/\ Dar radau:
1872-1875m. iš Mažosios Lietuvos buvo nutiestas geležinkelis ir į dabartinės Lietuvos žemę Tilžė – Klaipėda. Tuo metu buvo baigta statyti ir Klaipėdos geležinkelio stotis. Beje, geležinkelio sferai reikėtų priskirti ir 11 km ilgio Klaipėdos tramvajų, pradėjusį veikti 1904m. rugpjūtį ir nustojusį važinėti 1934m. spalį. Pasak gandų, jis buvo uždarytas todėl, kad trukdė gyventojams klausytis lempinio radijo…
Plėtėsi Klaipėdos apylinkėse ir siaurojo geležinkelio tinklas. 1906 m. spalį buvo atidarytos siaurojo geležinkelio linijos į Pėžaičius, Dovilus ir Laugalius, atšaka iš Klemiškės į Plikius, o Klaipėda siauruku sujungta su Smelte. 1940 m. šios linijos buvo perduotos bendrovei “Stadtische Werke Memel AG”, po karo išardytos.
Ne mažiau įdomi ir su Lietuva susijusi Tilžės geležinkelio mazgo plėtra. Linijos nuo Tilžės-Mikytų ruožo į Viešvilę ir Smalininkus buvo baigtos 1872 metais. Jos buvo labai svarbios vietiniams, t.y. lietuvių žemdirbiams ir miškininkams. Ragainės apskrities viršininkas grafas fon Lamsdorfas iš pradžių priešinosi šiam projektui. Jo nuomone, “laukiniam, miškais apaugusiam kraštui geležinkelis būtų prabanga”. Vis dėlto po ilgų ginčų ir diskusijų darbai prasidėjo. Siaurukas ėjo senuoju pašto keliu su nereikšmingais atsišakojimais, jo trasa buvo: Pagėgiai-Mikytai-Trakininkai-Strazdai-Palumpiai-Vilkyškiai; netoli nuo Mockiškių jis pasukdavo į šiaurę ir peršokęs nauju tiltu per Jūros upę vėl įsiliedavo į senąjį pašto kelią ir per Žagmantus, Pagėnaičius, Jūravą, Viešvilę pasiekdavo Smalininkus.
Viešvilėje buvo net dvi geležinkelio stotys: Vakarų ir Rytų, o Smalininkuose buvo įrengtas garvežių ir vagonų remonto punktas. Siaurukas priklausė Įsruties geležinkelių bendrovei (Insterburger Kleinbahnen, IKB ) ir buvo atidarytas 1902 m. rugpjūčio 12 dieną. Jo ilgis buvo 58 km. Kelionė trukdavo dvi su puse valandos.
Dar įdomesnis faktas: 1907 m., pastačius Tilžės Luizės tiltą, buvo nutiestas siaurukas iš Tilžės turgaus į Mikytus. Kelionė šia linija trukdavo tik pusę valandos. Tilžės turguje iš šio traukinuko galima būdavo persėsti į miesto tramvajus. Atšaka į Pagėgius atidaryta 1914 m. gegužės 1 d.
1939 m. vasarą Pagėgių-Vilkyškių-Viešvilės-Smalininkų maršrutu ir elektrifikuota (!) atšaka Tilžė-Mikytai važinėjo šeši traukiniai. Žiemą būdavo kur kas sunkiau. Dėl užpustytų kelių judėjimas sustodavo, keleiviai sėdėdavo vagonuose ir laukdavo, matyt, kuo nors šildydamiesi. O tie, kurie skubėdavo, skolindavosi iš vietinių gyventojų slides. Jei traukinys įstrigdavo ilgam, keleivius išvežiodavo rogėmis.
Traukiniai šiuo ruožu be sutrikimų važiavo ir karo metais, o paskutinis traukinys pajudėjo į Vakarus 1944 m. spalio 7 d. 14 val. Smalininkų – Pagėgių linija veikė iki 1952 metų. Vokietijoje, geležinkelių muziejuje šalia Brėmeno, stovi šios linijos lokomotyvas.
1872-1875m. iš Mažosios Lietuvos buvo nutiestas geležinkelis ir į dabartinės Lietuvos žemę Tilžė – Klaipėda. Tuo metu buvo baigta statyti ir Klaipėdos geležinkelio stotis. Beje, geležinkelio sferai reikėtų priskirti ir 11 km ilgio Klaipėdos tramvajų, pradėjusį veikti 1904m. rugpjūtį ir nustojusį važinėti 1934m. spalį. Pasak gandų, jis buvo uždarytas todėl, kad trukdė gyventojams klausytis lempinio radijo…
Plėtėsi Klaipėdos apylinkėse ir siaurojo geležinkelio tinklas. 1906 m. spalį buvo atidarytos siaurojo geležinkelio linijos į Pėžaičius, Dovilus ir Laugalius, atšaka iš Klemiškės į Plikius, o Klaipėda siauruku sujungta su Smelte. 1940 m. šios linijos buvo perduotos bendrovei “Stadtische Werke Memel AG”, po karo išardytos.
Ne mažiau įdomi ir su Lietuva susijusi Tilžės geležinkelio mazgo plėtra. Linijos nuo Tilžės-Mikytų ruožo į Viešvilę ir Smalininkus buvo baigtos 1872 metais. Jos buvo labai svarbios vietiniams, t.y. lietuvių žemdirbiams ir miškininkams. Ragainės apskrities viršininkas grafas fon Lamsdorfas iš pradžių priešinosi šiam projektui. Jo nuomone, “laukiniam, miškais apaugusiam kraštui geležinkelis būtų prabanga”. Vis dėlto po ilgų ginčų ir diskusijų darbai prasidėjo. Siaurukas ėjo senuoju pašto keliu su nereikšmingais atsišakojimais, jo trasa buvo: Pagėgiai-Mikytai-Trakininkai-Strazdai-Palumpiai-Vilkyškiai; netoli nuo Mockiškių jis pasukdavo į šiaurę ir peršokęs nauju tiltu per Jūros upę vėl įsiliedavo į senąjį pašto kelią ir per Žagmantus, Pagėnaičius, Jūravą, Viešvilę pasiekdavo Smalininkus.
Viešvilėje buvo net dvi geležinkelio stotys: Vakarų ir Rytų, o Smalininkuose buvo įrengtas garvežių ir vagonų remonto punktas. Siaurukas priklausė Įsruties geležinkelių bendrovei (Insterburger Kleinbahnen, IKB ) ir buvo atidarytas 1902 m. rugpjūčio 12 dieną. Jo ilgis buvo 58 km. Kelionė trukdavo dvi su puse valandos.
Dar įdomesnis faktas: 1907 m., pastačius Tilžės Luizės tiltą, buvo nutiestas siaurukas iš Tilžės turgaus į Mikytus. Kelionė šia linija trukdavo tik pusę valandos. Tilžės turguje iš šio traukinuko galima būdavo persėsti į miesto tramvajus. Atšaka į Pagėgius atidaryta 1914 m. gegužės 1 d.
1939 m. vasarą Pagėgių-Vilkyškių-Viešvilės-Smalininkų maršrutu ir elektrifikuota (!) atšaka Tilžė-Mikytai važinėjo šeši traukiniai. Žiemą būdavo kur kas sunkiau. Dėl užpustytų kelių judėjimas sustodavo, keleiviai sėdėdavo vagonuose ir laukdavo, matyt, kuo nors šildydamiesi. O tie, kurie skubėdavo, skolindavosi iš vietinių gyventojų slides. Jei traukinys įstrigdavo ilgam, keleivius išvežiodavo rogėmis.
Traukiniai šiuo ruožu be sutrikimų važiavo ir karo metais, o paskutinis traukinys pajudėjo į Vakarus 1944 m. spalio 7 d. 14 val. Smalininkų – Pagėgių linija veikė iki 1952 metų. Vokietijoje, geležinkelių muziejuje šalia Brėmeno, stovi šios linijos lokomotyvas.
Comment