Gelžk. Pagėgiai-Tauragė-Radviliškis

[Al1]

Užpelkiai. Būta stoties.

Ties pervaža Sidarų link. Nuotraukoje kairėje pusėje - buvusios stoties vieta. Jei gerai įsisžiūrėsite, pamatysite stovintį lengvąjį automobilį (ne mano ).



Tai rampa, o ant jos minėtasis automobilis.



Keliukas nuo pervažos turbūt anksčiau buvo grįstas iki pat stoties. Dabar išlikusi grindinio atkarpa ties rampa.



Ties pervaža, žvilgsnis pietų link. Dabar geležinkelis suka kairėn, o vokiečiai pirmojo pasaulinio karo metais jį buvo nutiesę kitaip. T.y. šioje vietoje geležinkelis ėjo tiesiai, toliau darydamas du mažo spindulio vingius. Tarpukaryje šioje vietoje linija buvo ištiesinta.



Tarpukario vokiškas žemėlapis, bet jį sudarant vokiečiai rėmėsi savo karo metų medžiaga.



Tarpukario žemėlapyje aiškiai matyti buvę vingiai.


Vėl gabaliukas iš DVD disko "Tarpukario Lietuvos topografiniai žemėlapiai", išleisto VDA leidyklos 2010 m.


Tarybiniame topografiniame žemėlapyje aiškiai matyti buvusio geležinkelio pylimo vietoje pažymėti keliukai ir sankasa.





Ortofotonuotraukoje aiškiai matyti buvusio geležinkelio pylimas. Nuo Užpelkių iki dabartinio geležinkelio pylimo buvusiu pylimu per Šimšos mišką eina geras kelias. Mėlynai pažymėjau buvusios stoties vietą.



Kitoje geležinkelio pusėje, toliau į pietus vietoje sunku ką ir aptikti. Visgi atskirose vietose ant pylimo yra kelias, naudojamas tik privažiuoti su traktoriais ar sunkvežimiais prie dirbamų laukų.



Kodėl vokiečiai, tiesdami geležinkelį, pasirinko tokią trasą atsakymą galima rasti apsilankius vietoje. Žemės darbai buvo minimalūs - visas išlikęs pylimas eina lygia vieta. Sankasos aukštis visur vos apie metrą. Tuo tarpu ištiesintos linijos pylimas yra gerokai aukštesnis, be to eina per pelkėtą vietovę (vokiečiai ją aplenkė ir kirto minimaliai) taigi ir žemės darbų apimtys buvo nemažos.

[Al1]

Kaip matyti tarpukario Lietuvos topografiniame žemėlapyje, kita stotis buvo Aukštiškiai.

Iki jos kelaiudamas truputėli ne ten užklydau, todėl teko apie kilometrą paėjėti bėgiais.

33 km. Žvilgsnis link Užpelkių.



Priešinga kryptimi, kuria ir ėjau. Geras šunelis, žmonių, kurių kieme palikau mašiną. Jis mane visą kelią pirmyn ir atgal lydėjo.





Aukštiškių stoties pastatas. Tipinis, toks pat kaip ir Dvarininkuose. Aukštiškių stotis panaikinta 196x.









Tęsinys bus.

[Al1]

Tytuvėnai.

Nuo J. Basanavičiaus g. (žemėlapyje kelias 2105) link stoties veda akmenimis grįsta Geležinkelio g. Deja, gatvė baigiasi uždaroje vienos įmonės teritorijoje (pažymėjau žemėlapyje). Žemėlapyje lygiagrečiai gatvei pavaizduoto siaurojo geležinkelio jau nebėra, o pylimas vos įžiūrimas - nežinant nelabai ir atpažinsi. Taigi, kelio toliau pro čia nėra. Iki buvusios perkrovimo iš siaurojo į platųjį aikštelės galima patekti pro Tytuvėnų stotį.





Buvusi perkrovimo aikštelė apžėlusi krūmais, žole, grioviuose pilna vandens. Tik nuo Pagėgių - Kužių linijos pylimo galima buvo įžvelgti buvusią siaurojo geležinkelio estakadą.





Minėtoje aptvertoje pramoninėje teritorijoje seniau veikė kalkinė. Dabar ten veikia kažkokia smulki medienos perdirbimo firmelė.



Tikriausiai iki kalkinės buvo nutiesta ir ši išardyta atšaka.





Į priešingą pusę, Tytuvėnų stoties link.

[Al1]

Stoties pastatas.



Pirmame kelyje stovėjusi technika.



Sandėlys, statytas tarpukaryje.



Neseniai suremontuotas senas (tarpukario) sandėlio pastatas (tik galas). Toliau matoma sandėlio dalis iš silikatinių plytų pastatyta tarybinias metais.
Krebžda įtarimas, kad tarpukaryje Tytuvėnų stotis buvo vienas integruotas pastatas (kaip ir išlikę Dvarininkų, Aukštiškių, Sidarų, Varlaukio, Viduklės stočių pastatai) kartu su išlikusiu šiuo mūriniu sandėliu. Tarybiniais metais stoties dalis galėjo būti nugriauta ar perstatyta išplečiant sandėlius, o nauja stotis pastatyta šiek tiek šiauriau.



Grindinys prie Tytuvėnų pervažos.



Kitoje pervažos pusėje yra rampa.



Ir atšaka.



Seni pabėgiai.





Buvusios miškų ūkio lentpjūvės. Dabar ten veikia malkomis prekiaujanti firmelė.



Buvusi miškų ūkio parkovimo aikštelė su kranu.



Apie Tytuvėnus dar ne viskas. Tęsinys bus.

[Al1]

Tęsiu toliau apie geležinkelį ties Tytuvėnais.

Pirmojo Pasaulinio karo metais vokiečiai geležinkelį ties Tytuvėnais buvo nutiesę visai kita trasa.

Tarybiniame topografiniame tarpukario žemėlapyje pažymėta geležinkelio trasa pagal vokiečių kartografinę medžiagą (vokiškuse tarpukario žemėlapiuose trasa būtent tokia).



Taroukario Lietuvos topografiniame žemėlapyje trasa jau kita - ištiesinta ir atitinka dabartinę (žr. žemėlapį pranešime Nr. 40
http://www.miestai.net/forumas/showp...5&postcount=40).
Taipogi seno pylimo vietoje pažymtas lauko kelias.


Žemėlapis iš DVD disko "Tarpukario Lietuvos topografiniai žemėlapiai", išleisto VDA leidyklos 2010 m.


www.maps.lt ortofotonuotraukoje aiškiai matyti beveik visa sena trasa - yra išlikęs pylimas ir keliai ant jo, išsskyrus šiaurinę senos trasos dalį. Ji sulyginta (pažymėta 1). Pirmosios Tytuvėnų stoties senojoje trasoje vietą pažymėjau mėlynu O.



Ties ta vieta, kur dabartinis kelias Nr. 157 kertasi su buvusiu geležinkelio pylimu. Vaizdas į pietvakarius, maždaug ten, kur buvo pirmoji Tytuvėnų stotis. Matomas namas vargu ar buvusi pirmoji stotis. Ji būtų buvusi per toli nuo bėgių - apie 50 m. Žmonės nežinojo, o pats namas apkaltas plastikinėmis dailylentėmis ir sunku ką nors nustayti.



Šiek tiek toliau paėjus pietų kryptimi senuoju pylimu.

[Al1]

Už 5 km nuo Tytuvėnų Lyduvėnų link buvo Pumpurų stotelė. Tikriausiai egzistavo tik pokaryje ir šeštajame dešimtmetyje buvo panaikinta.

Gal maždaug čia.



Vaizdas į priešingą pusę, Tytuvėnų link.



O gal čia (paėjėjus šiek tiek Lyduvėnų link).



Tęsinys bus.

[Al1]

Lyduvėnų stotis.

Tarpukaryje būta trikampio. Pokario žemėlapyje trikampio jau nebėra. Tačiau ortofotonuotraukoje aiškiai matyti, jog būta trikampio.


Žemėlapis iš DVD disko "Tarpukario Lietuvos topografiniai žemėlapiai", išleisto VDA leidyklos 2010 m.



Tai, kas likę iš stoties pastato.



Nenugriauta tik ta dalis, kurioje būta parduotuvės (matyt patalpos buvo privatizuotos).



Vaizdas Tytuvėnų link.



Besisukiojant buvusios stoties vietoje išgirdau atvažiuojatį traukinį. Tai buvo M62-1244 su kelio mašina



Tikriausiai buvę geležinkeliečių gyvenamieji namai šalia stoties.





Vaizdas Lyduvėnų tilto link.

[Al1]

Lyduvėnų tiltas.







Buvusi siurblinė (pastatas kairėje). Jei neklystu.



Tilto papėdėje guli pirmųjų gelžbetoninių atramų luitai.



Viena tilto atrama yra kiek kitokia nei kitos, t.y. platesnė. Ant jos susijungia skirtingos santvaros - trofėjinė vokiška ir tarybinė.







Beje, vokiškuose tarpukario žemėlapiuose, kurie sudaryti remiantis Pirmojo pasaulinio karo kartografine medžiaga, Lyduvėnų stotis pavaizduota maždaug ten, kur pažymėjau ortofotonuotraukoje.



Tęsinys bus.

[Darius555]

Sveiki

Gal galite atrasyti koks srautas siame ruoze? Dabar esu atostogose nulekciau paziopsot

[Al1]

Prieš mėnesį, kai važinėjau, mačiau tik tą vieną M62 su kelio mašina. Kalbinti žmonės, gyvenantys prie geležinkelio sakė, kad traukiniai kažko tai paskutiniu metu važinėja labai retai. Bet būna dienų, kuomet pravažiuoja daugiau nei 2-3...

[Eimantas]

Tuo metu buvo nutrauktas eismas tarpstotyje Stoniškiai-Šilutė, dėl kapitalinio arkinio tilto per Šyšą remonto. Taigi liko tik negausūs traukiniai į Sovietską ir Radviliškio-Pagėgių rinktinis traukinys.

[Darius555]

Tuo metu buvo nutrauktas eismas tarpstotyje Stoniškiai-Šilutė, dėl kapitalinio arkinio tilto per Šyšą remonto. Taigi liko tik negausūs traukiniai į Sovietską ir Radviliškio-Pagėgių rinktinis traukinys.

Tai gal JUS Eimantai galite pasakyti koks ten eismas, nesinori nuvaziuot ir nepamatyt traukinio

[rakolioux]

Reiktu vaziuot savaitgali, kai nevykdomi kelio darbai.
O pravaziuoja kokie 6-7, kartais ir daugiau.

[Al1]

Lyduvėnuose yra informacinis stendas, kuriame užrašyta:

Pirmasis medinis tiltas per Dubysos slėnį, 42 metrų aukščio, 670 metrų ilgio ir 6 aukštų, tuo metu vienas didžiausių pasaulyje, dabartinio tilto vietoje buvo pastatytas 1916 metais. Nors tilto statybai buvo sunaudota 7000 kubinių metrų medienos, o bendras įkaltų polių gylis sudarė 12 kilometrų, jis neatrodė patikimas. Todėl jau 1918 metais buvo pastatytas gelžbetoninis tiltas, kuris jau buvo 45,5 metrų aukščio, jam sunaudota 14300 kubinių metrų betono. Abu tiltai buvo pavadinti jo autoriaus inžinieriaus feldmaršalo Hihdenburgo vardu. Naująjį Lyduvėnų tiltą vokiečiai laikė didžiausia statyba Rytų fronte.
Antrojo pasaulinio karo metais Lyduvėnų tilto istorijoje atsirado naujas puslapis. Geležinkeliu iš Prūsijos į frontą buvo gabenami ginklai. Atgal – prigrobtas turtas.
1944 metų rugpjūtį traukdamiesi hitlerininkai Lyduvėnų tiltą susprogdino. Keturiasdešimt ketvirtųjų rudenį reikėjo tiltą atstatyti, nes Radviliškio – Pagėgių geležinkelio šaka turėjo didelę strateginę reikšmę. Tilto statybos ėmėsi kariškiai, jiems į pagalbą atėjo valstiečiai. Medinis tiltas buvo pastatytas per negirdėtai trumpą laiką – dvidešimt devynias dienas, iškertant pusę Šiluvos pušyno.
Pasibaigus karui, medinis, girgždantis, nuo vėjo svyruojantis tiltas buvo per menkas. Todėl 1948 metais buvo pradėtas statyti naujas – gelžbetoninis. Tiltą statė specialus traukinus 446. Visi darbai buvo mechanizuoti. Šimtus žmonių pakeitė kranai, kita tuo metu sudėtinga technika. 1952 metų gegužės 1 dieną per naująjį tiltą pravažiavo pirmasis traukinys.
Dabar tai didžiausias santvarinis plieninis Lietuvos tiltas (ne tik tarp geležinkelių, bet ir tarp automobilių tiltų). Santvaros dviejų tipų: trofėjinės iš Vokietijos ir gamintos sovietų laikais. Tiltas yra 599 metrų ilgio bei 42 metrų aukščio.

Ir nuotraukos:

[Al1]

Šienlaukis.



Ten pat, į priešingą pusę (link Viduklės).



Priekiniame plane esančiame name prie stoties pastato gyvenama. Bet dalis butų tušti.





Už pervažos. Nors stotyje trys keliai, bet greitai dveji bus išardyti...



Šiek tiek paėjus į priekį (Viduklės link).



Ties Kutninkų kaimo pervaža. Vaizdas Viduklės link.



Tęsinys bus.

[FeO]

Keistoka. Visgi visai neseniai rekonstravo pervažą su trim keliais, o dabar nuardys

[Al1]

Svarbu pinigus įsisavinti. Be to pervaža galėjo būti remontuojama už autokelių lėšas. Taip tikriausiai ir buvo, nes dar visai neseniai kelias Nr. 3503 buvo žvyrkelis.

[VLRD-1]

Sveiki

Gal galite atrasyti koks srautas siame ruoze? Dabar esu atostogose nulekciau paziopsot

siom dienom apribotas eismas, uzdaro Batakiu stoti. nuo pirmadienio 16 h vel bus pilnai atidarytas

[Al1]

Uždaro stotį? Tai turbūt iešmus ardė. Viduklė - Tauragė bus ilgiausias tarpstotis Lietuvoje - 52 km. Jei neklystu.
Praeis metai kiti ir beveik nieko nebeliks...

2010 spalio 11 d.



Tauragės link.



Viduklės link.

[Darius555]

siom dienom apribotas eismas, uzdaro Batakiu stoti. nuo pirmadienio 16 h vel bus pilnai atidarytas

O tai kokie ten traukiniai aplamai vazineja, kaip suprantu tie kurie netelpa i grafika Siauliu-Klaipedos ruoze? Nes karta maciau kaip ER20 tempe didziuli sastata per Tytuvenus