Įsigijau tokį baldelį - pakabinamą spintelę, tarpukariu ir kažkurį laiką po karo kabojusią Krosnos geležinkelio stoties tarnybinėje patalpoje. Tokios pat spintelės kabojo ir Mockavoje bei Šeštokuose (sakė, kad dar neseniai ten mėtėsi kažkokiuose statiniuose). Kitoje baldo pusėje yra priklijuotas spausdintinis lapelis su tekstu: Krosna, geležinkelių krovinių skirstymo ... (ne visas tekstas įskaitomas, o kai kurie lapelio kampai "apkramtyti". Yra ir spaustuvės pavadinimas, kažkokios raidės ir skaičiai.
Spintelę pardavęs žmogus tvirtino (jo tėvas tuomet dirbo įtakingu Susisiekimo ministerijos kontrolieriumi), kad tokios spintelės kabojo ir Anykščių siauruko linijoje.
Klausimas: ką kabino ant tų kilpų? Sako, kad gal kažkokias planšetes su popieriais ... Tarp kilpų - tik keliolikos centimetrų atstumai. Visos spintelės aukštis - 94 cm. Tiesa, yra dar vienas trečias stalčiukas, o ketvirtasis - jau dingęs.
Įdomią foto radau facebooke skyrelyje Lietuva senose fotografijose. Kaži čia ne geležinkelio namas ? Ant nuotraukos parašyta Pašyšiai, geležinkelio statinys, jei teisingai išverčiu...
Įdomią foto radau facebooke skyrelyje Lietuva senose fotografijose. Kaži čia ne geležinkelio namas ? Ant nuotraukos parašyta Pašyšiai, geležinkelio statinys, jei teisingai išverčiu...
Šios nuotraukos šaltinis: http://www.ebay.de/itm/alte-Original...item2ec2c662b5 čia parašyta Litauen Kiejdany Kedainiai 1917 . Akivaizdu kad kažkas suklydo, ant nuotraukos aiškiai parašyta Paszieszen bahnbau. Gal tai geležinkeliečio šeima, nes tai tikrai gyvenamasis namas.
kaip Pašyšiai. Ką gi kažkam teks ieškoti kaimelio šalia Kėdainių...
Tai tikrai Pašyšiai Šilutės rajone, matosi vokiškai apsirengę vyrai, vieno iš jų ir yra šeima, ir namas būdingas Mažosios Lietuvos architektūrai. Gerai Facebook komentaruose parašyta kad tai Vokietija, visi su batais, kai tuo metu carinėje nualintoje baudžiavos Lietuvoje žmonės gyveno prasčiau ir vaikščiojo su vyžomis.
Atrodo, kad tai, kas yra priekyje ir yra elektrinė dalis. Kažkaip nesitiki, kad Klaipėdoje, vienoje iš svarbiausių stočių, centralizacija būtų tik mechaninė 1936 m. Tuo labiau, semaforuose būtų naudojamos žibalinės lempos...
1928 m. knygutėje apie pirmąjį Lietuvos geležinkelių dešimtmetį rašoma, kad bus įrengiama centralizacija Šiauliuose. Kokia - neminima. Kaune, manau, galėjo būti įrengta elektrinė. Ar bent jau elektromechaninė. Dar centralizuotas iešmų valdymas galėjo būti Virbalyje, Radviliškyje. Virbalyje galbūt buvo jau ir caro laikais, galbūt netgi Kaune. Galbūt dar buvo Pagėgiuose.
Turbūt į istorijos temą tinkamiausia...
D1-533 tempiamas ČME3-5392 Kalotėje, 1993 05 14. Iš knygos Herman Gijsbert Hesselink "Eisenbahnen im Baltikum", LOK Report, 1994.
Ir iš ten pat. D1-494 ir DR1A-276 Vilniuje 1992 m.
Nuopolio metai, tampydavo dyzeliukus ČME3 ir M62. Bet keleivių kiek... Šitas iš Skuodo, ar Mažeikių, jei tais metais dar važiuodavo. O šilumvežis jau modernizuotas. Šviesoforai prožektoriniai dar.
Nuopolio metai, tampydavo dyzeliukus ČME3 ir M62. Bet keleivių kiek... Šitas iš Skuodo, ar Mažeikių, jei tais metais dar važiuodavo. O šilumvežis jau modernizuotas. Šviesoforai prožektoriniai dar.
Buvo "užsilenkę" dyzeliukų varikliai, ar dar kokios priežastys?
Nuopolio metai, tampydavo dyzeliukus ČME3 ir M62. Bet keleivių kiek... Šitas iš Skuodo, ar Mažeikių, jei tais metais dar važiuodavo. O šilumvežis jau modernizuotas. Šviesoforai prožektoriniai dar.
Važiuodavo į Mažeikius per Latviją ir 97 m. O kas dėl nuopuolio, tai žiūrint kokioje srityje. Keleivių pervežime nuopuolio tuomet dar nebuvo, nors lyginant su 1989 m. dalies traukinių jau nebuvo. Užtat koks dabar keleivių vežimo nuopuolis, lyginant net ir su kokiais 2000-aisiais...
Comment