Hmm, taip išeina, kad traukiniams tarp Rusijos ir Suomijos reikia keisti ratus?
Kažkas anksčiau jau buvo apie tai rašęs. Teoriškai reikia keisti vežimėlius arba perlipti į kitos vėžės vagonus, bet praktiškai „rusiškos“ vėžės traukiniai gali važiuoti „suomiškos“ vėžės bėgiais, bet tada turi važiuoti gana lėtai. Tie 4mm nėra daug, bet greitai lėkti irgi būtų neatsakinga. Manau, pats supranti kodėl.
Na jau, Wycka, keturi milimetrai skirtumo yra mažiau nei leistina tolerancija 1520mm vėžei. Niekas ten dėl nominalaus skirtumo nei vežimėlių keičia, nei greičių riboja.
Kažkas anksčiau jau buvo apie tai rašęs. Teoriškai reikia keisti vežimėlius arba perlipti į kitos vėžės vagonus, bet praktiškai „rusiškos“ vėžės traukiniai gali važiuoti „suomiškos“ vėžės bėgiais, bet tada turi važiuoti gana lėtai. Tie 4mm nėra daug, bet greitai lėkti irgi būtų neatsakinga. Manau, pats supranti kodėl.
nieko net teoriškai daryti nereikia, nes:
- ir 1520 ir 1524 mm aširačių formavimo taisyklės yra identiškos;
- 1520 mm yra nominalus matmuo, o tolerancijos laukas tiesėje yra -4/+6mm, t.y. 1524 patenka į tolerancijos lauką;
vienintelė galima pasekmė - greitesnis antbriaunių dilimas, kuris minimizuojamas tepimo būdu.
ir dar..kiek žinau greitaeigių traukinių aširačiai daromi minkštesniais lyginant su mūsų turimais, tam kad padidinti važiavimo komfortą per bėgių sandūras, iešmus, kreivės ir t.t.
nieko net teoriškai daryti nereikia, nes:
- ir 1520 ir 1524 mm aširačių formavimo taisyklės yra identiškos;
- 1520 mm yra nominalus matmuo, o tolerancijos laukas tiesėje yra -4/+6mm, t.y. 1524 patenka į tolerancijos lauką
Kiek teko sužinoti, Rusijoje XIXa. geležinkeliai buvo tiesiami lygiai 5 pėdų pločio, t.y. 1524mm. Tokie ir liko Suomijoje, kuri 1809m.-1917m. buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Tad klausimas — kodėl reikėjo vėžę susiaurinti tais 4mm iki 1520mm, jeigu tolerancijos laukas tas pats, ir aširačių formavimo taisyklės identiškos?
Kiek teko sužinoti, Rusijoje XIXa. geležinkeliai buvo tiesiami lygiai 5 pėdų pločio, t.y. 1524mm. Tokie ir liko Suomijoje, kuri 1809m.-1917m. buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Tad klausimas — kodėl reikėjo vėžę susiaurinti tais 4mm iki 1520mm, jeigu tolerancijos laukas tas pats, ir aširačių formavimo taisyklės identiškos?
na šeip wikpedijoje ir parašyta, sumažinamas aširačių dilimas, bet klausimas kas buvo pigiau ar pakeisti visos TSRS geležinkelių tinklą ar laipsniškai pakeisti visus aširačius...
suomiai nuėjo paprastesnių kelių - susitaikė, kad aširačiai greičiau ar lėčiau bet vistiek sudils o tarybinė logika kitokia - daiktas turi tarnauti amžinai, tą logiką vadovaujasi ir LG iki šiol
na šeip wikpedijoje ir parašyta, sumažinamas aširačių dilimas, bet klausimas kas buvo pigiau ar pakeisti visos TSRS geležinkelių tinklą ar laipsniškai pakeisti visus aširačius...
suomiai nuėjo paprastesnių kelių - susitaikė, kad aširačiai greičiau ar lėčiau bet vistiek sudils o tarybinė logika kitokia - daiktas turi tarnauti amžinai, tą logiką vadovaujasi ir LG iki šiol
Atsiprašau už humanitarišką klausimą, bet iki kiek reikia siaurinti vėžę, kad aširačių dilimas būtų minimalus? Ar ruože LT/PL siena - Šeštokai aširačiai dyla lėčiau?
Atsiprašau už humanitarišką klausimą, bet iki kiek reikia siaurinti vėžę, kad aširačių dilimas būtų minimalus? Ar ruože LT/PL siena - Šeštokai aširačiai dyla lėčiau?
esmė ne pačios vėžės mažinime kartu su aširačiais, o tarpelio mažinime tarp bėgio galvutės vidinės briaunos ir aširačio antbriaunio.. tai yra mažinti riedmens "siūbavimą".
na Lietuvai pradžiai reikėtų supaprastinti vizų išdavimo tvarką, kažkodėl kiekvienas Rusijos pilietis lengvai gali gauti metinę vizą į Suomiją, tačiau gauti tokią vizą į Lietuvą (turistinę) neįmanoma. lyg tai ir mes ir suomiai esam Šengene...tai manau reikėtų nuo to pradėt..
Tavo pasisakyme šaknų reikia ieškoti Sovietų Sąjungoje, jeigu kas nesupranta, paaiškinsiu
Suomijos geležinkeliai (Suomen rautatieliikenne) iš Siemens'o užsakė 80 vnt. elektrovežių Vectron, kurie bus pateikti 10 metų bėgyje. Kontrakto kaina €314,5 m. Tai pirmas užsakymas tokių lokomotyvų plačiajai vėžei (Suomijos 1524 mm.).
pirmasis lokomotyvas Helsinkyje buvo pristatytas balandžio 7 d.
Šiandien [Liepos 1 d., 2015 m.] Suomijos sostinėje vyks oficialus naujos, žiedinės, priemiesčio geležinkelio linijos atšakos atidarymas. Nauja geležinkelio linija skirta aptarnauti tarptautinį Helsinki-Vantaa oro uostą, šalia esantį verslo kompleksą Aviapolis bei kelis priemiesčius, kuriuos galima bus pasiekti su bendra priemiesčio traukinių linijų sistema susieta geležinkelio atkarpa. Naujos geležinkelio atkarpos dalis ties oro uostu ir Aviapolis verslo parku įrengiama tunelyje. O ateityje planuojama pratęsti metro liniją iki oro uostu bei praplėsti geležinkelio stotį po oro uostu, kad galima būtų aptarnauti ir tarpmiestinių traukinių keleivius.
Stotelės: Vehkala, Kivistö, Aviapolis, Helsinki-Vantaa Airport and Leinelä.
Projekto kaina: €773.8 mln.
Comment