Gelžk. Kaunas-Kazlų Rūda-Kybartai

[Furbo]

Buvau aną dieną, beveik visa apdailinta, labai graži geležinkelio stotis, bet dar nemačiau tos nepabaigtos šiaurinės pusės... Mačiau, kad darbininkai viduj dirba, nuimtos ankščiau buvusios apsauginės nuo keleivių akių, plokštės.

[Sefas210]

Buvau aną dieną, beveik visa apdailinta, labai graži geležinkelio stotis, bet dar nemačiau tos nepabaigtos šiaurinės pusės... Mačiau, kad darbininkai viduj dirba, nuimtos ankščiau buvusios apsauginės nuo keleivių akių, plokštės.

Iš toli graižiai atrodo, bet kai arčiau prieini ir matosi kaip blogai remontas padarytas.

[Furbo]

Dar ir kaip blogai, vietomis neužtinkuota, vietomis nelygiai ir t.t. Vienu žodžiu nemokšos tie darbininkai .

[Sefas210]

Girdėjau kad tie nemokšos iki vasario turi pabaigti stoties remonta...

[Beniux]

Vilkaviškio geležinkelio stoties konduktoriai(taip rašoma nugarėlėje). Apie 1930 m.

[udrius]

A va kas nuotraukas su geležinkeliais irgi supirkinėja

[Beniux]

Supirkinėja tik butelius, o senienas - perka

Aš nekolekcionuoju šios tematikos nuotraukų.

[Beniux]

1860 m., kai dar netoli Pilviškių tiesė geležinkelį, pastatė medinį namą "viršininkams", t.y. tiems, kurie vadovavo darbams prisiglausti. Pastatas išliko ir jį nufotografavau lygiai po 150 metų - t.y. 2010 rudenį.

Dabar šis medinukas stovi už maždaug 100 metrų į pietus nuo pagrindinio stoties pastato, iškilusio šiek tiek vėliau. Beje, šie abu objektai yra ne Pilviškiuose, o taip vadinamoje Stoties gyvenvietėje. Velniškai patiko "carski" pjaustiniai.












Vietiniai pasakojo, kad "medinukyje" irgi kažkada buvo stotis. Deja, jie tik perpasakojo iš kitų girdėtas istorijas. Inventorizuodamas savo kolekciją, aptikau du atvirukus, kuriuose 1915 m. buvo įamžintas šis pastatas, tuomet vadintas siaurojo geležinkelio stotimi. Vokiečių leidėjai buvo taupūs ir iš vieno negatyvo atspaudė du skirtingus atvirukus: horizontalų ir vertikalų. Tiesa, aš šį pastatą fotografavau iš kitos pozicijos, t.y. iš šiaurės vakarų, bet bendras tendencijas galima atsekti.
Dabar šalia abiejų statinių (t.y.mūrinės ir medinės stoties) praeina tik plačiojo geležinkelio linija. Per Pirmąją pasaulinį karą buvo kitaip - arčiausiai ėjo siauroji linija, matyt, vokiečių nutiesta skubotai. Apie čia vykusius pakrovos į siauruko vagonus darbus nemažai rašoma vokiečių kareivių laiškuose ir mano aptiktuose dokumentuose, bet nežinau, kur toliau tas siaurukas vedė. Gal kas turi kokių žinių?

Pirmaisiais tarpukario metais bėgius išardė ir išgabeno kažkokio durpyno ar žvyryno produkcijai "gelbėti".

[Garbanius]

Geras, mano seneliu namas stovi nuo sio pastato gal 150m. Kiek pamenu(pries 10-15metu) atrode lygiai taip pat. Bet jau tuomet buvo paverstas baraku.. Keista, kad beveik nepasikeites..

[Zorro]

Dėl Pilviškių keista. Vokiečių Pirmojo pasaulinio nuotraukoje Pilviškių stotis mūrinė. Negi vokiečiai ją pastatė vietoj medinės? Kam?

Užrašas dar rusiškas.


http://www.pilviskiai.lt/publ/41-1-0-484

[Al1]

Kažkaip iš atminties neprisiminiau. Vadinasi, stotis buvo medinė, o vėliau buvo perstatyta. Dar iki karo.

[udrius]

Nu žodžiu... tada arba atsirado naujas siaurukas arba karo metu vokiečiai naudojosi kita stotimi...

[Al1]

Nu žodžiu... tada arba atsirado naujas siaurukas arba karo metu vokiečiai naudojosi kita stotimi...

Įtariu, kad siaurukas galėjo būti nutiestas į Pilviškių miestelį. Nes tuomet stotis buvo už miesto apie 1,5 km. Tikriausiai vagonus traukė arkliai. Nei durpyno, nei miško ten aplink nėra nei buvo tuomet.

[Beniux]

Dėl stoties pastatų paskirties jokių abejonių neturiu ir ten gana aiškiai parašiau. Medinis pastatas iškilo 1860 m. kaip buveinė statybų vadovams, o mūrinė stotis buvo pastatyta jau nutiesus geležinkelį, t.y. tarp 1861 - 1870 m. Medinukas ir toliau tarnavo kaip geležinkeliečių gyvenamasis ir tarnybinis pastatas.
Va, man tik nelabai suprantama, kur "keliavo" tas vokiečių nutiestas siaurukas. Labiausiai tikėtina, kad jis baigdavosi pačiame miestelyje.

Dar radau įdomų faktą, patvirtinantį, kad 1863 m. pradžioje tų "mūrinuko" nebuvo arba dar nebuvo įrengtas. Tuomet Antanavo sukilėliai ruošėsi padegti geležinkelio stotį, bet juos aplenkė iš Kauno pasiųsti kareiviai. Abejoju, ar jie būtų mėginę padegti mūrinę stotį. O mūrinė jau stovėjo tuome, kai J. Basanavičius pradėjo studijuoti Maskvoje, t.y. 1873 m. Iš ten arba Vilkaviškio jis ne kartą vykdavo į Rusiją.

[Al1]

Kodėl mūrinės negalima padegti? Galima.

[Sefas210]

Aišku įmanoma išdegs visos perdangos, sugrius stogas ir gali suskilinėti sienos nuo kaitros.

[udrius]

Gavau vieną seną Kazlų Rūdos stoties foto:



Kažkaip man atrodo, kad pirmas kelias - siaurukas...

[Sefas210]

Tėvas sakė kad kur dabar yra stotis, ten buvo siauruko depas aksčiau.

[Al1]

Kelios nuotraukos iš www.photoarchive.spb.ru

Virbalis

Vandens bokštas.



Vandens siurblinė



Kranai



Depas



Imperatoriškojo traukinio depas



Tiltas per Lieponą, tuomet skyrusią dvi imperijas.

[copper]

Kaunas-Kazlų Rūda

Atėjo gražūs orai, keliai tapo pravažiuojami taip, kad tęsiamos tradicinės kelionės po Lietuvos stotis ir stoteles. Šįkart Kauno-Kybartų ruožas.

1. Pradedame (pranešimą) nuo Kauno stoties


2. Garliava


3. Mauručiai. Stotyje buvau paklaustas ką darau ir paragintas nepaveiksluoti, svarbiausia, kad nepriešiškai


4. Pabališkiai. Dėl to ženklo teko paeiti apie kilometrą nuo artimiausios pervažos. Nežinau kam ta stotelė vidury laukuos reikalinga, kad patekti iki jos pagelžkelę turi eiti per visokius šabakštynus, visokie vabalai krenta


5. Jūrė. Vietovė miškinga, graži ir tvarkinga. Labai smagus keliukas nuo 230 krašto kelio (Mauručiai-Veiveriai-Ąžuolų Būda-Puskelniai) iki Jūrės gyvenvietės.


6. Kazlų Rūda


7.


Tiesa, pamiršau paminėti, kad visos fotografijos darytos 2011-04-21, išskyrus Kauno stotis - 2011-04-22