[EE] Estijos geležinkeliai

[JlL]

kokiu greiciu turejo lekt kad taip sudauzyt

[Vytautas_LT]

Pirmojoje nuotraukoje akivaizdžiai matosi, kad kairėje traukinys yra/buvo dyzelinis, o dešinėje — elektrinis (pažvelkite į užrašą ant vagono šono ir į vagono stogą).
Nelabai svarbu, ar mašinistas turėjo teisę valdyti elektrinį traukinį. Esmė ta, kad jis mokėjo jį valdyti. Automobilių nuvarinėtojas taip pat neturi teisės vairuoti vogto automobilio, tačiau vairuoja, o lėktuvo neliečia, nes paprasčiausiai nemokėtų jo valdyti. Kaip perrašė John, elektrinį traukinį valdė išvakarėse pažemintas pareigose mašinistas, t.y. žmogus, kuris bent jau mokėjo traukinį paleisti ir valdyti...

Elektrinis, dyzelinis... Kažkaip jūs tarpusavyje vienas kitą klaidinat. Susidūrė šilumvežis C36-7 su elektriniu traukiniu ER2.

[Salvijus]

Edelaraudtee 2010 m. pervežė beveik 1,8 mln. keleivių - 3 proc. daugiau nei 2009 m., o 2010 m. gruodį - važiavo 139 tūkst. - t. y. 8,6 proc. daugiau nei. 2009 m. gruodžio mėn.
Populiariausia linija buvo Talinas-Viljandi-Türi - 628.330 keleivių, Tallinn-Tartu-Valga 569.427, Tallinn-Rapla - 187.549, Tallinn-Pärnu -179.763, Tallinn-Narva - 179.413, Tartu-Orava - 31.350 keleivių.
Didelės įtakos turėjo atnaujintas Tartu-Valga maršrutas, kuriuo per mėnesį pervežama 6000, o tai daugiau nei dvigubai lygintant su 2007 metais.
Bendras keleivių skaičius buvo 1.723.697.

http://www.edel.ee/uudised/0/readmore/342/

Įdomu kokie yra Elektriraudtee rezultatai?

[Salvijus]

Gegužės 29 d. Rygos keleivinėje stotyje 13:00 val. 1-ąjame kelyje bus iškilmingai atidarytas traukinys Ryga-Valga-Talinas su persėdimu Valgoje.
Atidaryme dalyvaus „Pasažieru vilciens” valdybos pirmininkas Nils Freivalds ir Estijos Respublikos atstovybės Latvijoje vadovo pavaduotojas Meelis Ojassoo.
Traukinys iš Rygos į Taliną išvyks 13:20, Valgoje persėdimas į „ Edelaraudtee” traukinį, kuris išvyks 16:45 (Tartu pasieks - 18:20, Taliną - 21:21).
Iš Talino (6:53) Rygą (15:00) bus galima pasiekti dabar veikiančiu grafiku. Valgoje persėdimas - 11:44.

Šaltinis: http://www.ldz.lv/?object_id=4696

Taigi anksčiau buvo įmanomas patogus persėdimo trukmės atžvilgiu susisiekimas 1 kryptimi į Rygą, dabar jau ir atgaline į Taliną.

[Salvijus]

O čia plačiau:
http://www.baltic-course.com/rus/goo...ess/?doc=41446

http://rus.err.ee/radio4/f54bd820-2e...6-0e845d7ea64e

http://rus.db.lv/nachalo/transport/z...-29-maja-33346

http://biznes.delfi.lv/bnews/vskore-....d?id=37716053

Paskutiniuosiuose rašoma apie panašią galimybę ir į Lietuvą.

[statyba]

o Latvija iskilmingai atidaro susisiekima Ryga - Talinas jau ir i kita puse suderintais traukiniais:

http://www.ldz.lv/?object_id=4696

kada pas mus bus kas nors panasaus...? Galbut musu anukai ir sulauks...

[Salvijus]

Apie šį apjungtą maršrutą kaip ir kitus Latvijoje žr. temoje - naujas 2011/2012 m. tvarkaraštis.

[Salvijus]

Tallinn Tartu Valga Riia €
0210 Tallinn-Valga 6:46 9:55 11:35 8.95
851-661 Valga-Riia 11:40 15:03 5.31

Riia Valga Tartu Tallinn €
664-854 Riia-Valga 13:17 16:35 5.31
0213 Valga-Tallinn 16:47 18:22 21:24 8.19

Estų "Edelaraudtee" paskelbė naujus tvarkaraščius maršrutu Ryga-Valga-Talinas-Ryga.

http://www.edel.ee/uudised/0/readmore/377/

[Mørtã]

Valga-Tallinn pigiau nei Tallinn-Valga

[Al1]

Estijoje dyzeliniai traukiniai yra klasiniai. Gal dėl to.

[Kosovo]

Nuo Valgos iki Tartu berods atgal važiuodamas daug kur nestoja

[Mørtã]

Kartoju savo postą iš kitos temos, kad būtu aiškiau apie ką kalba:


1986

atstumas tarp Talino ir Valgos - 273 km, bilieto kaina - 8,95 €, kilometro kaina - 0,0328 €/km
atstumas tarp Valgos ir Talino - 273 km, bilieto kaina - 8,19 €, kilometro kaina - 0,0300 €/km

[Al1]

Tai kad internete tvarkaraščių paieškoje kaina vienoda į abi puses.

[statyba]

Dar savaitgalį Rygoje visa stotis mirgėte mirgėjo skelbimais. Bemaž kas antroje kasoje štai tokia reklama.

Visame mieste dideliuose reklaminiuose stenduose reklamuojamas naujas maršrutas Ryga - MInskas. Kada pas mus bus tokia reklama? - tada matyt ir keleivinis vežimas taptų nebe |nuostolingas". Neinvestuosi - neišsiimsi, deja, pas mus seni krienai pirdylos mąsto kitaip...

[Eimantas]

Estijos elektrifikuotiems geležinkeliams jau 85 metai

karas už estijos nepriklausomybę baigėsi 1920 metais. Tuomet ši baltijos valstybė jau turėjo 50 metų patirtį, eksploatuojant garvežių trauką. Jau tada pradėta galvoti apie alternatyvą garvežiams. Iš pradžių siūlyta elektrifikuoti visą pagrindinę geležinkelio liniją nuo talino iki narvos, tačiau tuometinis elektros energijos tiekimas nebuvo pakankamo lygio, ir šie planai liko neįgyvendinti. Vėliau, pradėjus statyti nedideles elektrines, planuota elektrifikuoti didesnių estijos miestų priemiestinį keleivinių traukinių judėjimą.

Estijos parlamentas 1923 metais kovo mėnesį skyrė pirmą didelę pinigų sumą valstybiniams geležinkeliams, skirtą priemiestinėms talino miesto geležinkelio linijoms elektrifikuoti. Tų pačių metų gegužės mėnesį vokietijos ir švedijos gamyklose buvo užsakyta elektrifikacijai reikalinga įranga. Valstybinių geležinkelių traukos tarnybos viršininkas, diplomuotas inžinierius peeter orle, vadovavo geležinkelio linijos tallinn-pjaaskula (11,2 km ) elektrifikacijai.

Reikalingų motorinių vagonų gamyba pagrindinėse geležinkelių dirbtuvėse taline buvo pradėta tik 1924 metų kovą, kai iš vokietijos buvo atsiųsta visa reikalinga įranga. Pirmieji varikliniai riedmenys buvo perdaryti iš 3 klasės carinės rusijos keleivinių vagonų. Jų galuose buvo įrengiamos valdymo kabinos, kuriose sumontuoti mašinisto kontroleriai su tiesioginiais elektrinių traukos variklių valdymo pultais. Varikliniai vagonai buvo statotmi ant naujų specialiai tam pagamintų vokiškų vežimėlių. Kiekvienas variklinis vagonas turėjo po keturis vokiškus kompanijos siemens-schuckert variklius, kiekvieno iš jų galingumas siekė septyniasdešimt arklio jėgų., westinghouse sistemos stabdymo įrangą (mašinisto kranas ir oro skirstytuvas), sraigtinį sukabinimo mechanizmą, du pantografus ant stogo, elektrinį šildymą ir apšvietimą, medinius suolus septyniasdešimčiai keleivių.

Bendras variklinio vagono svoris siekė 49 369 kg. Pirmieji naujų riedmenų bandymai įvyko geležinkelio stotyje tallinn - balti 1924 metų liepos 16 d.. Kai taline buvo baigta statyti traukos pastotė bei kontaktinis tinklas ant metalinių ir medinių atramų, rugpjūčio 19 d. Atsirado galimybė atlikti pirmąjį bandomąjį važiavimą linija tallinn-pjaaskula . Tai buvo diena, kada pirmą kartą visoje linijoje paduota 1 200 v pastovios srovės įtampa.

Energiją tiekė 57 km nuo talino 1922-1923 metais pastatyta elektros stotis ellamaa, kuri buvo kūrenama durpėmis. Po pirmųjų bandomųjų važiavimų vyko mėnesio laiko bandomoji eksploatacija, per kurią motoriniai vagonai važinėjo su skirtingai prikabintais keleivinių vagonų kiekiais. Atsižvelgiant į bandymų rezultatus, vėliau buvo sudaryti elektriniai traukiniai, kurie buvo komplektuojami iš vieno variklinio arba variklinio su dviem ar trimis prikabinamais keleiviniais vagonais.

1924 m. Rugsėjo 20 dieną buvo iškilmingai atidaryta pirmoji baltijos šalyse elektrifikuota geležinkelio linija (1 524 mm ) tallinn- pjaaskyla ir nuo tada prasidėjo nuolatinis elektrinių – keleivinių traukinių judėjimas. Pirmuoju elektrinio traukinio mašinistu baltijos šalyse tapo estas raimund tomingas, kuris vėliau apmokė ir kitus mašinistus. Pirmajį bilietą į elektros traukinį gavo tuometinės estijos valstybės vadovas dr. Fridrick akel. Pirmasis elektrinis traukinys buvo sudarytas iš trijų variklinių keleivinių vagonų (m1-m3), tamsiai žalios spalvos. Bendras traukinio svoris siekė 112 tonų.

šie sąstatai aptarnaudavo iki 31 poros traukinių per parą. Kaip prikabinami keleiviniai vagonai, buvo naudojami paprasti priemiestiniai dviejų ašių vagonai su 68 sėdimomis vietomis. Paprastai elektrinį traukinį aptarnaudavo mašinistas, vyriausias konduktorius ir 2-3 konduktoriai.

1934 metais elekrinius traukinius aptarnavo 9 mašinistai, 11 vyriausiųjų ir 18 eilinių konduktorių. Vyriausiojo konduktoriaus pareiga buvo laiku pakabinti lenteles ant traukinio sienų su galinių stočių pavadinimais. šios lentelės tarnavo kaip maršruto rodyklės.
Keleivių pervežimai augo ir, norint garantuoti normalų traukinių judėjimą, elektrifikuoti vienkeliai ruožai 1929-1934 metais buvo perstatyti į dvikelius ir įrengta pusiau automatinė kelio blokuotė.

Norint padidinti traukinių skaičių pagrindinėse geležinkelio dirbtuvėse, taline buvo pagamintas visiškai naujas variklinis vagonas m4 , kuris iš dirbtuvių išvažiavo 1927 metų rugsėjo mėnesį. M4 aširačiai jau buvo su ritininiais guoliais ir trimis tamburais keleiviams, su platesniais langais, su 90 sėdimų vietų, traukos varikliai siemens-schuckert d(z)741 tipo, 51 kw galingumo 600 apsisukimų per minutę. Bendras variklinio vagono svoris sudarė 50 tonų.

Paskaičiuota, kad apie 1930 metus garvežių traukiami keleiviniai traukiniai estijos valstybiniams geležinkeliams nešė nuostolį po 1,10 centų už keleiv./km. Elektriniai traukiniai priešingai - dirbo pelningai ir nuo kiekvieno keleiv./km uždirbdavo 1,27 cento pajamų, nes veiklos savikaina buvo 0,87 cento. Taigi, su kiekvienu keleiv./km buvo uždirbama 0,40 cento pelno. Palyginkime: Tuometiniai plačiųjų geležinkelių prekiniai traukiniai nuo kiekvieno ton./km uždirbdavo 0,50 cento pelno. Reikia pažymėti, kad nuo 1924 iki 1940 metų važinėję elektiniai traukiniai dirbo pelningai.

Elektros traukiniai buvo vieninteliai keleiviniai traukiniai, kurie nešė pelną valstybiniams geležinkeliams. Iki 1930 metų jie važinėjo 50 km/h greičiu. Vėliau nuspręsta jų greitį padidinti, todėl buvo pagerinta elektrinių traukos variklių ventiliacija, įdiegus išorinę jų aušinimo sistemą, sumažinti sukimo perdavimo dantračiai. Visa tai leido padidinti elektrinių traukinių greitį iki 70 km/h.

Nuolat eksploatuojamų variklinių vagonų kėbulai reikalavo remonto. Pirmiausia pradėjo remontuoti m-2.v. 1936 metais balandžio mėnesį iš remonto dirbtuvių išvažiavo visiškai pasikeitęs vagonas, kuris savo dizainu buvo indentiškas pirmajam estijos dyzeliniam-varikliniam vagonui dem31, pagamintam 1935 m. Atnaujintos kėbulo sienos, vidus, varikliai, tik rėmas paliktas tas pats. Variklių galingumas padidintas iki 56 kw,o apsisukimų skaičius - iki 660 per minutę.

Iš išorės variklinis vagonas buvo apkaltas šviesiai rudos spalvos ąžuolo medžio lentelėmis, sumontuoti dideli langai ir apvali kabina. Vagono ilgis siekė 21 metrą, svoris - 49 450 kg. Buvo įrengtos 88 sėdimos vietos. 1937-1938 metais buvo rekonstruotas antras vagonas m1, paliekant tuos pačius vežimėlius, variklius, elektros įrengimus. Vagonų vidaus sienų interjeras buvo išmuštas dryžuota medžiaga, o sėdynės aptrauktos audeklu. 1930 metų viduryje buvo modernizuojami ir prikabinami keleiviniai vagonai (nr 707;714;720) bei pastatyti du nauji vagonai (nr. 820 ; 823 ).

1940 metais estijos respublikos elektrifikuotoje linijoje tallinn- pjaaskula buvo įrengtos 4 stotys ir 5 sustojimo punktai. čia per parą kursavo 56 poros elektrinių traukinių ir per metus buvo pervežami apie 6 milijonai keleivių. Aptarnaujant elektrifikuotus ruožus, iš viso buvo naudojama 20 vagonų, iš kurių buvo 4 keturašiai varikliniai bei 16 vnt. Dviašių prikabinamų vagonų.

Dar 1939 metų rudenį buvo paruošti projektai, pagal kuriuos pagrindinėse geležinkelio dirbtuvėse taline pradėti gaminti du nauji varikliniai vagonai m5 ir m6, kuriuose turėjo būti sumontuoti elektriniai 100 kw galingumo traukos varikliai. Tačiau europoje jau prasidėjo antrasis pasaulinis karas ir visi planai paskendo karo liepsnose...

"Baltic Railways Magazine"

[kzinas]

Rusiškai:
estų geležinkelių kompanija AS EVR Cargo, pirmoji iš Europos perka traukinius iš Kinijos:
http://www.lenta.ru/news/2011/08/24/china/

Jei tiksliau 16 lokomotyvų iš "China North Locomotive and Rolling Stock Industry Corporation (CNR)".

ps: John ploja katutėm.

[Grillz]

Įdomus estų sprendimas. Būtų įdomu sužinoti kuo šitie traukiniai pranašesni už europietiškus, kuo skiriasi jų eksploatacija. Galvoju, kad Estai šiuo sprendimu gali neblogai išlošti.

[statyba]

Įdomus estų sprendimas. Būtų įdomu sužinoti kuo šitie traukiniai pranašesni už europietiškus, kuo skiriasi jų eksploatacija. Galvoju, kad Estai šiuo sprendimu gali neblogai išlošti.

Arba pralosti, kaip kad buvo su amerikietiskais nesekmingaisiais lokomotyvais )))?

[Eimantas]

O kuo jie nesėkmingi?

[udrius]

Na bent jau tuom, kad negalima važiuoti į Rusiją, vis viena nuo Oravos iki Pečiorų reikėdavo laikyti rusiškus lokomotyvus, tas pats ir Narvoje...