Gelžk. Kaunas-Kazlų Rūda-Kybartai

[Haski]

Dabar, kai šio tualeto nėra, pirmame perone kažkaip erdviau. Nors tos erdvės tiek tereikia - keleivinių daug nebūna.
Kol tas tualetas buvo, kažkiek slopino traukinių dundesį. Tai dabar neramu, kad vietoje tualeto ten nesugalvotų statyti kokią tvorą, vadinamą triukšmo slopinimo sienele. Kazlų Rūdoje (taip pat Jūrėje, Mauručiuose ir tarpstočiuose) tų tvorų-sienelių ir taip daug pastatyta

Nebus, praeitas etapas. Jei būtų ruošęsi, būtų nugriovę tuliką tada kai kasė duobes pamatams... Tik neramu dėl tos vietos grunto ir nekokybiškai išgrįsto šaligatvio. Išsikreivoję ir bendrame fone ne kaip atrodo.

[Vitas]

Vykstant rekonstrukcijai atskirose automobilių kelio "Via Baltica" dalies Kaunas-Marijampolė atkarpose, platinamas viadukas per geležinkelį Mauručių geležinkelio stotyje. Kauno-Kazlų Rūdos krypties bėgiai po viaduku išardyti, jų vieta pavirtusi tikra statybviete. Traukiniai prieš viaduką persirikiuoja į kairįjį kelią, kuris skirtas traukiniams važiuoti iš Kazlų Rūdos į Kauną. Iki "Rail Baltica" geležinkelio statybos darbų toks nuo Kauno atvažiavusių traukinių persirikiavimas Mauručių stoties pradžioje buvo negalimas (nebuvo tokio iešmo).
Priešingomis kryptimis važiuojančių traukinių prasilenkimas Mauručių stotyje vienam kuriam nesustojus pasidarė negalimas. Bet niekas nenukenčia - eisimas nuo Kauno iki Kybartų jau gana seniai vėl vyksta abiem keliais.

[Mantukas05]

Vykstant rekonstrukcijai atskirose automobilių kelio "Via Baltica" dalies Kaunas-Marijampolė atkarpose, platinamas viadukas per geležinkelį Mauručių geležinkelio stotyje. Kauno-Kazlų Rūdos krypties bėgiai po viaduku išardyti, jų vieta pavirtusi tikra statybviete. Traukiniai prieš viaduką persirikiuoja į kairįjį kelią, kuris skirtas traukiniams važiuoti iš Kazlų Rūdos į Kauną. Iki "Rail Baltica" geležinkelio statybos darbų toks nuo Kauno atvažiavusių traukinių persirikiavimas Mauručių stoties pradžioje buvo negalimas (nebuvo tokio iešmo).
Priešingomis kryptimis važiuojančių traukinių prasilenkimas Mauručių stotyje vienam kuriam nesustojus pasidarė negalimas. Bet niekas nenukenčia - eisimas nuo Kauno iki Kybartų jau gana seniai vėl vyksta abiem keliais.

Šis viadukas berods pradėtas platinti spalio ,ar rugsėjo mėnesį.

[laimutis]

Sugriautas geležinkelio tiltas ir laikinas tiltas per Šešupę prie Pilviškių. 1916 m.


ebay.de

[laimutis]

Baryt Dampflok Foto - DRB 38 2338, Wirballen, 1942. Čia Kybartai?

ebay.de

[Al1]

Pernai metų rugsėjo nuotraukos. Kybartai.

Traukinys Kaliningradas - Maskva.



RŽD šilumvežis atsikabina.



TEP70BS-005.



Kaunas. DR1A-318 (abu traukiniai) ir 620M-015.

[Xeonas]

Na teko apsilankyti ir apžiūrėti tiltą. Darbai jau prasidės šiemet. Šiandien prie tilto pastatė informacinius ženklus, apie tilto statyba, bei supažindinimą su visuomenę. Bus išmontuojama Vokiškos K tipo santvaros, ir jų vietoje sumontuojamas nauja santvarinė konstrukcija. Šiektiek senojo tilto vaizdu. Kai išmontuos bus kažkokios dalys šalia esamo tilto eksponuojamos, kaip paveldo objektai.

[Al1]

Kelios nuotraukos iš Kazlų Rūdos

DR1A-328, tik dvivagonis. Iš Marijampolės į Kauną.



Kazlų Rūdos stoties bendras vaizdas.



ER20-013 su vagonais važiuoja į Marijampolę ar Šeštokus.



Nutiesus RB ir aptvėrus garsą izoliuojančia tvora stotį, rampa liko už "borto", kelias prie jos buvo išardytas.

[udrius]

Turiu klausimą dėl Kazlų Rūdos. Niekaip nesipiešia , kad senoji ir originali stotis buvo medinė. Visiškai nelogiška, nes tai "kazarmo" tipo statinys. Visos kitos stotys šioje linijoje buvo mūrinįės puikios architektūros. Gal originali stotis sugriauta per I pasaulinį karą? Tuo labiau kad dabartinė stotis - buvęs depas. Gal kas gali išrišti šį galvosūkį?

[Al1]

Taigi iki Pirmojo pasaulinio ten buvo miškai ir keli namai. Stotis grynai pralankinė, statyta maždaug kas 22 km. Jei ne tai, tai jokios stoties ten nebūtų atsiradę miškuose. Todėl nieko keisto, kad stotis medinė. Be to Mauručiuose irgi turėjo būti medinis pastatas. Dabartinis tai tarpukario (toks pats Palemone, tik veidrodinė simetrija). Jūrėje irgi stotis tarpukaryje statyta, ir pati stotis atsirado tik Pirmojo pasaulinio metais. Pilviškių stotis neįsipaišo į bendrą architektūrinį stilių, tikriausiai irgi buvo medinė, bet mūrinė pastatyta vėliau, iki 1900 m. Vilkaviškyje irgi berods medinė buvo. Ją tikrai sugriovė ir buvo pastatytas vokiečių barakas, paskui lygtai senas vagonas buvo naudotas, kol pastatė dabartinę.

Šiemet išėjo tokia knyga:
https://www.skrastas.lt/atolankos/ka...lius-ir-stotis

Ten daug nuotraukų. Deja, kol kas neteko turėti rankose šitos knygos.

[udrius]

Taigi iki Pirmojo pasaulinio ten buvo miškai ir keli namai. Stotis grynai pralankinė, statyta maždaug kas 22 km.

Nesigroja. Nes ten kartu pastatytas depas.

[Al1]

Ir kas? Tada taip buvo suplanuota, kad maždaug kas 50-70 km. Tais laikais garvežys nenuvažiuodavo nei 100 km be pasipildymo vandeniu, kuru. Depas nereiškė stoties klasės aukštumo. Stotis galėjo būti ir 4 klasės. Klasė reikšmę turi tik keleiviniam susisiekimui. O kokie keleiviai miškuose? Visos stotys tarp Kauno ir Virbalio buvo medinės. Absoliučiai. Pilviškių stotis pastatyta vėliau, nei nutiestas geležinkelis. Pradžioje irgi turėjo būti medinė. Tas pats ir tarp Lentvario ir Kauno. Visos buvo medinės. Kaišiadorių atsirado vėliau. Tarp Lentvario ir Gardino taip pat visos stotys buvo medinės. Tarp Daugpilio ir Vilniaus irgi visos buvo medinės, išskyrus Švenčionėlius. Tarp Gardino ir Belostoko irgi visos buvo medinės, išskyrus Sokulką.

[udrius]

Na ne visai taip kaip sakai - žemėlapiai rodo, kad Kazlų Rūda buvo bažnytkaimis jau geležinkelio statybos metu

[Al1]

Bažnytkaimis tai bažnytkaimis. Daug didesnės gyvenvietės ir miesteliai nenusipelnė mūrinių stočių.
Taigi 2018 ir 2019 su LG finansavimu išėjo solidžios knygos "Pirmasis geležinkelis Lietuvoje" dvi dalys. Autorės moterys, pavardžių neprisimenu. Internete galima rasti autores. Knyga, aišku, tik popieriniame variante. Ten apie kiekvieną stotį Lietuvos teritorijoje yra po kelis puslapius su senomis nuotraukomis ir piešiniais, brėžiniais. Rinkta medžiaga archyvuose. Kol kas nieko geresnio iš literatūros tikriausiai ir nėra.

[udrius]

Dėkui, paieškosiu tos knygos. Dar perverčiau senus žemėlapius, tai tiek Pilviškiai, tiek Kazlų Rūda buvo 3 klasės stotys. Geležinkelio prasme Kazlų Rūda netgi svarbesnė, nes be depo , turėjo ir trikampį, kuris pastatytas vos ne su pačiu geležinkeliu.

[Al1]

Bibliotekose ji yra. Kazlų Rūda yra maždaug per vidurį tarp Kauno ir Kybartų, todėl ten ir buvo depas.