O, smagiai atrodo. Ko gero, artimiausiose platformose jaučiamas žemės vibravimas tolygus silpnam žemės drebėjimui.
Čia, Švedijoje, nekartą patyriau tą nejaukų jausmą, kai visai šalia platformos pralekia koks 'Arlanda express' 300 km/h grečiu.
Nuo pavasario važiuoja naujesni sąstatai, nors gal greitis napakitęs, nežinau. Pirmieji, pradėti eksploatuoti nuo 1999 metų, riedėjo iki 200 km/h greičiu.
300km/h nėra kažkas kas šiaip paleidžiama su naujais traukiniais. Tai kito lygio technologija ir inžinerija, lyginant su 200km/h, kuri ir kainuoja atitinkamai daugiau. 200km/h net nelabai vadintinas HSR ir realybėje labiau yra konvencinių traukinių greičio standartas. 300km/h reiktų naujų bėgių (su kur kas didesniu posūkių radiusu ir pan.) ir visos kitos infrastruktūros. Bent Wikipedijoje rašoma, kad Švedija kažką tokio planuoja iki 2025. Nors 250km/h galėtų paleisti ir anksčiau per egzistuojančius bėgius.
Realiai Švedijai nelabai ir reikia 300km/h traukinių, nes teisingai sutvarkius 200km/h ar 250km/h tinklą tai visiškai tenkins Švedijos poreikius.
Švedijoje yra atkarpos, kuriose traukiniai rieda 250 km/h greičiu, o naujausiose linijose (jau eksploatuojamose ir tieisiamose) retai apgyvendintuose Šiaurės regionuose, leidžiamas greitis iki 300 km/h. Savo laiku buvau patalpinęs video su traukinio testu, kuris išvystė maksimaliai leistiną greitį.
Kadangi siekiama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, reikia alternatyvų vietiniams (domestic) skrydžiams, o tokioje ištęstoje šalyje HSR labai pasiteisintų, nes kelionės trukmė būtų žymiai trumpesnė. Ar gi ne smagu būtų vykti slidinėti į kalnus šiaurėje ne 16, o 8 valandas?
Šiuo metu planuojamos itin greito geležinkelio linijos, sujunksiančios didžiausius Skandinavijos miestus ir greitis būtų virš 300 km/h. Beje, šiuo projektu susidomėję ir kinai bei japonai.
Daugiau informacijos galima rasti šioje temoje.
Atsiprašau už diskusiją ne į temą. Tiesiog norėjau papildyti wikipedijoje skelbiamą informaciją.
Na, o kam Kinija per toli, galima ir Vokietijoje pvz. iš Frankfurto į Kiolną pavažiuoti šio traukinio originalia versija irgi apie 250-300 km/h greičiu.
Kalbant apie Xi'aną, netrukus bus paleistas, kaip suprantu, tiesioginis traukinys Shenzhen-Xi'an, kuris 2050km atstumą važiuos per 9 valandas ir kainuos 1000CNY. Taigi, maždaug 220km/h vidutinis greitis, kas yra daugiau, negu Japonijos Nozomi Shinkansen (greičiausias Tokyo-Osaka Shinkansen traukinio servisas).
Ir vistiek nesuprantu, kas važinės traukiniais - Shenzhen-Xi'an rytoj galima gauti bilietų į vieną iš 14 (!!!) tiesioginių lėktuvų reisų už maždaug 1000 CNY - perkant anksčiau galima gauti dar pigiau. O kelionė trunka 2h20. Na bet jiems geriau matyti...
Bus netrukus paleistas ir Shenzhen-Beijing, kur bus panašus atstumas. Važiuojančių visą kelią nebūtinai bus daug, bet juk stos ir kitose stotyse - Changsha, Wuhan, Zhenhzhou (o kai kurie ir dar daugiau stočių). Būtent ten ir vyks judėjimas, kur skraidymas lėktuvu mažesniais atstumais ne toks praktiškas.
Dar įdomu tai, kad kažkurių šaltinių teigimu, Beijing-Shanghai per pirmus 6 mėnesius occupancy rate siekė per 70%, įskaičiuojant visokius off-peak servisus. Tai yra daugiau negu dauguma kitų HSR sistemų pasaulyje. Pasirodo, kad kažkam visgi apsimoka važiuoti, o ne skristi. O ir šiaip visiškai kitas komfoto lygis, vagonas-restoranas, marios erdvės tarp sėdynių (net 190cm žmogui, kaip man). Gal ir nieko stebėtino, kad tai populiaru.
Kartas nuo karto tenka keliauti Londonas - Briuselis, tai visada stengiuosi pasirinkti Eurostar`a, o ne skristi. Pagrindinės priežastys: galimybe visą laiką kalbėti telefonu, dirbti kompiuteriu, nereikia trenktis į miesto pakraštį, kad išskristi, jokių nesąmonių su skysčiais ir t.t.
Taigi nieko stebėtino, kad geležinkeliai ir Kinijoje turi savo gerbėjų. Tik negi Xian - Shenzhen važiuoja visiškai be sustojimų 9 valandas? Manau, turėtų sustoti kokiam Chongqing ar Wuhan tikrai.
Tai žinoma, kad sustos. Manau visi servisai stos bent keliuose pagrindiniuose miestuose. O dalis stos ir daugiau stočių. Beijing-Shanghai dauguma traukinių stoja tarpinėse stotyse ir tik dalis (gal koks trečdalis ar ketvirtadalis) važiuoja non-stop. O tokiais dideliais atstumais non-stop servisų tikrai nebus. Dėl to ir vidutinis greitis "tik" per 200km/h, o ne kokie 290 ar 300km/h.
Dėl interneto labai teisingas pastebėjimas. Kiek pamenu, ten visur veikia Wi-fi, jeigu reikia (nors veikia ir mobiliako internetas kartu su tinklu). Tik dėl miesto centro ten nėra tokio didelio privalumo, nes praktiškai visos naujos didelės stotys yra toli nuo centrų ir į jas reikia važiuoti metro ar taksi. Tiesiog centruose būtų gana komplikuota pastatyti tokio dydžio infrastruktūros objektus, nes tektų išgriauti velnias žino kiek tankiai užstatytos teritorijos.
Na Eurostar tai turbūt wifi ne visur yra? UK net GSMo nesugeba pro visus tunelius prasivesti tiekėjai, tai nekart esu užstrigęs važiuodamas traukiniu, kad vidury pokalbio nutrūksta traukiniui į tunelį įvažiavus.
Turiu kolegų, kurie gyvena Šanchajuje, bet dažnai lankosi Pekine, tai 8/10 atveju skrenda, likusius du atvejus važiuoja traukiniu, kaip teisingai paminėta, kai reikia nuolatinio ryšio. Laiko prasme Pekinas-Šanchajus traukinys yra šiek tiek lėčiau, bet iš tos pusės, kad galima visą laiką dirbti, gaunasi šioks toks privalumas lyginant su lėktuvais. Bet šiaip Kinijoje lėktuvai yra sąlyginai nebrangūs ir jais skraidyt labai patogu yra. Ko gero juokingiausia yra tai, jog 2008ais statytas PEK jau dabar kalbama bus renovuojamas arba statomas naujas Pekino oro uostas - tokie augimo greičiai yra didelis iššūkis oro uostų pajėgumams.
Įdomus straisnis apie finansinę situaciją Kinijos greituosiuose geležinkeliuose. Pasirodo, bent jau kai kurios geležinkelio linijos jau neša pelną...
Ką reiškia "neša pelną"? Straipsnyje to neparašyta. Ten parašyta kiek pinigų surinkta už bilietus, kiek žmonių pasinaudojo traukiniais. Kad žmonių bus daug, buvo suprantama (net Rusijoje "Baklanai" važinėja beveik pilni). Bet neparašyta, kiek buvo išlaidų iš viso - personalo atlyginimui, eksploatacijai, riedmenų amortizacijai, linijų kasmetiniam remontui ir išmėtytų išlaidų linijų statyboms.
Parašyta kiek vyriausybė davė pinigų, kiek keleivių važiavo, koks vietų užimtumas, kiek kainuoja bilietas, kiek keleiviai sumokėjo už bilietus. O kad parašyta, kad "užteko net skolų mokėjimui", tai nereiškia nieko, nes neįvardintos kokios tai skolos, už ką (riedmenys, statiniai). Ir vietoj ilgų tekstų užtenka vienos lentelės: tiek, tiek, tiek. O mes jau patys paskaičiousime - pliusas ar minusas. Ir koks atsiperkimo terminas.
Taigi parašyta, kad keturios iš keturiolikos linijų break even t.y. eina į pliusą. Tai didelis pasiekimas, turint omeny, kad viskas toli gražu neužbaigta.
Aš taip pat galiu pareikšti, kad LG keleivių vežimas yra pelningas, nes perka naujus traukinius, juos laiku remontuoja, darbuotojams moka algą. Aš noriu tik pamatyti Kinijos gelžkelių finansinę suvestinę - tiek tokių, tokių ir tokių įplaukų, tiek tokių, tokių ir tokių išlaidų. O ne "kažkoks leidinys parašė", nieko jis nearašė - konkretikos nėra.
Kam akivaizdu, o kam yra suprantama - kad jau ta Kinijos bulshito reklama užkniso. Ten jei net būtų skaičiai, jų tikrumas būtų ne didesnis nei SSRS „pasiekimų“. Kur taip pat rašė, kad viskas čiki-piki.
O čia jau kabina makaronus kaip nežinau kam. Be pykčio, eikit nafig. Dirba jie ten kaip gyvuliai, ir tik miega ar dauginasi. O tie HSR ne daugiau kaip reklama (ir kaip jau parodė įvykiai - ne patys saugiausi).
Naujieną išpublikavo Caixin t.y, viena respektabiliausių ir didžiausių biznio ir rinkų apžvalgose ir naujienose besispecializuojanti media grupė Kinijoje. Nereiktų painioti su visokiais valstybiniais media outletais (Xinhua/China Daily, People's Daily ir pan.), kurie gali rašyti ir "propagandą".
Informaciją jie gavo iš geležinkelių ministerijos ir kitų valstybės institucijų. Pilnų finansinių ataskaitų nėra, bet faktas, kad traukiniai važiuoja pilni, o kai kurios linijos vien iš bilietų pardavimo padengia išlaidas ir skolos aptarnavimą, daug ką sako apie bendrą viso ko paveikslą. O kad konkretikos reiktų daugiau, tai jo.
Viena Kinijos valstybinė kontora meluoja, o kitos ne? Kur logika? O kol nebus ataskaitų, tol nebus ir pelno. Nors, Graikija pagal ataskaitas buvo labai geroje finansinėje situacijoje, o iš tikrųjų gavosi pšikas. Ir dėl traukinių pilnumo - Bangladeše (ir aplinkui) traukiniai taip pat pilni (žmonės net ant stogų važinėja), bet kažkodėl naujos technikos jie neperka.
Nikai, nesiparink Pasaulyje visada buvo tokių dalykų ir jų visada bus. Geriau gyvenk, žvenk ir žiūrėk, kad tavo turtai kiltų, o ne kinų. Su laiku visi melai atsiskleidžia. Gražiai žlugo SSRS, prieš krizę buvę turtingi Europos pietūs, nebelabai iš tos krizės dabar gali išsikapstyti ir t.t. Kokia yra tikroji situacija su Kinija pamatysime ateityje, o dabar geriausia nekvaršinti sau galvos.
Čia publikuojama informacija, kuri pateikiama informacijos šaltiniuose. Tavo asmeninė nuomonė apie tai, kas kur ir kodėl galbūt meluoja, su tema nelabai susijusi. Tai reiktų talpinti į korupcijos arba ekonomikos temas, kur galėsi talpinti su tuo susijusius faktus. Ši tema, kaip minėjau, yra skirta geležinkeliams.
Viskas, ką aš sakau, yra susiję. Aš sakau, kad Kinijos greitieji geležinkeliai NĖRA pelningi, ir pateikiu savo argumentus. O ataskaitas, visi mes žinome, kaip yra rašomos.
Comment