojoje „Sabine Pass“ dujų skystinimo gamyklos linijoje.

Leidimą antrosios gamybos linijos veiklai bendrovė gavo praėjus savaitei po (pavėluoto) pirmojo JAV SkGD krovinio eksporto, praneša naftos ir dujų sektoriaus naujienų portalas „Upstream“.

Bendrovė iš viso planuoja pastatyti šešias dujų skystinimo gamyklos linijas „Sabine Pass“ dujų skystinimo terminale, dar 5 skystinimo linijos planuojamos statyti 2018 m. veiklą pradėsiančiame „Corpus Christi“ dujų skystinimo terminale.
Pirmąjį bandomąjį krovinį į Braziliją išsiuntusi bendrovė planuoja eksportuoti dar du, tuomet, jei viskas eisis gerai, leidimą vykdyti komercinę eksporto veiklą įmonei turėtų suteikti JAV rinkos reguliuotojas.
http://vz.lt/sektoriai/energetika/20...mybos-linijoje

[Tylus]

Į Lietuvą atplaukia naujas SGD krovinys

Į Klaipėdą atplaukia naujas Norvegijos koncerno „Statoil“ suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys.

Terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ atstovai informuoja, kad apie 140 tūkstančių kubų dujų atgabenančio dujovežio uoste laukiama trečiadienio rytą.

Dujos iš atgabenamo krovinio pirks bendrovės „Litgas“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“ bei šiemet norvegiškas dujas pirkti pradėjusi Jonavos trąšų gamintoja „Achema“.

Paskutinį kartą SGD dujovežis į Klaipėdą atplaukė vasario pabaigoje.

Iki rugsėjo pabaigos į terminalą turėtų atplaukti 12 dujovežių, kurie iš viso atgabens daugiau nei milijardą kubų dujų.

[ZXS]

Į Lietuvą atplaukia naujas SGD krovinys

Kažin, ar dabar apie kiekvieną laivą rašys laikraščiai? Kada tai pasidarys rutininis reikalas?

[Arunasx]

Kažin, ar dabar apie kiekvieną laivą rašys laikraščiai? Kada tai pasidarys rutininis reikalas?

Kai bus -nioliktas ar dvidešimt... tai jau bus neįdomu kam nors ir negadins vietos tokiam tekstui.

[ZXS]

Kai bus -nioliktas ar dvidešimt... tai jau bus neįdomu kam nors ir negadins vietos tokiam tekstui.

Iki rugsėjo pabaigos į terminalą turėtų atplaukti 12 dujovežių ir turėtų būti parašyta 12 straipsnių. Planas.

Skaitykite daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/vers...#ixzz42TvfyF1E

[Arunasx]

Pilna straipsnis tik prenumeratoriams, bet kažkas įdomaus (arba nelogiško žiūrint valstybės mastu):

„Lietuvos energija“ prieš „Klaipėdos naftą“: statys SkGD bunkeriavimo laivus

Dvi valstybinės įmonės – AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Litgas“ – siekia su partneriais statyti ir nuomotis mažos apimties suskystintų gamtinių dujų laivus. Įmonės tai daro iš skirtingų paskatų, tačiau rezultatas, jei abiejų planai bus įgyvendinti, yra tas pats – du suskystintų dujų bunkeriavimo laivai Baltijos jūroje.

Jei iki šiol kam ir kilo abejonių dėl suskystintų gamtinių dujų (SkGD) perspektyvos Baltijos regiono energetikos kraštovaizdyje, konkurencija tarp dviejų valstybės valdomų Lietuvos energetikos sektoriaus žvaigždžių iliustruoja, koks skalsus yra šis r ...
Šį straipsnį gali skaityti tik prenumeratoriai.
http://vz.lt/sektoriai/energetika/20...riavimo-laivus

[Jegermeister]

Pilnas tekstas:

Jei iki šiol kam ir kilo abejonių dėl suskystintų gamtinių dujų (SkGD) perspektyvos Baltijos regiono energetikos kraštovaizdyje, konkurencija tarp dviejų valstybės valdomų Lietuvos energetikos sektoriaus žvaigždžių iliustruoja, koks skalsus yra šis rinkos kąsnis. Skirtingais keliais į bunkeriavimo veiklą žengti stengiasi per 2015 m. bendrovės vertę padvigubinusi „Klaipėdos nafta“ ir daugiau nei 1 mlrd. Eur pajamų praėjusiais metais gavusi UAB „Lietuvos energija“.
Infrastruktūros plėtra
„Klaipėdos nafta“ plečia SkGD infrastruktūrą Lietuvoje. 2017 m. rudenį Klaipėdos uoste pagal vasario pradžioje pasirašytą „Klaipėdos naftos“ ir Vokietijos „PPS Pipeline Systems GmbH“ sutartį turėtų būti baigti visi 27,7 mln. Eur kainuosiančios SkGD paskirstymo stoties statybos darbai. Garsaus susidomėjimo pačia stotimi transporto ar energetikos sektoriaus bendrovės dar nerodo, tačiau dvi Lietuvos energetikos sektoriaus įmonės imasi kito stoties veiklai užtikrinti būtino elemento.
Stotis Klaipėdos uoste statoma 10 km piečiau nuo Kiaulės Nugaros salos, prie kurios prišvartuotas laivas „Independence“, bendrovės naftos terminalo teritorijoje. Stoties komplekse suplanuotos penkios 1.000 kub. m talpos SkGD saugyklos. Šiose talpyklose esančios dujos galės patekti į sunkvežimių dujovežių cisternas. Tačiau terminalą ir stotį jungia ne dujotiekio vamzdis – į talpyklas dujos bus gabenamos bunkeriavimo laivais, dėl kurių energetikos bendrovės pasiruošusios kryžiuoti ietis konkurencinėje kovoje.
Tęsinys po paaiškinimu

Trečiasis energetikos paketas
Mantas Bartuška, „Klaipėdos naftos“ vadovas, VŽ ramina, kad tarp „Litgas“ ir „Klaipėdos naftos“ dėl smulkios apimties SkGD veiklos trinties nėra. Jis yra ne kartą pabrėžęs ir VŽ dar kartą pakartojo, kad įmonė į „molekulių verslą“ eiti neketina, o į dujų transportavimo laivą žiūri kaip į savo infrastruktūros elementą. Todėl konkurencijos su „Litgas“ bendrovė neįžvelgia.
„Reikia pabrėžti, kad esame infrastruktūros operatorius, – VŽ sako p. Bartuška. – Todėl mums svarbu visus – tiek „Litgas“ su „Statoil“, tiek „Bomin Linde“, tiek „Skangas“ ir kitas dujų prekybos bendroves – pritraukti į Klaipėdą, kad jie naudotųsi „Independence“ ir paskirstymo stotimi.“
Tiesa, „Klaipėdos nafta“ dujų transportavimo iš terminalo į paskirstymo stotį problemą ėmėsi spręsti ne viena, o bendradarbiaudama su Vokietijos „Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG“. Vokiečių dujų bendrovė, savo ruožtu, tiesiogiai konkuruos su antrine „Lietuvos energijos“ bendrove „Litgas“. Ši į bunkeriavimo rinką žengia bendradarbiaudama su „Statoil“.
Dominykas Tučkus, „Lietuvos energijos“ valdybos narys, tikina, kad abi Lietuvos bendrovės turi vieną tikslą, bet taip pat pabrėžia, kad su kitais rinkos dalyviais „Lietuvos energijos“ bendrovė konkuruoti yra pasiruošusi.
„Mūsų visų tikslas yra kaip įmanoma labiau apkrauti terminalą papildomomis veiklomis ir jį maksimaliai išnaudoti, – sako jis. – Šiuo metu su „Statoil“ esame suderinę akcininkų sutartį ir vykdome formalias procedūras, į kurias gilintis negaliu. Tačiau esame pasiruošę konkuruoti rinkoje lygiomis sąlygomis su kitais rinkos dalyviais.“
Mažos apimties SkGD rinkos patrauklumą iliustruoja ir tai, kad ir be Lietuvos bendrovių konkurencijos dėl šios rinkos regione netrūksta.
„Šiandien Baltijos jūros regione 2017-iems metams yra užsakyti 6 laivai, kurie bendrai sudėjus galėtų pervežti apie 2 mlrd. kub. m dujų. Tiesa, nėra aišku, kokią dalį laiko jie praleis Baltijos jūroje, – sako Dominykas Tučkus, „Lietuvos energijos“ valdybos narys. – Galima sakyti, kad pervežimo paslaugų pasiūla rinkoje bus.“
Du projektai – skirtingi, bet panašūs
„Lietuvos energijos“ valdoma dujų prekybos bendrovė „Litgas“ planus su norvegų dujų milžine „Statoil“ imtis bunkeriavimo ir mažos apimties SkGD veiklos įrašė dar į 2014 m. rugpjūtį pasirašytą sutartį dėl dujų tiekimo. Vėliau, praėjusių metų vasarį, bendrovės pasirašė memorandumą, kuriuo numatė steigti bendrą, per pusę valdomą įmonę tokiai veiklai vykdyti.
Tiesa, jokių realių veiksmų imtasi nėra. Bendradarbiavimas šioje srityje buvo pristabdytas, kai prireikė persiderėti dėl pagrindinės „Litgas“ ir „Statoil“ dujų tiekimo sutarties. „Litgas“ tikisi bendrovę su norvegų įmone suformuoti šių metų viduryje, tada būtų užsakyta ir reikalingo laivo statyba. Užsakytas laivas būtų pastatytas apytiksliai per metus – 2017 m. viduryje.
„Klaipėdos nafta“ dujų transportavimo iš terminalo į paskirstymo stotį problemą ėmėsi spręsti bendradarbiaudama su Vokietijos „Bomin Linde LNG GmbH & Co. KG“. Praėjusių metų lapkričio pradžioje įmonės pasirašė sutartį, kuria įkūrė bendrą įmonę mažos apimties SkGD transportavimo veiklai vykdyti. Ši bendrovė planuoja nuomotis ne mažiau nei 7.000 kub. m dydžio laivą. Antrinė Klaipėdos bendrovės įmonė „SGD logistika“, kuriai vadovauja „Klaipėdos naftos“ vadovas Mantas Bartuška, turi 20% bendros įmonės, likusius 80% valdo vokiečiai.
Yra dėl ko grumtis
Mažos apimties SkGD transportavimo sektorius nėra toks mažas, kaip gali pasirodyti iš pavadinimo. Ponas Bartuška teigia, kad dujų prekybos bendrovės, be abejonės, norės dalyvauti šioje rinkoje, kurioje, ekspertų teigimu, netrukus didelį vaidmenį ims vaidinti ne tik antžeminiai mažos apimties dujinimo terminalai, bet ir SkGD varomas jūrų transportas. Regione veriasi plačios galimybės tiekti dujas išvystytos tradicinio dujotiekio infrastruktūros neturinčioms Skandinavijos šalims.
Kasmetėje SkGD rinkos analizėje konsultacijų bendrovė TRI-ZEN rašo, kad SkGD perspektyvas šiuo metu yra kiek pritemdžiusios itin mažos naftos kainos. Tačiau kai naftos kaina pasuks aukštyn, dujos iš paskos nenuseks taip sparčiai. Pasak konsultantų, nenaudojamus skystinimo pajėgumus netrukus sparčiai užims SkGD varomas jūrų transportas.
Kol kas Baltijos regione plaukioja vienintelis suomių „Skangas“ keltas, varomas SkGD, tačiau bendrovės tikisi, kad tokių transporto priemonių ateityje daugės. Aiškesnė ir artimesnė perspektyva matoma tiekiant SkGD Skandinavijoje suplanuotiems mažos apimties dujų terminalams. Iš jų išvystyto dujotiekio neturinčių Švedijos ir Suomijos pramonė sunkvežimiais dujovežiais galėtų atsigabenti gamtinių dujų.
„Klaipėdos naftos“ akcininkai patvirtino sandorį su vokiečiais
„Klaipėdos nafta“ bunkeriavimui steigia naują įmonę
„Litgas“ ir „Statoil“ steigia bendrą įmonę
Suomių dujų prekybininkė „Skangas“ 2015 m. Baltijos jūros regione paskirstė 0,7 mln. SkGD, 2016 m. pabaigoje suplanuota baigti Porio terminalą Suomijoje, kuriam gali prireikti apie 0,3 mln. SkGD per metus. 2017 m. planuojamas dar vienas tokio pat dydžio terminalas Mangoje.
Baltijos jūros regione, terminalų operatorių asociacijos „Gas LNG Europe“ duomenimis, suplanuotas ne vienas įvairaus dydžio terminalas. VŽ kalbintų ekspertų teigimu, svarbiausi šiuo metu yra keturi mažos apimties terminalai Suomijoje ir Švedijoje (Pori, Manga, jau veikiantis Brunnsvilksholmeno terminalas ir suplanuotas Goterburgo terminalas Švedijoje). VŽ skaičiavimu, jų suminis pajėgumas per metus gali siekti 1–1,5 mlrd. kub. m SkGD (Klaipėdos SkGD terminalo maksimalus pajėgumas – 4 mlrd. kub. m per metus).
„Tai tik žemyninė dalis, jūrų laivyba juda sava linkme, – sako p. Bartuška. – Sunku pasakyti, kokia ta rinka bus ateityje, bet faktas, kad ji auga.“

[Arunasx]

Dvi valstybinės įmonės užsimojo statyti SGD bunkeriavimo laivus
http://verslas.lrytas.lt/energetika/...imo-laivus.htm

[luknas]

„Gazprom“ trečdaliu sumažino Karaliaučiuje planuojamo SGD terminalo pajėgumą

294,77 mln. JAV dolerių kainuosiantis plaukiojantis SGD terminalas statomas Pietų Korėjos „Hyundai Heavy Industries“ laivų statykloje Ulsane. Koncernui „Gazprom“ laivas bus perduotas 2017 metais.

Karaliaučiaus srities SGD terminalas bus šiauriau Pionersko – Zelenogradsko rajono. Nuo laivo iki sausumos bus nutiestas 3,5 kilometro ilgio dujotiekis.

[Tylus]

Inicijavo naudojimosi SGD terminalu taisyklių pakeitimą

AB „Klaipėdos nafta“ (Bendrovė) pateikė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) atnaujintas naudojimosi SGD terminalu taisykles,
kurios buvo koreguotos atsižvelgus į potencialių terminalo naudotojų pastabas bei rekomendacijas.

Per pirmuosius SGD terminalo veiklos metus Bendrovė iš potencialių SGD rinkos dalyvių sulaukė užklausimų dėl galimybės ilgesnius laikotarpius saugoti standartinio dydžio SGD krovinius terminale ir skaidant juos vykdyti mažos apimties SGD perkrovą iš SGD laivo-saugyklos „Independence“. Dėl šios priežasties Bendrovė inicijavo naudojimosi SGD terminalu taisyklių pakeitimą.

„Esamos taisyklės atitinka geriausią europinę praktiką ir pirmaujančių terminalų operatorių patirtį. Jose įtvirtinta Europos Sąjungoje įprasta, vadinamoji trečiųjų šalių prieiga (angl. Third Party Access). Tai reiškia, kad dujų tiekėjai taisyklėse nustatyta tvarka gali rezervuoti SGD terminalo išdujinimo ir SGD perkrovos pajėgumus bei tiekti dujas Lietuvos ir kitų valstybių dujų vartotojams. Tačiau dokumentas atnaujintas siekiant laiku reaguoti į rinkos poreikį ir užtikrinti terminalo lankstum1 bei maksimalų terminalo pajėgumų panaudojimą – atsižvelgiant į naujai besivystančios SGD mažos apimties veiklos perspektyvas Baltijos regione ir rinkos dalyvių išreikštą paslaugų poreikį,“ – kalbėjo apie taisyklių atnaujinimą AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Atnaujintose taisyklėse numatyta, jog SGD terminalo operatorius AB „Klaipėdos nafta“ sudarys galimybes rinkos dalyviams laikinai saugoti SGD terminale ilgesnį laikotarpį – iki vienerių metų. Taip pat taisyklėse pakoreguotos terminalo naudotojų šalių atsakomybės, detalizuota terminalo naudojimosi tvarka, atliktos techninio pobūdžio korekcijos.

M.Bartuška pažymėjo, jog atnaujintos taisyklės atvers galimybę ir SGD mažos apimties veiklas vykdantiems naudotojams pasinaudoti terminalo pajėgumais. Atsiradus šios veiklos naujiems naudotojams, tai ateityje leistų mažinti terminalo infrastruktūros išlaikymo kaštus.

Atnaujintos naudojimo SGD terminalu taisyklės įtvirtina trečiųjų šalių prieiga pagrįstą SGD terminalo veiklos modelį. Klaipėdos SGD terminalas yra pirmasis ir vienintelis pasaulyje SGD laivo-saugyklos technologijos SGD terminalas, teikiantis paslaugas vadovaujantis trečiųjų šalių prieiga ir turintis daugiau nei vieną klientą.

Pasak M. Bartuškos, tikimasi, jog netrukus bus paskelbtas viešas derinimo procesas su rinkos dalyviais ir reguliatoriumi – rinkos konsultacija dėl atnaujintų taisyklių derinimo bus pradėta, kai taisyklės bus paskelbtos VKEKK tinklalapyje.

[Arunasx]

Dujų iš Lietuvos importuoti neleidusiai „Latvijas gaze“ – administracinė byla
http://www.15min.lt/verslas/naujiena...aze-664-597619

[Arunasx]

Latvijos dujų rinkos monopolininkė iki 2017 m. bus suskaidyta į dvi dalis
http://www.15min.lt/verslas/naujiena...lis-664-599679

[Tylus]

Į Klaipėdą trečiadienio rytą atplaukė dar vienas dujovežis su nauju suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kroviniu.

Dujovežis į Klaipėdos SGD terminalą atplukdė apie 140 tūkst. kubų suskystintųjų dujų. Išdujinus jas, bus gauta daugiau nei 80 milijonų kubinių metrų gamtinių dujų.

Tai – jau penktasis Norvegijos koncerno „Statoil“ suskystintųjų gamtinių dujų krovinys šiais metais.

„Statoil“ dujas perka ir per SGD terminalą veža dujų prekybos bendrovės „Litgas“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“ bei trąšų gamintoja „Achema“.

Iš viso iki rugsėjo pabaigos į terminalą turėtų atplaukti 12 dujovežių. Jie atplukdys daugiau nei milijardą kubinių metrų dujų.

[Arunasx]

Kainų komisija leido SGD terminalui sumažinti išdujinamų dujų apimtį

Visą straipsnį galite rasti http://www.tv3.lt/naujiena/865186/ka...mu-duju-apimti

[Arunasx]

Gamtinių dujų tiekimo pokyčiai leis sutaupyti apie 50 mln. eurų

Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ ir jai priklausanti bendrovė LITGAS sutaupys energijos vartotojams 2016 metais 38,7 mln. eurų. Dėl LITGAS ir „Statoil“ derybose pasiektų geresnių paskirtojo tiekimo sutarties sąlygų tiek mažinamos paskirtojo tiekimo sąnaudos.
Įvertinus prognozuojamą dujų vartojimą, saugumo dedamosios mažėjimas kiekvieną Lietuvoje 2016 m. suvartotą dujų megavatvalandę atpigins vidutiniškai 1,7 euro. Optimizavus „Lietuvos dujų tiekimo“ dujų įsigijimo portfelį numatoma sutaupyti dar apie 11 mln. eurų.
Dėl LITGAS pasiektų SGD terminalo dedamosios sutaupymo ir mažesnių veiklos sąnaudų, beveik 2,5 karto mažės paskirtojo tiekimo kaina, įtraukiama į metinį pajėgumų mokestį už maksimalų paros suvartojimą.
Įvertinusi šiuos paskirtojo tiekimo sąnaudų sutaupymus, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) šiandien patvirtins galutinę tiekimo saugumo dedamąją.
Papildomai prie šių sutaupymų, „Lietuvos energijai“ priklausantis „Lietuvos dujų tiekimas“, diversifikavęs savo tiekimą ir palankiomis sąlygomis įsigijęs SGD, nuo kovo 1 dienos vidutiniškai 16 proc. sumažino dujų kainas savo verslo klientams. Kainos buitiniams vartotojams nuo liepos 1 dienos galėtų mažėti apie 10 proc.
„Mūsų pastangos siekiant palankių dujų įsigijimo sąlygų, formuojant dujų įsigijimo portfelį ir derybos su dujų tiekėjais davė tiesioginę ir labai apčiuopiamą naudą – šiemet Lietuvos gyventojams ir verslui leis sutaupyti apie 50 mln. eurų“, – teigė „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dr. Dalius Misiūnas.
Skaičiuojama, kad pasiekti paskirtojo tiekimo sutaupymai metines energijos gamintojų išlaidas dujoms sumažins 24,6 mln. eurų. Pramonės įmonių, įskaitant ir „Achemą“, sutaupymai sieks 8,5 mln. eurų. Verslo klientų – apie 4,2 mln. eurų, privačių – 1,5 mln. eurų.
Paskirtojo tiekimo kainos mažėjimas sumažins ir elektros vartotojų išlaidas apie 11,3 mln. eurų.
Bendrai dėl „Lietuvos dujų tiekimo“ sumažintos kainos verslo klientams ir paskirtojo tiekimo sąnaudų sumažėjimo, šių klientų išlaidos per metus sumažės 12-13 mln. eurų. Tuo tarpu gyventojams bendra numatoma sutaupymų suma būtų apie 3 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad tipinį namą dujomis šildančių gyventojų išlaidos dujoms per metus dėl paskirtojo tiekimo sutaupymų ir numatomos kainos mažėjimo gyventojams sumažėtų 70-100 eurų.
http://verslas.lrytas.lt/energetika/...0-mln-euru.htm

[Tylus]

SGD klasterio veiklos įgauna pagreitį

Kovo 24 d. Klaipėdos universitete, aptarti įgyvendinamų SGD klasterio veiklų, susirinko ne tik klasterio partneriai – „Klaipėdos naftos“, „Vakarų laivų gamyklos“, „Klaipėdos mokslų ir technologijų parko“ vadovai, bet ir LR Energetikos ministras Rokas Masiulis bei Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamento direktorius Albertas Žalys.

Išskirtinį susidomėjimą šio klasterio veikla parodžiusiems ministerijų atstovams pristatyta nauja studijų programa Klaipėdos universitete „SGD terminalų inžinerija“. Ši programa yra patvirtinta Studijų kokybės vertinimo centre, todėl priėmimas į ją prasidės jau šiais metais. SGD terminalų inžinerijos studijų programos tikslas – rengti pirmos pakopos jūros inžinerijos krypties specialistus, turinčius visapusišką išsilavinimą ir žinias, reikalingas besivystančiam suskystintųjų gamtinių dujų terminalų sektoriui, gebančius vykdyti kryptingą veiklą, kuria bus siekiama kurti, statyti, eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti įrenginius, priemones ir sistemas suskystintųjų gamtinių dujų terminaluose. Studijų programos metu studentams dėstys ne tik profesoriai, bet ir specialistai, dirbantys SGD terminale. Naujos programos „SGD terminalų inžinerija“ vykdymas siejamas su valstybės, Vakarų Lietuvos regiono, taip pat Baltijos regiono SGD energetikos plėtros perspektyva, darbdavių interesais ir darbo rinkos poreikiais.

„Verslo ir mokslo sąjunga gali sufokusuoti aukšto lygio mokymosi bazę SGD inovacijų ir plėtros vystyme, todėl įgyvendinamas bendradarbiavimas yra įrodymas, jog Klaipėda eina teisingu keliu siekdama tapti SGD kompetencijų centru ne tik regioniniu požiūriu, bet ir tarptautiniu“, - sakė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Pasak M.Bartuškos, SGD industrija, rinka bei inovatyvios technologijos vystosi itin sparčiai, todėl aukštos kompetencijos specialistų trūkumas jaučiamas ne tik Lietuvos įmonėse, bet ir tarptautinėse bendrovėse. Tad ši SGD studijų programa ir būsimas mokslo klasteris turėtų tapti patrauklia platforma siekiant žengti į pasaulinę SGD rinką.

Susitikimo metu taip pat pristatyta Baltijos jūros regiono programos projekto „Go LNG“ įgyvendinimo eiga. Pasak Klaipėdos mokslo technologijų parko komunikacijų vadovo Andriaus Sutniko, 2016 metais planuojama įsteigti Baltijos jūros regiono SGD kompetencijų centrą, siekiant apjungti mokymo ir tyrimų infrastruktūrą, įgalinti Baltijos jūros regiono mokslo institucijas teikti SGD kompetencijas.

„Klaipėdos universitetas taps pagrindinė kompetencijų centro dalis ir tai sudarys sąlygas teikti paslaugas tarptautiniu mastu“ – teigė A. Sutnikas. Taip pat šiais metais planuojama įsteigti Baltijos jūros regiono SGD klasterį, siekiant apjungti verslo institucijas, įgyvendinant įvairius plėtros, infrastruktūros ir rinkodaros projektus.