Geležinkelių istorija

[Inspiron]

[QUOTE=AutoLiet;596947]DP Vilniaus geležinkelio stotyje. Žurnalas "Švyturys" 1951m.

ech laikai būdavo kažkada

[AutoLiet]

Žurnalas "Geležinkelininkas" 1936m.

[vidoq]

DP-4, Minskas-Vilnius-Riga. Filmukas - http://www.ctv.by/tvprogram/~news=59112

[AutoLiet]

Žurnalas "Geležinkelininkas" 1938m. Rugsėjo 1 d. Nr. 16

[Ramūnas kns]

Jei Aukštaitijos siaurukas buvo kuriamas ir naudojamas daugmaž šalies ūkiui kelti, tai vidurio ir pietų Lietuvos siaurojo geležinkelio trasos kurtos priešų. Siaurukas turėjo padėti sėkmingiau vykdyti grobikiškus Pirmojo pasaulinio karo planus arba palengvinti plėšti mūsų šalį t.y. išvežti gamtinius turtus.
Anot A.Miškinio nuotraukoje „Rusų karo belaisviai tiesia geležinkelį Kazlų Rūdos miške“. Žinoma vokiečiai ne infrastruktūrą plėtė, o skubėjo kuo daugiau medienos išvilkti.

[AutoLiet]

Žurnalas "Mokslas ir technika" 1980m.

[trilobitas]

II-ojo pasaulinio karo Jonavos tiltų nuotraukos

Geležinkelio tiltas





Ir karo metu sugriautas automobilių tiltas



Daugiau nuotraukų čia

[Kristinėlė]

Gal kas gali pasakyt kiek siauruku tarpukariu kainavo kelionė iš Linkuvos į Šiaulius?

[Al1]

Galiu pasakyti tik tiek, kad kainos visą nepriklausomybės laikotarpį nebuvo vienodos. Jos ir didėjo ir mažėjo. Kainos buvo mažinamos ir gan ženkliai tam tikroms keleivių grupėms ar pradėjus didėti konkurencijai su autobusais, aišku, tais maršrutais, kuriuos dubliavo autobusai.

[aegidas]

Jo didenybės Prūsijos Imperatoriaus vagonas

Su tokiu vagonu-salonu Vokietijos Imperatoriaus Fridricho Wilhelmo II sūnus princas Joachimas buvo atvykęs į Klaipėdos kraštą, lankėsi 1915 m. kovo 29 d. Heydekruge.

[AutoLiet]

Žurnalas "Geležinkelininkas" 1938m. Nr.18.

[Beniux]

Anot A.Miškinio nuotraukoje „Rusų karo belaisviai tiesia geležinkelį Kazlų Rūdos miške“. Žinoma vokiečiai ne infrastruktūrą plėtė, o skubėjo kuo daugiau medienos išvilkti.

Atvaizdas

Dar prieš kelerius metus turėjau šią nuotrauką - po to iškeičiau į man reikalingesnę. Pamenu, kad kitoje pusėje buvo nurodyta konkretesnė vietovė, esanti netoli Kazlų Rūdos. Ta vietovė - Jūrė. Va, tik sunku pasakyti - kuri dabartinė Jūrė ten užfiksuota? Dabar miestelio apylinkėse yra dvi Jūrės: Jūrė II (arba dar Jūrės miestelis) ir tiesiog Jūrė. Per Jūrę II (į rytus nuo Kazlų Rūdos) ir dabar eina geležinkelis, o pro Jūrę (esančią į šiaurę nuo Kazlų Rūdos) irgi ėjo siauruko atkarpos (dar ir "brandžiu" sovietmečiu). Kadangi ten miškas ir jo augmenija beveik tokia pati, tai iš nuotraukos neįmanoma nuspręsti, kurioje Jūrėje vyksta veiksmas.

[udrius]

Pagal mane klausimai nekyla - linijos ėjo nuo Jūrės geležinkelio stoties (nežinau koks ten nr) į Kazlų Rūdos mišką - Ežerėlį, Pavilkijį.

[AutoLiet]

Žurnalas "Geležinkelininkas" 1992.10.

[Eimantas]

Iš sovietmečio pakankamai atsilikę geležinkeliai paveldėti.

[Al1]

TSRS geležinkeliai buvo labiau pažengę techniškai nei kai kuriose Vakarų Europos šalyse. Tuo metu - 1991 m. O pagal pervežimų mastus jie toli aplenkė Vakarus. Kas liečia Lietuvos geležinkelius, tai jie buvo ir yra kai kuriais parametrais labiau išvystyti nei kokios Lenkijos ar netgi Vokietijos...

[Eimantas]

Pasakysiu kitaip, pagal pervežimų mastus infrastruktūra buvo nešiuolaikinė ir dažnai blogos techninės būklės. O riedmenys irgi kaip ir kita sovietinė technika.

[Al1]

Pakankamai šiuolaikinė, jei imsime 1991 m lygį. Blogiausiai tik tai, kad geležinkelių tinklas Lietuvoje iš esmės nesiplėtė. Bet iš kitos pusės, TSRS jis plėtėsi, kai Vakaruose tik traukėsi. Semaforai dar ir dabar Vakarų Europoje naudojami. O TSRS jie buvo likę viename kitame užkampyje. Vagonai kaip vagonai. Na, lokomotyvai galėjo būti ir ekonomiškesni. Bet esant pigiems energetiniams ištekliams tas nebuvo aktualu.

[Eimantas]

Bėgiai lengvo tipo, dvikelių ruožų mažai, autoblokuotės labai mažai, elektrinio centralizavimo nebuvimas net tokiose kroviniais užverstose stotyse kaip Panevėžys ar Tauragė bei pagrindinėse linijose esančiose mažesnėse stotyse ir t.t.

[Aleksio]

Semaforai dar ir dabar Vakarų Europoje naudojami.

Semaforas nėra toks blogas daiktas, jeigu jis užtikrina saugų eismą (nuošaliuose ruožuose su nedideliu eismu).

Bėgiai lengvo tipo, dvikelių ruožų mažai, autoblokuotės labai mažai, elektrinio centralizavimo nebuvimas net tokiose kroviniais užverstose stotyse kaip Panevėžys ar Tauragė bei pagrindinėse linijose esančiose mažesnėse stotyse ir t.t.

Pabaltijo geležinkelyje Lietuva buvo dar visai nieko - Estijos apygarda buvo išvis tragiškas reikalas.